- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-06-19
- Bylos Nr.
- N1-70-899/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-01981-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Kaltinamasis
- D. N., M. B., M. S., G. G.
- Nukentėjusysis
- A. V.
- Advokatai
- Modestas Švažas, Saulius Alysas, Ričardas Ralys, Naina Lanzbergienė, Lionė Musteikienė, Vytautas Juozelaitis, Alfonsas Daukantas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.7.2.6Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.7.1Veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.10Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas (BK 63 str.)
- 1.1.11.1Nepilnamečių atsakomybę reglamentuojančių normų taikymas asmeniui nuo 18 iki 21 metų (BK 81 str.)
- 1.2.26.2.1Viešosios tvarkos pažeidimas – nusikaltimas (BK 284 str. 1 d.)
- 2.1.15.3.3Civilinio ieškinio išsprendimas
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, teistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-12-07 nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2012-03-27 nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį; 24 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį; 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2 veikos), galutine subendrinta bausme - laisvės atėmimu 3 metams 9 mėnesiams, bausmę atlikęs, kaltinamas pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį;
M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nesusituokęs, iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo gyveno (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, šiuo matu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, teistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-12-14 nuosprendžiu pagal LR BK 24 straipsnio 5 ir 6 dalis ir 182 straipsnio 2 dalis (6 veikos), 24 straipsnio 5 dalį ir 159 straipsnį, galutine subendrinta bausme - laivės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, bausmės neatlikęs, kaltinamas pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį;
M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nesusituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, teistas 2 kartus: 1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-06-20 baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 30 val. per mėnesį; 2) Joniškio rajono apylinkės teismo 2013-03-26 nuosprendžiu pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais 5 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui; vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2012-06-20 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė -viešieji darbai 9 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, kaltinamas pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį;
G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis UAB „T.“ pagalbiniu darbininku, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, teistas 2 kartus: Šiaulių apylinkės teismo 2014-03-06 nuosprendžiu pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams; 2) Šiaulių apylinkės teismo 2014-04-24 nuosprendžiu pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį, bausmę subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo 2014-03-06 nuosprendžiu, galutine 45 parų arešto bausme, atliekant ją poilsio dienomis bei kuri Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-15 nutartimi pakeista areštu, atliekamu įprastine tvarka, kaltinamas pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. N., M. B., M. S. ir G. G., veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais 2011-12-03 apie 00.00 val. Šiauliuose, viešoje vietoje - prie restorano „K.“, esančio (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, susijusiu su fizinio smurto panaudojimu kitų aplinkinių žmonių akivaizdoje, niekindami elementarias moralės bei elgesio normas, tai yra rankomis stumdydami nukentėjusįjį A. V. ir suduodami jam tris smūgius peiliais: vieną smūgį į juosmens kairę pusę ir po vieną smūgį į abejas šlaunis, tuo padarydami A. V. durtines - pjautines žaizdas juosmens kairėje pusėje ir abiejų šlaunų išoriniame paviršiuje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą bei supjaustydami nukentėjusiojo A. V. džinsines kelnes, kurių vertė 100 Lt, megztinį, kurio vertė 70 Lt, sudaužydami mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, kurio vertė 50 Lt, tai yra sugadindami 220 Lt vertės svetimą turtą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikė visuomenės rimtį bei tvarką.
Kaltinamasis D. N. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamą kaltinimą kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jokių peilių neturėjo. Tą vakarą su draugais šventė gimtadienį kavinėje „K.“. Buvo apsirengęs treningą su užrašu „R.“. Sėdint prie stalo šiek tiek išgėrė, prie kito stalo girdėjo įžeidžiančius žodžius – „rusas“, todėl priėjo pasiklausti „kas netinka“. Gal kaip minėjo, kad agresyvus buvo, tai gal apie tai kalbėjo. Vėliau vėl sėdėjo prie stalo ir išgirdo apie konfliktą, pribėgo prie vieno, prie kito ir klausė „kas čia vyksta“. Pripažįsta tai, kad gal įžeidė A. V., gal sudavė jam, bet jo nebadė. A. V. stumiamas nenugriuvo. Nepamena kur lauke buvo vykstant konfliktui su nukentėjusiuoju. Policijos pareigūnams atvykus, nusivilko treningą, nes nenorėjo problemų, t. y. nenorėjo, kad pareigūnai ankščiau laiko suimtų. Pats šūkavo, nes buvo girtas. Iki įvykio A. V. nepažinojo. Įvykio metu pats nematė, kad draugai būtų turėję peilius ar jie jį badytų. Lauke įvyko sujudimas, apie jį pats išgirdo iš aplinkinių. Į lauką išėjo vienas, paklausė prie vieno, prie kito, gavosi, kad atsidūrė prie A. V.. A. V. buvo agresyvus, skėsčiojo rankomis. Kur tuo metu buvo kiti aplinkiniai, nepastebėjo. Žmonių lauke buvo daug, kas rūkė, kas kalbėjo, aptarinėjo. A. V. lauke agresyviai mojavo rankomis, atvyko policija. Ikiteisminio tyrimo metu viską nurodė teisingai. Šiuo metu dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Darbo sutartis neterminuota, dirba pusę etato. Turi sukūręs šeimą, šiuo metu augina 10 mėnesių vaiką. Gailisi, jei kažką padarė ne taip ir neteisėtai, ar įžeidė. Pripažįsta, kad tikriausiai sukėlė žmonėms nepatogumų.
Kaltinamasis M. B. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamą kaltinimą kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad dabar aplinkybes pamena geriau nei ikiteisminio tyrimo metu. Viskas vyko ir laiptų viršuje ir apačioje, dabar konkrečiai pasakyti negali. Šventė gimtadienį su G. G., D. N. ir M. S., gėrė viskį. Išėjo į lauką su G. G. parūkyti, kažkas pradėjo kabinėtis. Pats parėjo, G. G. atėjęs sakė, kad kažkas prisikabino. Išėjo pasižiūrėti kas yra, kažkaip M. S. atsidūrė lauke. Tuo momentu prie paties kabinėjosi kažkokie asmenys, pradėjo tyčiotis „velnias, kvailys“. Tuo momentu atsisuko į M. S., aukštas vaikinas M. trenkė. Nuo smūgio M. S. nukrito. Po to pats bandė smūgiuoti, kiti tyčiojosi. Patį kažkas traukė, gal apsauginiai. Kažką apstumdė. Nematė, kad draugai turėtų peilį. Pats peilį turėjo, jį iš kažko atėmė, sulaužė ir išmetė prie durų. Vaikinas, iš kurio atėmė peilį, buvo aukštas, juodu džemperiu, panašaus amžiaus, smulkaus kūno sudėjimo. Atėmęs peilį pats įsipjovė į ranką, todėl ant peilio rado paties DNR. Peilį perlaužė ir policijai privažiavus išmetė. Ten dar buvo kitų asmenų, atvykusių iš miesto su automobiliu, jie išvažiavo, pabėgo. Jei būtų kameros, matytųsi, kad tas automobilis buvo apspardytas. Viskas vyko 10-15 minučių. Be pačių kompanijos ten buvo 5-6 vaikinai, kurie kabinėjosi, mušėsi, vyko konfliktai. Pats bandė suduoti tam vaikinui, kuris trenkė M. S. ir tyčiojosi. Negali pasakyti, ar ten buvo A. V., tas vaikinas buvo aukštesnis, tiksliai nepamena. Gal buvo A. V. draugas, nepamena. Pats neneigia, kad konfliktas galėjo būti su A. V., konfliktas buvo su keliais asmenimis. Pats įvykio metu smurto nepanaudojo, tik bandė jį naudoti, bet buvo labai girtas. Gal dviejų asmenų atžvilgiu bandė naudoti smurtą, nepamena. Vyko stumdymasis, šalia stovėjo M., ar jie kam sutrenkė, pats nežino. Per pirmus parodymus tyrėja yra neteisingai užrašiusi, kad pats nematė kaip dūrė peiliu, tai kažkaip nesiriša, nelogiška. Nematė nei kaip dūrė, nei kaip smūgiavo, kaip galėjo matyti, kad jie bandė. Po įvykio, ar 3 minutes iki policijos atvykimo pats atėmė peilį, kad žmogus subadytas, nematė, apie tai sužinojo tyrime. Per konfliktą apsaugos darbuotojai patį stumdė, bandė suduoti ir kitas asmuo. Gyvena vienas, šeimos, tėvų neturi. Iki sulaikymo mokėsi. Alkoholis patį paveikė, gailisi. Šiuo metu atlieka bausmę, bet turėtų išleisti dėl gero elgesio, yra pasitaisęs.
Kaltinamasis M. S. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamą kaltinimą kaltu neprisipažino ir parodė, kad šventė G. G. gimtadienį, sėdėjo kavinės antrame aukšte, gėrė viskį. Kažkas pasakė, kad lauke vyksta konfliktas. Nusileido į apačią. Buvo automobilis „Audi A8“, tamsus ar sidabrinis, aukštas vyras, šviesus vaikinas. Šalia nebuvo nei G. G., nei D. N.. Buvo aukštas vyras, galvojo jam įsibėgėjęs trenkti, bet jis pačiam trenkė ir todėl nukrito. Paskui blankiai pamena. Įraše matosi paties sutinusi lūpa. Pamena, kad lauke buvo daug žmonių. Policijos pareigūnai labai tyčiojosi, todėl per apklausas atsakymai buvo. Nukentėjusįjį A. V. pamatė dabar teisme ir per laidą „Farai“. Nežino, kas pirmas sukonfliktavo, kažkas atėjo pasakė apie konfliktą. Peilio pats nesinešė, bet ten būdamas prisiminė, kad kišenėje turi peilį. Peilį rado, juo bandė atsikratyti. Peilį galėjo paimti lauke jau kilus konfliktui, tiksliai nepamena. Norėjo peilį išmesti po automobiliu. Taip sugalvojo, nes buvo girtas. Peilis buvo ne tas, kurį sulaužė M. B.. Peiliu nesinaudojo, t. y. juo nedūrė ir nematė kas dūrė. Kitą dieną sužinojo apie nukentėjusiojo subadymą. Lauke buvo vienas konfliktas. Nubėgo prie to aukšto, sakė „žvairy“ M., bandė trenkti, bet tikrai ne V., pats gynė M.. Iš apklaustų liudytojų to asmens, kuriam bandė suduoti, nebuvo. Automobilis AUDI A8 išvažiavo, per laidą „Farai“ jo nesimato. Peilį pasiėmė nuo žemės prieš atvykstant policijai.
