Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. Š. (N. Š.) ieškinį atsakovei M. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir sutuoktinių bendro turto padalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė susituokė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė yra (duomenys neskelbtini) pilietė, kuriai nuo 2016-02-25 iki 2018-02-24 buvo išduotas laikinas leidimas gyventi Lietuvoje. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos raštas patvirtina, kad atsakovė iki 2025-01-09 nesikreipė dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo ir leidimas gyventi Lietuvoje jai nėra išduotas. Nustatyta, kad šalys vaikų santuokoje nesusilaukė. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad atsakovė nėra deklaravusi gyvenamosios vietos Lietuvoje. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės nustatyta, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise pagal 1991-09-16 Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymą Nr. 107, 1998-05-12 teismo sprendimą Nr.2-3250/98, 2000-09-01 Mainų sutartį Nr. 1-11944 ir 2001-06-19 teismo sprendimą Nr. 2-406904, priklauso (duomenys neskelbtini) buto, esančio (duomenys neskelbtini), o likusios (duomenys neskelbtini) dalys šio buto, pagal 2017-06-16 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1136, priklauso ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Pagal viešai prieinamus Registrų centro duomenis viso buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 84 900,00 Eur. Iš 2017-03-22 Kredito sutarties Nr. IKE201703-000014 nustatyta, kad Klaipėdos kredito unija ieškovui suteikė 12 000,00 Eur kreditą iki 2020-02-25, skirtą būstui įsigyti. Atsakovė 2017-10-21 (duomenys neskelbtini) srityje išdavė atsakovui įgaliojimą, kuris galiojo 10 metų. Ieškovas yra senatvės pensininkas, jo gaunamos pajamos yra tik senatvės pensija. Pateikta sąskaita už 2025 m. sausio patvirtina, kad už butą adresu (duomenys neskelbtini), sumoka apie 131,55 Eur per mėnesį be buto šildymo išlaidų.

Teismo turimi duomenys iš Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos patvirtina, kad ieškovas nuo 2014 m. dirbo (duomenys neskelbtini), o šiuo metu dirba daugiabučių namų savininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) bei gauna senatvės pensiją, tačiau jo gaunamos pajamos nėra didelės. Duomenų, kad atsakovė nuo 2014 m. būtų dirbusi Lietuvoje nėra.

Dėl santuokos nutraukimo.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Tai reiškia, kad sutuoktinis šeimoje ir už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio ir šeimos interesais, vengti asmeninių ir šeimos interesų supriešinimo. Lojalumo pareiga reikalaujama iš sutuoktinių abipusio pasitikėjimo vienas kitu ir atvirumo. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurio neįmanomas darnus šeimos gyvenimas. Pareiga gerbti vienas kitą reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti ištikimi, spręsti gyvenimo klausimus bendru sutarimu.

Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Ieškovas tiek ieškinyje, tiek ir posėdžio metu nurodė, kad jo ir atsakovės santuoka yra iširusi, nes šalys jau nuo 2017-07-01 kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda, nes atsakovė išvyko iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini), o jis liko gyventi Lietuvoje. Atsakovė teismui pateiktame atsiliepime iš esmės neginčijo aplinkybių, kad ji 2017-07-01 išvyko iš Lietuvos ir negrįžo, tačiau nurodė, kad ji išvyko, nes jos mama sirgo ir ieškovas žinojo apie jos motinos ligą. Ieškovas posėdžio metu nurodė, kad atsakovės mama yra mirusi prieš du metus. Atsakovė atsiliepime iš esmės patvirtino, kad jos mama yra mirusi bei nurodė, kad ieškovas bandė ją susigrąžinti į Lietuvą ir jai tai sukėlė dvasinius išgyvenimus. Atsakovė taip pat nurodė, kad ji sutiko nutraukti santuoką, tačiau teismui iki bylos išnagrinėjimo nepateikė įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes.

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė 2017-07-01 išvyko iš Lietuvos ir nėra jokių duomenų, kad atsakovė po mamos mirties bandė sugrįžti į Lietuvą, nes atsakovė nesikreipė dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo. Nors atsakovė atsiliepime ir nurodė, kad ji su ieškovu iki 2024 m. bendravo, ir ieškovas ne kartą buvo atvykęs į jos gimtinę, tačiau jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių šias aplinkybes teismui nepateikė. Atsakovė iš esmės nenurodė jokių aplinkybių dėl ko ji po mamos mirties nesutiko grįžti į Lietuvą, nors, kaip pati tvirtino, ieškovas bandė ją susigrąžinti. Atsakovė iš esmės neginčijo aplinkybių, kad nuo 2017 m. kai ji išvyko ji neprisidėjo prie buto dalies išlaikymo, nerėmė materialiai ieškovo. Įvertinus byloje esančius įrodymus, ieškovo duotus paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes atsakovė paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Teismo vertinimu ieškovas dėjo pastangas išsaugoti šalių santuoką, tai yra vyko susitikti su atsakove, ragino ją grįžti gyventi kartu, tačiau atsakovė nesutiko, nors jos mama jau yra mirusi, todėl ji laikytina kalta dėl šalių santuokos iširimo.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-07-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

