Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

2018-11-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-127-229/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-127-229/2018Nutarimas · 2018-11-16Panevėžio apylinkės teismas
  2. AN2-194-491/2018Nutartis · 2018-12-20Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-11-16
Bylos Nr.
II-127-229/2018
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00316-2018-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rita Bilevičienė
Pareiškėjas
D. L.
Advokatai
Rolandas Vaitekūnas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-127-229/2018Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00316-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 21.8.4.; 21.10.4. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. lapkričio 16 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Bilevičienė,sekretoriaujant Raimundai Šateikienei,dalyvaujant administracine tvarka nubaustam D. L.,jo atstovui advokatui Rolandui Vaitekūnui,

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės skyriaus Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo ir teisės poskyrio atstovui Aidui Karčiauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. balandžio 24 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-PAN-ANR_N-161-2018 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. balandžio 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-PAN-ANR_N-161-2018 (toliau – skundžiamas nutarimas) D. L. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 281 straipsnio 1 dalį 150 Eur bauda už tai, kad jis 2018 m. kovo 16 d. 10.00 val. (duomenys neskelbtini), privačiuose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (ne miškų ūkio paskirties žemėje) neteisėtai, o būtent neturint vietos savivaldybės leidimo, kai toks leidimas yra būtinas, nupjovė, t. y. sunaikino 48 saugotinus medžius: 18 klevų, 10 liepų ir 9 vinkšnas (posėdžio metu institucijos atstovo buvo patikslinta, kad į skundžiamą nutarimą nebuvo įtraukta 11 nukirstų gluosnių). 47 medžiai nupjauti G. S. ir E. S. priklausančiame žemės sklype, o viena vinkšna nupjauta G. L. žemės sklype. Tokiu būdu D. L. pažeidė Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. Dl-87 (toliau – Tvarka), 9 punkto reikalavimą.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose 2018 m. gegužės 17 d. gautas pareiškėjo D. L. skundas, kuris buvo persiųstas teismui skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos ir kuriuo pareiškėjo prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde nurodyta, kad nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pažymėjo dėl faktinių aplinkybių, kad G. S. 2018 m. sausio mėn. paprašė pareiškėjo išpjauti ir sutvarkyti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), o paklausus G. S. dėl leidimo kirtimui, šis atsakė, kad leidimas yra tvarkomas. Pagal abipusį susitarimą su G. S., už pareiškėjo suteiktas minėtas paslaugas (medžių ir krūmų iškirtimą) turėjo būti atsiskaityta nupjautais medžiais. Tačiau po 1,5 mėnesio iki medžių pjovimo darbų atlikimo pabaigos buvo vėl bendrauta su G. S., kuris vėl patikino, kad leidimą jis jau turi. Todėl pareiškėjas, pasitikėdamas G. S., nupjovė jo nurodytus minėti 37 medžius. Tačiau teismui pažymi, kad jam inkriminuotas nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, apie kurios buvimą nagrinėjamu atveju iš bylos įrodymų negalima patikimai spręsti, kadangi nurodytas G. S. elgesys, kuri galėtų būti laikomas tyčine apgaule, suklaidino pareiškėją. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjo veiksmai nebuvo tyčiniai, o pažeidimas jo buvo padarytas dėl to, kad neturėdamas patirties ir reikiamų žinių, pasitikėjo žemės savininku, o G. S. pasinaudojo jo neišmanymu, naivumu, nepatyrimu. Be to, pažymima, kad minėtam leidimui gauti nagrinėjamu atveju nėra jokių reikšmingų kliūčių, o skundžiamame nutarime nurodyti medžiai augo namų valdoje (buvusios sodybos vietoje), todėl jiems kirsti, pareiškėjo supratimu, leidimas iš viso nėra reikalingas. Juolab teisminė praktika imperatyviai nustato, kad asmens kaltė, galimai padarius nusižengimą, negali būti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis.

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. L. teismo posėdyje skundą palaikė, patvirtino ir pakartojo skunde nurodytus argumentus bei prašė teismo skundą tenkinti. Patikslino aplinkybes, kad aptariamų medžių ir krūmų kirtimo darbus pradėjo 2018 m. sausio 18-20 d. ir juos atliko kartu su R. J.. Tačiau 2018 m. kovo 16 d. 10.00 val. patikrinimo metu Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai jų kitimų darbų vietoje nerado, o bendravo su pareiškėjo teta G. L.. Vėliau, pareigūnai jam paaiškino, kad tą vieną vikšną buvo galima teisėtai nujauti tetai priklausančiame žemės sklype, kuri augo jos namų valdoje. Tuo tarpu pats G. S. melavo pareigūnams, kad pareiškėjas pats savavališkai iškirto medžius jo žemės sklype, tačiau aplinkybę, kad būtent G. S. organizavo minėtų medžių pirkimą galia patvirtinti kiti liudytojai.

Skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovas Aidas Karčiauskas teismo posėdyje nesutiko su pateiktu pareiškėjo skundu, prašė teismo skundžiamo nutarimo nepanaikinti, tik nurodė, kad skundžiamame nutarime yra įsivėlusi rašymo apsirikimas, kadangi jame nėra nurodyta dar 11 gluosnių, nupjautų pareiškėjo pažeidimo padarymo metu. Tuo tarpu dėl pareiškėjo nupjautos vienos vinkšnos G. L. žemės sklype, pažymėjo, kad šis medis augo žemės ūkio paskirties žemėje, todėl ir buvo užfiksuota patikrinimo akte ir įtraukta į skundžiamą nutarimą. Tuo tarpu dėl paties pažeidimo nurodė, kad yra galiojantys teisės aktai, įpareigojantys asmenis laikytis konkrečios leidimų išdavimo tvarkos prieš kertant medžius, todėl pareiškėjas, prieš atlikdamas medžių kirtimo darbus ne namų valdoje (buvusios sodybos teritorijoje), bet žemės ūkio paskirties žemėje ir tokiu būdu padarydamas nusižengimus, turėjo įsitikinti, ar buvo gautas leidimas atlikti tokius darbus, kurį nagrinėjamu atveju turėjo gauti žemės sklypo savininkas G. S.. Už šį nusižengimą G. S. jau yra patrauktas administracinėn atsakomybėn, kaip asmuo, organizavęs tokius darbus.

Liudytojas R. R. teismo posėdyje parodė, kad jis dirba Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio miesto agentūroje vyriausiuoju specialistu. 2018 m. pavasarį buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) kertami galimai saugotini medžiai. Todėl pirmą kartą nuvažiavo į vietą jis vienas ir rado iškirstą buvusią seną sodybą, keli medžiai dar buvo palikti, o nukirsta mediena jau buvo išvežtam nukirstų medžių šakos sukrautos buvo į krūvą. Pamena, kad vidury atliekamo kirtimo buvo apie 70 bičių avilių palikta. Todėl jis pradėjo tyrimą ir apklausė arčiausiai įvykio vietos gyvenusius asmenis, siekdamas išsiaiškinti, kam priklauso žemės sklypas, kuriame buvo atliekami kirtimo darbai. Tačiau asmenims nenoriai pasakojant apie pažeidimą, buvo patikrinti registrų duomenys ir paaiškėjo, kad minimas žemės sklypas priklauso G. S., su kuriuo susisiekus telefonu, pastarasis patvirtino, kad kertami medžiai yra menkaverčiai ir jiems kirsti leidimas yra nereikalingas. Todėl sekančią dieną jis su dar dviem kolegomis pakartotinai nuvažiavo į įvykio vietą, siekiant išmatuoti nuskirstų medžių kelmus. Patikrinimo metu buvo atvykusi minimo žemės sklypo bendrasavininkė E. S., tačiau ji pabuvus vėliau išvažiavo. Pamena, kad buvo nustatyta nemažai teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančių nukirstų medžių, kurių kirtimui buvo reikalinga gauti Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Statybos ir architektūros skyriaus leidimas, kuris nagrinėjamu atveju nebuvo gautas. Pažymėjo, kad visi tikslūs pažeidimo duomenys užfiksuoti byloje esančiame patikrinimo akte, taip pat kolegos darytomis fotonuotraukomis, todėl prašo teismo remtis šiais duomenimis. Taip pat patvirtino, kad aptariamas žemės sklypas ribojasi ir su G. L. namų valda, kurioje taip pat buvo nukirsta viena viškna, kuri pagal galiojančius teisės aktus galėjo būti nupjauta ir be leidimo. Vėliau, į instituciją atvykęs G. S. išdėstė poziciją, kad jam esą nėra žinoma, kas nustatytus patikrinimo metu išpjovė medžius. Antrą kartą atvykęs į instituciją, G. S. atnešė N. Š. asmens tapatybės kortelę ir nurodė, kad būtent jis atliko kirtimo neteisėtus darbus, tačiau jis atsisakė šį asmenį forminti, kaip pažeidėją, kadangi pats D. L. apklaustas pripažino, kad jis atliko neteisėtus kirtimo darbus.

