Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso, pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis advokatu, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

I. M. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog I. M. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį BMW, kai jo iškvėptame ore buvo 2,13 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi I. M. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl I. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu I. M. ir galimas laiduotojas R. K. pateikė pareiškimus atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį R. K. atsakomybei.

Nagrinėjamu atveju I. M. padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Be to, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl I. M. padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių.

Kita vertus, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tokio pobūdžio išvada turi būti pagrįsta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti, kad turi būti atsižvelgiama į kaltininko praeityje padarytus KET ar kitus teisės pažeidimus ir pan. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taigi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-628/2019, Nr. 2K-329/2013). Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).

Nors I. M. anksčiau neteistas (b. l. 48–49), jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir dirba, yra vedęs, tačiau šiuo atveju būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kaltinamasis dar (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos veiklos skyriaus 2019 m. birželio 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai jam buvo nustatytas 1,45 promilių neblaivumas. I. M. buvo atimta specialioji teisė (teisė vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių (b. l. 83–86). Taigi kaltinamasis anksčiau trauktas administracinėn atsakomybėn už šiurkštų KET pažeidimą, jam buvo nustatytas neblaivumas (1,45 promilės), itin artimas neblaivumo laipsniui (1,51 promilės), nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Nors nuo I. M. aptariamo nubaudimo administracine tvarka iki šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo praėjo nemažas laikas (daugiau kaip penkeri su puse metų), tačiau visgi tai neigiamai apibūdina kaltinamojo asmenybę. Vien nusikalstamos veikos padarymo metu aptariamos administracinės nuobaudos negaliojimas savaime nesudaro pagrindo ignoruoti tokią aplinkybę sprendžiant dėl aptariamos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos buvimo ar nebuvimo. Be to, byloje nustatyta, kad I. M. nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo teisės vairuoti kelių transporto priemones. AB „Regitra“ duomenimis, kaltinamajam teisė vairuoti kelių transporto priemones buvo atimta nuo 2019 m. birželio 16 d. iki 2020 m. birželio 15 d. (b. l. 88–90). Tai didina I. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nes jis teisės aktų nustatyta tvarka nėra pripažintas vairuotoju, t. y. kurio įgūdžiai laikytini pakankamais vairuoti transporto priemonę (kaltinamasis net blaivus apskritai neturi teisės vairuoti transporto priemonių). Ši aplinkybė rodo kaltinamojo didelį neatsakingumą ir gana neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, I. M. nustatytas neblaivumo laipsnis (2,13 promilės) nelaikytinas kaip itin mažai viršijantis neblaivumo laipsnį, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę neblaivus nedidelį atstumą, nelaikytina pagrindu taikyti jam šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą. Remiantis liudytojos A. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, buvo gautas pranešimas, kad po kelią vinguriuoja automobilis BMW, kurį vairavo I. M.. Vadinasi, kaltinamojo transporto priemonės vairavimas net ir nedidelį atstumą buvo gana pavojingas. Negalima ignoruoti ir tos aplinkybės, kad byloje nenustatyta jokių pateisinamų aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis, būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, privalėjo perstatyti automobilį iš stovėjimo aikštelės į teritoriją šalia gyvenamojo namo.

Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog I. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismui kyla pagrįstų abejonių dėl tokios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos buvimo. Nenustačius visų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, atleisti I. M. nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu nėra galimybės. Atsižvelgdamas į tai, teismas nesprendžia galimo laiduotojo tinkamumo.

V. Bausmės skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – I. M. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad I. M. anksčiau nėra teistas (b. l. 48–49), trauktas administracinėn atsakomybėn (b. l. 45–47), dirba (b. l. 50), yra vedęs. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

I. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti I. M. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, 60 MGL dydžio bauda, artima minimumui už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, I. M. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – aštuonių mėnesių – baudos sumokėjimo terminą.

