Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo teisėja Leonarda Gurevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal L. K. atstovės advokatės Galinos Kardanovskajos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutarimo, kuriuo L. K. pripažinta kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 33 str. 2 d., ir, pritaikius ATPK 30¹ str., nubausta 300 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K. administracine tvarka nubausta už tai, kad ji 2016-03-08 apie 20 val., parduotuvės „Norfos“ stovėjimo aikštelėje, esančioje Vilniaus rajono savivaldybėje, Eglinės kaime, Mokyklos g. 2B, vairuodama automobilį Fiat Panda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pradėdama važiuoti atbula neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, kliudė stovintį automobilį Toyota RAV-4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino abi transporto priemones, iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdama Kelių eismo taisyklių 101, 222 p. reikalavimus bei padarė ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus.

2016-11-08 Vilniaus apygardos teisme gautas L. K. atstovės advokatės Galinos Kardanovskajos apeliacinis skundas, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-10 nutarimą ir administracinę bylą L. K. atžvilgiu nutraukti.

Nurodo, kad teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi, advokatės teigimu, sprendimas grįstas prielaidomis. Teigia, jog teismas nevertino, kad L. K. automobilis galėjo sujudėti dėl jos staigaus stabdymo ir dėl tuo metu garsiai veikiančio variklio ji galėjo neišgirsti, nejusti ir nepastebėti nežymaus kontakto su kitu automobiliu. Taip pat teigia, jog teismas nevertino, kad nukentėjusysis A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jo automobilio bamperis yra pabraižytas, o dėl automobilio sparno pažeidimo jam nėra žinoma, taip pat nevertino, jog 2016-09-08 ekspertizės akte Nr. 11-1297(16) nurodyta, kad automobilis Fiat Panda, v/n (duomenys neskelbtini), dešiniu galiniu sparnu galėjo kontaktuoti su automobilio Toyota, v/n (duomenys neskelbtini), tai yra apylinkės teismas nevertino, kad automobilio Toyota, v/n (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio apdailos apgadinimas buvo padarytas slystamo kontakto metu.

Atsiliepimas į L. K. atstovės advokatės Galinos Kardanovskajos apeliacinį skundą negautas.

L. K. atstovės advokatės Galinos Kardanovskajos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. atsako tas, kas pažeidė Kelių eismo taisykles, jeigu tas pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Šio straipsnio kvalifikuojantis požymis – pažeidimas padarytas asmens neturinčio teisės vairuoti transporto priemones.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Pagal formuojamą teismų praktiką, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. ATPK 248 str. nustatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai – laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio l dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar ATP protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Įrodymų įvertinimas yra pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų ATPK 284 straipsnio l dalyje nurodytų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ( ATPK 257 straipsnis). Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas“ (Praktika Nr. 7, b.l. 259).

Duomenų neišsamumas gali būti pašalintas per teismo (teisėjo) pareigą pačiam rinkti įrodymus (ATPK 256 str. 3 d.), kas šiuo atveju pirmosios instancijos teisme nebuvo atlikta, pažeidžiant ATPK 284 straipsnio 1 dalį, numatančią organo, nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, pareigą išsiaiškinti visas nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo aplinkybes. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime konstatavo, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje rinkti įrodymus yra įgalioti ir rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai) kaip administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantys organai (pareigūnai), teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Nagrinėjamu atveju aukštesnės instancijos teismui nekyla klausimų dėl L. K. veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Kad eismo įvykis buvo, teismo posėdyje patvirtino liudytojai A. S. ir E. S., kurie parodė, kad nagrinėjamu atveju buvo netoli eismo įvykio vietos, taip pat aiškiai matė automobilio Fiat Panda judėjimą bei jo kontaktą su stovėjusiu automobiliu Toyota RAV-4. Minėtų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, patvirtinantys vieni kitus, taip pat policijos pareigūnams po eismo įvykio duotus paaiškinimus (b. l. 8–9). Nustatyta, kad L. K. su minėtais asmenimis ankščiau pažįstama nebuvo, taip pat ji nenurodė jokių kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgus galima būtų abejoti A. S. ir E. S., kurie jokio teisinio intereso nagrinėjamos administracinio pažeidimo bylos baigtimi neturi, teiktų parodymų patikimu bei objektyvumu.

E. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad būdamas netoli, apie 10–15 m., nuo eismo įvykio vietos aiškiai matė, kaip L. K. vairuojamas automobilis Fiat Panda važiuodamas atbulas atsitrenkė į stovėjusį automobilį Toyota RAV-4. Pažymėjo, kad kontaktas buvo pakankamai stiprus, girdėjo smūgio garsą. Liudytoja A. S. patvirtino, kad nuo kontakto automobilis Toyota sujudėjo. E. S. ir A. S. palaukė, kol atvyks automobilio Toyota RAV-4 savininkas, paaiškino jam eismo įvykio kilimo aplinkybes.

Eismo įvykio vietos schemoje ir jos prieduose fiksuota, kad eismo įvykio metu automobiliui Toyota RAV-4 buvo apgadintas priekinis dešinės pusės bamperis; automobiliui Fiat Panda – kairės pusės galinis bamperis ir kairės pusės galinis sparnas (fotonuotraukos, b. l. 15, 16). Šie apgadinimai pagal savo pobūdį, jų lokalizacijos vietą, visiškai atitinka liudytojų E. S. ir A. S. nurodytas eismo įvykio kilimo aplinkybes.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016-09-08 ekspertizės akte Nr. 11-1297(16), įvertinus byloje esančią medžiagą, konstatuota, kad automobilis Fiat Panda dešiniu galiniu sparnu galėjo kontaktuoti su automobilio Toyota bamperio apdailos dešiniu kampu.

Teismo vertinimu, aptarti įrodymai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju L. K., vairuodama automobilį Fiat Panda ir važiuodama atbula, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, kliudė stovintį automobilį Toyota RAV-4, ir taip apgadino abi transporto priemones.

Esant šioms aplinkybėms, aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad L. K. veikoje yra visi ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėties požymiai, todėl ji pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn už šio pažeidimo apdarymą.

Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos ATPK 286 str. 2 d. reikalauja, kad, išnagrinėjusio administracinio teisės pažeidimo bylą organo (pareigūno) priimtame nutarime atsispindėtų bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas bei motyvuotas jų įvertinimas. Apylinkės teismas šių įstatymo reikalavimų nesilaikė. Iš skundžiamo nutarimo turinio bei apeliacinio skundo argumentų matyti, jog apylinkės teismas, esant prieštaringiems byloje esantiems įrodymams, netyrė visų įvykio aplinkybių, nesiaiškino, ar pagrįstai L. K. veika buvo kvalifikuota pagal ATPK 130 str. 1 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.

Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė inter alia ir už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.

Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan. (kasacinė byla 2At-7-3/2013).