Liudytoja G. L. teismo posėdyje parodė, kad ji turi žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su ūkininko G. S. žemės sklypu. Sužinojusi, kad jis keltina kirsti medžius ir krūmus apžėlusiame žemės sklypo plote, ji telefonu pasiūlė jam ir susitarė, kad kirtimo darbus atliks jos sūnėnas D. L.. Kitą dieną atvykus D. L. kartu su žmona M. L., jie visi kartu, apžiūrėjo apžėlusį žemės sklypo plotą, kuriame nurodė nekirsti tik liepų. Taip pat buvo prašiusi ir nukirsti vieną seną tuopą jos namų valdoje. Taip pat pamena, kad buvo kalba ir apie leidimą kirsti gavimą iš institucijos, tačiau G. S. patikino, kad reikiamas leidimas tuo metu yra jau tvarkomas. Tuo patikėjęs D. L., toliau derėjosi dėl darbų atlikimo. Vėliau, D. L. sutartus darbus atliko kartu su kitais žmonėmis, kurių duomenų negali nurodyti.

Liudytoja M. L. teismo posėdyje parodė, kad ji kartu su vyru dar žiemą važiavo į (duomenys neskelbtini) susitikti su vyro teta G. L., o vėliau palaukus jie susitiko ir su ūkininku G. S., kuris parodė savo žemės sklype augančius medžius ir kemsynus, kuriuos buvo reikalinga nukirsti ir paruošti žemę ūkininkavimui. Ji visame vyrų pokalbyje nedalyvavo, tačiau pamena, kad jos vyras buvo klausęs G. S. apie leidimą kirsti medžius, kuris patikino, kad toks leidimas yra ruošiamas. Vyras jos tuo patikėjo, o ir ji vėliau nebeklausė vyro, ar buvo gautas toks leidimas. Vėliau su G. S. nebendravo, paties leidimo ji nematė.

Liudytojas R. J. teismo posėdyje parodė, kad 2018 m. sausio mėn. jam paskambino D. L. ir pasakė, kad ūkininkui G. S. reikalinga išvalyti žemės sklypą, iškertant medžius ir krūmus. Todėl vėliau, jis kartu su D. L. nuvažiavo iki žemės sklypo, kurį reikėjo iškirsti, siekiant įvertinti, ar verta priimti pasiūlymą. Tuo metu D. L. papildomai paskambino G. S., siekiant išsiaiškinti kirtimo darbų apimtį, ir telefonu būtent G. S. patvirtino, kad reikia sutvarkyti kirtimų atliekas, o medieną gali pasiimti jie patys, kaip malkas. Prieš pradedant darbus, jam D. L. buvo nurodę, kad G. S. esą tvarko dokumentus dėl leidimo kirtimams išdavimo. Po to, jie dvi savaites kirto krūmus, kurių buvo nemažai prižėlę, ir tik po to ėmėsi medžių kirtimo darbų. Per visą šį darbų laikotarpį atvykusio į vietą G. S. jis nebuvo matęs. Vėliau, nuvykus į instituciją, paaiškėjo, kad jų medžiai iškirsti neteisėtai, todėl institucijos pareigūnams paaiškino tas pačias aplinkybes, kaip ir teismui.

Liudytoja E. S. teismo posėdyje parodė, kad jai jokios patariamo įvykio aplinkybės nėra žinomos, išskyrus tik tai, kad minimas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) jų buvo įsigytas bendra jungtinės nuosavybės teise su G. S., kuris būtent ne tik rūpinosi šio turto įgijimu, bet ir organizavo darbus jame. Su vyrų apie jokius medžių kirtimus nekalbėjo. Nors ir buvo nuvažiavusi į vietą 2018 m. kovo mėn., kai pareigūnai atliko patikrinimą, tačiau nesidomėjo jų patikrinimu.

