Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-12-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-194-491/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-127-229/2018Nutarimas · 2018-11-16Panevėžio apylinkės teismas
  2. AN2-194-491/2018Nutartis · 2018-12-20Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-20
Bylos Nr.
AN2-194-491/2018
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00316-2018-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Meidu
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-194-491/2018
Proceso Nr. 4-08-3-00316-2018-6Procesinio sprendimo kategorija: 21.11.10. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 20 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės skyriaus Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo ir teisės poskyrio (toliau – Institucija) atstovo Aido Karčiausko apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Panevėžio RAAD) 2018 m. balandžio 24 d. nutarimu D. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 281 straipsnio 1 dalį buvo paskirta administracinė nuobauda – 70 Eur bauda.

2. Jis buvo nubaustas už tai, kad Panevėžio RAAD Panevėžio agentūra 2018 m. kovo 16 d. 10 val. patikrinimo metu nustatė, jog Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), privačiuose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose – ne miškų ūkio paskirties žemėje, jis neteisėtai, neturėdamas vietos savivaldybės leidimo, kai toks leidimas būtinas, nupjovė, t. y. sunaikino 48 saugotinus medžius: 18 klevų, 10 liepų, 9 vinkšnas (nutarime nenurodyti 11 gluosnių). 47 medžius jis nupjovė G. S. ir E. S. priklausančiame žemės sklype, o 1 vinkšną – G. L. žemės sklype. Tokiais veiksmais jis pažeidė Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. Dl-87 (toliau – Aprašas), 9 punktą.

Šalies argumentai

3. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, D. L. kreipėsi su skundu į apylinkės teismą, prašydamas jam nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 281 straipsnio 1 dalį.

4. Skundžiamu nutarimu apylinkės teismas šį skundą patenkino – panaikino Panevėžio RAAD 2018 m. balandžio 24 d. nutarimą ir D. L. nutraukė administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 281 straipsnio 1 dalį. Teismas nutarime padarė išvadą, kad D. L. veikoje nenustatyta tyčia neteisėtai, be leidimo iškirsti svetimus medžius, kadangi neteisėtą medžių kirtimą organizavo G. S. ir tai jis turėjo pasirūpinti reikiamo leidimo gavimu, tuo tarpu D. L. tik suteikė jam tokią paslaugą.

Šalies argumentai

5. Apeliaciniu skundu Institucijos atstovas A. K. prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir palikti galioti Panevėžio RAAD 2018 m. balandžio 24 d. nutarimą. Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą nutarimą, kuris turi būti panaikintas. Tvirtina, kad D. L., prieš pradėdamas medžių pjovimo darbus, privalėjo asmeniškai įsitikinti, kad vietos savivaldybė išdavė leidimą saugotiniems medžiams šalinti, ir tokių darbų atsisakyti, jei leidimo neišdavė, o ne pasitikėti medžių pjovimą organizavusiu G. S. Pažymi, kad pastarasis net nenurodė D. L., kad turėjo leidimą. Dėl tokių aplinkybių apeliantas skunde nurodo, kad D. L., pjaudamas saugotinus medžius be nustatyta tvarka išduoto leidimo, suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo atsiras neigiamų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, todėl jis administracinį nusižengimą pagal ANK 281 straipsnio 1 dalį padarė netiesiogine tyčia. Taip pat nurodo, kad Panevėžio RAAD 2018 m. balandžio 24 d. nutarimo panaikinimas akivaizdžiai neatitinka ir administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Atsiliepimas

6. Atsiliepime į apeliacinį skundą D. L. dėsto savo poziciją ir argumentus, kurių jis laikėsi bei dėl kurių yra pasisakęs proceso metu. Prašo apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