Apylinkės teismas iš esmės nepasisakė dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėties, įrodymų vertinimo, priimdamas sprendimą pripažinti L. K. kalta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., apsiribojo tik formaliu byloje esančių dokumentų, kurie, apylinkės teismo nuomone, pagrindžia pažeidėjos kaltę, nurodymu bei trumpa motyvacija dėl nuobaudos pažeidėjai paskyrimo. Apylinkės teismas nevertino 2016-09-08 ekspertizės akto Nr. 11-1297(16) išvadų, apie tai, kad iš pateiktų nuotraukų negalima nustatyti pėdsakų padarymo krypties ant abiejų transporto priemonių, galima tik teigti, kad pėdsakai ant automobilio Toyota, v/n (duomenys neskelbtini), priekinio apdailos bamperio buvo padaryti slystamo kontakto metu ir nurodytomis aplinkybėmis automobilis Fiat Panda, v/n (duomenys neskelbtini), dešiniu galiniu sparnu galėjo kontaktuoti su automobilio Toyota v/n (duomenys neskelbtini) bamperio apdailos dešiniu kampu. Ekspertizės akte konstatuota, kad automobilio Toyota, v/n (duomenys neskelbtini), nuotraukose ant priekinio bamperio akivaizdžiai nematyti apgadinimo pėdsakų, apie 64-69 cm aukštyje matomi nežymūs horizontalūs slystamo kontakto pėdsakai, automobilio Fiat Panda, v/n (duomenys neskelbtini), nuotraukose ant sparno arkos apgadinimai (antsluoksniai pėdsakai, padaryti slystamo kontakto metu su tamsiu objektu, kurio danga (jos sluoksnis) buvo užnešta ant automobilio galinio dešinio sparno) padaryti 67-69 cm aukštyje. Byloje esantis vaizdo įrašas nepakankamai informatyvus – nematyti automobilio Fiat Panda, v/n (duomenys neskelbtini), trajektorijos, taip pat nematyti, ar kontakto metu sujudėjo automobilis Toyota, v/n (duomenys neskelbtini) (b.l. 31-34).

Taigi iš ekspertizės akto matyti, kad automobiliui Toyota, v/n (duomenys neskelbtini), padarytas nežymus apgadinimas, atsiradęs dėl Fiat Panda, v/n (duomenys neskelbtini) slystamo kontakto, kurio automobilį Fiat Panda, v/n (duomenys neskelbtini), vairavusi L. K. ir šalia jos keleivio vietoje sėdėjęs A. J., galėjo neišgirsti ir nepajusti ne tik dėl Fiat Panda, v/n (duomenys neskelbtini), skleidžiamo variklio triukšmo, bet ir staigaus automobilio sustabdymo, todėl galėjo sąžiningai klysti dėl padaryto eismo įvykio, o reiškia L. K. veiksmuose nebuvo jos tyčios pasišalinti iš eismo įvykio, tai yra nebuvo suvokimo, kad ji susijusi su šiuo įvykiu, ir iš jo pasišalina, suprasdama tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, tuo pačiu suvokdama savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, ir šią pareigą sąmoningai ignoruoja bei pasišalina iš įvykio vietos, siekdama išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.

Teismo posėdžio metu apklausta L. K. parodė, kad kaltinimai jai suprantami, tačiau savo kaltės nepripažįsta. Nurodė, kad, nagrinėjamu atveju, ji su draugu A. J. išėjo iš parduotuvės „Norfa, sėdo į automobilį, jį užvedė ir pradėjo manevrą – išvažinėjo atbula. Tada jai draugas sušuko „sustok“, ji sustojo. Kai bandė važiuoti į priekį, automobilis pradėjo ūžti, lyg būtų neįjungta pavara, tada užgesino automobilį. Vėl jį užvedė, tačiau ūžimas nesiliovė, automobilis vos judėjo. Automobilis pradėjo blogai važiuoti nuo to momento, kai paskutinį kartą užsipylė kuro. Cypiant automobiliui, išvažiavo iš automobilių aikštelės. Tvirtina, jog nepastebėjo, kad atsirėmė į kitą automobilį, iš automobilio išlipusi nebuvo.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. J. parodė, kad su L. K. buvo atvažiavę į parduotuvę “Norfa”, prieš tai buvo užsukę į degalinę. Užsipylus kuro, automobilis pradėjo skleisti garsus. Nuvažiavo į parduotuvę „Norfą“, nusipirko prekių, kurias susidėję į automobilį, pradėjo važiuoti. Pasakė Laurai, kad sustotų, nes pastebėjo kitą automobilį. Laura praleido kelias mašinas. Tvirtina, kad L. K. vairuojamas automobilis skleidė keistą garsą nuo pat degalinės. Nurodo, kad jokio smūgio nepajuto.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. S. parodė, kad aiškiai matė nagrinėjamo eismo įvykio kilimo aplinkybes, nes buvo netoliese, kitoje gatvės pusėje. Matė mažą mėlyną automobilį, kuris, važiuodamas atbulas, atsitrenkė į stovėjusį automobilį ir sustojo, tačiau iš jo niekas neišlipo, nors smūgio garso negirdėjo, tačiau nukentėjusiojo mašina sujudėjo. Sustojusi mašina ūžė, lyg būtų neįjungta pavara, jai nepavyko pajudėti. Po kelių bandymų pradėjo važiuoti.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju E. S. parodė, kad 2016-03-08 su žmona buvo atvyko į „Norfa” prekybos centrą, apsipirkę išėjo iš parduotuvės. Stebėjo, kaip iš stovėjimo vietos išvažiuoja automobilis Fiat Panda, kuris buvo neatidžiai vairuojamas. Pasakė žmonai, kad tuoj tas automobilis trenksis į kitą ir kaip tik išgirdo, garsą nuo automobilių kontakto. Automobilis Fiat Panda bandė pajudėti, tačiau girdėjosi tik variklio garsai. Vairuojamo automobilio stiklai buvo visi užrasoję. Iš automobilio niekas nebuvo išlipęs, nors kontaktas, jo manymu, buvo akivaizdus.