Liudytojas G. S. teismo posėdyje patvirtino, kad D. L. pažįsta iš matymo, ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) 2017 m. gruodžio 20 d. įsigijo žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurį jau iki tol buvo seniai nuomavęs, ir jį naudojo pagal paskirtį. Tačiau viena jo dalis, kurioje buvo kažkada sodybos teritorija, buvo ganėtinai apžėlusi krūmais ir medžiais. Kadangi jau iki tol buvo įspėti Nacionalinės žemės tarnybos apie kitus apleistus žemės ūkio paskirties žemės sklypus, nusprendė sutvarkyti ir aptariamą apleistą žemės sklypo dalį. Kaimynystėje gyvenanti G. L. pasisiūlė sutvarkyti apleistą žemės sklypo dalį mainais už supjautą medieną. Tam jis neprieštaravo, kadangi buvo reikalinga nupjauti medžius, sutvarkyti buvusios sodybos pamatus, kad visą žemės sklypą būtų galima naudoti pagal paskirtį. Todėl atvažiavus į vietą D. L. ir jo žmonai, taip pat esant G. L., jis nedavė jokių nurodymų D. L., kaip ir kokius medžius kirsti, o tik leido jiems patiems susitvarkyti žemės sklypą, buvo kalbama, kad reikalinga iškirsti prastos būklės medžius. Jam nėra žinoma, kas tiksliai atliko ir kada buvo atlikti minėtų medžių neteisėto kirtimo darbai. Patvirtino, kad po įvykio kreipėsi į savivaldybę dėl leidimo kirsti medžius suteikimo, tačiau nematė jokios savo pareigos tai daryti prieš atliekant minėtų medžių neteisėtą kirtimą. Be to, jis pats D. L. buvo nurodęs, kad jokio leidimo kirsti medžius minėtame žemės sklype neturi, todėl jei norima atlikti tokius darbus, pats D. L. tegul ir kreipiasi į savivaldybę dėl tokio leidimo. Tik vėliau, jam paskambino institucijos pareigūnas R. R., kuris pranešė, kad jo žemės sklype yra iškirsti nelegaliai medžiai, tačiau detalaus jų pokalbio jau nebepamena. Prašo teismo remtis jo paaiškinimais, duotais kitoje administracinio nusižengimo byloje, kurioje jis pats buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Taip pat pažymėjo, kad jis jokio N. Š. nepažįsta, todėl jo asmens kortelės negalėjo turėti.

Į teismo posėdį neatvykus liudytojui G. B. teismo posėdžio metu buvo perskaityti jo parodymai, duoti kitoje administracinėje byloje, kuriais jis parodė, kad, kad 2018 metų žiemą paskambino ūkininkas G. S. ir liepė patraukti savo avilius iš jo žemės. G. S. pasakė, kad ketina tame sklype išpjauti medžius bei krūmus, nes ars žemę. G. S. pasakė telefono numerį žmogaus (L.), kuris pjaus medžius, ir pasakė susitarti su šiuo žmogumi dėl avilių patraukimo. Tyrimo metu raštu išdėstė žinomas įvykio aplinkybes. Jas tvirtina.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas nesutinka su skundžiamu nutarimu ir ginčija nubaudimą pagal ANK 281 straipsnio 1 dalį, aiškindamas, jog jo veiksmuose nėra tyčios padaryti tokį nusižengimą, kadangi jis tik atliko neteisėtus veiksmus, vykdydamas susitarimą su neteisėto medžių kirtimo darbus organizavusiu G. S., kuris naudojo prieš pareiškėją apgaulę dėl leidimo kirsti saugomus medžius, nurodytus skundžiamame nutarime, turėjimo.

Nagrinėjamoje byloje reikšminga pažymėti, kad teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo inkriminuotas ANK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymas, t. y. neteisėtas želdynų naikinimas arba neteisėtas ne miškų ūkio paskirties žemėje augančių saugotinų medžių ir krūmų žalojimas, naikinimas arba persodinimas, kas užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki dviejų šimtų eurų.

Nors skundžiamu nutarimu ir skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovo tvirtinimu pareiškėjo veiksmai, be atitinkamo leidimo iškertant skundžiamame nutarime nurodytus saugomus medžius, atitinka minėtoje teisės normoje reglamentuoto administracinio nusižengimo sudėtį, tačiau teismas su šiuo institucijos vertinimu nesutinka, kadangi minėtas nusižengimas yra padaromas tik tyčia, ką reikalinga patikimai nustatyti. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pareiškėjo tyčia neteisėtai iškirsti skundžiamame nutarime nurodytus saugotus medžius šioje byloje neįrodyta. Pats pareiškėjas viso proceso metu kategoriškai tvirtino, kad būtent G. S. jį suklaidino dėl leidimo iškirsti nustatytus saugotus medžius turėjimo, ko pasekoje jis atliko neteisėtus veiksmus, manydamas, kad visi reikiami dokumentai dėl atliekamų kirtimo darbų jau yra sutvarkyti. Tokius pareiškėjo parodymus patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti kiti liudytojai, t. y. liudytojos G. L. ir M. L. nurodė, kad apžiūrint busimą darbų atlikimo vietą, pareiškėjo buvo kalbama su G. S. dėl reikiamo leidimo kirsti aptariamus medžius gavimo, tačiau buvo gautas patikimas, kad toks leidimas šiuo metu yra tvarkomas, ką patvirtino ir liudytojas R. J., tokią informaciją girdėjęs iš paties pareiškėjo. Be to šiame kontekste būtina pažymėti tai, kad įsiteisėjusia Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. II-163-1046/2018 jau yra konstatuota, kad įvertinus tų pačių liudytojų parodymus, kurie buvo apklausti ir šioje byloje, būtent G. S., siekdamas įsigytą žemės plotą paversti dirbama žeme, sugalvojo išpjauti ten augusius krūmus bei medžius, o šiems darbams atlikti susirado žmones, aprodė savo sklypą, parodė, ką reikės išpjauti, t. y. organizavo neteisėtą saugotinų medžių iškirtimą. Taip pat ir liudytojas R. R. teismo posėdyje patvirtino, kaip G. S. keitė savo poziciją dėl padaryto nusižengimo, vykstant administracinio nusižengimo tyrimui, ir net vengdamas atsakomybės, aktyviais veiksmais bandė nepagrįstai apkaltinti kitą nesusijusį asmenį. Remiantis tuo, teismas neturi pagrindo remtis kaip patikimais ir atmeta liudytojo G. S. parodymus, duotus teismo posėdžio metu, liudytojui neprisiekus dėl jo paties padaryto nusižengimo, kurie yra ganėtinai neišsamūs, nenuoseklūs ir prieštarauja tiek kitų teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymams, tiek ir jau minėtoje teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartyje konstatuotoms aplinkybėms, todėl teismas kritiškai vertina šio liudytojo parodymu, kuriais yra siekiama pagrįsti savarankišką pareiškėjo vaidmenį, atliekant skundžiamame nutarime nurodytus neteisėtus veiksmus ir nesiremia tokiais pareiškėjo teiginiais, kaip kad šis liudytojas nedavė jokių nurodymų pareiškėjui, o tik neprieštaravo jo atliktiniems darbams, siekiant iškirsti tik prastos būklės medžius, ar tai, kad jam nėra žinoma, kas atliko neteisėtus veiksmus, ar tai, kad pareiškėjui buvo nurodyta pačiam gauti atitinkamus leidimus kirtimams. Juolab šiuo aspektu būtina pažymėti ir tai, kad Tvarkos 13.1 punkte yra nurodyta leidimų saugotinų medžių ir krūmų kirtimo darbams išdavimo tvarka, iš kurios matyti, kad būtent želdynų ir želdinių savininkui ar valdytojui yra numatyta galimybė inicijuoti procedūrą dėl tokio leidimo gavimo iš savivaldybės, ką patvirtino ir skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovas, todėl pareiškėjas objektyviai be atskiro savininko įgaliojimo to pats padaryti negalėjo, kas dar labiau pagrindžia pareiškėjo priklausimą nuo neteisėtų medžių kirtimo darbų organizavusio liudytojo G. S..

Visos šios aplinkybės leidžia spręsti, kad neteisėtą skundžiamame nutarime nurodytų medžių kirtimą organizavo būtent G. S., o pareiškėjas tik buvo pasinaudotas tikslui pasiekti. Todėl daryti išvadą, kad pareiškėjas tyčia neteisėtai iškirto svetimus medžius be leidimų, nėra jokio pagrindo. Remiantis tuo, nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėjo veiksmuose neteisėtai iškertant skundžiamame nutarime nurodytus saugotinus medžius nėra tyčios, laikytina, jog jo atžvilgiu skundžiamas nutarimas priimtas nepagrįstai, nes pareiškėjo veiksmuose nėra nusižengimo, numatyto ANK 281 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamas nutarimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas–administracinio nusižengimo bylos teisena pareiškėjo atžvilgiu nutraukiama, jo veiksmuose nesant administracinio nusižengimo sudėties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi,

nutaria:

Panaikinti Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. balandžio 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-PAN-ANR_N-161-2018 ir administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjo D. L. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Rita Bilevičienė