- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-08
- Bylos Nr.
- e2S-2696-912/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02661-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- L. P., UAB „Navė“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovams L. P., UAB „Navė“ dėl darbo sutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašo teismo pripažinti atsakovo L. P. ir UAB „Tempestas“, atstovaujamos UAB „Navė“ direktorės A. P., 2021 m. balandžio 23 d. sudarytą darbo sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą iki 2021 m. rugsėjo 15 d. pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.
Šalies argumentai
3. Teismas nurodė, kad ieškovas pareiškė ieškinį dėl darbo sutarties nutraukimo (procesinio dokumento pobūdis), bet ieškinyje prašo darbo sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia (procesinio dokumento dalykas). Teismas pažymėjo, kad sutarties nutraukimas ir jos pripažinimas niekine ir negaliojančia – skirtingi teisių gynybos būdai, ir pasiūlė ieškovui sukonkretinti, kokių teisinių pasekmių jis siekia ieškiniu. Ieškovas pateikė mokėjimo nurodymą, pagal kurį sumokėjo 166 Eur į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, kuriame nurodytas 3011 įmokos kodas, pagal kurį mokėtinas žemės mokestis žemės mokestis. Teismas įvertino, kad mokėjimo nurodymas nepatvirtina, kad ieškovas sumokėjo žyminį mokestį. Teismas nurodė, kad ieškovas ieškinyje nepasisakė dėl taikos sudarymo ir ginčo sprendimo mediacijos būdu galimybių. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad neprieštarauja, jog būtų priimtas sprendimas už akių įstatyme nustatytais atvejais. Sprendimas už akių – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu (CPK 285 straipsnio 1 dalis). Teismas pasiūlė patikslinti ieškovui poziciją dėl sprendimo už akių priėmimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Ieškovas prašo, pašalinus ieškinio trūkumą dėl žyminio mokesčio, panaikinti nutarties dalį, kuria ieškovas įpareigotas sukonkretinti ieškinio teisinius padarinius (nutarties 2 punktas), pasisakyti dėl taikos sutarties ir mediacijos (nutarties 6–7 punktai), patikslinti poziciją dėl sprendimo už akių priėmimo (nutarties 9–10 punktai), ir įpareigoti teismą spręsti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Ieškovas aiškiai suformulavo teisinius padarinius, kurių siekia, t. y. prašo pripažinti L. P. ir UAB „Tempestas“ 2021 m. balandžio 23 d. sudarytą darbo sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Tai, kad ieškinio pradžioje nurodyta, jog ieškinys pareikštas dėl darbo sutarties nutraukimo, negali būti vertinama, kad ieškinio pobūdis ir dalykas – konkuruoja tarpusavyje ar vienas kitam prieštarauja. Reikalavimas pripažinti darbo sutartį niekiniu sandoriu, negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, – teisinis kelias nutraukti neteisėtą darbo sutartį ir jos pagrindu atsiradusius teisinius darbo santykius, atitinkantis ieškovo statusą, t. y. ieškovas – bendrovės akcininkas, kurio teisės pažeidžiamos šiuo sandoriu (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Ieškinio pagrindas (neteisėtas darbo sutarties sudarymas) ir reikalavimas (pripažinti darbo sutartį niekine) neprieštarauja vienas kitam, nėra kliūtis kelti civilinę bylą.
3.2. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendruosius ir specialiuosius ieškinio formos ir turinio reikalavimus galima suskirstyti į dvi grupes: ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilaikymas sudaro kliūtis priimti ieškinį ir nagrinėti bylą, todėl taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas (esminiai trūkumai) bei ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilaikymas nesudaro kliūčių priimti ieškinį ir nagrinėti bylą, todėl ieškinio trūkumų šalinimo institutas paprastai netaikomas (neesminiai trūkumai arba netikslumai) (CPK 115 straipsnio 4 dalis). Nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo ir ginčo nagrinėjimo mediacijoje nėra esminės aplinkybės, sudarančios kliūtį kelti civilinę bylą. Ieškovas prašo sandorį pripažinti niekiniu, todėl bylos baigtis taikos sutartimi ar mediacijos būdu neįmanoma. Šalys negali patvirtinti niekinio sandorio, teismas, nustatęs absoliutaus negaliojimo pagrindą, turi prievolę sandorį pripažinti niekiniu ex officio (pagal pareigas).