Iš byloje pateiktų ieškovo paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys nustojo kartu gyventi 2017-07-01, nes atsakovė išvyko iš Lietuvos ir nėra jokių įrodymų, kad ji po išvykimo būtų materialiai prididėjusi prie šalių šeimos išlaikymo ar santuokoje įgyto turto dalies išlaikymo ir tarp šalių iš esmės dėl to ginčo nekilo, todėl ieškovui prašant nustatytina, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė, kai šalys ėmė faktiškai gyventi skyrium, t.y. nuo 2017-07-01.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovui paliktina jo prigimtinė pavardė „Š.“ („Š.“), o atsakovei jos turėta pavardė „G.“.

Dėl ieškovo prašymo priteisti neturtinę žalą.

Ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti jam iš atsakovės 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nes dėl atsakovės kaltės nutrūko jų santuoka ir jis dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus, jis siekė išsaugoti šeimą, tačiau atsakovė nedėjo jokių pastangų išsaugoti jų santuoką.

CK 3.70 straipsnio 2 dalis įtvirtina sutuoktinio teisė reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą. Minėtoje teisės normoje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, saistomas CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, kuri jos dydį sieja su neturtinės žalos pasekmėmis, žalą padariusio asmens kalte, jo turtine padėtimi, padarytos turtinės žalos dydžiu bei kitomis reikšmingomis bylai aplinkybėmis, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai yra vieno sutuoktinio kaltė, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008).

Įvertinus tai, kad šalių santuoka nutraukta dėl atsakovės kaltės, į bylos surinktus įrodymus ir įvertinus tai, kad abi šalys iš esmės neneigia, kad jų tarpusavio santykiai pablogėjo nuo 2017-07-01, nes atsakovė išvyko į kitą valstybę, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas iš atsakovės ieškovui priteisti 1 00,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Tokia suma, teismo vertinimu, neprieštarauja CK 1.5 straipsnis įtvirtintiems bendriesiems teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams ir yra adekvati kompensacija ieškovo patirtiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams.

Dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis). CK 3.87 ir 3.88 straipsniuose įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK 3.123 straipsnio numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia turi būti nustatomas dalintinas turtas ir jo vertė, ir tik po to turi būti sprendžiama dėl kiekvienam iš sutuoktinių priklausančių kompensacijų bei priteistinų turto dalių (CK 3.118-3.119 straipsniai). Įstatyme nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (Lietuvos Respublikos CK 3.119 straipsnis).

Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 straipsnis numato, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadinasi, CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko prasme gali būti siejama su paminėtomis aplinkybėmis, t. y. su civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo ar tik dėl turto padalijimo iškėlimu; teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius. Turto vertė gali būti nustatoma remiantis Valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais. Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei toks šalių susitarimas nepasiekiamas – turto vertė gali būti nustatoma remiantis bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2016-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Byloje nustatyta, kad po santuokos sudarymo, pagal 2017-06-16 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1136, šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo (duomenys neskelbtini) dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), o kita dalis buto ieškovui priklauso asmeninės nuosavybės teise, nes ieškovo įgyta iki šalių santuokos sudarymo. Taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) dalys buto įgytos pagal ieškovo ir Klaipėdos kredito unija 2017-03-22 sudarytą kredito sutartį Nr. IKE201703-000014, kurios pagrindu ieškovui suteiktas 12 000,00 Eur kreditas iki 2020-02-25, skirtas būstui įsigyti, viso grąžintina kredito suma su palūkanomis 13 346,12 Eur.

Ieškovas tiek ieškinyje, tiek ir posėdžio metu tvirtino, kad jis vienas išmokėjo visą kreditą ir atsakovė prie kredito grąžinimo neprididėjo. Atsakovė teikdama atsiliepimą iš esmės neginčijo šių ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių, todėl yra pagrindas pripažinti, kad ieškovo reikalavimas iš atsakovės priteisti ½ dalį sumokėto kredito, kuris buvo paimtas (duomenys neskelbtini) dalių buto įsigijimui yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas ir ieškovui iš atsakovės priteistina 6 673,06 Eur suma.

