Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. P. skundą ir patikslintą skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti neturtinę žalą, pareiškėjo teigimu, patirtą Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame ir Pravieniškių 2-ajame kalėjimuose dėl neužtikrintų tinkamų laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis).

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).

Dėl senaties termino

LVAT jurisprudencijoje nurodyta, jog, nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikomos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2160-552/2018, 2018 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1376-822/2018, 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1487-552/2018 ir kt.).

CK 1.124 straipsnis apibrėžia, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 1.127 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalys reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). CK 1.131 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį. Teisės moksle ir teisminėje praktikoje laikomasi aiškinimo, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą su prašymu apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, tai yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 ir 2 dalys). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio kompetencijai priskirtas vienodos teismų praktikos formavimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4 straipsnis), nuosekliai laikosi pozicijos, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (žr., pvz., 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2008, 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013, 2015 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015). Taigi, pasibaigus ieškinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka.

LVAT praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009). Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (LVAT 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-301-858/2015).

Teismo vertinimu pareiškėjo nurodomi išgyvenimai ir priklausomybė nuo psichiką veikiančių medžiagų nelaikytinos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimą pateisinančiomis priežastimis. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo sveikatos būklė būtų sutrukdžiusi jam kreiptis teisminės gynybos dėl neva netinkamų kalinimo sąlygų. O gyvenimo būdo, susijusio su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu, pasirinkimas laikytinas sąlygotu paties pareiškėjo valios. Pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kurios galėtų būti pripažintos pagrindu atnaujinti ieškinio senaties terminą.

Byloje aktualus ginčas dėl neturtinės žalos priteisimo yra už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 9 d. iki 2024 m. rugsėjo 12 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Dėl neperkėlimo į paprastąją grupę ir darbo nesuteikimo

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad pareiškėjas 2019 m. lapkričio 18 d., 2019 m. lapkričio 28 d., 2020 m. kovo 27 d., 2020 m. rugpjūčio 8 d., 2020 m. rugsėjo 4 d., 2020 m. gruodžio 8 d., 2021 m. vasario 23 d. ir 2021 m. kovo 24 d. nutarimais už administracinius nusižengimus buvo nubaustas baudomis, kurios nebuvo sumokėtos (b. l. 46-55). Visi pareiškėjo įvykdyti administraciniai nusižengimai yra įvykdyti bausmės atlikimo metu, atliekant bausmę įkalinimo įstaigoje. Nagrinėjamu atveju nei vienos pareiškėjui paskirtos baudos priverstinio vykdymo senaties terminas iki pareiškėjo kreipimosi į teismą nebuvo suėjęs, t. y. pareiškėjas turėjo galiojančių administracinių nuobaudų. Remiantis aukščiau aptartomis aplinkybėmis matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu turėjo neįvykdytų administracinių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus pažeidimus, tai yra neatitiko visų Bausmių vykdymo kodekso nustatytų sąlygų norint pareiškėją perkelti iš drausmės grupės į paprastą nuteistųjų grupę. Todėl konstatuojama, jog ginčo laikotarpiu nebuvo teisinio pagrindo perkelti pareiškėją į paprastą nuteistųjų grupę tolimesniam bausmės atlikimui ir darytina išvada, kad pataisos įstaiga nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. spalio 17 d. pažymos Nr. RV-22-9578 „Apie nuteistojo E. P. laikymo sąlygas“ matyti, kad pataisos įstaigos administracija vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis skatina bausmę atliekančius asmenis įsitraukti į užimtumą darbine veikla, tačiau negali įdarbinti visų norinčių (b. l. 120). Lietuvos kalėjimų tarnyba paaiškino, jog Turto valdymo skyriaus komendantai pasirenka įdarbinti nuteistuosius pagal nuolatinio pobūdžio darbinei veiklai taikomus kriterijus, o pareiškėjas nesiėmė veiksmų keisti savo elgesį teigiama linkme.