3.3. CPK 135 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad ieškovas turi nurodyti nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas. Teismas įvertino tai, kad formuluotė „neprieštaraujame dėl sprendimo už akių priėmimo įstatymo numatytais atvejais“ neatitinka CPK 285 straipsnio 1 dalies teksto, kurioje nurodyta, kad sprendimas už akių priimamas kitos šalies prašymu. Ieškinio priėmimo stadijoje pakanka, kad būtų nurodyta ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, bet ne suformuluotas prašymas jį priimti. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, jeigu ieškovas ieškinyje nepateikė nuomonės dėl sprendimo už akių priėmimo, laikoma, kad ieškovas nesiekia pasinaudoti sprendimo už akių priėmimo institutu. Nuomonės dėl sprendimo už akių ieškinyje nepateikimas nelaikytinas esminiu ieškinio trūkumu, dėl kurio teismas turėtų taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,
argumentai ir išvados
5. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nustatė pareiškėjui terminą pareiškimo trūkumams šalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
7. CPK 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės pažeistos, interesus, tinkamai taikyti įstatymus nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, kuo greičiau atkurti ginčo šalių teisinę taiką, aiškinti bei plėtoti teisę.
8. Dalyvaujančio byloje asmens procesinis dokumentas turi atitikti įstatyme nustatytiems jų formai ir turiniui keliamus reikalavimus. Bendrieji dokumentų formos ir turinio reikalavimai įtvirtinti CPK 111 straipsnyje, specialieji ieškinio turinio reikalavimai – CPK 135 straipsnyje. Pagal nurodyto straipsnio 1 dalį, teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Ieškinyje, be to, nurodoma: 1) ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas; 2) aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); 3) įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą; 4) ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas); 5) ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas; 6) informacija, ar byla bus vedama per advokatą. Jeigu byla bus vedama per advokatą, taip pat nurodomas advokato vardas, pavardė, darbo vietos adresas; 7) ieškovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieškovas pageidauja ją pateikti, ir dėl ketinimo bei galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu. Prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų (CPK 135 straipsnio 2 dalis).
9. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka (CPK 138 straipsnis).
10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismui teikiamų procesinių dokumentų trūkumų šalinimą reglamentuoja CPK 115 straipsnio 2 dalis, joje nustatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas, atsiskaitomosios sąskaitos numerio ar kredito įstaigos rekvizitų nenurodymas, procesinio dokumento surašymo datos nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente, ir nėra pagrindas taikyti šio straipsnio 2 dalį. Kokios kliūtys ir (ar) kiti procesinio dokumento netikslumai yra esminiai tolesnei proceso eigai, t. y. kokie ieškinio trūkumai yra esminiai, įstatyme detaliau neapibrėžta, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų privalo taikyti atsižvelgdamas į pareikšto ieškinio reikalavimo esmę ir ieškinyje nurodytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016, 14 punktas).
11. Formaliai taikant trūkumų ištaisymo institutą ir atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikant šį institutą, būtina atsižvelgti į teisminės gynybos prieinamumo principą (CPK 5 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2009). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje laikomi nepateisinamais tokie teisės kreiptis į teismą ribojimo atvejai, kai nacionaliniai teismai ieškinį laiko nepriimtinu dėl procesinių trūkumų, skirdami pernelyg didelį dėmesį formai, dėl ko teisė kreiptis į teismą tampa realiai neįgyvendinama (2004 m. spalio 14 d. sprendimas byloje Mesutoglu prieš Turkija, 2008 m. spalio 14 d. sprendimas byloje Blumberga prieš Latvija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016, 17 punktas).
12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas pareiškė ieškinį dėl darbo sutarties nutraukimo (procesinio dokumento pobūdis), bet ieškinyje prašo darbo sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia (procesinio dokumento dalykas). Esminiai ieškinio elementai – tai ieškinio dalykas ir pagrindas. Teismo procesas negali būti pradėtas, jei netinkamai suformuluotas (neaiškus) ieškinio dalykas ar pagrindas. Šiuo atveju ieškovas suformulavo ieškinio reikalavimą, kuriuo siekia pripažinti atsakovo L. P. ir UAB „Tempestas“, atstovaujamos UAB „Navė“ direktorės A. P., 2021 m. balandžio 23 d. sudarytą darbo sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ieškinio dalykas), ir nurodė ieškinio pagrindą – darbo sutarties sudarymo aplinkybės. Akcentuotina tai, kad teismas, nagrinėdamas bylą sprendžia dėl ieškovo suformuluoto reikalavimo pagrįstumo, bet nevertina procesinio dokumento pobūdžio. Dėl to klaidingai nurodytas procesinio dokumento pavadinimas ar pobūdis nelaikytinas esminiu trūkumu, užkertančiu kelią proceso eigai.