Pažymėtina, jog pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad viešojo intereso negalėtų apginti teismas, į kurį buvo kreiptasi, taip pat kad teismas, spręsdamas bylą, būtų priverstas priimti tokį sprendimą, kuriuo pačiu būtų pažeidžiamas viešasis interesas, vadinasi, ir kuri nors Konstitucijoje įtvirtinta, jos ginama ir saugoma vertybė. Jeigu teismas priimtų tokį sprendimą, tas sprendimas nebūtų teisingas. Tai reikštų, kad teismas Lietuvos Respublikos vardu įvykdė ne tokį teisingumą, kokį įtvirtina Konstitucija, taigi pagal Konstituciją – ne teisingumą. Šitaip būtų paneigta ir teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinė samprata (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

Taigi, remiantis teismų praktika, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Taigi teismas privalo nustatyti visus būtinus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius (tame tarpe ir pažeidėjo kaltę) administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, nesant nors vieno iš jų administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-216/2011; Nr. N444-619/2011; Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-7-544/2005, Nr. 2K-251/2008 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose O. prieš Norvegiją § 37/3, Condron prieš Jungtinę Karalystę § 62 ir kt.).

Atsižvelgus į tai, kad byloje esančių prieštaravimų negalima pašalinti apeliacinės instancijos teisme, nesant neginčijamų įrodymų, patvirtinančių L. K. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., padarymo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-10 nutarimas keistinas. L. K. išteisinama pagal ATPK 130 str. 1 d. neįrodžius, kad ji padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinės teisės pažeidimą ir jos atžvilgiu šioje dalyje byla nutrauktina. Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-10 nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 2 p.

nutarė:

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutarimą – panaikinti nutarimo dalį kurioje L. K. pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. ir pritaikius ATPK 30¹ str., nubausta 300 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams, kadangi neįrodyta, jog ji padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinės teisės pažeidimą.

Nutarimo dalį, kurioje L. K., pripažinta kalta padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jai paskirta administracinė nuobauda – 40 (keturiasdešimties) eurų bauda, palikti nepakeistą. Išdėstyti L. K. paskirtos baudos sumokėjimą 4 mėnesių laikotarpiui, kiekvieną mėnesį nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos iki einamojo mėnesio pabaigos sumokant po 10 eurų iki visiško baudos sumokėjimo.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 21400, arba į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą bet kuriame kitame banke, nurodant įmokos kodą 1001. Mokant baudą būtina mokėjimo paskirtyje nurodyti ROIK16056256429. Esant galimybei bauda (nesumokėta jos dalis) gali būti sumokama visa iškart.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutartis neskundžiama.