- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-09
- Bylos Nr.
- A-919-442/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00204-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Virginija Volskienė (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Anatolijus Baranovas
- Pareiškėjas
- D. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriame prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 5 d., etapavimo į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) areštinę metu, Kauno TI jam nebuvo išduotas sausas maisto davinys. Dėl etapo pradžios laiko bei jo trukmės Kauno TI pareiškėjas negalėjo pavalgyti pietų. Apie tai, kad neišduotas sauso maisto davinys pareiškėjas pranešė Kauno TI, tačiau jam buvo nurodyta, jog reikia iš anksto kreiptis raštu. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad 2012 m. gruodžio 20 d. ir 2013 m. vasario 21 d., prieš etapuojant į Klaipėdos AVPK areštinę, jam buvo išduoti mėsos konservai, nors pareiškėjas buvo informavęs Kauno TI administraciją, jog yra vegetaras. Todėl pareiškėjui vietoj mėsos konservų turėjo būti išduoti žuvies konservai. Be to, mėsos konservų nebuvo galima atidaryti, nes ant dangtelio nebuvo atidarymo žiedo. Šiais veiksmais Kauno TI pažeidė teisės aktų reikalavimus. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjas privalėjo kęsti alkį, todėl jautė didelį diskomfortą, jam pablogėjo sveikata. Pareiškėjui jau anksčiau buvo diagnozuota dvylikapirštės žarnos opaligė, o dėl netinkamo maitinimo jam atsinaujino ligos simptomai.
Atsiliepimas
Kauno TI, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pareiškėjas turėjo teisę gauti sauso maisto davinį visais atvejais, kai būdavo etapuojamas į Klaipėdos AVPK areštinę. Pareigūnus, išduodančius sauso maisto davinius, pareiškėjas turėjo galimybę informuoti, kad yra vegetaras ir jam būtų buvę įteikti žuvies, o ne mėsos konservai. Pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 5 d. galbūt visiškai negavo sauso maisto davinio, tačiau jam sauso davinio maisto gavimo tvarka žinoma ir jis galėjo apie tai informuoti Kauno TI atstovą, kuris būtų ištaisęs klaidą. Dėl konservų dėžučių atidarymo pareiškėjas galėjo kreiptis į konvojaus pareigūnus, kurie jam būtų atidarę dėžučių dangtelius.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad Kauno TI neneigė skunde nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjui 2012 m. rugsėjo 5 d. Kauno TI nebuvo išduotas sausas maisto davinys prieš etapuojant jį į Klaipėdos AVPK areštinę. Taip pat Kauno TI neneigė, kad 2012 m. gruodžio 20 d. ir 2013 m. vasario 21 d., prieš etapuojant į Klaipėdos AVPK areštinę, pareiškėjui vietoj žuvies konservų buvo išduoti mėsos konservai. Teismas pažymėjo, kad pats pareiškėjas nurodė, jog yra vegetaras, o jam buvo įteikti mėsos konservai, todėl yra nereikšmingi jo argumentai dėl konservų dėžučių atidarymo galimybių. Teismas taip pat pabrėžė, kad jokių rašytinių įrodymų, išskyrus deklaratyvius teiginius, apie savo psichinės bei fizinės sveikatos būklę, kilusias pasekmes, pareiškėjas teismui nepateikė. Teismo nuomone, vien tik pareiškėjo skundo teiginiai apie pablogėjusią sveikatą bei emocinę būklę dėl 3 kartus per 5 mėnesius neturėtos galimybės tinkamai papietauti nėra pakankamas pagrindas pareiškėjėko patirtai neturtinei žalai konstatuoti. Kitus pareiškėjo skundo argumentus, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas teismo išvadas bei priimamą procesinį sprendimą, teismas laikė pertekliniais, neturinčiais esminės (lemiamos) reikšmės kilusio ginčo išnagrinėjimui, todėl detaliau jų neanalizavo.
III.
Pareiškėjas pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
Teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas. Pabrėžia, kad pats Kauno TI patvirtino pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes. Teigia, kad dėl netinkamo maitinimo etapavimų metu jam sutriko sveikata. Pažymi, kad bylos duomenys patvirtina, jog nagrinėjamu atveju jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią prašo kompensuoti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas teigia, kad jam neturtinė žala padaryta dėl netinkamo maitinimo etapavimų metu.
Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-442-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl teismas privalo patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia priteistina suma gali būti teisinga.
Kauno tardymo izoliatorius atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 12–13) pripažino, kad 2012 m. rugsėjo 5 d. pareiškėjas negavo sauso maisto davinio etapavimo iš Kauno tardymo izoliatoriaus metu, o 2012 m. gruodžio 20 d. ir 2013 m. vasario 21 d. etapavimų iš Kauno TI metu pareiškėjas, nenurodęs esąs ne vegetaras, gavo mėsos konservus, kurių skardinių dėžučių dėl įrankių neturėjimo etapavimų metu negalėjo atidaryti. Pažymėtina, kad Kauno TI neginčijo aplinkybės, jog pareiškėjas, kaip vegetaras, minėtų etapavimų metu turėjo teisę gauti vegetarišką sauso maisto davinį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog Kauno TI elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai pareiškėjui nesuteikęs tinkamo maitinimo etapavimų metų. Todėl Kauno TI pareiškėjo atžvilgiu nagrinėjamu atveju pažeidė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų „Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių“ 7 punktą, pagal kurį suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius (tarp jų ir vegetariškus valgiaraščius), atitinkančius fiziologines mitybos normas, ir 31 punktą, kuriame numatyta, kad asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, išduodamas kiekvienam išvykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 val. Todėl Kauno TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiškėjas patyrė neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99)). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-143/2012 ir kt.).
Pareiškėjui tik tris kartus per beveik 6 mėnesių laikotarpį buvo suteiktas netinkamas maitinimas etapavimų metu (viena kartą iš jų maitinimas pareiškėjui buvo visiškai nesuteiktas). Byloje nėra duomenų, kad būtent dėl to pareiškėjui būtų pablogėjusi sveikata. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pareiškėjo patirta neturtinė žala nebuvo tokio sunkaus pobūdžio, kad nagrinėjamu atveju būtų galima priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Todėl teisės į tinkamą maitinimą etapavimų metu pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcijos forma pareiškėjui.
Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos netinkamai įvertino pareiškėjui padarytų pažeidimų pasekmes ir dėl to nepagrįstai nepripažino, kad pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, o pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjo D. S. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo teisė į tinkamą maitinimą 2012 m. rugsėjo 5 d., 2012 m. gruodžio 20 d. ir 2013 m. vasario 21 d. etapavimų iš Kauno tardymo izoliatoriaus metu buvo pažeista.
Nutartis neskundžiama.