13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti trūkumai (ieškinyje nepasisakyta dėl galimybės sudaryti taikos sutartį ar ginčą spręsti mediacijos būdu) nėra esminė kliūtis, sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą. Teismas nesutinka su ieškovo argumentu, kad bylos baigtis taikos sutartimi ar mediacijos būdu neįmanoma, nes ieškinyje prašoma pripažinti sandorį niekiniu. Šalys negali patvirtinti niekinio sandorio, bet taikos sutartimi šalys gali pripažinti, kad sandoris niekinis ir susitarti dėl tam tikrų niekinio sandorio negaliojimo padarinių taikymo arba, derybų metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms, pavyzdžiui, kad sandoris ne niekinis, bet nuginčijamas, patvirtinti, jog šis sandoris galioja.
14. CPK įtvirtintas sprendimo už akių priėmimo institutas aiškintinas atsižvelgiant į CPK įtvirtintus proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus, reiškiančius, jog teismas imasi CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo viename posėdyje, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 straipsnio 1 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija), kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija)). Taigi sprendimo už akių priėmimo institutu siekiama sudaryti teisines prielaidas civiliniame procese įgyvendinti inter alia ekonomiškumo ir koncentracijos principus (Konstitucinio teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas byloje Nr. 35/03-11/06, 6 punktas).
15. Sprendimo už akių paskirtis – užtikrinti efektyvią pažeistų teisių teisminę gynybą, užkertant kelią nesąžiningai šaliai vilkinti teismo procesą ar kitaip piktnaudžiauti procesu. CPK 135 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad ieškinyje nurodoma nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas. Dėl to pakanka nurodyti, kad ieškovas neprieštarauja, jog būtų priimtas sprendimas už akių įstatymo numatytais atvejais.
16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad už pareikštą reikalavimą sumokėjo žyminį mokestį (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Su šiuo trūkumu ieškovas sutiko ir jo neginčijo. Žyminio mokesčio nesumokėjimas yra kliūtis, užkertanti kelią tolesnei proceso eigai. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nustatė kitų neesminių ieškinio trūkumų, kuriuos pasiūlė ieškovui pašalinti (patikslinti). Įvertinus visų teismo nustatytų trūkumų visumą, darytina išvada, kad ginčijamos nutarties priėmimo dieną buvo procesinė kliūtis priimti ieškinį. Ieškovas, atstovaujamas profesionalaus teisininko, šalindamas trūkumą, užkertantį kelią tolesnio bylos proceso eigai, turėjo atsižvelgti taip pat ir į kitus (neesminius) teismo nustatytus trūkumus, bet jų nepašalino – nesutikdamas su jais pateikė atskirąjį skundą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atskirajame skunde ieškovas sukonkretina ieškinio reikalavimą, taip pat nuomonę dėl mediacijos ir galimybės priimti sprendimą už akių. Tai iš esmės reiškia, kad ieškovas ne pareiškimu, bet atskiruoju skundu bando šalinti ieškinio trūkumus, kuriuos nustatė pirmosios instancijos teismas. Akcentuotina, kad ieškinio trūkumai turi būti šalinami pareiškimą paduodant pirmosios instancijos teismui ir pastarajam sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą pašalinus trūkumus, bet ne dėl šalinamų trūkumų inicijuojant procesą apeliacinės instancijos teisme. Dėl to nėra pagrindo naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį.
17. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas pašalino esminį ieškinio trūkumą, kliudžiusį spręsti ieškinio priėmimo klausimą, t. y. pateikė teismui įrodymą, jog už ieškinį sumokėjo žyminį mokestį, todėl pirmosios instancijos teismas turi iš naujo spręsti ieškinio priėmimo klausimą.
18. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė trūkumų šalinimo institutą civiliniame procese reglamentuojančias proceso teisės normas. Dėl to apskųsta nutartis paliktina nepakeista, ieškovo atskirasis skundas atmestinas (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Atmesti ieškovo A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutarties.
Palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.