Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Angelė Ikasalienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant prokurorei Živilei Gecevičienei, nukentėjusiųjų nepilnamečių L. K. ir T. B. įstatyminėms atstovėms N. K. ir V. B.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. nežymiai sužalojo mažametį ir sukėlė mažamečiui fizinį skausmą:

2011 m. rugsėjo 15 d. apie 16 val. 30 min. Varėnos m. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo laiptinėje penktame aukšte tyčia ranka sudavė mažamečiui T. B., gim. (duomenys neskelbtini), į nugarą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, bei ranka sučiupęs mažamečiui L. K., gim. (duomenys neskelbtini), už kairės ausies, jį tempė iš penkto aukšto į trečią aukštą, kur delnu mažiausiai vieną kartą smūgiavo L. K. į pakaušį, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kliniškai nustatytu galvos sumušimu.

Tokiais veiksmais J. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis savo kaltės dėl šio nusikaltimo nepripažino. Nurodė, kad gyvena daugiabučiame name (duomenys neskelbtini). 2011-09-15 tarp 16-17 val. parėjęs į namus iš miško, laiptinėje ties II-III aukštu pamatė keturis vaikus, iš kurių V. B. sūnų T.. Paklausė, kodėl jie laiptinėje, atsakė, kad žaidžia. Liepė jiems eiti į kiemą, ar į namus. Vienas berniukas nubėgo į viršų, į penktą aukštą, jis iš paskos, jo nemušė, tik suėmė už drabužių, kad nebėgtų ir nesusižeistų, matė, kad vaikas išsigandęs, pasakė jam, kad eisim pas tavo mamą. Pažino, kad vaikas iš kitos namo laiptinės, vedėsi jį į kiemą, bet antrame aukšte sutiko kaimynę V. B., kuri paėmė iš jo vaiką. V. B. sūnaus T. nelietęs, nebuvo prasmės jo vaikytis, nes pažinojo šį vaiką. Vaikų nemušęs, nestūmęs. Tą vakarą policija buvo atvykusi du kartus, pirmą kartą jis nėjęs kalbėti, antrą kartą atvykę policininkai išsivežė jį į komisariatą, nustatė girtumą, mat po įvykio, kai V. B. paėmė L. suprato, kad bus negerai, tai grįžęs į namus išgėrė alaus.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. K. kaltė įrodyta.

Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis nukentėjusysis L. K. paaiškino, kad tą dieną žaidė prie savo namų kieme su draugais T., D. ir K.. Prasidėjus lietui, subėgo į T. laiptinę, užlipo prie T. buto durų antrame aukšte. Atėjęs vyras paklausė, ko jie čia atėjo, todėl jie nubėgo iki penkto aukšto. Vyras jį pagavo penktame aukšte, sugriebęs už ausies tempė iki trečio aukšto. Kai T. mama paklausė vyro, kodėl šis tempia vaiką už ausies, vyras trenkė jam ranka per pakaušį ir pastūmė (b. l. 8-9 ).

Nukentėjusysis nepilnametis T. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad laiptinėje žaidė su mašinytėmis, kai dviračiu atvažiavo vyras, kuris gyvena trečiame aukšte. Vyras jį ir L. vijosi iki penkto aukšto. Jis pralindo pro vyrą, šis trenkė jam bėgančiam ranka skaudžiai per nugarą. L. neturėjo kur pabėgti, todėl vyras sugriebė L. už ausies ir tempė žemyn, dar sudavė per pakaušį, tai matė ir jo mama V. B., kuri barė tą vyrą. L. labai išsigando, verkė. Jis taip pat išsigando (b. l. 25-26).