Pateikdama atsiliepimą atsakovė nurodė, kad sutinka su ieškovo reikalavimu dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo būdu bei jai priteistinos kompensacijos dydžiu. Įvertinus, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) dalys buto, (duomenys neskelbtini), į tai, kad ieškovas gyvena šiame bute ir vienas nuo 2017-07-01 pilnai išlaiko visą butą ir pats vienas dengė buto dalies įsigijimui paimtą kreditą, o atsakovė yra kitos valstybės pilietė ir nesant tarp šalių ginčo dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo bei kompensacijos dydžio, yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo, tai yra ieškovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti (duomenys neskelbtini) dalis buto, o atsakovei iš ieškovo priteisti 4 576,19 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui tenkantį santuokos metu įgytą turtą natūra, kuri priteistina atlikus užskaitymą tarp šalių. Atsakovei iš ieškovo priteistina piniginė kompensacija yra atlikus užskaitymą 6 673,06 Eur sumos, kuri priteistina iš atsakovės ieškovui už ieškovo įvykdytą prievolę kreditoriui.

Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo

CPK 284 straipsnio 1 dalimi, numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Ieškovui prašant ir atsakovei neprieštaraujant, atsižvelgiant į ieškovo turtinę padėtį, yra pagrindas tenkinti ieškovo prašymą ir išdėstyti iš ieškovo atsakovės naudai priteistos po užskaitymo 4 576,19 Eur piniginės kompensacijos mokėjimą 24 mėnesių laikotarpiui. Ieškovas yra senatvės pensininkas, nors ir dirba, tačiau jo gaunamos pajamos nėra didelės, be to jis turi išlaidų būsto išlaikymui, todėl pagal į bylą pateiktus duomenis matyti, kad netenkinus prašymo dėl sprendimo atidėjimo ieškovas negalėtų iš karto sumokėti visos atsakovei priteistos sumos. Nustatyti, kad 23 mėnesius ieškovas atsakovei sumoka po 190,67 Eur įmoką, o 24 mėnesį sumoka 190,78 Eur dydžio įmoką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pateikdama ieškinį ieškovė sumokėjo 386,00 Eur žyminio mokesčio bei pateikė rašytinius įrodymus, kad advokatei sumokėjo 1 815,00 Eur. Ieškinį patenkinus 90 procentų yra pagrindas ieškovui iš atsakovės priteisti 1 980,90 Eur ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes šios ieškovo patirtos išlaidos yra pagrįstos.

Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, šalys gali sudaryti taikos sutartį, tai yra susitarti dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir pateikti ją tvirtinti teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovo N. Š. (N. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) pilietės atsakovės M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) (pavardė iki santuokos sudarymo G.), nutraukti dėl atsakovės kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti prigimtinę pavardę „Š.“, o atsakovei jos iki santuokos sudarymo turėtą pavardę „G.“.

Nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė, kai šalys ėmė faktiškai gyventi skyrium, t. y. nuo 2017-07-01.

Nustatyti, kad nei vienam buvusiam sutuoktiniui kitas sutuoktinis išlaikymo nemoka.

Priteisti ieškovui N. Š. (N. Š.) 100,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovės M. G.

Po santuokos nutraukimo ieškovui N. Š. (N. Š.) asmeninės nuosavybės teise priteisti (duomenys neskelbtini) dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui N. Š. (N. Š.) iš atsakovės M. G. 6 673,06 Eur skolą už prievolės pagal 2017-03-22 kredito sutartį Nr. IKE201703-000014, įvykdymą.

Atlikti 6 673,06 Eur užskaitymą ieškovo N. Š. (N. Š.) naudai iš atsakovės M. G. ir atsakovei M. G. iš ieškovo N. Š. (N. Š.) priteisti 4 576,19 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui N. Š. (N. Š.) natūra atitekusias (duomenys neskelbtini) dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Išdėstyti teismo sprendimu iš ieškovo N. Š. (N. Š.) atsakovei M. G. priteistos 4 576,19 Eur piniginės kompensacijos mokėjimą 24 mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad 23 mėnesius ieškovas kas mėnesį, iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, turi sumokėti atsakovei M. G. 190,67 Eur įmoką, o 24 mėnesį sumokėti 190,78 Eur įmoką.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės M. G. ieškovui N. Š. (N. Š.) 1 980,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimą išversti į rusų kalbą ir el. paštu išsiųsti atsakovei.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimo nuorašą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.