- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-14
- Bylos Nr.
- 2S-870-198/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16653-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Ieškovas
- Zarasų socialinės
- Atsakovas
- R. A. C.
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Zarasų socialinės globos namų atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarties pašalinti ieškinio trūkumus civilinėje byloje Nr. 2-23219-816/2017 pagal ieškovo Zarasų socialinės globos namų, atstovaujančių globotinio I. G. interesus, ieškinį atsakovui R. A. C. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašo atidalinti buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį, priklausančią I. G., iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ją asmeninės nuosavybės teise atsakovui R. A. C., o I. G. priteisiant 25 300 Eur dydžio piniginę kompensaciją. Taip pat priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi nustatė Zarasų socialinės globos namams, veikiantiems neveiksnaus asmens interesais, terminą iki 2017 m. gegužės 17 d. imtinai nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas taip pat išaiškino, jog teismo nustatytu terminu nepašalinus nutartyje nurodytų trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu.Teismas nurodė, jog nėra jokių duomenų, jog Zarasų socialinės globos namai su atsakovu būtų bandę tartis taikiai, ar susitarti dėl turto naudojimosi tvarkos, kadangi turto atidalijimas vertintinas kaip ultima ratio. Be to, reiškiamas reikalavimas priteisti kompensaciją iš kito bendraturčio, jam paliekant turtą, apskritai galimas tik išimtiniais atvejais, kai yra išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai, ir kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas.Teismas pažymėjo, kad ieškovas turėtų aiškiai nurodyti reikalavimo pagrindą, motyvuojant, kodėl teismas turėtų atidalyti bendrąją dalinę nuosavybę priteisdamas iš bendraturčio (o ne ieškovo atstovaujamo asmens) kompensaciją pinigais. Nurodė, kad nėra aišku, kuo yra susijusios ieškinyje dėstomos aplinkybės dėl I. G. turtinių įsipareigojimų / įsiskolinimų su ieškinio dalyku (dėl nekilnojamojo daikto atidalijimo). Kadangi teismas nėra saistomas nagrinėjant reikalavimą dėl nekilnojamojo daikto atidalijimo ieškovo pageidavimo taikyti atidalijimą kompensacijos būdu, ieškovas privalo pateikti prie ieškinio prašomą atidalinti nekilnojamąjį daiktą apibūdinančius duomenis: buto inventorinę ar kadastrinių matavimų bylą ar kitus duomenis apie buto patalpų išsidėstymą.Teismas nurodė tikslintini atsakovo asmens duomenis, įskaitant jo gyvenamąją vietą ir/ar korespondencijos įteikimo adresą.Teismas pažymėjo, jog prašydamas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą asmuo turi įrodyti ne tik savo sunkią turtinę padėtį, bet ir tai, jog ateityje ši padėtis gali pagerėti. Nagrinėjamu atveju pateiktas prašymas nėra motyvuotas, pateikiami duomenys tik apie I. G. pajamas ir įsiskolinimus nėra pakankami duomenys daryti išvadą apie jo turtinę padėtį, kadangi nepateikiami duomenys apie kitą turimą turtą ar turtines teises. Teismas atkreipė dėmesį, jog reiškiamas prašymas atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą nekoreliuoja su aplinkybe, jog I. G. lėšomis yra pasamdytas advokatas. Ieškovas turėtų motyvuoti prašymą dėl žyminio mokesčio dalies mokėjimo atidėjimo, pateikti sunkią turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus bei duomenis, jog jo turtinė padėtis ateityje gėrės, arba sumokėti likusią dalį mokėtino žyminio mokesčio.