Kaltinamasis G. G. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamą kaltinimą kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad buvo gruodžio mėnesio pradžia, kelios dienos iki paties gimtadienio, kurį su draugais važiavo švęsti į kavinę „K.“. Nuvykus į kavinę gėrė viskį. Buvo girtas, pačiam tuo metu buvo 16 metų. Nusprendė taksi važiuoti į namus, todėl su M. B. nuėjo į apačią. Kažkas kažką pasakė pačiam ar M. B. negražaus, todėl bandė trenkti, bet pats gavo į veido sritį. Ar tai buvo A. V., negali pasakyti. Pamena aukštą vaikiną, kuris kažką pasakė negražaus. Kavinės viduje taip pat buvo konfliktų, nes dar daug konfliktų buvo lauke. Lauke tikrai matė du konfliktus. Pats dalyvavo viename konflikte. A. V. matė teisme ir per televiziją. A. V. buvo sužalotas į koją. Pats gavo, buvo kruvinas, todėl pareigūnai išvežė. Paprastai muštynių metu smūgiuoja į veidą. Gal smūgiavo ar spyrė iš kojos. Konflikto židinyje buvo gal minutę. Pats matė kaip kiti asmenys trenkė draugams. Peilių nematė nei pas vieną. Pats galėjo kažkam pataikyti ir apstumdyti A. V.. Kaip A. B. atėmė peilį iš kito asmens, nematė. Kaip M. S. rado peilį, taip pat nematė. Duodamas parodymus pirmą kartą sakė, kad gėrė alų. Įvykio metu buvo tamsu, naktis, žmonių daug, visi šūkavo. Konfliktas užtruko neilgai. Su draugais gal ir kalbėjo kas nutiko. Gailisi, stengiasi vengti tokių įvykių. Civilinį ieškinį, jei kažką kažkam padarė, gali atlyginti.
Nukentėjusysis A. V. teisme parodė, kad kaltinamieji asmenys nepažįstami, D. N. šiek tiek kažkur matytas. 2011-12-02 su draugu D. L. atėjo į kavinę, buvo šiek tiek išgėrę. Nusipirko šiek tiek degtinės, po to išėjo parūkyti. Išėjus parūkyti stovėjo grupelė jaunuolių, kurie pradėjo prie jų kabinėtis. Draugas kažkur dingo, nesuprato kur ir prie paties tie asmenys pristojo. Pats nuo jų pasitraukė, palipo laiptais žemiau, bet jie apstojo trise, po to dar prisidėjo vienas ar du. Žino, kad vienas buvo stambokas ir vilkėjo striukę ar džemperį su užrašu „R.“ anglų kalba, rūbas raudonos spalvos. Tas asmuo aukštas nebuvo, dabar tiksliai pasakyti negali, nes viskas vyko greitai, buvo neblaivus. Asmuo su užrašu buvo agresyviausias, jis pradėjo stumdytis prie durų. Pats rūkė, o jis stovėjo šalia, pradėjo stumdyti, priėjo dar du. Jie stovėjo ratu ir sukosi ratu apie patį, keitė kryptį, todėl gal ir neįsiminė. Pats buvo užsidengęs veidą. Jie apstumdė, po to pajuto smūgį į dešinę koją, kurią šiek tiek „atjungė“. Po to nesmarkiai pajuto dūrį į kairę koją, po to dar dūrį į nugarą ir pats apalpo. Dūriai tikrai buvo trys. Prarado sąmonę gal pusei minutės ar minutei. Po to atgavo sąmonę ir nuėjo į kavinę. Atsipeikėjus jau buvo policijos pareigūnai. Peilio rankose pas tą, kuris buvo agresyvus, nematė. Kuris iš jų dūrė peiliu, taip pat nematė. Peilio nematė nei pas vieną. Stumdymas truko 2-3 minutes. Susistumdymo metu galbūt buvo suduota į veidą, bet nestipriai, nes požymių neliko. Susistumdymas sukėlė nepatogumą. Peilio dūrius skyrė 10-15 sekundžių. Mano, kad greičiausiai dūrius galėjo padaryti vienas asmuo, nes buvo laiko tarpas. Ligoninėje buvo 3 ar 4 paras. Dabar viskas gerai, pasveiko, gyvybiškai pažeistų organų nebuvo. Kitų asmenų šalia šio konflikto buvo, jie šaukė „padūrė“. Prieš tai matė, kad tie patys jaunuoliai kavinėje kabinėjosi prie žmonių ir buvo agresyviai nusiteikę. Aplinkybių labai gerai neprisimena, jas prisiminė geriau tyrimo metu. Duodamas parodymus viską pasakojo teisingai. Kavinėje kitų pažįstamų iš matymo asmenų buvo, bet jie buvo ne kartu. Gali būti, kad tai M., E.. Su jais po įvykio buvo sutikęs praėjus dviems – trims savaitėms. Pats E. ir M. kavinėje nematė, kad jie buvo, sužinojo vėliau. Su kitais asmenimis, kurie galėjo matyti konfliktą, nebendravo. Pats įvykio metu buvo sužalotas, kodėl - nežino. D. L. kažkur dingo ir sakė, kad tuo metu, kuomet buvo sužalotas, jis pats buvo išvažiavęs. Įvykio metu buvo sugadinti džinsai, megztinis ir telefonas. Telefonas kainavo 50 Lt, viso žala 220 Lt. Neturtinė žala 2 000 Lt. Tyrimo metu niekas nieko neatlygino. Civilinį ieškinį palaiko.
Liudytojas R. K. teisme parodė, kad yra policijos pareigūnas, su asmenimis teko susidurti tarnybos metu, santykiai neutralūs. Tyrimo metu duoti mano parodymai yra teisingi. Dirbo kartu su laidos „Farai“ operatoriumi. Buvo gautas pranešimas, kad V. gatvėje, prie kavinės „K.“ vyksta konfliktas ar muštynės. Atvykdami pastebėjo grupę žmonių, vieną gulintį. Privažiavus prie jo, gulintis asmuo pakilo ir nuėjo į vidų, tuomet pasirodė, kad jis yra sužeistas ties juosmeniu, šonas, gal šlaunis. Iškvietė medikus, pradėjo aiškintis aplinkybes, kad tarp jaunuolių kilo konfliktas ir jį kažkas galėjo sužaloti peiliu. Prie įėjimo į kavinę, išėmė vieną ar du peilius ar jų dalis, tikslių aplinkybių nepamena. Aiškinantis buvo jaunuolis, kuris buvo su šviesiomis kelnėmis. Pradėjus ieškoti, antrame aukšte tualete rado G. G., jam ant kelnių buvo rausva dėmė, panaši į kraujo dėmę, jis buvo sulaikytas. Ar G. G. pats buvo susižalojęs, negali pasakyti. Kitas jaunuolis buvo sulaikytas, ant kurio marškinėlių ar džemperio buvo užrašas „R.“, jo pavardės dabar nepamena. Mano, kad tai buvo D. N.. Kas tiksliai turėjo peilius, pasakyti negali. Visoje aikštelėje buvo pilna konfliktuojančių jaunuolių. Su sužalotu asmeniu bendravo, bet jis nenorėjo bendrauti, sakė „viskas gerai“. Kiek suprato, tai jam buvo trauminis šokas, po to jis pradėjo alpti. Kažkas nurodė jaunuolį su šviesiomis kelnėmis, bet kas, tiksliai pasakyti negali. Asmuo su sportiniu kostiumu užrašu „R.“ automobilyje įžūliai elgėsi, priešinosi, įžeidinėjo. Ar ir jis buvo išsitepęs krauju, nepamena.
Liudytojas D. L. teisme parodė, kad dabar apie įvykį nepamena, tyrimo metu davė teisingus parodymus. Kavinėje buvo su draugais, kartu buvo A. V. ir dar keli draugai. Lauke kažkas įvyko, tiksliai nepamena. Pats buvo išgėręs. Vienas asmuo buvo su sportiniu kostiumu su užrašu ant nugaros. Kavinėje visą laiką nebuvo. Matė, kad atvyko policija ir A. V. išvežė. Ryte ligoninėje sužinojo, kad jį padūrė užpuolę trise ar keturiese. Tiksliai kas užpuolė, A. V. nedetalizavo. Jį subadė su peiliu, jis nei smūgių, nei asmenų nedetalizavo. Negali pasakyti, ar asmuo su treningu buvo tarp užpuolikų. Pačiam grįžus į kavinę, A. V. nebuvo subadytas. Paties kompanija nekonfliktavo. Kartu buvo V. R., kitų asmenų nepamena. Per rodytą televizijos laidą matė, kad buvo toks žmogus su užrašu ant nugaros.
