Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2017-01-23 · Civilinė byla Nr. e2-47-341/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-01-23
Bylos Nr.
e2-47-341/2017
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-04817-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Rapolas Žukas
Ieškovas
ADB „Gjensidige“
Atsakovas
L. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-47-341/2017Proceso Nr. 2-52-3-04817-2016-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.6.2; 2.6.10.5.2.4.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 23 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Marius Rapolas Žukas, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ADB „Gjensidige“ patikslintą ieškinį atsakovei L. K. dėl žalos regreso tvarka priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 330,27 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis AYAS Nr. 9682801, kuria buvo apdrausta F. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė

2016-03-08, Vilniaus r., Fiat vairuotoja eismo įvykio metu apgadino Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaltininku pripažinta Fiat vairuotoja (atsakovė) L. K., kuri iš eismo įvykio pasišalino. Dėl aukščiau minėto eismo įvykio metu padarytos žalos, ieškovas išmokėjo 330,27 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas, įgyvendindamas jam įstatymu suteiktą atgręžtinio reikalavimo teisę, reikalavo iš atsakovės atlyginti dėl padaryto įvykio atsiradusią žalą, tačiau atsakovė reikalaujamos sumos nesumokėjo.

Ieškinio, jo priedų kopija bei teismo pranešimas buvo įteikti 2016-12-16 atsakovei įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 str.). Kadangi atsakovė nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi (duomenys neskelbtini) str. 4 d., 285 str. numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys netenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015-11-23 tarp ieškovo ir I. K. sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis AYAS Nr. 9682801, kuria buvo apdrausta automobilio F. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. 2016-03-08 Vilniaus r. sav., Eglinės k., Mokyklos 2 b, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaip nurodo ieškovas, už eismo įvykį atsakingas asmuo, vairavęs F. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasišalino iš įvykio vietos, todėl ieškovas savo patikslintą ieškinį grindžia tuo, kad atsakovei kilo pareiga grąžinti draudimo bendrovei jos išmokėtą sumą pagal Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnį – jeigu žalos padaręs asmuo pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme įtvirtintas reglamentavimas nustato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės ir šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys, kurių patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatyta tvarka atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 3K-3-483/2011). Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalį, draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos (4 punktas). Šio straipsnio 2 d. numato, jog jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Be kita ko, nagrinėdamas civilinės atsakomybės draudimo klausimus kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą, tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos, o priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą (Lietuvos A. T. nutartys, Nr. 3K-3-382/2009, Nr. 3K-3-78/2010).

Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 punkto ir 279 straipsnio 4 dalies nuostatas nebereikia įrodinėti aplinkybių, kurios buvo įrodinėjimo dalykas ir yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, jeigu nagrinėjamoje civilinėje byloje dalyvauja tie pats asmenys (nepriklausomai nuo jų teisinės padėties) ar jų teisių perėmėjai (Lietuvos A. T. Senato nutarimas Nr. 51, D. C. proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir taikymo teismų praktikoje, p. 6.2.)

Nagrinėjamoje byloje teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo nutarimu administracinėje byloje Nr. ATP-1079-149/2016, atsakovė L. K. pripažinta kalta padarius (duomenys neskelbtini) str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, pagal kurį atsako tas, kas pažeidė Kelių eismo taisykles, jeigu tas pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Minėtu apeliacinio teismo nutarimu pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-10 nutarimas – panaikinta nutarimo dalis, kurioje L. K. pripažinta kalta padarius (duomenys neskelbtini) str. 1 d. ir pritaikius (duomenys neskelbtini) str., nubausta 300 Eur dydžio bauda, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams, kadangi neįrodyta, jog ji padarė (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi ((duomenys neskelbtini)straipsnis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal (duomenys neskelbtini)straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos A. T. nutartys Nr. 3K-3-98/2008, Nr. 3K-3-428/2010).

Pirmiau nurodytų aplinkybių pagrindu ir atsižvelgdamas į teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad ieškovo patikslintas ieškinys yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslinto ieškinio netenkinti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį (duomenys neskelbtini) straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Marius Rapolas Žukas