Panevėžio apylinkės teismo nutartis

institucijos, priėmusios nutarimą – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės skyriaus Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo ir teisės poskyrio (toliau – ir Institucija) – atstovui A. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo G. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto A. K. 2018 m. birželio 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-PAN-ANR_N-275-2018 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skundžiamu nutarimu G. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 281 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas 150 Eur bauda už tai, kad jis Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., žemės ūkio paskirties žemės sklype – ne miškų ūkio paskirties žemėje organizuodamas žemės sklypo tvarkymo darbus, neteisėtai, t. y. neturėdamas vietos savivaldybės leidimo, kai toks leidimas yra būtinas, sunaikino (nupjovė) 48 saugotinus medžius.

Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas A. K. teismo posėdžio metu prašė skundo netenkinti ir paaiškino, kad 2018 m. kovo 16 d. pareigūnai atliko patikrinimą ir nustatė, kad G. S. organizavo sklypo tvarkymo darbus tam, kad sklypas būtų tinkamas vykdyti žemės ūkio veiklą. Ta vieta, kur buvo iškirsti krūmai ir medžiai, priešingai, nei teigia pareiškėjas, deklaruota kaip pasėliai nebuvo, o buvo deklaruota kita sklypo dalis, kuri buvo dirbama. Tyrimo metu G. S. atsiribojo ir viską neigė, teigdamas, kad nežino, kas iškirto medžius, kad į policiją dėl medžių iškirtimo nesikreips, nes jie menkaverčiai ir, kad leidimo tokiems medžiams kirsti nereikėjo, nes ten yra buvusi namų valda. Buvo sunaikinti 48 saugotini medžiai. Medžiai ir krūmai buvo iškirsti be leidimo, nors tokiems darbams yra reikalingas savivaldybės leidimas. Saugotini medžiai į jokius registrus nėra įtraukiami. Tai, ar medis yra saugotinas, nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 206, kas buvo padaryta ir šiuo atveju. Visų liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir iš jų aišku, kokius veiksmus atliko G. S..

Liudytojas G. B. teismo posėdžio metu parodė, kad 2018 metų žiemą paskambino ūkininkas G. S. ir liepė patraukti savo avilius iš jo žemės. G. S. pasakė, kad ketina tame sklype išpjauti medžius bei krūmus, nes ars žemę. G. S. pasakė telefono numerį žmogaus (L.), kuris pjaus medžius, ir pasakė susitarti su šiuo žmogumi dėl avilių patraukimo. Tyrimo metu raštu išdėstė žinomas įvykio aplinkybes. Jas tvirtina.

Liudytojas D. L. teismo posėdžio metu parodė, kad paskambinusi teta G. L. pasakė, jog kaimynas G. S. viename sklype nori daryti žemės ūkio paskirties žemę ir ten reikia išpjauti medžius bei krūmus. Pats susitiko su G. S., kuris viską aprodė ir pasakė, kad reikia išvalyti sklypą, o medžius galės pasiimti sau kaip atlygį. Tame sklype buvo sustatyti aviliai su bitėmis, o prie avilių buvo bitininko telefono numeris. G. S. pats paskambino tam bitininkui ir pasakė, kad reikia patraukti avilius, nes nori iškirsti medžius. Pačią pirmą dieną paklausus G. S., ar yra gautas leidimas medžiams ir krūmams pjauti, šis atsakė, kad leidimas tvarkomas. Pasitikėjo G. S., o gavosi apgavystė ir pats buvo nubaustas aplinkos apsaugos pareigūnų, nors apie leidimo nebuvimą nieko nežinojo. Sausio viduryje kartu su R. J. pradėjo dirbti minėtame sklype ir jį išvalė. Kaip atlygį už darbą gavo išpjautus medžius.

Liudytoja M. L. teismo posėdžio metu parodė, kad su savo vyru D. L. ir G. L. 2018 metų žiemą važiavo apžiūrėti žemių ir susitikti su G. S., kad šis D. L. parodytų, ką reikia sutvarkyti, t. y. kokius medžius iškirsti. D. L. G. S. tikrai klausė, ar yra leidimas kirsti, o G. S. pasakė, kad leidimas ruošiamas. Vyras sutiko sutvarkyti sklypą. Tai padarė kartu su R. J..

Liudytoja G. L. teismo posėdžio metu parodė, kad kaimyninį sklypą nusipirko G. S. ir ten norėjo padaryti dirbamą žemę. G. S. pasakė, kad tame sklype bus pjaunami medžiai. Paskambinusi G. S. paklausė, ar jis leistų tuos medžius išsipjauti jos sūnėnui D. L.. G. S. sutiko. G. S. ir D. L. buvo susitikę tame sklype ir G. S. D. L. aprodė sklypą bei parodė, kokius medžius ten reikės išpjauti. Jie kalbėjo apie leidimą medžiams kirsti ir G. S. pasakė, kad leidimas ruošiamas. D. L. sutiko išpjauti medžius. Kirto ne vienas. G. S. leido D. L. pasiimti iškirstus medžius. Pati irgi gal kokį šakalį namo parsinešė. Sklype matėsi daug akmenų. Anksčiau ten gal kokia daržinė ir stovėjo, neatsimena to.