Liudytojas Ž. M. teisme parodė, kad kaltinamieji asmenys matyti tarnybinių pareigų ėjimo metu. Įvykio nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes nurodė teisingai. Buvo gautas iškvietimas, kad V. gatvėje prie kavinės „K.“ vyksta muštynės. Vieną jaunuolį, bandantį pasišalinti iš įvykio vietos, sulaikė. Kolegos atvedė dar kelis jaunuolius. Vienas iš jaunuolių išmetė peilį. R. K. nuėjo į „K.“, o kolega K. liko lauke. Sulaikytas asmuo sakė „aš einu namo, nieko nepadariau“. Kol stovėjo prie automobilio, asmuo išmetė peilį. Asmenų aprangos nepamena. Buvo sulaikyti dar trys ar keturi asmenys. Ar vaikinai buvo blaivūs, nepamena. Lauke buvo daug žmonių. Atvykus į įvykio vietą, matėsi didelė grupė jaunuolių. Buvo atvykęs dar vienas pareigūnų ekipažas.
Liudytojas R. R. teisme parodė, kad iš kaltinamųjų matytas tik asmuo su baltais marškinėliais (rodo į N.), su juo santykių jokių. Pats davė pirminius parodymus ir prašo jais vadovautis, jie yra teisingi. 2011 m. dirbo apsaugos tarnyboje „A.“. D. N. sukėlė triukšmą. Triukšmą kėlė kavinėje, po to išėjo į lauką, kilo muštynės, kurių metu sužeidė žmogų. Sunku prisiminti, daug laiko praėjo. Atėję į kavinę vaikinai negavo vietos kur prisėsti, pradėjo pykti. Po to jau prisėdę išgėrė ir su kažkuo susiginčijo, išėjo į lauką ir kilo triukšmas. Iš karto konflikto lauke nematė, jiems apie tai pasakė barmenė. D. N. apranga buvo: treningas su užrašu „S.“, jis iš kitų išsiskyrė įžūliu elgesiu. Kitų vaikinų aprangos nepamena. Muštynės vyko lauke, ant laiptų apačioje. Muštynių metu patys kvietė policijos pareigūnus, buvo išėję į lauką, bet į muštynes nesikišo. Žmonių besimušančių buvo daug, būryje gal 10-12. Muštynės truko iki pareigūnų atvykimo, gal 10-15 minučių. Konfliktas įvyko kavinėje, bet muštynių veiksmai lauke. Buvo sužalotas žmogus, iškviesta greitoji medicinos pagalba. Kas žmogų sužalojo, pats nematė. Konfliktą sukėlė D. N.. Mano, kad jis mušėsi su kitu žmogumi. Nukentėjęs buvo ant žemės, aplink jį buvo daug asmenų. Matė asmenį, dūrusį nukentėjusiajam, jis buvo su treningu, golfu ir pilkomis kelnėmis, žemo ūgio, žemas ūgis (visiems kaltinamiesiems atsistojus) kaip G. G.. Dūrį matė vieną. Paties daikto, su kuo buvo durta, nematė. Žmogus smogė į koją, į dešinę šlaunį. Pareigūnus iškvietė barmenė pavojaus mygtuku. Tuo momentu patys buvo lauke ir pastebėjo kaip vienas asmuo dūrė į koją. Visi buvo maždaug D. N. amžiaus. Pats buvo 10-15 m atstumu. Pareigūnai atvyko 10 minučių bėgyje. Peilį rado pareigūnai, jis buvo numestas palei sieną. Peilis buvo vienas, dabar tiksliai nepamena. Lankytojai nesiskundė, kad kavinėje asmenys turi peilį. Barmenė sušuko, kad kažkas vyksta ir asmenis išprašė į lauką. Lauke visi mušėsi, veiksmai buvo prieš nukentėjusįjį. Gal kas dar kam sudavė, tiksliai pasakyti negali. Kuomet atvyko pareigūnai, vaikinas nusivilko džemperį, įbėgo į salę, kad jo nepamatytų. Jį parodė pareigūnams ir jį sulaikė.
Liudytojas V. R. teisme parodė, kad kaltinamieji asmenys nematyti. D. L. pažįsta, A. V. taip pat, yra draugai ir gyvena viename rajone. Buvo kavinėje „K.ė“, esančioje V. gatvėje. Buvo šešiese: D. L., A. V. ir jis pats, o kitų draugų, kartu buvusių, nepamena. D. L. su A. V. išėjo parūkyti, o patys sėdėjo pirmame aukšte prie stalo. Po penkių minučių išgirdę triukšmą išbėgo į lauką, beveik tuo pačiu metu atvyko ir policija. Mušėsi gal keturi žmonės, ne iš jų draugų rato, kiti asmenys. Nematė, ar D. L., A. V. muštynėse dalyvavo. Kaltinamųjų nepamena, tai vyko prieš tris metus ir patys buvo išgėrę. Pamatė A. V. padurtą, jam bėgo kraujas ir jį išvežė greitoji. A. V. sakė, kad jį užpuolė trise ar keturiese, kuomet jis išėjo parūkyti, tiksliai nepamena. Tiksliai negali pasakyti dėl ko kilo konfliktas, gal apsižodžiavo. Sakė, kad asmenys jam buvo nepažįstami. D. L. A. V. tikriausiai matė, kartu dar buvo E. K. ir M. P.. Asmenys pradžioje puolė kumščiais, po to peiliais. Policija po to rado numestą peilį.
Liudytojas A. J. teisme parodė, kad M. B., M. G. ir D. N. matyti, o M. S. – ne. Santykiai su jais neutralūs. Dirbo „K.“ apsaugoje. Įvyko konfliktas tarp D. N. ir priekyje sėdinčių asmenų, ko jie susimušė, nežino. Jie susimušė prie įėjimo. Juos išskyrė, po to jie išėjo parūkyti ir po to lauke įvyko muštynės. Lauke M. B. ir G. G. kabinėjosi prie asmenų ir mušė, vienas siūlo į galvą, kitas - duoda. G. G. sako „nori į galvą“, M. B. nieko nelaukęs ne vienam asmeniui trenkė. Ar jis turėjo rankose peilį, nepastebėjo. Tuo momentu, kuomet trenkė, jo rankose peilio nebuvo. D. N. į badymo vietą nuėjo ir daugiau nematė kas vyko. Pamatė tik gulintį padurtą asmenį. D. N. buvo apsirengęs kostiumu su užrašu „R.“, lauke jį matė. Nukentėjusįjį matė iš toli, greitai atvyko policija, greitoji. G. G. ir M. B. buvo šalia paties 20 m atstumu nuo gatvės. Vaikinas su sportiniu kostiumu buvo lauke, bet tuo momentu kai dūrė kur buvo, nematė. Po dūrio asmuo įbėgo į kavinės vidų, nusimetė megztinį ir užbėgęs už kampo atsisėdo prie stalelio kaip niekur nieko. Vieną peilį kažkuris bėgdamas numetė prie įėjimo stiklo. Peilius rado lygtais du. Kas išmetė, nepamena. Ankščiau įvykius prisiminė tyrimo geriau, tyrimo metu duotais parodymais galima remtis.