Apibendrinant pažymėtina, jog pareiškėjo nusiskundimai dėl nepagrįsto kalinimo drausmės grupės sąlygomis ir nesuteikimo darbinės veiklos atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl maitinimo ir prekių įsigijimo iš parduotuvės

Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus 2024 m. spalio 14 d. pažymos Nr. LV-56915 „Apie nuteistojo E. P. maitinimą“ duomenimis pareiškėjo skundų dėl netinkamo maitinimo nėra. Taip pat nėra duomenų, kad jis būtų reiškęs pretenzijas dėl nekokybiško maitinimo (1 t., b. l. 43). Pareiškėjo sveikatos istorijos kortelėje ginčo laikotarpiu nėra įrašų, kad pareiškėjas būtų skundęsis netinkamu maitinimu ar maisto trūkumu ir dėl to kilusiais sveikatos sutrikimais (1 t., b. l. 58-115). Iš 2024 m. kovo 19 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad pareiškėjui dėl nustatyto susirgimo Hepatitu C vienam mėnesiui buvo skirta RB dieta (1 t., b. l. 101). Pareiškėjas nereiškia pretenzijų, jog paskirtas dietinis maitinimas nebuvo užtikrintas.

Fiziologinėse mitybos normose dirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, nustatyta energinė vertė – 3301 kcal., nedirbantiems vyrams – 2298 kcal. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu nedirbo, todėl pataisos įstaigoje jam tiekiamo maisto energetinė vertė turėjo būti 2298 kcal.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, šioje dalyje pareiškėjo atžvilgiu konstatuojamas, už maitinimo organizavimą atsakingos kalinimo įstaigos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo (nustatyto pažeidimo metu pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių 1-ajame kalėjime), veiksmų neteisėtumas – neužtikrinus, kad būtų laikomasi nacionaliniais teisės aktais nustatytų vidutinių fiziologinių maisto energetinių normų. Atsižvelgiant į tai vertinama, jog pataisos įstaigos veiksmai buvo neteisėti CK 6.271 straipsnio prasme.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės, galiojo iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 35 punktą paprastajai ir drausmės grupėms priskirtiems nuteistiesiems (suimtiesiems) sudaromos sąlygos apsipirkti pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę. Vidaus tvarkos taisyklių, įsigaliojusių nuo 2023 m. sausio 1 d. 44 punktas nustato, jog drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus nuteistuosius, atliekančius Bausmių vykdymo kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą) leidžiama įsigyti ir laisvės atėmimo vietų įstaigoje turėti šių taisyklių 42.2, 42.3, 42.4.11, 42.5.1, 42.5.3, 42.5.6, 42.5.7, 42.5.10, 42.5.13 ir 42.5.16 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų, taip pat šviežių vaisių ir daržovių, vokų, pašto ženklų, religinės simbolikos, kalendorių, laiškų, rašymo popieriaus, sąsiuvinių ir rašymo reikmenų, rankinį laikrodį, kitų daiktų, kurie skirti šių taisyklių 42.4.11, 42.5.8 ir 42.5.16 papunkčiuose nurodytiems daiktams eksploatuoti. Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, jog nepaisant to, kad pareiškėjas buvo priskirtas drausmės grupei, jis turėjo galimybę iš pataisos įstaigos parduotuvės įsigyti maisto produktų. Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjas naudojosi parduotuvės paslaugomis, reguliariai įsigydavo prekių iš parduotuvės (1 t., b. l. 124, 128-129, 130-131, 132, 133). Pareiškėjas neigia maisto prekių įsigijimą parduotuvėje tvirtindamas, jog į jo sąskaitą pinigai buvo pervedami kitiems nuteistiesiems, todėl Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščių informacija yra neteisinga. Pažymėtina, kad nuteistųjų maitinimas pataisos įstaigoje užtikrinamas nemokamai, todėl prekių įsigijimas parduotuvėje (tame tarpe ir maisto) yra viena iš pareiškėjo teisių atliekant laisvės atėmimo bausmę, todėl tai yra paties pareiškėjo pasirinkimas naudotis ar ne šia teise. Atkreiptinas dėmesys, jog patikrinus Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščius matyti, kad pareiškėjui pinigus į sąskaitą reguliariai pervesdavo ir jo sesuo, kas patvirtina, jog pareiškėjas turėjo galimybę parduotuvėje įsigyti maisto prekių. Pareiškėjo argumentai dėl negalėjimo įsigyti maisto iš parduotuvės atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl vaizdo skambučių, ilgalaikių pasimatymų ir pasivaikščiojimo lauke