Liudytojas R. J. teismo posėdžio metu parodė, kad paskambino D. L. ir pasakė, kad ūkininkas nusipirko žemę ir paprašė ją išvalyti. Kartu su D. L. nuvažiavo ir apžiūrėjo tą sklypą. Sklype buvo krūmai, medžiai ir aviliai. Daugiau nieko ten nematė. Liepė paklausti to ūkininko, ar jis pats išsiraus kelmus ir išsiveš šakas. D. L. paskambino ūkininkui. Girdėjo tą pokalbį telefonu. Ūkininkas pasakė, kad susitvarkys ir, kad už darbą duoda medžių ir jam (liudytojui), ir D. L.. D. L. dar klausė ūkininko, ar tikrai galima pjauti ir šis atsakė, kad galima. Žino, kad D. L. teta ir žmona dalyvavo susitikime su tuo ūkininku. Pats su ūkininku susitikęs nebuvo.

Skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos duomenų matyti, kad G. S. ginčija nubaudimą pagal ANK 281 straipsnio 1 dalį, aiškindamas, jog jis neorganizavo saugotinų medžių savame sklype iškirtimo be leidimo ir jokių kitokių neteisėtų veiksmų neatliko.

ANK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neteisėtas želdynų naikinimas arba neteisėtas ne miškų ūkio paskirties žemėje augančių saugotinų medžių ir krūmų žalojimas, naikinimas arba persodinimas užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki dviejų šimtų eurų.

Nors pareiškėjas bei jo atstovas tvirtina, kad jis medžių neiškirto, tai padarė kitas asmuo, t. y. D. L., o minėta teisės norma atsakomybės už saugotinų medžių kirtimo organizavimą nenumato, teismas tokius skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Kaip teisingai teismo posėdžio metu nurodė Institucijos atstovas, 2017 m. vasario 28 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-18-648/2017, kurioje esant analogiškai situacijai pripažino, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn ne tik už fizinį medžių iškirtimą, bet ir už tokių darbų organizavimą. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad „Pagal Želdynų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą želdynų ir želdinių valdytojai ir savininkai privalo išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus. Saugotini medžiai ir krūmai gali būti kertami, persodinami ar kitaip pašalinami, kai yra gautas savivaldybės (ar jos institucijos) leidimas ir atlyginus medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime. Nurodytus darbus gali atlikti pats žemės sklypo, kuriame auga saugotini medžiai, savininkas ar valdytojas, gali ir kiti asmenys, tačiau sklypo savininkui ar valdytojui tenka užtikrinti, kad tokie darbai būtų atliekami tik gavus leidimą teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl kai ne miškų ūkio paskirties sklypo savininkas, valdytojas ar jų įgalioti asmenys tik organizuoja saugotinų medžių kirtimą, persodinimą ar genėjimą ir tokie darbai atliekami negavus leidimo, tai organizavęs asmuo yra traukiamas atsakomybėn pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį už neteisėtą saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, žalojimą, naikinimą arba persodinimą.“ Taigi akivaizdu, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn ir už neleistiną saugotinų medžių iškirtimo organizavimą.