Liudytojas E. K. teisme parodė, kad kaltinamieji asmenys nepažįstami, nematytas nei vienas. Kavinėje „K.“ 2011-12-03 buvo, bet įvykio nepamena, nes tai buvo seniai. Kavinėje sėdėjo su draugais. Draugas A. V. išėjo į lauką parūkyti ir susimušė. Po įvykio pats išėjo į lauką. Pats nematė kas įdūrė A. V.. A. V. lauke buvo vienas.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamieji D. N., M. B., G. G. savo kaltę pripažino iš dalies, o kaltinamasis M. S. savo kaltę neigė visiškai, tačiau kaltinamųjų kaltę įrodo nukentėjusiojo A. V., liudytojų R. K., D. L., Ž. M., R. R., V. R., A. J., E. K. teisme duoti parodymai ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:
- 2011-12-03 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vieta Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), kurios metu fotografuota, sudaryta- schema ir fotolentelė (1 t., 17-21 b. l.);
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2012-01-17 specialisto išvada Nr. G 144/12(04), kurioje nurodyta, kad A. V. padarytos durtinės - pjautinės žaizdos: juosmens kairėje pusėje ties dvyliktuoju šonkauliu 4cmx2cm durtinė žaizda, kanalas eina gilyn apie 10cm -12cm, įpjautas apatinis 12-ojo šonkaulio kraštas; dešinėje šlaunyje žaizda 1,5 cm x 0,5 cm ir 3 cm įpjovimas ir kairės šlaunies apatinio trečdalio išorinėje pusėje paviršinis odos įpjovimas 2 cm x 0,2 cm, kurie padaryti duriančiais – pjaunančiais daiktais ar įrankiais, atitinka įvykio aplinkybėms ir laiką, sužalojimams padaryti reikėjo trijų smūgių duriančiais – pjaunančiais daiktais ar įrankiais. Sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., 28 b. l.);
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2013-02-27 specialisto išvada Nr. pG 13/13/144/12(04), kurioje nurodyta, kad vertinant kiekvieną iš rastų kūno sužalojimų atskirai A. V. padaryti sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., 31 b. l.);
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2013-02-27 specialisto išvada Nr. pG 23/13-144/12(04), kurioje nurodyta, kad iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nustatyti kokiu iš pateiktų peilių padarytos konkrečios durtinės – pjautinės žaizdos (1 t., 35-36 b. l.);
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2013-11-21 specialisto išvada Nr. KG 35(108)/14(01), kurioje nurodyta, kad remdamiesi A. V. medicininiais dokumentais bei atsižvelgdami į specialisto išvadų: Nr. G 144/12(04), Nr. pG 13/13-144/12(04), pG 23/13-144/12(04) duomenis, teikia išvadą, jog A. V. nustatytos visos trys žaizdos juosmenyje ir šlaunyse (tiek visumoje, tiek atskirai) kvalifikuojamos kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, nes nėra objektyvių medicininių duomenų, kad dėl jų sveikata buvo sutrikusi ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., 48-51 b. l.);
- 2011-12-03 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad liudytojas R. K. pateikė tris peilius, rastus prie kavinės „K.“, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose (1 t., 72 b. l.);
- Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2012-06-21 specialisto išvada Nr. 140-(8319)-IS1-3990, kurioje aprašyti peiliai, rasti įvykio vietoje Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) ir kuriuos pateikė liudytojas R. K., kad tirti pateikti trys peiliai (vienas iš kurių yra su sulaužyta rankena) yra pramoninės gamybos buitinės paskirties peiliai, kurie šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams nepriskiriami (1 t., 97-99 b. l.);
- Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2012-06-18 specialisto išvada Nr. 140-(8320)-IS1-3882, kurioje nurodyta, kad: rankų pėdsakai, išryškėję ant trijų pateiktų tyrimui peilių, paimtų 2011-12-03 įvykio vietoje prie kavinės „K.“, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, asmeniui identifikuoti netinka (1 t., 101-102 b. l.);
- Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2012-08-17 specialisto išvada Nr. 140-(8321)-IS1-4920, kurioje nurodyta, kad: 1. Ant tirti pateikto peilio, laboratorijoje pažymėto Nr. 1, paimto 2011-12-03 įvykio vietos apžiūros metu prie kavinės „K.“, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, rankenos (mėg. Nr. 5) ir geležtės (mėg. Nr. 6) rasta žmogaus kraujo. Mėg. Nr. 5 rastas žmogaus kraujas ant peilio Nr.1 rankenos, netinkamas asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Mėg. Nr. 6 rastas žmogaus kraujas ant peilio Nr. 1 geležtės, tinkamas asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kuris tinkamas asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. V. genotipu, atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0, 00000000000001%; 2. Ant tirti pateikto peilio, laboratorijoje pažymėto Nr. 3, paimto 2011-12-03 įvykio vietos apžiūros metu prie kavinės „K.“, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, rankenos (mėg. Nr. 9) žmogaus kraujo nerasta. Rasta sumaišyta ne mažiau nei dviejų asmenų biologiniai pėdsakai DNR iš kurių tik vieno asmens, vyro, biologiniai pėdsakai yra tinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR ir šie pėdsakai nepriklauso A. V., G. G., M. S. ir D. N.. Ant peilio Nr. 3 geležtės (mėg.Nr.10) nustatytas maišytas ne mažiau nei dviejų asmenų DNR profilis, tinkamas tik vieno asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR ir šio asmens genotipas sutampa su vyro, kurio biologinių pėdsakų rasta mėg. Nr. 9, genotipu; 3. Ant tirti pateiktų kelnių (mėg. Nr. 13-16) paimtų 2011-12-03 iš G. G. daiktų pateikimo metu Šiaulių m. PK 27 kabinete, (duomenys neskelbtini)Šiauliuose, rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su G. G. genotipu (1 t., 104-107 b. l.);
- Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2012-11-05 specialisto išvada Nr. 140-(5132)-IS1-6210, kurioje nurodyta, kad ant peilio, laboratorijoje pažymėto Nr. 3, paimto 2011-12-03 įvykio vietos apžiūros metu prie kavinės „K.“, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, rastų asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų (žiūrėti LPKTC 2012-08-17 specialisto išvadoje Nr. 140-(8321)-IS1-4920) (1t., 104-107 b. l.) genotipas sutampa su M. B. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų M. B. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė nei 0,00000000003%. (1 t., 114-115 b. l.);
- 2011-12-03 asmens apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad M. S. dešinės pusės plaštakos išorinė pusė ties krumpliais paraudusi ir pamėlusi, truputį patinusi (1 t., 118-120 b. l.);
- Vadovybės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-05-13 specialisto išvada, kurioje užfiksuota, kad buvo atlikti įtariamųjų psichofiziologinio tyrimas poligrafu bei užfiksuota, kad psichofiziologinio tyrimo poligrafu metu buvo užfiksuotos reikšmingos įtariamųjų M. B., G. G. ir M. S. organizmo psichofiziologinės reakcijos. Tai leidžia daryti prielaidą, kad įtariamieji duodami atsakymus į užduotų klausimų pateiktų galimų atsakymų variantus buvo neatviri, tai yra galimai pagal ikiteisminio tyrimo versiją įtariamieji M. B., G. G. ir M. S. žino tam tikras nusikaltimo aplinkybes (1 t., 133-146 b. l.);
- daiktų apžiūros protokole apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame matomos filmuojamos kavinės „K.“ patalpos, kurioje žmonės sėdi prie staliukų, vaikšto po kavinę. Laike nuo 11:54 matoma, kaip kavinės laiptais nusileidžia ir į lauką išeina įtariamieji G. G. ir D. N. (1 t., 149 b. l.);
- 2013-01-09 daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, panaudotas TV laidoje „F.“, kuriame užfiksuotos įtariamųjų D. N., G. G. ir M. S. sulaikymo aplinkybės; užfiksuota, kad įtariamajam M. B. prasilenkiant pro susibūrusių asmenų grupę, kurioje stovi ir įtariamasis G. G., girdisi garsas: krintančio metalo garsas, panašus į garsą atsimušančio, atsitrenkiančio metalo į betoną. Garsas pasikartojantis, galimai ne vieno metalinio daikto numetimas ant betoninio grindinio; užfiksuota, kad pareigūnai iškviečia medikus ir iš kavinės į lauką vedasi nukentėjusįjį, klausia ar nematė kas dūrė. Tuomet mergina sako: „žinokit pabėgo, tikrai žinau žvairom akim, tas vaikinas žvairom akim pabėgo nežinau kur. Mes žinokit sėdėjom normaliai su kompanija, ir jis trenkė su delnu per galvą ir vienu žodžiu taip visas konfliktas prasidėjo. Dar kelis kartus pakartoja, kad biški žvairom akim“. Pareigūnas klausia „ne baltais marškinėliais?“. Mergina atsako: „Ne, juodai apsirengęs“ (pagal ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenis, tamsiais rūbais ir žvairomis akimis – tai M. B.); užfiksuota kaip pareigūnas ant žemės pargriauna šalia tarnybinio automobilio stovėjusį įtariamąjį M. S., deda jam antrankius. Pareigūnas sako: „žėk, peilis, peilis“, rodo į peilį gulintį ant žemės šalia sulaikytojo M. S.. Pareigūnas sako: „iš jo iškrito peilis“, po ko filmuojamas peilis gulintis ant žemės, kuris yra sulenktas, geležtė užlenkta, rankena rusvos spalvos. Sulaikytas M. S. pakeliamas nuo žemės bei dviejų pareigūnų nuvedamas į tarnybinį automobilį; užfiksuota kad laiptų viršuje randami du peiliai, iš kurių vienas sulaužytas perpus, kitas sulenkta geležte, pilko metalo rankena. Abu peiliai rasti toje vietoje, kur stovėjo G. G. ir pro jį prasilenkdamas praėjo M. B. ir kur girdėjosi metalo, atsitrenkiančio į grindinį garsas (1 t., 153-154 b. l.);
- 2011-12-21 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, kad liudytojas A. J. atpažino D. N. ir M. B., kurie visą vakarą kavinėje „K.“ buvo konfliktiški ir provokavo muštynes (1 t., 173-177 b. l.);
- 2011-12-21 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, kad liudytojas A. J. atpažino G. G., kuris visą vakarą kavinėje „K.“ buvo kartu su D. N. ir M. B., buvo aršus ir agresyvus (1 t., 178-181 b. l.);
- 2011-12-22 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, kad liudytojas R. R. atpažino G. G., kuris 2011-12-03 apie vidurnaktį kavinėje „K.“, adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliai, buvo agresyvus ir lauke su dar trimis draugais apspitęs nukentėjusįjį, darė duriamą judesį link nukentėjusiojo vaikino dešinės šlaunies (1 t., 186-189 b. l.);
- 2011-12-22 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, kad liudytojas R. R. atpažino M. B., kuris 2011-12-03 apie vidurnaktį kavinėje „K.“ su G. G. kabinėjosi prie nukentėjusiojo, o vėliau G. G. darant duriamą judesį link nukentėjusiojo dešinės šlaunies, stovėjo šalia (1 t., 190-193 b. l.);
- 2011-12-22 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, kad liudytojas R. R. atpažino D. N., kuris 2011-12-03 apie vidurnaktį prie kavinės „K.“, kuomet G. G. darė duriamą judesį link nukentėjusiojo dešinės šlaunies, buvo šalia ir mojavo rankomis. Jis vilkėjo sportiniu džemperiu su užrašu „R.“ ir visą vakarą buvo agresyviai nusiteikęs (1 t., 194-197 b. l.);
- 2011-12-22 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, kad liudytojas R. R. atpažino M. S., kuris 2011-12-03 apie vidurnaktį prie kavinės „K.“ buvo kartu ir stovėjo šalia nukentėjusiojo, kai G. G. darė duriamą judesį link nukentėjusiojo dešinės šlaunies. Jį atvykę pareigūnai sulaikė patį pirmą - prie kavinės durų (1 t., 198-200 b. l., 2 t., 1 b. l.);
- asmens blaivumo testas, kuriame užfiksuota, kad 2011-12-03, 00.54 val. D. N. nustatytas 1,07 prom. girtumas (2 t., 31 b. l.);
- asmens blaivumo testas, kuriame užfiksuota, kad 2011-12-03, 00.43 val. M. S. nustatytas 1,38 prom. girtumas (2 t., 72 b. l.);
- asmens blaivumo testas, kuriame užfiksuota, kad 2011-12-03, 00.51 val. G. G. nustatytas 1,25 prom. girtumas (2 t., 97 b. l.).
