Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Diana Bučienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi antstolio Jono Petriko pareiškimą dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo, suinteresuoti asmenys AB SEB bankas, R. I.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-06-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3970-965/2015 nusprendė ieškinį tenkinti, pripažinti negaliojančiu 2015-01-23 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0172/13/01840, pagal kurį UAB „Baltijos NT investicijų grupė“ buvo parduotas R. I. nuosavybės teise priklausęs butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją – grąžinti ieškovo R. I. nuosavybėn butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše 7 p. nurodyta, kad nuo 2006-12-13 butui, esančiam (duomenys neskelbtini), yra įregistruota hipoteka (AB SEB banko naudai), tokius pačius duomenis teikia ir Centrinė hipotekos įstaiga.

Antstolis Jonas Petrikas prašo išaiškinti, ar toliau vykdant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1426-897/2013 išieškojimas vykdomas išieškotojo AB SEB bankas, kurio reikalavimas tenkinamas be eilės, naudai, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 754 straipsnio 1 dalyje, ar jau trečios eilės, kaip numatyta CPK 754 straipsnio 4 dalyje išieškotojo AB SEB bankas naudai.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Civilinio proceso įstatyme nustatyta, kad jeigu teismo sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę byloje dalyvaujančių asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti sprendimą, nekeisdamas jo turinio (CPK 278 str. 1 d.). Pagal Kasacinio teismo praktika teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2007; 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2006; 2007 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2207). Be to, civiliniame procese egzistuoja ir kitas išaiškinimo institutas, t. y. įstatyme įtvirtinta antstolio teisė kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką (CPK 589 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad abi teisės normos (tiek CPK 278 straipsnio 1 dalis, tiek 589 straipsnio 1 dalis) sudaro vieną visumą ir skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis A. S. v. UAB „Birių krovinių terminalas“, bylos Nr. 3K-3-238/2007). Teismas antstolio prašymu turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien tik vykdymo tvarką, priklausomai nuo antstolio prašymo.

Pažymėtina, kad teismo sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdytas, tačiau ši procesinė antstolio teisė neturi būti suprantama kaip teismo pareiga antstoliui teikti teisines konsultacijas dėl jo kompetencijai priskirtinų funkcijų vykdymo, kadangi antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, specialus viešosios teisės subjektas ir profesionalus teisininkas, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

Iš pateiktų duomenų matyti, jog antstolis 2013-12-11 priėmė vykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-19 nutartį dėl turto pardavimo iš varžytynių iš skolininko ir įkeisto daikto savininko R. I. išieškotojo AB SEB banko naudai, kuria aiškiai ir nedviprasmiškai nutarta išieškoti kreditoriaus AB SEB banko naudai iš skolininko ir įkeisto daikto savininko – R. I. 362203,29 Lt ir 4102,25 EUR skolą, kurią sudaro: 335252,16 Lt ir 3204,85 EUR pagrindinis reikalavimas (negrąžintas kreditas), 18507,56 Lt ir 425,02 EUR palūkanos ir 8443,57 Lt ir 472,38 EUR netesybos (delspinigiai už laiku negrąžintą kreditą ir nesumokėtas palūkanas), 142,00 Lt žyminio mokesčio ir 5 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; už skolą parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą – butą su rūsiu, bendro 70,40 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį R. I. ir V. I.. Įkeisto daikto įkainojimas 390000,00 Lt.

Vykdant teismo nutartį, iš antrųjų varžytynių buvo parduotas įkeistas turtas. 2015-01-23 antstolis priėmė turto pardavimo iš varžytynių aktą, kuriuo nustatyta, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 150 000 Lt įsigijo UAB „Baltijos NT investicijų grupė“.

Skolininkas ir įkeisto daikto savininkas R. I. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiu 2015-01-23 turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, nes turtas parduotas už mažesnę kainą negu turėjo būti nustatyta.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-06-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3970-965/2015 pripažino negaliojančiu 2015-01-23 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0172/13/01840, pagal kurį UAB „Baltijos NR investicijų grupė“ buvo parduotas R. I. nuosavybės teise priklausęs butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taikė restituciją: 1) grąžino ieškovo R. I. nuosavybėn butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) priteisė iš atsakovo antstolio Jono Petriko 2087,12 Eur atsakovei UAB „Baltijos NT investicijų grupė“; 3) priteisė iš ieškovo R. I. 41355,88 Eur atsakovei UAB „Baltijos NT investicijų grupė“.

Ryšium su priimtu sprendimu, antstolis prašo išaiškinti, ar toliau vykdant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1426-897/2013 išieškojimas vykdomas išieškotojo AB SEB bankas, kurio reikalavimas tenkinamas be eilės, naudai, kaip numatyta CPK 754 straipsnio 1 dalyje, ar jau trečios eilės, kaip numatyta CPK 754 straipsnio 4 dalyje, išieškotojo AB SEB bankas naudai.

Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-06-23 sprendimu vertino varžytynių, kaip pačios procedūros, tinkamą organizavimą ir vykdymą, laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Jokie klausimai, susiję su skolininkų ir įkeistų daiktų įsipareigojimais išieškotojui AB SEB bankas, civilinėje byloje Nr. 2-3970-965/2015 nebuvo keliami ir sprendžiami. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1426-897/2013 yra galiojanti, nutarties rezoliucinė dalis yra suformuluota aiškiai ir nedviprasmiškai, teismas neturi jokio pagrindo jos aiškinti. Be to, pastebėtina ir tai, kad antstolis savo pareiškime dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo nenurodo nei vieno argumento, kokie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-19 nutarties rezoliucinės dalies trūkumai, neaiškumai kelia kliūčių šios konkrečios nutarties vykdymui.

Remiantis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 589 straipsniu, 593 straipsniu, 290-291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo antstolio Jono Petriko pareiškimo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutarties vykdymo tvarkos išaiškinimo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui Jonui Petrikui vykdomąją bylą Nr. 0172/13/01840.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.