7. Apeliacinis skundas netenkinamas.

8. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

9. Šioje byloje D. L. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 281 straipsnio 1 dalį už tai, kad privačiuose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose nupjovė 48 saugotinus medžius, neturėdamas tam vietos savivaldybės leidimo. Skundžiamu nutarimu apylinkės teismas nutraukė D. L. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 281 straipsnio 1 dalį, motyvuodamas tai tuo, kad jo veikoje nenustatyta tyčia neteisėtai iškirsti svetimus saugotinus medžius, kadangi G. S. organizavo šių medžių kirtimą ir tai jis, kaip medžių savininkas, turėjo pasirūpinti reikiamo leidimo gavimu. Institucija apeliaciniame skunde nesutinka su D. L. administracinio nusižengimo teisenos nutraukimu pagal ANK 281 straipsnio 1 dalį ir nurodo, kad Panevėžio RAAD 2018 m. balandžio 24 d. nutarimu D. L. buvo pagrįstai nubaustas pagal šią teisės normą, kadangi prieš nupjaudamas 48 saugotinus medžius privačiuose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose jis turėjo įsitikinti, kad buvo gautas vietos savivaldybės leidimas tokiems darbams. Tuo remdamasis, apeliantas prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir palikti galioti Panevėžio RAAD 2018 m. balandžio 24 d. nutarimą kaip teisėtą ir pagrįstą. Tačiau apygardos teismas su šiuo reikalavimu nesutinka. Nagrinėjamu atveju pritartina apylinkės teismo išvadai, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, kategoriškai patvirtinančių, kad D. L., žinodamas, jog pjauti medžiams reikia vietos savivaldybės leidimo, dėl tokio leidimo nesikreipė, neįsitikino, kad jis buvo gautas, ir medžius nupjovė savavališkai pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, t. y. neįrodyta, kad D. L. padarė administracinį nusižengimą pagal ANK 281 straipsnio 1 dalį.

10. Šioje byloje nustatyta, kad G. S., norėdamas išvalyti savo žemės sklypą, organizavo saugotinų medžių pjovimo darbus, t. y. per G. L. susirado D. L., žemės sklype jam nurodė, kuriuos jo medžius reikia nupjauti, bei kaip atlygį už šiuos darbus D. L. nurodė išsivežti nupjautą medieną. D. L. sutiko atlikti darbą. Taip pat jis pasiteiravo G. S., ar jis gavo leidimą tokiems darbams, pastarasis patikino, kad leidimas tvarkomas. Po 1,5 mėnesio D. L. pradėjus medžių pjovimo darbus ir G. S. dar kartą pasiteiravus dėl minėto leidimo, jis nurodė, kad tokį leidimą jau gavo. D. L. kartu su R. J. nupjovė 47 saugotinus medžius G. S. ir E. S. žemės sklype bei vieną saugotiną medį savo tetos G. L. žemės sklype pastarosios prašymu, nupjautą medieną išsivežė. Tokias aplinkybes patvirtina D. L., liudytojų R. R., G. L., M. L., R. J., E. S., G. B., iš dalies G. S. parodymai, rašytiniai bylos įrodymai. Be viso to, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, tokios aplinkybės nustatytos ir įsiteisėjusia Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje, kurioje G. S. buvo nubaustas pagal ANK 281 straipsnio 1 dalį (ši nutartis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 5 d. Panevėžio apygardos teismui nutartimi atmetus G. S. apeliacinį skundą). Taigi, kaip matyti, nagrinėjamu atveju G. S. organizavo savo medžių pjovimo darbus, o D. L. juos atliko, t. y. suteikė G. S. tokią paslaugą.

11. ANK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už neteisėtą želdynų naikinimą arba neteisėtą ne miškų ūkio paskirties žemėje augančių saugotinų medžių ir krūmų žalojimą, naikinimą arba persodinimą. Ši teisės norma yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus. D. L. inkriminuojamo Aprašo 9 punkte nurodyta, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą, <...>, leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui <...> ir atlyginus, <...>, medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime. Aprašo 13 punkte nustatyta šių leidimų išdavimo tvarka. Pagal Aprašo 13.1 punktą savivaldybei argumentuotą nustatytos formos prašymą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams gali pateikti želdynų ir želdinių savininkas ar valdytojas (įskaitant ir seniūnijas), kitas fizinis ar juridinis asmuo.

12. Paminėtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-18-648/2017, kurioje išaiškinta, kad pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą želdynų ir želdinių valdytojai ir savininkai privalo išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus. Saugotini medžiai ir krūmai gali būti kertami, persodinami ar kitaip pašalinami, kai yra gautas savivaldybės (ar jos institucijos) leidimas ir atlyginus medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime. Nurodytus darbus gali atlikti pats žemės sklypo, kuriame auga saugotini medžiai, savininkas ar valdytojas, gali ir kiti asmenys, tačiau sklypo savininkui ar valdytojui tenka užtikrinti, kad tokie darbai būtų atliekami tik gavus leidimą teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl kai ne miškų ūkio paskirties sklypo savininkas, valdytojas ar jų įgalioti asmenys tik organizuoja saugotinų medžių kirtimą, persodinimą ar genėjimą ir tokie darbai atliekami negavus leidimo, tai organizavęs asmuo yra traukiamas atsakomybėn pagal ANK 281 straipsnio 1 dalį už neteisėtą saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, žalojimą, naikinimą arba persodinimą. Kaip minėta, G. S. jau buvo nubaustas pagal ANK 281 straipsnio 1 dalį.

13. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog, nepaisant to, kad nagrinėjamu atveju tai G. S. turėjo gauti vietos savivaldybės leidimą savo saugotinų medžių nupjovimui, D. L., prieš nupjaudamas šiuos medžius, taip pat turėjo įsitikinti, kad vietos savivaldybė tokį leidimą G. S. išdavė. Apelianto įsitikinimu, to D. L. nepadarius, jis turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 281 straipsnio 1 dalį. Tačiau tokie skundo argumentai nėra pagrįsti. Kaip teisingai apylinkės teismas nurodė skundžiamame nutarime, tam, kad asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn, jo veikoje turi būti nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji veikos požymiai. Asmens veiksmai nesant juose tyčios negali būti pagrindu administracinei atsakomybei kilti. Kaip jau minėta, G. S. organizavo medžių pjovimą savo žemės sklype, tad neabejotina, kad pagal minėtas Aprašo teisės normas, prieš atlikdamas šiuos darbus ar pavesdamas juos atlikti kitiems asmenims, jis iš pradžių privalėjo gauti vietos savivaldybės leidimą šiems darbams. Byloje nėra duomenų, kad G. S. pavedė D. L. ne tik nupjauti jo medžius, bet ir gauti tokį leidimą. Priešingai, D. L. visą laiką nuosekliai ir kategoriškai tvirtino, kad jį G. S. tikino, jog gavo savivaldybės leidimą medžių pjovimo darbams, ir jis neturėjo jokio pagrindo juo nepasitikėti. Apygardos teismas, kaip ir apylinkės teismas, netikėti šiais D. L. parodymais neturi objektyvaus pagrindo, kadangi jo nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtina ir kiti prieš tai jau išvardinti bylos įrodymai. Todėl apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad dėl G. S., organizavusio medžių pjovimo darbus, apgaulės dėl leidimo tokiems darbams atlikti gavimo D. L. negali būti taikoma administracinė atsakomybė. Nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti vienareikšmiškos ir abejonių nekeliančios išvados, jog D. L. suvokė apie daromos veikos neteisėtumą. Nepagrįstai Institucija D. L. kaip kirtėjui priskiria pareigą įsitikinti, kad G. S. iš tiesų gavo leidimą medžių pjovimo darbams. Visų pirma, apeliaciniame skunde nesukonkretinama, kokius gi veiksmus kirtėjas – D. L., turėjo atlikti, kad įsitikintų dėl G. S. leidimo gavimo. Tokios pareigos galiojantys teisės norminiai aktai kirtėjui nenumato. Iš D. L. aptartų veiksmų aiškiai matyti, kad jis elgėsi pakankamai atidžiai ir rūpestingai, sutikęs atlikti medžių pjovimo darbus G. S. žemės sklype, pastarojo pasiteiravo dėl leidimo gavimo ir jis patvirtino, kad tokį leidimą gavo. Visos šios aplinkybės rodo, kad D. L. veiksmuose tyčios neteisėtai nupjauti G. S. medžius nebuvo.

14. Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Šiuo atveju Institucija savo apeliaciniame skunde nenurodė jokių norminių teisės aktų, kurie įtvirtintų D. L. pareigą įsitikinti, jog medžių pjovimo darbus užsakęs G. S. Aprašo 13 punkte nustatyta tvarka iš tiesų gavo leidimą tokiems darbams atlikti, tačiau jokių naujų faktinių duomenų, patvirtinančių, kad D. L. sąmoningai, žinodamas, kad darbams reikalingas leidimas ir tokio leidimo negavęs, medžius pjovė neteisėtai, nepateikė. Skundas paremtas tik deklaratyviu teiginiu, kad D. L. galėjo ir turėjo žinoti, kad darbus vykdys be leidimo. Tačiau šiuo atveju byloje nėra pakankamai patikimų duomenų, pagrindžiančių, jog D. L. suvokė, kad svetimus medžius pjovė neleistinai, negalima daryti išvados, kad jo kaltė dėl administracinio nusižengimo pagal ANK 281 straipsnio 1 dalį pilnai įrodyta. Kadangi D. L. veikoje nėra vieno iš administracinio nusižengimo sudėties elementų – kaltės, bylą dėl jo apylinkės teismas nutraukė pagrįstai.

15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir, nustatęs, kad neįrodyta, jog D. L. padarė administracinį nusižengimą pagal ANK 281 straipsnio 1 dalį, šio administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukė. Apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės skyriaus Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo ir teisės poskyrio atstovo Aido Karčiausko apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdas Meidus