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas Zarasų socialinės globos namai prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį priimti.Nurodo, kad teismo nustatytas reikalavimas ieškovui „aiškiai nurodyti reikalavimo pagrindą“ užkerta kelią kreiptis į teismą, nes iš skundžiamos nutarties turinio nėra aišku, kas teismui yra neaišku. Ieškinyje nurodytos tiek faktinės aplinkybės, dėl kurių reiškiamas ieškinys, tiek teisinis ieškinio pagrindas, kurį numato įstatymas, argumentai, kodėl šiuo atveju reikalingas atidalinimas būtent sumokant vienam iš bendraturčių kompensaciją pinigais.Atkreipia dėmesį, jog teismas pasisakė, kad nėra duomenų, jog ieškovas bandė tartis su bendraturčiu dėl naudojimosi tvarkos, kai tuo tarpu ieškinys nėra reiškiamas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Nurodo, kad apie atsakovo poziciją ieškinyje yra aiškiai pasisakyta, jog ieškovas buvo spaudžiamas perleisti atsakovui nuosavybėn neveiksnaus globotinio turto dalį už vieną eurą, tačiau įrodymų ieškovas neturi. Ieškovas negali disponuoti neveiksnaus globotinio turtu be teismo leidimo, todėl bet koks taikus susitarimas (be teismo) neįmanomas.Pažymi, kad teismas įpareigojo ieškovą pateikti buto inventorinę ar kadastrinių matavimų bylą, ar kitus dokumentus apie patalpų išdėstymą, kai tuo tarpu ieškovas tokių dokumentų neturi ir pateikti negali. Reikalavimai dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ar daikto padalinimo natūra nėra keliami, nes tai nieko neišspręstų, atskiri daiktai nebūtų suformuoti.Teigia, kad teismo įpareigojimas tikslinti atsakovo duomenis, įskaitant jo gyvenamąją vietą ir/ar korespondencijos įteikimo adresą, yra nemotyvuotas. Ieškovui žinomi duomenys yra nurodyti ieškinyje.Atkreipia dėmesį, kad ieškovas advokatą pasamdė iš savo lėšų, tai matyti ir iš apmokėjimo dokumento. Byloje pateikti duomenys apie I. G. turtą, skolas ir pajamas. Pažymi, kad, prašydamas atidėti žyminio mokesčio dalies mokėjimą, argumentavo, jog byloje gali būti sudaryta taikos sutartis, tokiu atveju dalis žyminio mokesčio bus grąžinama. Sumokėta dalis sudaro būtent 25 procentus, kurie negrąžintini. Likusios žyminio mokesčio dalies atidėjimas nepažeistų valstybės interesų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis panaikinama ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (teikiamų dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant, gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 111, 138 straipsnis, 115 straipsnio 2 dalis). Papildomi reikalavimai, keliami ieškinio pareiškimui, kaip specialiam šalies procesiniam dokumentui, yra įtvirtinti CPK 135 straipsnyje. Nustatęs, kad ieškinys neatitinka formalių reikalavimų, vadovaudamasis CPK 115, 138 straipsniais, teismas priima nutartį skirti ieškovui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, CPK 5 straipsnio 1 dalis garantuoja kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Civilines teises teismas gina įstatymų nustatyta tvarka neviršydamas savo kompetencijos CK 1.138 straipsnyje nurodytais būdais. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę arba įstatymų saugomą interesą, pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalyką) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą (ieškinio pagrindą). Ginčo santykių teisinį kvalifikavimą atlieka teismas.Kaip nustatyta nagrinėjamos bylos atveju, ieškovas pareiškė ieškinį neveiksnaus globotinio interesais ir prašo atidalinti buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį, priklausančią I. G., iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ją asmeninės nuosavybės teise atsakovui R. A. C., o I. G. priteisiant 25 300 Eur dydžio piniginę kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, įpareigojo ieškovą pašalinti ieškinio trūkumus - aiškiai nurodyti reikalavimo pagrindą, motyvuojant, kodėl teismas turėtų atidalyti bendrąją dalinę nuosavybę priteisdamas iš bendraturčio (o ne ieškovo atstovaujamo asmens) kompensaciją pinigais. Su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais nėra pagrindo sutikti.Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-20-313/2016, 3K-3-43/2010). Iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-181/2009, Nr. 3K-3-43/2010, Nr. 3K-3-302/2013). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovo ieškinyje faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), nurodytos pakankamai aiškiai ir išsamiai (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ieškinio ribos yra aiškios ir nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai. Pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties argumentai, jog nėra jokių duomenų, kad ieškovas su atsakovu būtų bandę tartis taikiai, ar susitarti dėl turto naudojimosi tvarkos; turto atidalijimas vertintinas kaip ultima ratio; reikalavimas pagrįsti, kodėl teismas turėtų atidalyti bendrąją dalinę nuosavybę, priteisdamas iš bendraturčio (o ne ieškovo atstovaujamo asmens) kompensaciją pinigais, iš esmės susiję su taikytinomis materialinėmis teisės normomis, o ne ieškinio neatitikimu procesinių teisės normų keliamiems reikalavimams. Kaip jau minėta, kokiu įstatyme nustatytu būdu ginti savo teisę arba įstatymų saugomą interesą, pasirenka ieškovas, o tai, ar ieškinį teisme pareiškęs ieškovas turi teisę į ieškinio reikalavimų tenkinimą, bus nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto (CPK 115 straipsnio 4 dalis) taikymas, šiuo atveju neatitinka jo paskirties.Taip pat pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi kaip ieškinio trūkumą įvardino prašomo atidalinti nekilnojamąjį daiktą apibūdinančių duomenų: buto inventorinės ar kadastrinių matavimų bylos ar kitų duomenų apie buto patalpų išsidėstymą, nepateikimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutiktina su apelianto argumentais, kad reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nėra keliamas. Su ieškiniu pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, iš kurio, be kita ko, matyti prašomo atidalinti buto bendrasavininkai ir jų nuosavybės teise turimos buto dalys. Šalių našta įrodinėti gali būti tikslinama, kiti, teismo manymu, bylai teisingai išnagrinėti reikalingi įrodymai, gali būti renkami ir sekančiuose pasirengimo bylos nagrinėjimui etapuose (CPK 225 straipsnis). Todėl pripažintinas pagrįstu atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė terminą ir šiam ieškinio trūkumui pašalinti.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai, todėl nepagrįstai, įpareigojo ieškovą tikslinti atsakovo duomenis, įskaitant jo gyvenamąją vietą ir/ar korespondencijos įteikimo adresą. Ieškinyje nurodyta atsakovo vardas, pavardė, gimimo data, paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresas, kuris sutampa su turimo nekilnojamojo turto adresu, elektroninio pašto adresas. Nors ieškovas ieškinyje nurodė, kad tikslus dabartinės atsakovo gyvenamosios vietos adresas jam nėra žinomas, tačiau tai nesudaro pagrindo ieškinio priėmimo stadijoje preziumuoti, kad ieškovo nurodytais adresais atsakovui įteikti procesinių dokumentų nepavyks.Teismas taip pat sutinka ir su apelianto argumentu, kad su ieškiniu pateikta teisinių paslaugų sutartis sudaryta tarp advokatės ir ieškovo, todėl pirmosios instancijos teismo pastebėjimas, kad prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą nekoreliuoja su aplinkybe, jog I. G. lėšomis yra pasamdytas advokatas, nėra tikslus. Naudojimasis advokatų paslaugomis per se negali būti vertinamas kaip užkertantis kelią naudotis Civilinio proceso kodekso suteikta teise į dalies žyminio mokesčio atidėjimą dėl turtinės padėties.Priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas ieškinyje išdėstė prašymo dėl žyminio mokesčio atidėjimo motyvus. Pačiame ieškinyje išsamiai nurodytos aplinkybės, apibūdinančios ieškovo atstovaujamo globotinio turtinę padėtį, pateikti tai pagrindžiantys duomenys (apie turimą turtą, skolinius įsipareigojimus, gaunamas pajamas, gyvenimui socialinės globos namuose reikalingas išlaidas). Ieškovas nurodė, kad sumokėjo 188 Eur žyminio mokesčio dalį, kuri yra lygi 25 proc. už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio, 75 proc. žyminio mokesčio dalies mokėjimą prašo atidėti iki sprendimo priėmimo, nes mano, kad byloje yra galimybė sudaryti taikos sutartį, be to, tai nepažeidžia valstybės ir/ar kitos šalies interesų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo laikė nemotyvuotu.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, todėl skundžiama teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, kadangi procesinio dokumento priėmimo klausimo sprendimas priklauso pirmosios instancijos teismo kompetencijai (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti ieškinio priėmimo klausimą.