Pareiškėjas nurodo, kad jis kalėdamas drausmės grupės sąlygomis negalėjo naudotis vaizdo skambučiais, jam neleidžiama naudotis ilgalaikiais pasimatymais, pasivaikščioti gryname ore kasdien išvedamas tik dviem valandoms, pasivaikščiojimo kiemelis aptvertas skardomis.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso (redakcija, galiojusi iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 75 straipsnio 1 dalį drausmės grupei priskirti nuteistieji turėjo teisę: 1) įsigyti šio kodekso 92 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų asmeninių daiktų; 2) per keturis mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą; 3) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų; 4) du kartus per mėnesį paskambinti telefonu; 5) kasdien pasivaikščioti dvi valandas. Nuo 2023 m. sausio 1 d. pasikeitus Bausmių vykdymo kodekso nuostatoms, pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose laikomiems drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems suteikta teisė: 1) per mėnesį gauti tris pasimatymus, kurie nuteistojo pasirinkimu vyksta nuotoliniu arba nekontaktiniu būdu, ir vieną pasimatymą, kuris vyksta prižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovui; 2) keturis kartus per savaitę paskambinti; 3) kasdien pasivaikščioti po dvi valandas (34 straipsnio 5 dalis). Taigi, aptartas teisinis reglamentavimas, nuteistiesiems laisvės atėmimo bausmę atliekantiems drausmės grupės sąlygomis suteikia teisę paskambinti bei kasdien po dvi valandas pasivaikščioti lauke.

Taisyklių 37 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracija sudaro sąlygas nuteistiesiems (suimtiesiems) skambinti telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Analogiška nuostata įtvirtinta ir nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojančiose Vidaus tvarkos taisyklėse. LVAT yra pasisakęs, kad skambinimas internetinės telefonijos būdu nėra savarankiška nauja teisė, o tik vienas iš teisės skambinti ir kalbėti telefonu realizavimo būdų. LVAT laikosi nuostatos, kad galimybė kalbėti internetine telefonija kaip alternatyvia komunikacijos priemone gali būti įgyvendinama atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1066-525/2018; 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1581-756/2018).

Iš į bylą pateikto nuteistojo E. P. vaizdo skambučių sąrašo matyti, kad 2021 – 2022 metais vaizdo skambučiais jis neskambino, 2023 metais skambino 11 kartų, o 2024 metais – 27 kartus (2 t., b. l. 78-79).

Rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. kovo 7 d. teikė prašymą leisti vaizdo skambučiu paskambinti sesei (1 t., b. l. 39). Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas 2024 m. kovo 13 d. raštu Nr. SN-22-776 „Atsakymas į prašymą“ pareiškėją informavo, kad jis turi neišnaudotą savaitės skambučių limitą ir, kad gali keisti jam priklausančius trumpalaikius pasimatymus į skambučius, todėl pareiškėjo prašymo netenkino (b. l. 41). Iš Pravieniškių 1-ojo kalėjimo atsakymo pareiškėjui matyti, kad prašymas paskambinti pareiškėjo sesei nebuvo tenkintas tik dėl to, kad pareiškėjas turėjo savaitės neišnaudotų skambučių limitą, todėl jam turėjus galimybę paskambinti pasinaudojant savaitės bėgyje suteikiamais keturiais skambučiais, nebuvo pagrindo suteikti papildomo skambučio. 2024 m. balandžio 2 d. pareiškėjas pataisos įstaigos direktoriui teikė skundą, kad jam neleidžiama vaizdo skambučiu paskambinti draugei I. L. (2 t., b. l. 74-75) ir 2024 m. balandžio 9 d. prašymu taip pat prašė leisti vaizdo skambučiu paskambinti šiai draugei (2 t., b. l. 71). Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2024 m. balandžio 5 d. rašto Nr. SN-22-979 „Atsakymas į skundą“ ir 2024 m. balandžio 10 d. rašto Nr. SN-22-1026 „Atsakymas į prašymą“ matyti, jog pareiškėjui buvo atsisakyta leisti skambinti draugei internetine telefonija. Tiek atsakyme į skundą, tiek atsakyme į prašymą pareiškėjui nurodyta, kad nuteistiesiems skambinti interneto telefonija leidžiama tik artimiesiems, o skambinti kitiems asmenims leidžiama tik gavus pataisos įstaigos pareigūno leidimą (2 t., b. l. 32, 45). Pareiškėjas šių pataisos įstaigos atsakymų nustatyta tvarka neginčijo.

Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 78 punktą nuteistieji, išskyrus bausmę atliekančius atviro tipo bausmės atlikimo vietose ir moteris, kurioms leista gyventi netoli bausmės atlikimo vietos esančiose gyvenamosiose patalpose, gali skambinti telefonu arba naudotis interneto telefonija tik dienotvarkėje nustatytu laisvalaikio metu. Naudojantis interneto telefonija suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiama skambinti tik savo artimiesiems. Paskambinti kitiems asmenims naudojantis interneto telefonija suimtajam ar nuteistajam leidžiama tik gavus laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno leidimą. Taigi, pagal Vidaus tvarkos taisykles interneto telefonija suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiama skambinti tik savo artimiesiems, o kitiems asmenims – tik gavus laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno leidimą. Bausmių vykdymo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog naudojama artimųjų sąvoka kartu apibūdina sutuoktinį, sugyventinį ir artimuosius giminaičius. Byloje nėra duomenų, kaip buvo vertinamas pareiškėjo ir jo draugės, kuriai pareiškėjas prašė leisti paskambinti internetine telefonija, ryšys, tačiau pareiškėjas ją įvardija drauge, sužadėtine, vieninteliu artimu žmogumi, kuris jam daro teigiamą įtaką. Atkreiptinas dėmesys, kad pataisos įstaiga 2024 m. balandžio 10 d. atsakyme į prašymą pareiškėjui nurodė, kad „patikrinus duomenis, esančius pasimatymų apskaitos kortelėje, Jūsų minima pilietė Jus tik lankė pataisos namuose, o nebendravote nuotoliniais pasimatymais. 2024 m. sausio 31 d. Pravieniškių 2-ąjame kalėjime turėjote vieną nuotolinį pasimatymą.“ Iš šio atsakymo pareiškėjui matyti, kad minima jo draugė, pareiškėją lankė pataisos įstaigoje ir su juo turėjo nuotolinį pasimatymą, todėl atsakovės atstovės atisakymas suteikti vaizdo skambutį kelia abejonių tokio atsakymo pagrįstumu. Teismo vertinimu, atsakovės atstovė nenurodė argumentų ir nepagrindė, kodėl pareiškėjui buvo ne vieną kartą suteikta teisė internetine telefonija skambinti minėtai draugei tiek iki skundų pateikimo, tiek po jų pateikimo (2 t. b. l. 78-79). Atsakovės atstovė nei teikdama atsakymus į pareiškėjo skundus, nei teikdama atsiliepimą nagrinėjamoje administracinėje byloje nepasisakė, kad pareiškėjo įvardijama draugė nėra jo sužadėtinė (sugyventinė) ir nepaaiškino, kodėl ji nepriskiriama prie jo artimųjų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovės atstovė nepagrindė, atsisakymo pareiškėjui suteikti internetine telefonija paskambinti draugei, teisėtumo. Todėl konstatuotina, kad Pravieniškių 2-ajame kalėjime (skundų teikimo metu pareiškėjas buvo kalinamas Pravieniškių 2-ajame kalėjime) pareiškėjo teisės nagrinėjamu aspektu buvo pažeistos.

Pagal ginčo laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimą, nuteistiesiems bausmę atliekantiems drausmės grupės sąlygomis per mėnesį suteikiami trys pasimatymai, kurie nuteistojo pasirinkimu vyksta nuotoliniu arba nekontaktiniu būdu, ir vienas pasimatymas, kuris vyksta prižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovui, tačiau ilgalaikiai pasimatymai drausmės grupės nuteistiesiems nesuteikiami. Taigi, pataisos įstaiga pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, pareiškėjui laisvės atėmimo bausmę atlikus drausmės grupės sąlygomis, negalėjo suteikti ilgalaikių pasimatymų, todėl teisės aktų nepažeidė.

Pasivaikščiojimo kiemelių įrengimą reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės. Pagal šių taisyklių 18 punktą kamerų tipo sąlygomis nuteistųjų pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios. Pareiškėjo nusiskundimai dėl netinkamai įrengtų pasivaikščiojimo kiemelių atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog pareiškėjas neneigia, kad jam buvo suteikiama, Bausmių vykdymo kodekso nuostatose įtvirtinta teisė kasdien pasivaikščioti pasivaikščiojimo kiemelyje, todėl šie pareiškėjo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl nesuteikto gydymo nuo priklausomybės

Pareiškėjas skundžiasi, jog pataisos įstaigoje jam nebuvo teikiama pagalba gydantis priklausomybę psichiką veikiančioms medžiagoms.