VI. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti I. M. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio BMW vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

I. M. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,13 promilių etilo alkoholio koncentracija. Toks neblaivumo laipsnis nelaikytinas kaip itin mažai viršijantis neblaivumo laipsnį, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Be to, kaltinamasis vairavo automobilį ryto metu (apie 10 val.) (duomenys neskelbtini) mieste, neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones. Teisės vairuoti kelių transporto priemones neturėjimas didina I. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nes jis teisės aktų nustatyta tvarka nėra pripažintas vairuotoju, t. y. kurio įgūdžiai laikytini pakankamais vairuoti transporto priemonę (kaltinamasis net blaivus apskritai neturi teisės vairuoti transporto priemonių). Ši aplinkybė rodo kaltinamojo didelį neatsakingumą ir gana neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Taigi nėra abejonių, kad I. M. savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET ir galėjo kelti realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui.

Pažymėtina, kad neturėjimo teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus. Minėtų teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes, yra būtinas. BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Ir tuo atveju, kai asmuo neturi tokios teisės įgijęs, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes realiai tokios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apribojama galimybė ją įgyti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į I. M. nustatyto neblaivumo laipsnį, į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis anksčiau neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų už šiurkščių KET padarymą, kita vertus, jis praeityje trauktas administracinėn atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą neblaiviam. Taigi I. M. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metams ir 10 mėnesių (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnio 2 dalis). Aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. vasario 21 d.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 3 dalis), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017).

Nagrinėjamu atveju I. M. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu BMW, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu priklauso nuosavybės teise kaltinamojo sutuoktinei R. M. (b. l. 27). Nors prokurorė baigiamojoje kalboje prašė konfiskuoti automobilio BMW vertę atitinkančią pinigų sumą, tačiau šiuo atveju nėra abejonių, kad minėtas automobilis įgytas santuokos metu ir yra bendroji sutuoktinių I. M. ir R. M. nuosavybė, nors ir užregistruota tik R. M. vardu. Preziumuojama, kad turto, kuris yra bendra jungtinė nuosavybė, dalys yra lygios (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalis). Duomenų, kad minėtas turtas būtų padalintas ar automobilis priklausytų R. M. asmeninės nuosavybės teise byloje nėra. Teismų praktikoje nurodyta, kad tais atvejais, kai kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą ar 5 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką. Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2008, 2K-237/2011, 2K-291-699/2016; Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-493-654/2017). Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir įvertinus tai, kad konfiskuotina transporto priemonė yra įgyta santuokos metu ir priklauso bendrai sutuoktiniams, automobilio, kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, konfiskavimo galimybės neeliminuoja.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad automobilio BMW, kurio vidutinė vertė 3 580 Eur (su PVM) (b. l. 28), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė kaltinamojo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo I. M. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju taikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemonės – I. M. ir jo sutuoktinei R. M. priklausančio automobilio BMW – konfiskavimas valstybės naudai (BK 72 straipsnio 1–2, 4 dalys). Atsižvelgiant į priimamo procesinio sprendimo pobūdį, kaltinamojo argumentai dėl automobilio BMW vertės ir tokio turto PVM taikymo (netaikymo) nėra reikšmingi.

VII. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

I. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 60–63, 64–67). Jos paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos viršelio prisegtą voką, kuriame yra kompaktinė laikmena su vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. kovo 19 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-03298 dėl 108,33 Eur už I. M. gynusio advokato K. Ožiūno darbo užmokestį (b. l. 125–128). Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamajam gynėjas paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, todėl išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

I. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. M. paskirti galutinę bausmę – 40 MGL (2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

Paskirti I. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams ir 10 (dešimčiai) mėnesių. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. vasario 21 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–2, 4 dalimis, konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonę – automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotą kaip priklausantį R. M., gimusiai (duomenys neskelbtini) – valstybės naudai.

I. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos viršelio prisegtą voką, kuriame yra kompaktinė laikmena su vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Iš I. M. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymą.

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6–7 straipsniais, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį – 1-1539-1100/2025)“;

2) sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt;

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

I. M. taip pat išaiškinti, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), teismas gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.