Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. 2S-785-459/2016

NUTARTIS

2016 m. balandžio 27 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo antstolio J. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio J. P. pareiškimą dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo, suinteresuoti asmenys AB SEB bankas, R. I.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše 7 p. nurodyta, kad nuo 2006-12-13 butui, esančiam (duomenys neskelbtini), yra įregistruota hipoteka (AB SEB banko naudai), tokius pačius duomenis teikia ir Centrinė hipotekos įstaiga.

Antstolis J. P. prašė išaiškinti, ar toliau vykdant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1426-897/2013 išieškojimas vykdomas išieškotojo AB SEB banko, kurio reikalavimas tenkinamas be eilės, naudai, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 754 straipsnio 1 dalyje, ar jau kaip trečiosios eilės išieškotojo, kaip numatyta CPK 754 straipsnio 4 dalyje, naudai.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog antstolis 2013-12-11 priėmė vykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-19 nutartį dėl turto pardavimo iš varžytynių iš skolininko ir įkeisto daikto savininko R. I. išieškotojo AB SEB banko naudai, kurioje kreditoriaus AB SEB banko naudai iš skolininko ir įkeisto daikto savininko R. I. nutarta išieškoti 362203,29 Lt ir 4102,25 Eur skolą, ją sudaro: 335252,16 Lt ir 3204,85 Eur pagrindinis reikalavimas (negrąžintas kreditas), 18507,56 Lt ir 425,02 Eur palūkanos ir 8443,57 Lt ir 472,38 Eur netesybos (delspinigiai už laiku negrąžintą kreditą ir nesumokėtas palūkanas), 142,00 Lt žyminio mokesčio ir 5 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; už skolą parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą – butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį R. I. ir V. I.; įkeisto daikto įkainojimas 390 000,00 Lt. Vykdant teismo nutartį, iš antrųjų varžytynių buvo parduotas įkeistas turtas. 2015-01-23 antstolis surašė turto pardavimo iš varžytynių aktą, kuriuo nustatyta, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 150 000 Lt įsigijo UAB „Baltijos NT investicijų grupė“. Skolininkas ir įkeisto daikto savininkas R. I. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu 2015-01-23 turto pardavimo iš varžytynių aktą, nes turtas parduotas už mažesnę kainą negu turėjo būti nustatyta. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-06-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3970-965/2015 pripažino negaliojančiu 2015-01-23 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0172/13/01840, pagal kurį UAB „Baltijos NR investicijų grupė“ buvo parduotas R. I. nuosavybės teise priklausęs butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), ir taikė restituciją: 1) grąžino ieškovo R. I. nuosavybėn butą; 2) priteisė iš atsakovo antstolio J. P. 2 087,12 Eur atsakovei UAB „Baltijos NT investicijų grupė“; 3) priteisė iš ieškovo R. I. 41 355,88 Eur atsakovei UAB „Baltijos NT investicijų grupė“. Antstolis po sprendimo priėmimo kreipėsi į teismą, prašydamas išaiškinti, ar toliau vykdant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-19 nutartį išieškojimas vykdomas išieškotojo AB SEB banko, kurio reikalavimas tenkinamas be eilės, naudai, kaip numatyta CPK 754 straipsnio 1 dalyje, ar jau kaip trečiosios eilės išieškotojo, kaip numatyta CPK 754 straipsnio 4 dalyje, naudai. Pirmosios instancijos teismas antstolio prašymą atmetė. Kolegijos nuomone, teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal kasacinio teismo praktiką teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2007; 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2006; 2007 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2207). Be to, civiliniame procese egzistuoja ir kitas išaiškinimo institutas, t. y. įstatyme įtvirtinta antstolio teisė kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką (CPK 589 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad abi teisės normos (tiek CPK 278 straipsnio 1 dalis, tiek 589 straipsnio 1 dalis) sudaro vieną visumą ir skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis A. S. v. UAB „Birių krovinių terminalas“, bylos Nr. 3K-3-238/2007). Teismas antstolio prašymu turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien tik vykdymo tvarką, tai priklauso nuo antstolio prašymo.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdytas, tačiau ši procesinė antstolio teisė neturi būti suprantama kaip teismo pareiga teikti antstoliui teisines konsultacijas dėl jo kompetencijai priskirtinų funkcijų vykdymo, kadangi antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, specialus viešosios teisės subjektas ir profesionalus teisininkas, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

Šiuo atveju antstolis prašė išaiškinti 2013-04-19 nutarties vykdymo tvarką. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 589 straipsnis suformuluotas taip, kad aiškiais žodžiais (expressis verbis) nurodyta, jog vykdymo procese teismas aiškina tik teismo priimtą sprendimą ir jo vykdymo tvarką tuo atveju, jeigu jis yra neaiškus. Teismas, įvertinęs 2013-04-19 turinį, daro išvadą, jog jos turinys visiškai aiškus – suformuluotas aiškiai ir nedviprasmiškai: nutartyje nurodyta kreditoriaus naudai išieškoti 362203,29 Lt ir 4102,25 Eur skolą, kurią sudaro: 335252,16 Lt ir 3204,85 Eur pagrindinis reikalavimas (negrąžintas kreditas), 18507,56 Lt ir 425,02 Eur palūkanos ir 8443,57 Lt ir 472,38 Eur netesybos (delspinigiai už laiku negrąžintą kreditą ir nesumokėtas palūkanas), 142,00 Lt žyminio mokesčio ir 5 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; už skolą parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą – butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį R. I. ir V. I.; įkeisto daikto įkainojimas 390 000,00 Lt. Po 2015-06-23 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3970-965/2015, kuriuo pripažintas negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktas, nutarties turinys nepakito. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, 2015-06-23 sprendime teismas vertino tik varžytynių, kaip priverstinės turto pardavimo procedūros, tinkamą organizavimą ir vykdymą, tačiau nekvestionavo skolininko įsipareigojimų bankui fakto ir pačios išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto tenkinant įsipareigojimus procedūros pagrįstumo. Dėl šios priežasties sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra jokio pagrindo aiškinti visiškai aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluotos nutarties vykdymo tvarką, ypač turint omenyje tą faktą, jog hipotekos teisėjo priimta nutartis už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti yra vykdomasis dokumentas, kuris vykdytinas be jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto; antstolis vykdo hipotekos teisėjo nutartį, kuri iš esmės yra šabloninio pobūdžio (CPK 558 straipsnio 2 dalis, 586 straipsnio 1 dalis, 587 straipsnis). Vykdydamas hipotekos teisėjo nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių, antstolis atlieka priverstinį įkeisto daikto pardavimą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.