Nagrinėjamu atveju teismo posėdžio metu apklausus liudytojus neabejotinai nustatyta, koks buvo G. S. vaidmuo sunaikinant 48 saugotinus medžius. Liudytojas G. B. teismo posėdžio metu parodė, kad 2018 metų žiemą paskambino ūkininkas G. S. ir liepė patraukti savo avilius iš jo žemės. G. S. pasakė, kad ketina tame sklype išpjauti medžius bei krūmus, nes ars žemę. Liudytojas D. L. teisme parodė, kad paskambinusi teta G. L. pasakė, jog kaimynas G. S. viename sklype nori daryti žemės ūkio paskirties žemę ir ten reikia išpjauti medžius bei krūmus. Pats susitiko su G. S., kuris viską aprodė ir pasakė, kad reikia išvalyti sklypą, o medžius galės pasiimti sau kaip atlygį. Pačią pirmą dieną paklausus G. S., ar yra gautas leidimas medžiams ir krūmams pjauti, šis atsakė, kad leidimas tvarkomas. Liudytoja M. L. teismo posėdžio metu parodė, kad su savo vyru D. L. ir G. L. 2018 metų žiemą važiavo apžiūrėti žemių ir susitikti su G. S., kad šis D. L. parodytų, ką reikia sutvarkyti, t. y. kokius medžius iškirsti. D. L. G. S. tikrai klausė, ar yra leidimas kirsti, o G. S. pasakė, kad leidimas ruošiamas. Liudytoja G. L. teisme parodė, kad kaimyninį sklypą nusipirko G. S. ir ten norėjo padaryti dirbamą žemę. G. S. pasakė, kad tame sklype bus pjaunami medžiai. G. S. ir D. L. buvo susitikę tame sklype ir G. S. D. L. aprodė sklypą bei parodė, kokius medžius ten reikės išpjauti. Jie kalbėjo apie leidimą medžiams kirsti ir G. S. pasakė, kad leidimas ruošiamas. Liudytojas R. J. teismo posėdžio metu parodė, kad paskambino D. L. ir pasakė, kad ūkininkas nusipirko žemę ir paprašė ją išvalyti. D. L. paskambino ūkininkui. Girdėjo tą pokalbį telefonu. D. L. klausė ūkininko, ar tikrai galima pjauti ir šis atsakė, kad galima. Taigi kaip matyti visi liudytojai tiek Institucijai rašydami paaiškinimus dar tik tyrimo pradžioje, tiek ir teisme nurodė analogiškas aplinkybes, o būtent tai, kad pats G. S., siekdamas įsigytą žemės plotą paversti dirbama žeme sugalvojo išpjauti ten augusius krūmus bei medžius, o šiems darbams atlikti susirado žmones, aprodė savo sklypą, parodė, ką reikės išpjauti, t. y., organizavo neteisėtą saugotinų medžių iškirtimą. Tai, kad medžiai buvo iškirsti tam neturint leidimo, patvirtina ne tik minėtų liudytojų parodymai, bet ir paties G. S. teismui pateiktas Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriui adresuotas 2018 m. rugsėjo 1 d. prašymas išduoti leidimą jau iškirstiems medžiams. Atkreiptinas dėmesys, kad į savivaldybę dėl leidimo išdavimo buvo kreiptasi tik po to, kai byla atsidūrė teisme, kas laikytina pareiškėjo siekiu sušvelninti savo atsakomybę. Be to, kaip nepagrįstus teismas atmeta pareiškėjo skundo argumentus, kad medžiams iškirsti leidimo iš viso nereikėjo, kadangi jie yra beverčiai, nes nenurodyti VĮ „Registrų centas“ pažymėjime kaip saugotini, ir augo buvusiame namų valdos sklype. Visų pirma pažymėtina, kaip teisingai nurodė Institucijos atstovas, medžiai saugotinais pripažįstami remiantis konkrečiu teisės aktu – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems“. Šio nutarimo 3.10. punkte nustatyta, kad medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, jeigu jie auga valstybinėje ir privačioje žemėje kaime, išskyrus paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostas: vietiniai medžiai – ąžuolai, uosiai, klevai, liepos, miškinės obelys, miškinės kriaušės, guobos, vinkšnos, skirpstai, baltieji ir trapieji gluosniai, išskyrus augančius privačiose namų valdose ir deklaruotuose laukuose. Jokiame teisės akte reikalavimo, kad tokie saugotini medžiai būtų įtraukti į registrus, nėra. Antra, atmestinas pareiškėjo teiginys, kad toje žemės sklypo dalyje, kur buvo iškirsti medžiai, anksčiau yra buvusi namų valda. Tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų pareiškėjas nepateikė. Tokie duomenys neatsispinti ir VĮ „Registrų centas“ pažymėjime. Be to, nei vienas iš apklaustų liudytojų nepatvirtino, kad be medžių ir krūmų tame žemės sklype būtų matę pamatus ar kitus objektus, liudijančius kažkada buvusią namų valdą. Taip pat nėra jokių duomenų, kad ši žemės sklypo dalis buvo deklaruojama kaip pasėliai ar kiti žemės ūkio naudmenys. Iš prie bylos medžiagos esančių fotonuotraukų bei liudytojų parodymų akivaizdu, kad žemė buvo labai apleista ir jos deklaruoti nebuvo jokių galimybių. Taigi su tuo susiję skundo teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs ir neatitinkantys bylos duomenų.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad G. S. skundas yra nepagrįstas, todėl tenkinti jį ir panaikinti Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto A. K. 2018 m. birželio 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-PAN-ANR_N-275-2018 nėra jokio pagrindo. Teismo vertinimu, nusižengimo kvalifikacija yra tinkama, o nuobauda paskirta teisingai, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

G. S. skundą atmesti.

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto A. K. 2018 m. birželio 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-PAN-ANR_N-275-2018 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.