Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-06-12 · Administracinė byla Nr. I-2962-821/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-12
Bylos Nr.
I-2962-821/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01170-2019-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Iveta Pelienė
Pareiškėjas
D. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2962-821/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01170-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 12 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė,sekretoriaujant Martai Prokopovič,dalyvaujant pareiškėjui D. J. (D. J.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. J. (D. J.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki 2019-04-01 reorganizacijos – Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ( b. l. 1–2) prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) (nuo 2019-04-01 Lukiškių TI-K kaip juridinio asmens teise ir pareigas perėmė Vilniaus pataisos namai), priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo už pareiškėjo laikymą netinkamomis kalinimo sąlygomis laikotarpiu nuo 2016-03-21 iki 2016-11-17.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad minėtu laikotarpiu buvo laikomas Lukiškių TIK-K kamerose, kuriose nepertraukiamai buvo pažeidinėjamas pareiškėjo privatumas jam atliekant gamtinius reikalus ar tenkinant lytinę aistrą. Sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atskirtas tik apie 1,5 m aukščio sienele, todėl pareiškėjui nesudaryta galimybė prisidengti ar pasislėpti nuo kitų kameroje esančių asmenų, taip pat nuo per kameros durų stebėjimo akutę stebinčių prižiūrėtojų. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas nuolat jausdavo diskomfortą, nepatogumus.

Atsiliepimas

Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių TI-K atsiliepimu (b. l. 9–13) pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė pareiškėjo buvimo ir išvykimo iš Lukiškių TI-K laikotarpius, pateikė duomenis, kuriose kamerose pareiškėjas buvo laikomas, kiek asmenų buvo laikoma kartu su pareiškėju. Paaiškino, kad teisės aktuose nėra numatytas reikalavimas, kad kamerose būtų sanitarinio mazgo atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Lukiškių TI-K atsiliepime teigia, kad Lukiškių TI-K priežiūros posto pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Pareigūnai, bendraudami su suimtaisiais bei nuteistaisiais, laikosi bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Lukiškių TI-K su skundais, prašymais nesikreipė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė savo skundą jame išdėstytais argumentais ir prašė skundą tenkinti.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo, laikotarpiu nuo 2019-10-21 iki 2019-11-17 (toliau – ir ginčo laikotarpis). Teismo 2019-03-29 nutartimi pareiškėjo skundą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2016-03-21 iki 2016-10-20 atsisakyta priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos (b. l. 10, 16–19) nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2016-10-21 iki 2016-11-16 (išskyrus 2 dienų laikotarpį nuo 2016-11-09 iki 2016-11-10, kai buvo išvykęs į Marijampolės pataisos namus) buvo apgyvendintas kameroje Nr. 388 (8 dienas – 5 asmenys kameroje (įskaitant pareiškėją), 13 dienų – 4 asmenys kameroje, 2 dienas – 3 asmenys kameroje ir 1 dieną – 2 asmenys kameroje). 2016-11-17 pareiškėjas išvyko į Vilniaus pataisos namus.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad ginčo laikotarpiu jam nebuvo užtikrintas privatumas atliekant gamtinius reikalus ir tenkinant lytinę aistrą, nes sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atskirtas tik apie 1,5 m aukščio sienele, nebuvo galimybės prisidengti ar pasislėpti nuo kitų kameroje esančių asmenų ir nuo prižiūrėtojų, galinčių stebėti pareiškėją per kameros duryse įrengtą stebėjimo akutę.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2016-01-28), 14.5 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Pagal EŽTT praktiką, privatumas naudojantis tualetu, tam tikrose bylose buvo priskiriamas prie teisių minimumo, kuris turi būti suteikiamas kalinamiesiems, taip pat šios teisės atėmimas buvo laikomas svarbiu elementu, pateisinančiu išvadą, kad kalinimo sąlygos prilygo žeminančiam elgesiui, pažeidžiančiam Konvencijos 3 straipsnį (žr., pvz., 2002 m. liepos 15 d sprendimo byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99), 99 p.; 2001 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Peers prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 28524/95), 73–75 p.). EŽTT praktikoje nurodoma, kad nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą. EŽTT yra priminęs, kad pagal Europos komitetą prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (CPT), sanitarinė zona, kuri yra tik iš dalies atskirta, nėra priimtina kameroje, kurioje laikomas daugiau nei vienas asmuo (CPT/Inf (2012) 13, 78 p. ir Bendrasis pranešimas [SPT/Inf (92) 3], 49 p.).

Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus 2019-04-08 pranešime „Dėl D. J. skundo“ (b. l. 14–15) nurodoma, kad gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys – apie 0,56 kv. m. Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m.) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m.). Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 16.5 p. nurodo, kad „įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga”.

Minėtame pranešime nurodoma, kad Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: gyvenamosiose kamerose Nr. 386 – Nr. 395 (2012 m.); Nr. 252 – Nr. 257 (2013 m.); Nr. 406 – Nr. 417 (2015 m.), Nr. 418 – Nr. 426 (2016 m.). Kitose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara. Nuo 2016 m. gruodžio iki 2017 m. kovo kamerose buvo įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos, kurios visiškai uždengia matomumą iš kamerų vidus ir nuo apžiūros langelių duryse.

LVAT praktikoje tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei vertinama, kad tokiu būdu pareiškėjo teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., LVAT 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4132-442/2018, 2018 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-858/2018, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-539-520/2018, 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-767-756/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018, 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-521-552/2018, ir kt.).

Pažymėtina, kad LVAT, vertindamas sanitarinių mazgų įrengimą privatumo aspektu, laikosi praktikos, kad tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017 ir kt.).

Kaip matyti iš Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus pranešime (b. l. 42–43) pateiktų duomenų ir iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų, apie kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 388, kurioje dar 2012 m. sanitarinio mazgo patalpa įrengta kaip atskira kabina su durimis. Teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodyta LVAT praktika, tokį sanitarinio mazgo įrengimą laiko tinkamu, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimo, naudojantis tokiu sanitariniu mazgu, kuris įrengtas kaip atskira kabina su durimis, nėra pagrindo konstatuoti.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Pareiškėjas prašo priteisti 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (buvusio Lukiškių TI-K).

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką ar neveikimą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš privatumo buvusio Lukiškių TI-K neveikimo neužtikrinant pareiškėjui privatumo naudojantis sanitariniu mazgu ir dėl to patirtų nepatogumų. LVAT nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas netinkamomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008; 2009 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-734/2009; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4043-624/2017 ir kt.). Tačiau nagrinėjamu atveju įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, teismas jau nustatė, kad Lukiškių TI-K pareiškėjo atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir žalos atlyginimas. Atitinkamai, nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteisti neturtinės žalos atlyginimą, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. J. (D. J.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Iveta Pelienė