LR BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį, neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal LR BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nors šis LR BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sukeliamas fizinis skausmas, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma LR BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė (kasacinės nutartys Nr. 2K-142/2008, 2K-417/2008, 2K-293/2009, 2K-272/2010, 2K-286/2011, Nr. 2K-181/2012 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus bei nustatė, kad D. N., M. B., M. S. ir G. G., veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais 2011-12-03 apie 00.00 val. Šiauliuose, viešoje vietoje - prie restorano „K.“, esančio (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, susijusiu su fizinio smurto panaudojimu kitų aplinkinių žmonių akivaizdoje, niekindami elementarias moralės bei elgesio normas, tai yra rankomis stumdydami nukentėjusįjį A. V. ir suduodami jam tris smūgius peiliais: vieną smūgį į juosmens kairę pusę ir po vieną smūgį į abejas šlaunis, tuo padarydami A. V. durtines - pjautines žaizdas juosmens kairėje pusėje ir abiejų šlaunų išoriniame paviršiuje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą bei supjaustydami nukentėjusiojo A. V. džinsines kelnes, kurių vertė 100 Lt, megztinį, kurio vertė 70 Lt, sudaužydami mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, kurio vertė 50 Lt, tai yra sugadindami 220 Lt vertės svetimą turtą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikė visuomenės rimtį bei tvarką.
Šias aplinkybes patvirtina daliniai kaltinamųjų D. N., M. B., G. G. prisipažinimai, nukentėjusiojo A. V., liudytojų R. K., D. L., Ž. M., R. R., V. R., A. J., E. K. duoti parodymai bei kiti teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai – įvykio vietos apžiūros protokole, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos specialisto išvadose, daiktų apžiūros protokole, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose užfiksuoti duomenys ir kt.
Kaltinamieji D. N., M. B., G. G. teisme savo kaltę pripažino tik iš dalies ir visi neigė, kad mušdami nukentėjusįjį A. V. naudojo peilius. Kaltinamasis D. N. teigė, kad pripažįsta tai, kad gal įžeidė A. V., gal sudavė jam, bet jo nebadė; kaltinamasis M. B. parodė, kad pats įvykio metu smurto nepanaudojo, tik bandė jį naudoti, bet buvo labai girtas; gal dviejų asmenų atžvilgiu bandė naudoti smurtą, nepamena; vyko stumdymasis, šalia stovėjo M. S., ar jie kam sutrenkė, pats nežino; kaltinamasis G. G. teisme parodė, kad gal smūgiavo ar spyrė iš kojos; pats galėjo kažkam pataikyti ir apstumdyti A. V.. Kaltinamasis M. S. iš vis neigia savo kaltę ir teisme parodė, kad šalia nebuvo nei G. G., nei D. N.; buvo aukštas vyras, galvojo jam įsibėgėjęs trenkti, bet jis pačiam trenkė ir todėl nukrito; paskui blankiai pamena; lauke buvo vienas konfliktas; pats nubėgo prie to aukšto, sakė „žvairy“ M., bandė trenkti, bet tikrai ne A. V., pats gynė M.. Teismas kritiškai vertina kaltinamųjų D. N., M. B., G. G., M. S. duotus parodymus, kurie nėra nuoseklūs, ir vertina juos kaip gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, dėl to remiasi tik ta apimtimi, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams. Kad kaltinamieji duodami parodymus nėra nuoširdūs, įrodo jų duotų parodymų prieštaringumas. Kaltinamasis M. S. teisme parodė, kad lauke buvo vienas konfliktas; šalia nebuvo nei G. G., nei D. N., gynė M.. Tuo tarpu kaltinamasis M. B. teisme parodė, kad išėjo į lauką su G. G. parūkyti, kažkas pradėjo kabinėtis; pats parėjo, G. G. atėjęs sakė, kad kažkas prisikabino; kažkaip M. S. atsidūrė lauke; tuo momentu atsisuko į M. S., aukštas vaikinas ir jam trenkė. Kaltinamasis G. G. teisme parodė, kad jis su M. B. nuėjo į apačią; kažkas kažką pasakė pačiam ar M. B. negražaus, todėl bandė trenkti, bet pats gavo į veido sritį; lauke tikrai matė du konfliktus; pats dalyvavo viename konflikte; pats matė kaip kiti asmenys trenkė draugams. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamieji svarbiausių aplinkybių, susijusių su peilių panaudojimu, peilių neva paėmimu iš kitų asmenų, nepamena arba teigia nieko nematę. Be to, kaltinamųjų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nėra tapatūs, prieštaraujantys tiek tarpusavyje lyginant juos su kitų kaltinamųjų duotais parodymais, tiek pačių kaltinamųjų nurodytos kai kurios aplinkybės skiriasi, kaip antai, kaltinamasis D. N. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad niekam jokių smūgių nesudavė, nieko nežalojo, jokių konfliktų nebuvo; teisme parodė, kad pripažįsta tai, kad gal įžeidė A. V., gal sudavė jam, bet jo nebadė; lauke įvyko sujudimas, apie jį pats išgirdo iš aplinkinių; į lauką išėjo vienas, paklausė prie vieno, prie kito, gavosi, kad atsidūrė prie A. V.. Kaltinamasis G. G. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad įvykio metu išgėrė 4 bokalus alaus; tuo tarpu teisme parodė, kad kavinėje gėrė viskį. Kaltinamasis M. S. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad galėjo kažkam smūgiuoti ranka, ji kažkiek sutrenkta; nepamena kam ir kodėl sudavė; lauke vyksta muštynės ir jis išbėgo lauk, po ko prisijungė prie muštynių, kurios vyko iš pradžių prie kavinės įėjimo durų, vėliau, jau laiptų apačioje; jis pats gavo smūgius į veidą, todėl atsikėlęs taip pat kažkam smūgiavo ir sudavė į kai kurias kūno vietas, tačiau kur ir kam jis sudavė – nepamena, nes aplink vyko chaosas, tačiau jokio peilio su savimi jis neturėjo ir juo nieko sužaloti negalėjo. Teisme M. S. jau teigė, kad galvojo vyrui įsibėgėjęs trenkti, bet jis pačiam trenkė ir todėl nukrito; peilio pats nesinešė, bet ten būdamas prisiminė, kad kišenėje turi peilį; peilį rado, juo bandė atsikratyti; peilį galėjo paimti lauke jau kilus konfliktui, tiksliai nepamena. Kaltinamasis M. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis su savimi turėjo sulenkiamą peilį, vadinamą plaštakė, kurį jis išmetė atvykus policijos pareigūnams, laiptų aikštelės viršuje, netoli durų; peilio jis nei grumtynėse, nei prieš jokį žmogų nenaudojo, juo nieko nesužalojo ir nieko negąsdino; jis jokio peilio neturėjo, jo neatsinešė; mano, kad konflikto metu vykstant susistumdymui, jis pas jį rastą peilį iš kažko atėmė ir prisimena, kad perlaužė per pusę ir išmetė; galėjo apsistumdyti su nukentėjusiuoju A. V., tačiau ir dėl to nėra tikras; jis A. V. peiliu nesužalojo; negali pasakyti ar A. V. buvo lauke prie „K.“ tarp tų 4-5 vaikinų, kurie išprovokavo konfliktą ir susistumdymą. Teisme parodė, kad pats neneigia, jog konfliktas galėjo būti su A. V., konfliktas buvo su keliais asmenimis; pats įvykio metu smurto nepanaudojo, tik bandė jį naudoti, bet buvo labai girtas; pats peilį turėjo, jį iš kažko atėmė, sulaužė ir išmetė prie durų. Nors aplinkybės ir nėra nuoseklios, tačiau iš šių aplinkybių matyti, kad visi keturi kaltinamieji konfliktavo su asmeniu, bandė vienas kitą ginti nuo neva prie jų prisikabinusių asmenų. Kad konflikto metu prie nukentėjusiojo A. V., t. y. jį apsupę buvo visi keturi kaltinamieji, kurie naudojo fizinį smurtą (stumdėsi) ir bent vienas iš jų nukentėjusiajam smūgiavo peiliu, partvirtina liudytojų A. J., R. R., V. R., D. L. teisme duoti parodymai. Liudytojas V. R. teisme parodė, kad A. V. sakė, kad jį užpuolė trise ar keturiese, kuomet jis išėjo parūkyti, tiksliai nepamena; asmenys pradžioje puolė kumščiais, po to peiliais. Liudytojas D. L. teisme parodė, kad ryte ligoninėje sužinojo, kad A. V. padūrė užpuolę trise ar keturiese; jį subadė su peiliu, jis nei smūgių, nei asmenų nedetalizavo. Liudytojas A. J. teisme parodė, kad lauke M. B. ir G. G. kabinėjosi prie asmenų ir mušė, vienas siūlo į galvą, kitas – duoda; G. G. sako „nori į galvą“, M. B. nieko nelaukęs ne vienam asmeniui trenkė; D. N. į badymo vietą nuėjo ir daugiau nematė kas