Nepilnamečio nukentėjusiojo L. K. motina N. K. nurodė, kad gyvena Varėnos mieste (duomenys neskelbtini). Jos mažametis sūnus L. K. 2011-09-15 apie 16 val. žaidė su kitais namo vaikais kieme. Apie 17.30 val. pradėjus lyti, sūnus su draugais nubėgo žaisti į laiptinę. Pati ji įvykio nematė, kaimynė V. B. papasakojo, kad girtas kaimynas J. K. pačiupo jos sūnų L. už ausies ir iš laiptinės penkto aukšto nutempė į trečią aukštą, o kai V. B. jį sugėdino, jis trenkė delnu L. į galvą. Sūnus į namus parėjo stipriai ištinusia ausimi, jam skaudėjo galvą, dėl to kreipėsi į Varėnos ligoninės priėmimo skyrių, kur jam buvo diagnozuotas galvos smegenų sutrenkimas, sūnus gydėsi ambulatoriškai. Jai pasiteiravus sūnaus, kodėl tas kaimynas jį užpuolė ir primušė, sūnus aiškino, kad nieko jam nesakė, tik pasisveikino.

Nepilnamečio nukentėjusiojo T. B. motina V. B. nurodė, kad jos mažametis sūnus T. 2011-09-15 kartu su kaimynų vaiku L. K., pussesere K. M., bei D. žaidė laiptinėje. Išgirdusi rėkiant vaiką, išėjo į laiptinę, pamatė, kad kaimynas J. K., suėmęs už ausies tempia L. K.. Kai ji liepė paleisti vaiką, jis pasakė, kad dar ir į galvą jam duos ir trenkė berniukui delnu per galvą, berniukas nukrito jai ant rankų. Sukrėsta tokių agresyvių veiksmų prieš vaiką pradėjo verkti, o J. K. ją iškoliojo ir įžeidė. T. sakė, kad jam prabėgant, kaimynas sudavė ranka per nugarą, vaikas dėl to išsigando, verkė, po to įvykio sūnus labai bijo likti vienas, negali palikti jo nei minutei. J. K. įvykio metu buvo labai piktas, jam net putos iš burnos ėjo, mano, kad buvo neblaivus, nes normalios būsenos taip nesielgtų.

Nepilnametis liudytojas D. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad su L., T. ir jo pussesere žaidė su mašinytėmis laiptinėje, nes lauke lijo lietus. Jie juokėsi. Atėjęs iš kiemo dėdė sudrausmino, kad nesijuoktų, tada L. ir T. nubėgo į penktą aukštą, nes dėdė jiems kažką norėjo padaryti. Pats jis nubėgo žemyn. T. pusseserė pakvietė T. mamą. Kas vyko toliau laiptinėje jis nematė, nėjo žiūrėti, buvo išsigandęs. Po to buvo atvažiavusi policija, o L. su tėvais išvažiavo. L. ėjo verkdamas, sakė, kad jį mušė, jo viena ausis buvo raudonesnė nei kita (b. l. 33-34).

Nepilnametė liudytoja K. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad buvo pas tetą, žaidė laiptinėje antro aukšto aikštelėje su pusbroliu T., D. ir L., netriukšmavo. Ji buvo nuėjusi trumpam į tetos butą, kai vėl išėjo D. pasakė, kad dėdė L. ir T. nusivijo į penktą aukštą. Nubėgusi matė, kai dėdė sudavė per užpakalį T. ir suėmęs už ausies, sudavė L. per galvą. Teta kalbėjosi su tuo dėde, sakė, kad L. paleistų. Po to L. verkė, buvo išsigandęs, sakė, kad skauda ausį, jo ausis buvo raudona. T. taip pat buvo išsigandęs (b. l. 36-37).

Specialisto išvadomis Nr. G 723/11 (06) ir Nr. G 110-723/11(06) patvirtinta, kad L. K. kliniškai nustatyta galvos sumušimas, padarytas veikiant galvą kietu buku žalojančiu daiktu, galimai smūgiuojant ranka nukentėjusiojo nurodytu laiku. Sužalojimas padarytas mažiausiai vieno trauminio poveikio pasėkoje, kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 11-12, 14-15).