Bausmių vykdymo kodekso (redakcija, galiojusi iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priklausomybės ligomis sergančių nuteistųjų gydymo laisvės atėmimo vietose tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija ir Teisingumo ministerija. Nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojančios Bausmių vykdymo kodekso redakcijos 91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad arešto ir laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietose privaloma vykdyti švietėjišką, aiškinamąją ir kitokią prevencinę veiklą, skatinti nuteistuosius atsisakyti vartoti tabaką, alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitokias psichiką veikiančias medžiagas. Arešto ir laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietose taip pat privaloma užtikrinti reikiamas sąlygas priklausomybės ligomis sergantiems nuteistiesiems gydytis nuo šių ligų. Pagal šio straipsnio 3 dalį priklausomybės ligomis sergančių nuteistųjų gydymo ir priklausomybės ligų centrų pasitelkimo organizuojant šių ligų gydymą ir prevencijos priemones tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras ir teisingumo ministras.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 118/V-234 patvirtintos Priklausomybės ligomis sergančių nuteistųjų gydymo laisvės atėmimo vietose tvarkos (toliau – ir Tvarka) 8 punktą pacientai į reabilitacijos centrą nukreipiami pagal atrankos reabilitacijai kriterijus, jeigu jie raštu pareiškia norą atsisakyti žalingų įpročių ir yra pataisos įstaigos, kurioje jie atlieka laisvės atėmimo bausmę, gydytojo psichiatro, psichologo ir būrio auklėtojo rekomendacijos, kurioms pritarė pataisos įstaigos administracija. Reabilitacijos procesas vyksta etapais. Skiriami 4 etapai: 1) ikireabilitacinis etapas, kuris vykdomas pataisos namuose. Šio etapo metu skatinama atsisakyti vartoti priklausomybės ligas sukeliančias medžiagas arba padaryti ilgalaikę pertrauką; 2) aktyvios terapinės intervencijos (arba atstatomasis) etapas – pirmoji ir ilgiausia programos dalis, kuri vykdoma reabilitacijos centre; 3) atsparios remisijos formavimo (stabilizavimo) etapas, kuris vykdomas reabilitacijos centre; 4) antirecidyvinės ir palaikomosios terapijos etapas, kuris vykdomas bendroje su kitais nevartojančiais alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų asmenimis aplinkoje (Tvarkos 12 punktas). Tvarkos 13 punkte numatyta, kad siekdami užtikrinti priklausomybės ligas sukeliančių medžiagų vartojimo kontrolę, reabilitacijos centro darbuotojai bet kuriuo paros metu gali testuoti pacientus. Reabilitacijos centro darbuotojai, nustatę alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo faktą, jį įformina aktu, o pacientą nukreipia gydytojo apžiūrai. Gydytojas, nustatęs, kad pacientas vartojo priklausomybės ligas sukeliančias medžiagas, pažeisdamas vidaus tvarką, apie įvykį praneša reabilitacijos centro administracijai, kuri priima sprendimą gražinti pacientą atgal į pataisos įstaigą, kurioje jis anksčiau atliko laisvės atėmimo bausmę. Pagal Tvarkos 14 punktą, nuteistąjį, kuris šios tvarkos 13 punkte numatytu atveju buvo grąžintas į pataisos įstaigą, pakartotinai nukreipti į reabilitacijos centrą galima tik po vienerių metų nuo grąžinimo į pataisos įstaigą momento, gavus 8 punkte nurodytų asmenų rekomendacijas ir pataisos įstaigos administracijos pritarimą.