vyko; vaikinas su sportiniu kostiumu buvo lauke, bet tuo momentu kai dūrė kur buvo, nematė; po dūrio asmuo įbėgo į kavinės vidų, nusimetė megztinį ir užbėgęs už kampo atsisėdo prie stalelio kaip niekur nieko; vieną peilį kažkuris bėgdamas numetė prie įėjimo stiklo. Liudytojas R. R. teisme parodė, kad konfliktą sukėlė D. N.; mano, kad jis mušėsi su kitu žmogumi; nukentėjęs buvo ant žemės, aplink jį buvo daug asmenų; matė asmenį, dūrusį nukentėjusiajam, jis buvo su treningu, golfu ir pilkomis kelnėmis, žemo ūgio, žemas ūgis (visiems kaltinamiesiems atsistojus) kaip G. G.; dūrį matė vieną; žmogus smogė į koją, į dešinę šlaunį. Be to, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2011-12-21 ir 2011-12-22 protokoluose užfiksuota, kad liudytojas R. R. atpažino G. G., kuris buvo agresyvus ir lauke su dar trimis draugais apspitęs nukentėjusįjį, darė duriamą judesį link nukentėjusiojo vaikino dešinės šlaunies; taip pat atpažino M. B., kuris su G. G. kabinėjosi prie nukentėjusiojo, o vėliau G. G. darant duriamą judesį link nukentėjusiojo dešinės šlaunies, stovėjo šalia; taip pat atpažino D. N., kuris kuomet G. G. darė duriamą judesį link nukentėjusiojo dešinės šlaunies, buvo šalia ir mojavo rankomis; jis vilkėjo sportiniu džemperiu su užrašu „R.“ ir visą vakarą buvo agresyviai nusiteikęs; bei atpažino M. S., kuris buvo kartu ir stovėjo šalia nukentėjusiojo, kai G. G. darė duriamą judesį link nukentėjusiojo dešinės šlaunies; jį atvykę pareigūnai sulaikė patį pirmą-prie kavinės durų (1 t., 186-189, 190-193, 194-197, 198-200, b. l.,2 t., 1 b. l.). Netikėti liudytojų A. J., R. R., V. R. ir D. L. parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi nėra nustatyta, kad iki nagrinėtino įvykio liudytojai būtų turėję kokių nors konfliktų su kaltinamaisiais, tikslo juos apkalbėti neturi. Be to, jų parodytos aplinkybės sutampa su kitais įrodymais. Kad vienas iš asmenų, dūrusių nukentėjusiajam, buvo su pilkomis kelnėmis, įrodo ir tai, kad TV laidos „F.“ filmuotoje medžiagoje girdėti tai, kad pats nukentėjusysis pakvietęs draugą minėjo „pilkos kelnės“, po ko pareigūnai ėmė ieškoti vaikino pilkomis kelnėmis (G. G.). Šioje filmuotoje medžiagoje taip pat užfiksuota, kad pareigūnams paklausus aplinkinių, ar nematė kas dūrė, merginų balsas – „žinokit pabėgo, tikrai žinau žvairom akim, tas vaikinas žvairom akim pabėgo nežinau kur; mes žinokit sėdėjom normaliai su kompanija, ir jis trenkė su delnu per galvą ir vienu žodžiu taip visas konfliktas prasidėjo“, dar kelis kartus pakartoja, kad „biški žvairom akim“. Kaip paskui paaiškėjo, šis merginų įvardintas asmuo - M. B.. Be to, iš šios medžiagos matyti, kad atvykus policijos pareigūnams, kaltinamieji iš įvykio vietos bandė pasišalinti, o kaltinamasis D. N. kavinėje nusiėmė sportinį džemperį, teismo manymu, tokiu būdu kaltinamieji M. B. ir D. N. siekė, kad jų policijos pareigūnai nepažintų kaip asmenų, kurie dalyvavo nukentėjusiojo žalojimo metu. Pats kaltinamasis D. N. teisme patvirtino, kad treningą nusivilko, nes nenorėjo problemų, t. y. nenorėjo, kad pareigūnai ankščiau laiko sulaikytų.
Kad įvykio metu iš tiesų nukentėjusiojo atžvilgiu buvo naudotas ne tik smurtas bet ir buvo naudotas peilis, patvirtino ir pats nukentėjusysis A. V., kuris teisme parodė, kad aplinkybių labai gerai neprisimena, jas prisiminė geriau tyrimo apklausos metu; duodamas parodymus viską pasakojo teisingai; pats pasitraukė nuo prie jo prisikabinusių vaikinų, palipo laiptais žemiau, bet jie apstojo trise, po to dar prisidėjo vienas ar du; žino, kad vienas buvo stambokas ir vilkėjo striukę ar džemperį su užrašu „R.“ anglų kalba, rūbas raudonos spalvos; jie stovėjo ratu ir sukosi ratu apie patį, keitė kryptį, todėl gal ir neįsiminė; jie apstumdė, po to pajuto smūgį į dešinę koją, kurią šiek tiek „atjungė“; po to nesmarkiai pajuto dūrį į kairę koją, po to dar dūrį į nugarą ir pats apalpo; dūriai tikrai buvo trys. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. V. plačiau paaiškino įvykio aplinkybes, teigdamas, kad pirmiausia vaikinai jį nei iš šio, nei iš to pradėjo stumdyti prie kavinės įėjimo durų, o jam nulipus laiptais į apačią, veiksmas persikėlė ten ir vaikinai toliau jį stumdė; susistumdymo metu, jis pirmiausia pajuto skausmą dešinės šlaunies išorinėje pusėje, ką suprato, kad jam yra durta peiliu, ar buvo sužalotas kitokiu aštriu įrankiu; visi vaikinai buvo jį apsupę ir jie vietoje nei vienas nestovėjo, o keitė pozicijas, o ir pats nuo stumdymo ir smūgių taip pat nestovėjo vietoje, todėl tai vienas vaikinas vienu momentu būdavo jam prieš akis, o kitu momentu jau kitas vaikinas jam būdavo prieš akis, o buvęs anksčiau jam prieš akis vaikinas stovėdavo tai šone, tai už nugaros; po pirmojo dūrio į dešinę šlaunį, jis pajuto aštraus daikto, kaip peilio dūrį į kairiosios šlaunies, išorinę pusę. Kad vienu iš įvykio vietoje rastu peiliu buvo sužalotas nukentėjusysis A. V., patvirtina ir specialisto išvadoje Nr. 140-(8321)-IS1-4920 užfiksuotos aplinkybės, kad Mėg. Nr. 6 rastas žmogaus kraujas ant peilio Nr. 1 geležtės (šis peilis rasta įvykio vietoje aukštai ant laiptų), tinkamas asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. V. genotipu, atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė nei 0, 00000000000001% (1 t., 107 b. l.), specialisto išvadoje Nr. 140-(5132)-IS1-6210 nurodoma, kad ant peilio, laboratorijoje pažymėto Nr. 3 (peilis sulaužytas geležte, taip pat rastas įvykio vietoje aukštai ant laiptų, netoli peilio, specialisto išvadoje pažymėto Nr. 1), genotipas sutampa su M. B. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų M. B. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė nei 0,00000000003%. (1 t., 114-115 b. l.). Atkreiptinas dėmesys, kad peiliai su minėtais biologiniais pėdsakais rasti toje vietoje, kur iš filmuotos medžiagos yra matyti, kad tuo metu ten buvo kaltinamieji, būtent M. B. ir D. N. ir tuo metu girdėti krintančio metalo garsas, panašus į garsą atsimušančio, atsitrenkiančio metalo į betoną (1 t., 153-154 b. l.). Be to, specialisto išvadoje Nr.G 144/12(04) užfiksuota, kad A. V. padarytos durtinės- pjautinės žaizdos: juosmens kairėje pusėje ties dvyliktuoju šonkauliu 4cmx2cm durtinė žaizda, kanalas eina gilyn apie 10cm -12cm, įpjautas apatinis 12-ojo šonkaulio kraštas; dešinėje šlaunyje žaizda 1,5 cm x 0,5 cm ir 3 cm įpjovimas ir kairės šlaunies apatinio trečdalio išorinėje pusėje paviršinis odos įpjovimas 2 cm x 0,2 cm, kurie padaryti duriančiais – pjaunančiais daiktais ar įrankiais, atitinka įvykio aplinkybėms ir laiką, sužalojimams padaryti reikėjo trijų smūgių duriančiais – pjaunančiais daiktais ar įrankiais (1 t., 27-28 b. l.) bei specialisto išvadoje Nr. KG 35(108)/14(01) nurodyta, kad A. V. nustatytos visos trys žaizdos juosmenyje ir šlaunyse (tiek visumoje, tiek atskirai) kvalifikuojamos kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, nes nėra objektyvių medicininių duomenų, kad dėl jų sveikata buvo sutrikusi ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., 48-51 b. l.). Tuo tarpu kaltinamojo M. B. teisme parodytos aplinkybės, kad jis peilį iš kažko atėmė, sulaužė ir išmetė prie durų; kaltinamojo M. S. parodytos aplinkybės, kad peilio pats nesinešė, bet ten būdamas prisiminė, kad kišenėje turi peilį; peilį rado, juo bandė atsikratyti; peilį galėjo paimti lauke jau kilus konfliktui, tiksliai nepamena, dar kartą vertintinos kritiškai, nes jos nėra logiškos ir šias aplinkybes nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Remiantis minėtomis aplinkybėmis, teismui nebėra pagrindo abejoti, kad bendrais tyčiniais veiksmais - rankomis stumdydami nukentėjusįjį A. V. ir suduodami jam tris smūgius peiliais: vieną smūgį į juosmens kairę pusę ir po vieną smūgį į abejas šlaunis - sužalojo kaltinamieji, t. y. D. N., M. B., G. G., M. S., taip padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą.
Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties sutrikdymu laikomi veiksmai, dėl kurių aplinkiniai asmenys pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, tokiais veiksmais siekiant nukentėjusįjį pažeminti, išgąsdinti, šokiruoti. Be to, teismų praktikoje pažymėta, kad baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje neretai pripažįstamas pakankamu pagrindu visuomenės rimties sutrikdymui konstatuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2009, 2K-136/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-318/2012, 2K-719/2013, 2K-444/2013 ir kt.).
Byloje nustatyta, kad įvykio metu buvo aplinkinių asmenų, t. y. tiek kaltinamųjų, tiek kitų kavinės lankytojų, kurie lauke rūkė, tiek kavinės apsaugos darbuotojų, kurie stebėdami vykstančius įvykius ir iškvietė policijos ekipažą. Dėl patirto smurto į įvykio vietą atvyko ne tik policijos pareigūnai, bet buvo iškviestas ir medikų ekipažas.
Be to, svarbiausia veikos baudžiamajam teisiniam vertinimui LR BK 284 straipsnio 1 dalies kontekste, yra tai, kad veiksmas vyko viešojoje vietoje. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent - gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nagrinėjamu atveju kaltinamieji bendrais tyčiniais veiksmais smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo viešoje vietoje - prie restorano - kavinės „K.“, esančio (duomenys neskelbtini), kur tuo metu buvo pašalinių asmenų.
Norint asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn reikia nustatyti ne tik objektyviąją nusikaltimo pusę, bet ir subjektyviąją.
Kaltinamųjų D. N., M. B., G. G., M. S. elgesys patvirtina juos veikus tyčia, tai yra supratus, kad atlieka veiksmus, numatytus LR BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, siekiant pažeisti visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, parodyti nepagarbą aplinkiniams, sutrikdyti visuomenės rimtį bei naudodami smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, suprato, jog jų veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu gali sukelti įvairaus mąsto sužalojimus. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, D. N., M. B., G. G., M. S. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį kaip viešosios tvarkos pažeidimas.
Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Skirdamas kaltinamiesiems bausmes, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę kaltinamajam G. G., taip pat atsižvelgtina į: 1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; 2) nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; 3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; 4) nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (LR BK 91 str. 2 d.).
D. N. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas neteistu, šiuo metu yra 1-ą kartą teistas (2 t., 131-163 b. l.), bausmę pilnai atlikęs, duomenų apie naujus jo atžvilgiu pradėtus ikiteisminius tyrimus byloje nėra. D. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (LR BK 59 str.) nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.) bei nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas, teismo įsitikinimu, turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Praeityje baustas administracine tvarka (2 t., 174-175 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados charakterizuojamas patenkinamai (2 t., 173 b. l.), šiuo metu dirba „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (4 t., 155 b. l., 5 t., 2 b. l.). Be to, teigiamai charakterizuojamas ir pagal savo gyvenamąją vietą (5 t., 3 b. l.). Pasak kaltinamojo, jis yra sukūręs šeimą, turi sūnų, gim. 2014 m. (4 t., 156 b. l.). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus D. N., kaip šiuo metu pilnai atlikusiam prieš tai skirtą bausmę, dirbančiam asmeniui, kuris išlaiko šeimą ir mažametį vaiką, už tyčinio nusikaltimo padarymą straipsnio sankcijoje numatytą vieną švelnesnių bausmės rūšių – baudą. Bausmės dydis nustatytinas kaip mažesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės rūšies trukmės vidurkis.
Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-12-07 nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2012-03-27 nuosprendžiu, paskirta 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis LR BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytinas D. N. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2011-12-03 00.05 val. iki 2011-12-03 11.30 val. (1 para) (2 t., 32-33 b. l.) ir laikytina, kad D. N. yra sumokėjęs 2 MGL baudos.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktos bausmės laiką įskaitytina atlikta bausmė pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-12-07 nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2012-03-27 nuosprendžiu, ir laikytina, kad D. N. laisvės atėmimo bausmę yra atlikęs.
D. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., 49-50 b. l.) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.
M. B. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas neteistu, tačiau šiuo metu yra 1-ą kartą teistas (2 t., 191-200 b. l., 3 t., 1-37 b. l.). M. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (LR BK 59 str.) nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.) bei nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas, teismo įsitikinimu, turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Praeityje baustas administracine tvarka, (3 t., 39 b. l.), Šiaulių (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas neigiamai (3 t., 41 b. l.), nedirbantis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus M. B. už tyčinio nusikaltimo padarymą straipsnio sankcijoje numatytą arešto bausmę. Bausmės trukmė nustatytina kaip mažesnė nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės rūšies trukmės vidurkis.
Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-12-14 nuosprendžiu paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prieš tai arešto bausmę, vadovaujantis LR BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, pakeitus į laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktos bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-12-14 nuosprendį.
M. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., 70-71 b. l.) – nuo nuosprendžio paskelbimo keistina į suėmimą M. B. suimant teismo posėdžių salėje. Suėmimas taikytinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinas.
M. S. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas neteistu, tačiau šiuo metu yra 2 kartus teistas (3 t., 62-68 b. l., Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys). M. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (LR BK 59 str.) nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.) bei nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas, teismo įsitikinimu, turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Praeityje baustas administracine tvarka (3 t., 73-74 b. l.). Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados charakterizuojamas teigiamai (3 t., 72 b. l.). Šiaulių (duomenys neskelbtini) pedagogų charakterizuojamas teigiamai (3 t., 75 b. l.). 2014-04-09 duomenimis, nedirbantis bei darbo biržoje neregistruotas (3 t., 76-77 b. l.). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus M. S. už tyčinio nusikaltimo padarymą straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, su atitinkamu įpareigojimu, numatytu LR BK 48 str. 6 d. 3 p. Tokia bausmės rūšis, teismo nuomone, turi priversti jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Bausmės trukmė nustatytina kaip mažesnė nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.
Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Joniškio rajono apylinkės teismo 2013-03-26 nuosprendžiu paskirta galutine 9 mėnesių viešųjų darbų bausme (įpareigotas neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui), ją, prieš tai, vadovaujantis LR BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto „a“ papunkčiu pakeitus į laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktos bausmės laiką įskaitytina pagal Joniškio rajono apylinkės teismo 2013-03-26 nuosprendį atlikta bausmė.
Vadovaujantis LR BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytinas M. S. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2011-12-03 00.05 val. iki 2011-12-03 11.45 val. (1 para) (2 t., 73-74 b. l.) ir laikytina, kad M. S. yra atlikęs 2 laisvės apribojimo dienas.
M. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., 96 b. l.) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.
G. G. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas neteistu, tačiau šiuo metu yra 2 kartus teistas (3 t., 91-92, 94-96, 98-102 b. l.), paskirtą bausmę atlikinėjo neatsakingai, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-15 nutartimi arešto bausmė, paskirta atlikti poilsio dienomis, buvo pakeista areštu, atliekamu įprastine tvarka (Lietuvos tesimų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys). Nagrinėtiną nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnamečiu (16 m.). G. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (LR BK 59 str.) nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.) bei nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas, teismo įsitikinimu, turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Praeityje baustas administracine tvarka baustas (3 t., 103-104 b. l.). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje informacijoje apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas pažymėta, kad pagrindinės sąlygos vaikui augti ir vystytis yra sudarytos pakankamos (1 t., 107-108 b. l.). Šiaulių „S.“ gimnazijos pedagogų charakterizuojamas patenkinamai (3 t., 110 b. l.). 2014-04-09 duomenimis, buvo dirbantis UAB „T.“ pagalbiniu darbininku (3 t., 118 b. l.). Duomenų, jog G. G. nesuvokė, kad jo elgesys yra nusikalstamas ir už tai baudžiama, byloje nėra. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus G. G. straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, su atitinkamu įpareigojimu, numatytu LR BK 48 str. 6 d. 3 p. Tokia bausmės rūšis, teismo nuomone, turi priversti jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Bausmės trukmė nustatytina kaip mažesnė nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.
Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo 2014-04-24 nuosprendžiu paskirta galutine 45 parų arešto bausme, prieš tai laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis LR BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „c“ papunkčiu, pakeitus į arešto bausmę.
Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktos bausmės laiką įskaitytinas pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014-04-24 nuosprendį atliktas bausmės laikas.
Vadovaujantis LR BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytinas G. G. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2011-12-03 00.05 val. iki 2011-12-03 13.45 val. (1 para) (2 t., 98, 100 b. l.) ir laikyti, kad G. G. yra atlikęs vieną arešto parą.
G. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., 120-121 b. l.) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Šiaulių teritorinės ligonių kasos, pareiškė 1 318,16 Lt (381,76 Eur) civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (1 t., 63-66 b. l.). Byloje nustatyta, kad kaltinamieji D. N., M. B., G. G., M. S. bendrais tyčiniais neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam A. V. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl ko nukentėjusiajam A. V. buvo suteikta medicininė pagalba, t. y. nagrinėjamoje byloje kaltinamieji Valstybinei ligonių kasai tiesioginės žalos nusikalstamais veiksmais nepadarė, o ji atsirado suteikiant nukentėjusiajam sveikatos priežiūros paslaugas. Atsižvelgiant kas paminėta, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 381,76 Eur (1 318,16 Lt) – priteistina iš D. N., M. B., G. G., M. S. lygiomis dalimis po 95,44 Eur.