Nurodytų įrodymų visuma įrodyta, kad J. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

LR BK 140 str. 2 d. numato, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino ir šią veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį, baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų.

J. K. parodymus, kuriais jis savo kaltės nepripažįsta, teismas vertina kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti atsakomybės ir atmeta. Jo parodymai, kuriais nepripažįsta kaltės, paneigti mažamečių nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, kuriuos patvirtino įvykį mačiusi T. B. motina V. B.. Mažamečiui L. K. padarytas kūno sužalojimas patvirtintas specialisto išvada. Šie įrodymai sudaro vieningą visumą, nuosekliai papildo vieni kitus. Abejoti šiais įrodymais nėra pagrindo.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas įstatymu priskiriamas prie tyčinių nesunkių nusikaltimų. Kaltinamojo nustatyti veiksmai yra tyčiniai ir įžūlūs, nes jis sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo mažamečius. J. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Objektyvių duomenų, kad įvykio metu kaltinamasis buvo neblaivus nėra. J. K. 2011-09-15 18 val. 12 min. nustatytas 0,50 prom. girtumas. Jis paaiškino, kad po įvykio namuose išgėrė alaus. Įvykį mačiusi V. B. kategoriškai nenurodo, kad jis buvęs neblaivus. Šios abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. J. K. neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Jį neigiamai charakterizuoja tai, kad anksčiau sistemingai darė administracinės teisės pažeidimus, susijusius su kelių eismo taisyklių pažeidimais.

Įstatymas už kaltinamojo padarytą nusikaltimą numato vieną bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tačiau nagrinėjamu atveju kaltinamajam paskyrus įstatyme numatytą bausmę, taikytinas bausmės vykdymo atidėjimas, nes šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

J. K. pensininkas, anksčiau nenusikaltęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Tikslinga įvertinti ir tai, kad BK 55 str. numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Dėl civilinio ieškinio

Mažamečio nukentėjusiojo įstatyminė atstovė jo motina N. K. pareiškė byloje civilinį ieškinį – 143Lt dėl turtinės žalos atlyginimo ir 857 Lt dėl neturtinės žalos atlyginimo. Turtinė žala įrodyta dokumentais, kuriais patvirtinta, kad ieškovė už vaiko apžiūrą Valstybinėje teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyryje sumokėjo 49,00Lt, (iš jų 5,00Lt banko komisinis mokestis), išlaidos transportui du kartus nuvykti į šią įstaigą sudarė 94,06Lt. Neturtinė žala patirta dėl išgyvenimų, sukeltų šiuo nusikaltimu, sūnaus sveikatos sutrikdymu, (sūnus dėl patirto išgąsčio iki šiol naktimis prabunda ir šaukia), dėl nusikaltimo prieš vaiką visa šeima buvo sukrėsta, patyrė šoką, vaikas kelias dienas negalėjo eiti į mokyklą, buvo sutrikdytas įprastas jo ir šeimos gyvenimas.

Ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pilnai tenkintinas.

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnyje nurodyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Tačiau tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios civilinio proceso normos, taip pat Civilinis kodeksas, kiti teisės aktai.

Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamasis padaręs žalą nusikalstamais veiksmais privalo ją atlyginti deliktinės atsakomybės pagrindu – CK 6.263 str. Turtinės žalos dydis pagrįstas, įrodytas mokėjimų dokumentais. Patirta neturtinė žala nekelia abejonių, mažametis nukentėjusysis nukentėjo nuo kaltinamojo tyčinės smurtinės veikos, jam konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, jis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, išgąstį, šiuo metu jaučiasi nesaugus. Reikalaujamas neturtinės žalos dydis palyginus su teismų praktika panašiais atvejais yra pakankamai kuklus ir negali būti mažinamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-308 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams. Pritaikius LR BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams. Įpareigoti J. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Priteisti iš J. K. N. K. 143 Lt turtinės žalos ir 857 Lt neturtinės žalos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.