Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Virginija Švedienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-451-256/2012

Teisėja Angelė Ikasalienė Teisminio proceso Nr. 1-55-1-00421-2011-3 Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.7.2.7.; 1.1.10.1.; 1.1.6.2.; 1.1.8.1.; 1.2.4.8.3.; 2.1.7.; 2.4.6.

2012 m. gegužės 18 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Švedienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. K. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2012m. vasario 13d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal BK 140str. 2d. laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams. Pritaikius BK 75str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Iš J. K. N. K. priteista 143 Lt turtinės ir 857 Lt neturtinės žalos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. nuteistas už tai, kad 2011m. rugsėjo 15d., apie 16.30 val., Varėnos m. Melioratorių g. 5, daugiabučio namo laiptinės penktame aukšte tyčia ranka sudavė mažamečiui T. B., gim. (duomenys neskelbtini), į nugarą, sukeldamas fizinį skausmą, bei ranka sučiupęs mažamečiui L. K., gim. (duomenys neskelbtini), už kairės ausies, tempė jį iš penkto aukšto į trečią, kur delnu mažiausiai vieną kartą smūgiavo L. K. į pakaušį, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kliniškai nustatytu galvos sumušimu.

Atsikirtime į apeliacinį skundą nukentėjusiųjų įstatyminės atstovės prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas tinkamai vertino įrodymus, teisingai kvalifikavo veiką ir paskyrė tinkamą bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20str., 301str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir pagrįstai nuteistojo veiksmus kvalifikavo pagal BK 140str. 2d.

Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, liudytojų parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi, o N. K. ir V. B. gali būti šališkos, yra nepagrįstas. Nukentėjusysis L. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. K. jį pagavo penktame aukšte, sugriebęs už ausies tempė iki trečio aukšto. K. T. mama paklausė vyro, kodėl šis tempia vaiką už ausies, vyras trenkė jam ranka per pakaušį ir pastūmė (b. l. 8-9 ). Nukentėjusysis T. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vyras jį ir Luką vijosi iki penkto aukšto, jis pralindo pro vyrą, bet šis ranka skaudžiai trenkė per nugarą, po to sugriebė Luką už ausies, tempė jį žemyn ir sudavė per pakaušį (b. l. 25-26). Liudytoja N. K. teisme parodė, kad įvykio nematė, bet V. B. papasakojo, kad J. K. pačiupo Luką už ausies ir iš penkto aukšto nutempė į trečią, kur trenkė delnu per galvą. Sūnus į namus parėjo ištinusia ausimi, jam skaudėjo galvą (b.l. 98). Liudytoja V. B. teisme parodė, kad išgirdusi rėkiant vaiką, išėjo į laiptinę ir pamatė, kad J. K. suėmęs už ausies tempia L. K.. Kai ji liepė paleisti vaiką, jis pasakė, kad dar ir į galvą jam duos, ir trenkė berniukui delnu per galvą, berniukas krito jai ant rankų. Titas sakė, kad jam prabėgant, vyras sudavė ranka per nugarą (b.l. 98-99). Liudytoja K. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad matė, kaip dėdė Titui sudavė per užpakalį ir Lukui suėmęs už ausies, sudavė per galvą (b. l. 36-37).

Mažamečių nukentėjusiųjų T. B., L. K. ir liudytojų K. M., N. K., V. B. parodymai ikiteisminiame tyrime ir teisme yra nuoseklūs, išsamūs, vieni kitiems neprieštarauja ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, ir teismas jais pagrįstai rėmėsi priimant apkaltinamąjį nuosprendį J. K. atžvilgiu. Ta aplinkybė, kad liudytojos N. K. ir V. B. yra draugės, dar neįrodo jų šališkumo.

J. K. kaltę įrodo ir specialisto išvados, iš kurių matyti, kad L. K. padarytas galvos sumušimas, veikiant galvą kietu buku žalojančiu daiktu, galimai smūgiuojant ranka, mažiausiai vieno trauminio poveikio pasėkoje, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 11-12, 14-15).

Apeliacinio skundo argumentas, kad N. K. parodymai prieštarauja specialisto išvadoms, yra nepagrįstas. N. K. nurodytą aplinkybę, kad sūnui buvo diagnozuotas smegenų sukrėtimas, patvirtina specialisto išvada, iš kurios matyti, kad L. K. Varėnos ligoninės chirurgas nustatė galvos ir kairės ausies srities sumušimą bei galvos smegenų sukrėtimą (b.l. 12). Tai, kad 2011-09-19 Alytaus apskrities ligoninės vaikų neurologas L. K. nustatė galvos sumušimą (b.l. 12), o ne smegenų sukrėtimą, nelaikytina esminiu prieštaravimu, ir veikos kvalifikacijai įtakos neturi.

Apeliacinio skundo argumentas, kad atsižvelgiant į J. K. asmenybę, yra pagrindas nusikalstamą veiką vertinti kaip mažareikšmę ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos BK 37str. nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, reikšmės turi tiek veikos objektyvieji požymiai, t.y. kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas vieta, tiek subjektyvieji požymiai, t.y. apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai (kasacinės nutartys 2K-292/2004, 2K-205/2007, 2K-387/2008, 2K-472/2008), tačiau ne kaltininko asmenybės ypatumai. Nesant jokių J. K. padaryto nusikaltimo sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių ypatumų nėra pagrindo spręsti klausimą dėl veikos pripažinimo mažareikšme ir J. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

J. K. paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta ir atitinka BK 54str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Pirmosios instancijos teismas J. K. pagrįstai pripažino kaltu pagal BK 140str. 2d., vadovaudamasis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu. Esant tokioms aplinkybėms naikinti nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo J. K. apeliacinį skundą atmesti.