Nukentėjusysis A. V. pareiškė civilinį ieškinį 230 Lt (66,61 Eur) turtinei ir 2 000 Lt (579,24 Eur) neturtinei žalai atlyginti (1 t., 161 b. l.). 2011-12-21 nutarimu buvo pripažintas civiliniu ieškovu minėtoms sumoms (1 t., 162 b. l.). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nukentėjusiajam A. V. įvykio metu tikrai buvo sugadinti rūbai (džinsinės kelnės – 100 Lt, megztinis – 70 Lt) bei buvo sugadintas mobiliojo ryšio telefonas 50 Lt vertės, bendra turtinė žala sudaro ne 230 Lt, kaip nurodyta nukentėjusiojo A. V. civiliniame ieškinyje, bet 220 Lt (manytina, kad padaryta techninė skaičiavimo klaida), todėl atsižvelgiant į tai kas paminėta ir atsižvelgiant į tai, kad turtinės žalos dydis atitinka protingumo kriterijų, iš kaltinamųjų D. N., M. B., G. G., M. S. solidariai nukentėjusiojo A. V. naudai priteistina 63,71 Eur suma turtinei žalai atlyginti.
LR CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 2 d.).
Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį, asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad nukentėjusysis A. V. buvo gydomas tiek ligoninėje, tiek ambulatoriškai. Dėl patirtų sužalojimų patyrė nepatogumų, patyrė neigiamus išgyvenimus, fizinį skausmą. Esant šioms aplinkybėms, nukentėjusiajam neturtinė žala atlygintina. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, į kaltinamųjų turtinę padėtį, teismas sprendžia, jog nukentėjusiojo prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra nei per didelis, nei per mažas, todėl iš kaltinamųjų D. N., M. B., G. G., M. S. solidariai nukentėjusiojo A. V. naudai priteistina 579,24 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.
2014-04-15 Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu laikinai apribotos M. B. nuosavybės teisės į turtą, t. y. 1/6 buto, esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) (1 t., 163-166 b. l.). Nuosavybės teisių į turtą apribojimas pratęstinas iki tol, kol bus atlygintos padarytos žalos.
Kaip matyti iš Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslintos pažymos Nr. VI-774 (7.2716), nukentėjusiajam A. V. baudžiamojoje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba pagal tarnybos 2014-10-06 sprendimą Nr. SP-3201 (7.2716) (4 t., 92 b. l., 5 t., 14 b. l.). A. V. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos (advokato R. R. užmokestis) sudaro 233,57 Eur. Atsižvelgiant į kaltinamųjų turtinę padėtį, ši suma nepripažintina proceso išlaidomis ir iš jų nepriteistina.
Byloje pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. VI-953 (04.8), iš kurios matyti, kad advokatei Lionei Musteikienei priskaičiuotas mokėtinas darbo užmokestis 88,85 Eur (306,80 Lt) dydžio už suteiktą teisinę pagalbą ginant kaltinamąjį D. N. (4 t., 12 b. l.). Byloje pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. VI-2028 (04.8), iš kurios matyti, kad advokatei Nainai Lanzbergienei priskaičiuotas mokėtinas darbo užmokestis 87,92 Eur (303,60 Lt) dydžio už suteiktą teisinę pagalbą ginant kaltinamąjį D. N. (4 t., 115 b. l.). Atsižvelgiant į D. N. turtinę padėtį bei į tai, kad šioje byloje siekiant įgyvendinti kaltinamųjų teisę į gynybą, gynėjų dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamųjų valios (LAT 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014), išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš D. N. nepriteistinos.
Byloje pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. VI-769 (04.8), iš kurios matyti, kad advokatui Modestui Švažui priskaičiuotas mokėtinas darbo užmokestis 324,24 Eur dydžio už suteiktą teisinę pagalbą ginant kaltinamąjį M. S. (4 t., 205 b. l.). Atsižvelgiant į M. S. turtinę padėtį bei į tai, kad šioje byloje siekiant įgyvendinti kaltinamųjų teisę į gynybą, gynėjų dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamųjų valios (LAT 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014), išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš M. S. nepriteistinos.
- 3 vnt. peiliai, kurie ikiteisminio tyrimo metu buvo perduoti saugoti į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugyklą – kvitas B serija BBB Nr. 0066348 (1 t., 74 b. l.), – sunaikintini;
- 5 vnt. seilių pavyzdžiai (nukentėjusiojo A. V. ir D. N., M. B., M. S., G. G.), kurie perduoti saugoti į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugyklą – kvitas B serija BBB Nr. 0066354 (1 t., 117 b. l.), - sunaikintini;
- M. S. džinsinės kelnės su dėmėmis, kurios ikiteisminio tyrimo metu pagal pakvitavimą buvo grąžintos savininkui M. S. (1 t., 75, 78-79 b. l.), – paliktinos neribotai M. S. nuosavybei;
- G. G. pilkos spalvos sportinės kelnės „Nike“, kurios ikiteisminio tyrimo metu pagal pakvitavimą buvo grąžintos savininkui G. G. (1 t., 77, 80-81 b. l.), - paliktinos neribotai G. G. nuosavybei;
- 2 kompaktiniai diskai su filmuota medžiaga – paliktini prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
D. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 20 MGL dydžio (753,20 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-12-07 nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2012-03-27 nuosprendžiu, paskirta 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir nustatyti D. N. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trims) metams 9 (devyniems) mėnesiams su 20 MGL dydžio (753,20 Eur) bauda.
Baudą sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktos bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-12-07 nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2012-03-27 nuosprendžiu, ir laikyti, kad D. N. laisvės atėmimo bausmę yra atlikęs.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti D. N. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2011-12-03 00.05 val. iki 2011-12-03 11.30 val. (1 parą) ir laikyti, kad D. N. yra sumokėjęs 2 MGL (75,32 Eur) baudos.
D. N. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.
M. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 40 (keturiasdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-12-14 nuosprendžiu paskirta 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prieš tai paskirtą arešto bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, pakeitus į 40 (keturiasdešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę, ir nustatyti M. B. galutinę subendrintą 3 (trijų) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžia skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2015 m. birželio 19 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-12-14 nuosprendį.
M. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuo nuosprendžio paskelbimo pakeisti į suėmimą, M. B. suimti teismo posėdžių salėje. Suėmimą taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, suėmimą panaikinti.
M. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant M. S. per bausmės atlikimo laiką mokytis arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje ir joje registruotis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Joniškio rajono apylinkės teismo 2013-03-26 nuosprendžiu paskirta galutine 9 mėnesių viešųjų darbų bausme (įpareigotas neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui), prieš tai viešųjų darbų bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto „a“ papunkčiu, pakeitus į laisvės apribojimo bausmę ir nustatyti M. S. galutinę subendrintą 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant M. S. per bausmės atlikimo laiką mokytis arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje ir joje registruotis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktos bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę pagal Joniškio rajono apylinkės teismo 2013-03-26 nuosprendį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti M. S. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2011-12-03 00.05 val. iki 2011-12-03 11.45 val. (1 parą) ir laikyti, kad M. S. yra atlikęs 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.
M. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.
G. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant G. G. per bausmės atlikimo laiką mokytis arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje ir joje registruotis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2014-04-24 nuosprendžiu paskirta galutine 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme, prieš tai paskirtą laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „c“ papunkčiu, pakeitus į arešto bausmę ir nustatyti G. G. galutinę subendrintą 65 (šešiasdešimt penkių) parų arešto bausmę, ją atliekant areštinėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo G. G. faktinio sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktos bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014-04-24 nuosprendį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti G. G. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2011-12-03 00.05 val. iki 2011-12-03 13.45 val. (1 parą) ir laikyti, kad G. G. yra atlikęs 1 (vieną) arešto parą.
G. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.
Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 381,76 Eur, lygiomis dalimis - po 95,44 Eur (devyniasdešimt penkis eurus 44 euro centus) iš D. N., M. B., M. S. G. G. už nukentėjusiajam A. V. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.
Nukentėjusiojo A. V. civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir solidariai priteisti iš D. N., M. B., M. S. G. G. nukentėjusiajam A. V. 63,71 Eur turtinei žalai atlyginti ir 579,24 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą M. B. turtui - 1/6 buto, esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), panaikinti galutinai išsprendus padarytos žalos atlyginimo klausimą.
Netenkinti prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų advokato Ričardo Ralio užmokestis 233,57 Eur dydžio) priteisimo (LR BPK 105, 106 str.).
Netenkinti prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (advokatės Lionės Musteikienės užmokestis 88,85 Eur dydžio) priteisimo (LR BPK 103 str.).
Netenkinti prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (advokatės Nainos Lanzbergienės užmokestis 87,92 Eur dydžio) priteisimo (LR BPK 103 str.).
Netenkinti prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (advokato Modesto Švažo užmokestis 324,24 Eur dydžio) priteisimo (LR BPK 103 str.)
- 3 vnt. peilius, kurie ikiteisminio tyrimo metu buvo perduoti saugoti į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugyklą – kvitas B serija BBB Nr. 0066348 – sunaikinti;
- 5 vnt. seilių pavyzdžius (nukentėjusiojo A. V. ir D. N., M. B., M. S., G. G.), kurie perduoti saugoti į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugyklą – kvitas B serija BBB Nr. 0066354 - sunaikinti;
- M. S. džinsines kelnes su dėmėmis, kurios ikiteisminio tyrimo metu pagal pakvitavimą buvo grąžintos M. S. – palikti neribotai M. S. nuosavybei;
- G. G. pilkos spalvos sportinės kelnes „Nike“, kurios ikiteisminio tyrimo metu pagal pakvitavimą buvo grąžintos G. G. - palikti neribotai G. G. nuosavybei.
- 2 kompaktinius diskus su filmuota medžiaga – palikti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.