Asmens sveikatos istorijos duomenimis pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 58-60). Pareiškėjas dėl priklausomybės nuo (duomenys neskelbtini) buvo konsultuotas gydytojo psichiatro ir skirtas gydymas (1 t., b. l. 65, 71, 73-74, 77-78, 79-80, 81, 82-83, 84, 91, 105-106). Nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. birželio 28 d. prašymu Nr. NĮ-23-1214 kreipėsi dėl skyrimo į Reabilitacijos centrą gydytis nuo priklausomybės ligų (b. l. 137). Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. spalio 11 d. tarnybinio pranešimo Nr. RV-23-8191 „Dėl nuteistojo E. P. skundų“, pareiškėjas į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo asmens sveikatos priežiūros padalinį atvyko 2023 m. birželio 26 d. bei pagal jo prašymą 2023 m. liepos 12 sprendimu Nr. NĮ-23-1214 buvo perkeltas į Priklausomybių turinčių asmenų reabilitacijos centrą (b. l. 136). 2023 m. lapkričio 29 d. pareiškėjas už psichotropinių medžiagų vartojimą bei vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymą buvo pašalintas iš Reabilitacijos centro (1 t., b. l. 149). 2024 m. rugpjūčio 23 d. prašymu Nr. NPS-22-22337 pareiškėjas vėl prašė paskirti gydymą nuo psichiką veikiančių medžiagų vartojimo (1 t., b. l. 125-126). 2024 m. rugsėjo 10 raštu Nr. 2S-4890 „Dėl nuteistojo E. P. prašymo išnagrinėjimo“ pareiškėjui nurodyta, jog nėra galimybės jį perkelti į būrį, kuriame vykdoma priklausomybių reabilitacijos programa, nes nėra laisvų vietų (1 t., b. l. 117-118). Šiuo raštu pareiškėjui paaiškina, kad pagalba dėl priklausomybių ir esant reikalui gydymo paslaugos gali būti teikiamos kitais prieinamais būdais, apie kuriuos pareiškėjas yra informuotas. Pareiškėjui buvo siūloma kreiptis į Lietuvos kalėjimų tarnybos Resocializacijos skyriaus specialistus psichologus, kurie patikslins kokiose tikslinėse prevencinėse bei intervencinėse priemonėse galėtų dalyvauti. Nurodė, jog esant poreikiui pareiškėjas gali kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus dėl registracijos psichiatro konsultacijai. Pareiškėjas įtrauktas į Įžanginės grupės dalyvaujančių asmenų grupę. Pareiškėjui rekomenduota dalyvauti AA/NA savitarpio pagalbos susitikimuose, dalyvauti renginiuose ar užsiėmimuose, skirtuose psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijai/intervencijai, skaityti literatūrą susijusią su priklausomybės ligų prevencija bei įveikimu, o taip pat dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, kurios skatintų laisvalaikį leisti socialiai priimtinais būdais.

Taigi, pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo sudarytos sąlygas gydytis nuo priklausomybės psichiką veikiančioms medžiagoms, tačiau dėl paties pareiškėjo vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymo buvo pašalintas iš Reabilitacijos skyriaus. 2024 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėjo pakartotinis prašymas perkelti į reabilitacijos skyrių netenkintas, tuo metu skyriuje nebuvus vietų, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjui buvo pasiūlyta dalyvauti ikireabilitaciniame etape. Pažymėtina, jog pagal Tvarkos 8 punktą pataisos įstaigos administracija dėl nuteistojo perkėlimo į Reabilitacijos skyrių turi diskrecijos teisę tenkinti pareiškėjo prašymą ar ne, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį ir motyvaciją bei elgesį gydantis šiame centre anksčiau, todėl neturėjo pareigos tenkinti pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 23 d. prašymo.

Bylos rašytiniais įrodymais nuteistasis į pataisos įstaigos administracijos psichologus dėl nesuteiktos specialistų pagalbos gydytis priklausomybių, nesikreipė (b. l. 122). Teismas neturi pagrindo netikėti šiais atsakovės atstovės pateiktais duomenimis.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes bei išdėstytą teisinį reglamentavimą teismas neturi pagrindo konstatuoti atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu.

Dėl neturtinės žalos

Pareiškėjas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos prašo priteisti 50000 Eur neturtinę žalą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017 ir kt.). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir LVAT (LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010-10-15 nutartis byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas Pravieniškių 1-ajame ir Pravieniškių 2-ajame kalėjimuose buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis (neužtikrintas teisės aktuose nustatytas maitinimas bei teisė paskambinti). Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatyto pažeidimo mastą, intensyvumą, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija dėl pareiškėjo patirtų teisių pažeidimo, todėl pareiškėjo patirta žala atlyginama pinigais. Teismo vertinimu, pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti proporcinga, protinga suma laikytina 300 Eur.

Teismas, nustatydamas žalos dydį, vertina tai, kad kiti žymūs ir labai neigiamai įtakoję pareiškėjo būseną pažeidimai byloje nenustatyti, taip pat nenustatyta ir tai, jog būtent dėl šio pažeidimo pareiškėjui būtų kilę sveikatos sutrikimai ar kitos neigiamos pasekmės. Byloje nėra duomenų, kad Pravieniškių 1-asis ir Pravieniškių 2-asis kalėjimai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras suimtųjų (kalinamųjų) privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama suėmimo (kalinimo) pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu (LVAT nutartis Nr. A-1730-858/2018, Nr. A-1748-492/2018, Nr. A-2108-415/2018, Nr. A-1890-756/2018).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais , 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo E. P. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui E. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo, 300,00 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Kitoje dalyje pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos kalėjimų tarnybos atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmus.