Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-512/2014

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-05-09
Bylos Nr.: 2A-512/2014
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danguolė Martinavičienė, Donatas Šernas, Alvydas Poškus
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno vaistinė“
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „LNTV“

Kategorijos

35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
40.1pavadinimo nepavyko patikrinti
42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
42.11.5pavadinimo nepavyko patikrinti
50.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-512/2014Procesinio sprendimo kategorija: 35.4; 40.1; 42.8; 42.11.5; 50.5 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danguolės Martinavičienės, Alvydo Poškaus ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno vaistinė“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1344-567/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Nemuno vaistinė“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno vaistinė“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir atsakovui pagal priešieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Finiens“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kur trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „LNTV“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Nemuno vaistinė“, prašydamas priteisti iš atsakovo 49 430,31 Lt dydžio skolą, 1870,03 Lt delspinigių, 1102,54 Lt kompensuojamųjų palūkanų, 8,49 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 43 945,12 Lt kompensaciją, 62 373,72 Lt sumą už laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. sausio 21 d. ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2007 m. rugsėjo 19 d. UAB „LNTV“ su atsakovu sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 07/09/19, kurios pagrindu atsakovui buvo išnuomotos patalpos, esančios Švitrigailos g. 40A/Marijampolės g. 8, Vilniuje. Sutarties 6.1 punkto nuostatomis nuomininkas įsipareigojo mokėti mėnesinį nuomos mokestį, kuris sudaro 7317 Lt, ir papildomai sumokėti tai sumai privalomą mokėtiną į biudžetą nustatyto dydžio pridėtinės vertės mokestį, jeigu privaloma mokėti. Be nuomos mokesčio atsakovas įsipareigojo sumokėti mokesčius už faktiškai sunaudotas komunalines paslaugas. 2010 m. spalio 20 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu UAB „LNTV“ perleido nuosavybės teisę į pastatą, esantį Švitrigailos g. 40/Marijampolės g. 8, Vilniuje, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Pasikeitus išnuomotų patalpų savininkui, 2007 m. rugsėjo 19 d. sudaryta sutartis liko galioti su visais joje numatytais šalių įsipareigojimais. 2011 m. liepos 21 d. ieškovas iš atsakovo gavo 2011 m. liepos 11 d. raštą, kuriame atsakovas nurodė, kad nuo 2011 m. birželio 17 d. nutraukė 2007 m. rugsėjo 19 d. nuomos sutartį ir atsakovas jau atlaisvino nuomojamas patalpas.

Pažymėjo, kad negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 07/09/19 11.4 punkte numatytas patalpų nuomos terminas yra 6 metai. Terminas pradedamas skaičiuoti nuo sutarties pasirašymo dienos ir jo galiojimo laikas baigiasi 2013 m. gruodžio 31 d. Nurodė, kad šalys sutarė dėl kitokios, nei numatyta dispozityviosiose teisės normose, vienašališkos sutarties nutraukimo tvarkos, t. y. teisės nutraukti sutartį neteismine tvarka, įspėjant kitą šalį prieš 6 mėnesius ir sumokant kompensaciją. Ši terminuotos sutarties nuostata nustatė šalims teisę nutraukti sutartį, laikantis įspėjimo termino. Atsakovo valia nutraukti nuomos santykius buvo išreikšta 2011 m. liepos 11 d. rašte Nr. 318 „Dėl nuomos sutarties nutraukimo ir patalpų grąžinimo“, kurį ieškovas gavo 2011 m. liepos 21 d. Kito įspėjimo dėl sutarties nutraukimo ieškovas negavo, todėl raštas Nr. 318 laikomas pranešimu apie sutarties nutraukimą. Atsižvelgiant į sutarties nuostatas, taip pat į pranešimo gavimo datą (2011-07-21), sutarties galiojimo pabaiga laikoma 2012 m. sausio 21 d.

Prievolių pagal sutartį atsakovas visa apimtimi neįvykdė. Iki ieškinio padavimo teismui dienos yra pateiktos, tačiau nepamokėtos PVM sąskaitos-faktūros už patalpų nuomą bei faktiškai sunaudotas komunalines paslaugas. Dėl atsakovo mokėjimų prievolės nevykdymo visa apimtimi ir nepriemokų susidarė 49 430,31 Lt įsiskolinimas. Nuomos sutarties 11.4 punkte numatytu pagrindu nutraukęs nuomos sutartį, atsakovas privalo sumokėti 4 mėnesių nuomos mokesčio dydžio kompensaciją, kuri sudaro 43 945,12 Lt. Atsakovo nuomos mokesčio įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. sausio 21 d., t. y. sutarties pasibaigimo dienos, sudaro 62 373,72 Lt. Už vėlavimą atsiskaityti, ieškovo nuomone, atsakovas taip pat turi sumokėti 1870,03 Lt delspinigių, taip pat 1102,54 Lt kompensuojamųjų palūkanų. Anot ieškovo, atsakovo įsiskolinimas jam iš viso sudaro 158 721,72 Lt.

Tiksli atsakovo finansinė padėtis ieškovui nėra žinoma, atsakovas vėluoja vykdyti savo pinigines prievoles ir/ar visiškai atsisako jas vykdyti: PVM sąskaitos - faktūros neapmokamos, atsakovas nepranešė ieškovui apie negalėjimo atsiskaityti priežastis, nesiūlė situacijos išspręsti taikiai, nebendrauja su ieškovu (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d., 6.256 str. 1 d. 2 d., 6.258 str. 1 d.).

Atsakovas UAB „Nemuno vaistinė“ pareiškė priešieškinį, kurį patikslinęs, prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2011 m. rugpjūčio 10 d. ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Finiens“ sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo, priteisti iš ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsakovui visas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad UAB „Nemuno vaistinė“, nutraukusi nuomos sutartį, patalpas atlaisvino 2011 m. birželio 17 d. Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2011 m. rugpjūčio mėn. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Nemuno vaistinė“ dėl skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo. Po kelių mėnesių nuo ieškinio pareiškimo ieškovas pateikė 2011 m. rugpjūčio 9 d. ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Finiens“ sudarytą pastato pirkimo - pardavimo sutartį ir 2011 m. rugpjūčio 10 d. ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Finiens“ sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo.

Anot atsakovo, UAB „Finiens“ tariamai perleido reikalavimo teisę gauti patalpų nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio 10 d. iki 2012 m. sausio 21 d. pagal nuomos sutartį ir gauti 43 945,12 Lt dydžio kompensaciją už nuomos sutarties nutraukimą. Nurodė, kad UAB „Finiens“ pastato su patalpomis pirkimo metu neįgijęs ir negalėjęs įgyti jokių patalpų nuomotojo teisių ir pareigų pagal nuomos sutartį, negalėjo jokių patalpų nuomotojo teisių ir pareigų perleisti ieškovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pagal sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo. Atkreipė dėmesį, kad ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2011 m. rugpjūčio 9 d. sudarytos pastato pirkimo - pardavimo sutarties 7.1 punktas patvirtino, jog nėra jokių nuomos sutarčių, susijusių su parduodamu pastatu, tačiau jau kitą dieną sutartimi dėl reikalavimo teisės perleidimo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ iš UAB „Finiens“ tariamai perėmė reikalavimo teises atsakovo UAB „Nemuno vaistinė“ atžvilgiu.

Sutartis dėl reikalavimo teisės perleidimo, atsakovo teigimu, buvo sudaryta perleisti reikalavimo teises, kurių UAB „Finiens“ neturėjo ir negalėjo perleisti. Pažymėjo, jog UAB „Finiens“ pagal su ieškovu UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sudarytą pastato pirkimo - pardavimo sutartį patalpų savininku tapo 2011 m. rugpjūčio 9 d., o sutartimi dėl reikalavimo teisės perleidimo UAB „Finiens“ perleido reikalavimo teisę dėl nuomos mokesčio nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 9 d., t. y. už laikotarpį, kai patalpų savininku buvo ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Sutartimi dėl reikalavimo teisės perleidimo buvo sutarta dėl UAB „Finiens“ reikalavimo, kildinamo iš sutarties dėl reikalavimo teisės perleidimo, ir dalinio ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ piniginio reikalavimo, kylančio iš pastatų pirkimo – pardavimo sutarties, įskaitymo. Sutartimi dėl reikalavimo teisės perleidimo nebuvo siekiama sukurti teisinių santykių, ji atgaline data buvo sudaryta dėl akių, t. y. šis sandoris, anot atsakovo, yra fiktyvus ir neturintis jokių realių pasekmių. Ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Finiens“ elgesio, sudarant sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo, ir pačios sutarties dėl reikalavimo teisės perleidimo, anot atsakovo, negalima pripažinti atitinkančiais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus (CK 1.81 str. 1 d., 1.74 str., 1.137 str. 2 d., 3 d., 6.130 str., 6.192 str. 4 d.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir atsakovo UAB „Nemuno vaistinė“ valstybei po 40,78 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas konstatavo, kad 2010 m. birželio 10 d. raštu Nr. 638 „Dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo“ atsakovas UAB „Nemuno vaistinė“ tinkamai informavo tuometinį nuomotoją UAB „LNTV“ apie nuomos sutarties nutraukimą nuo 2010 m. gruodžio 10 d. Ta aplinkybė, kad 2010 m. spalio 20 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu UAB „LNTV“ perleido nuosavybės teisę į pastatą, esantį Švitrigailos g. 40/Marijampolės g. 8, Vilniuje, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nepanaikino atsakovo UAB „Nemuno vaistinė“ 2010 m. birželio 10 d. raštu Nr. 638 „Dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo“ nuomos sutarties prieš terminą nutraukimo teisinių pasekmių. Anot teismo, tai, kad po vienašalio sutarties nutraukimo UAB „Nemuno vaistinė“ atliko mokėjimus pagal UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateiktas PVM sąskaitas-faktūras, nepanaikino vienašalio nuomos sutarties nutraukimo, atlikto atsakovo UAB „Nemuno vaistinė“ 2010 m. birželio 10 d. raštu Nr. 638 „Dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo“, adresuotu tuometiniam nuomotojui UAB „LNTV“, nes šalys neatnaujino 2007 m. rugsėjo 19 d. nuomos sutarties.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad į bylą pateiktame Nekilnojamojo turto registro išraše nėra duomenų apie 2007 m. rugsėjo 19 d. UAB „LNTV“ ir UAB „Nemuno vaistinė“ sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 07/09/19 įregistravimą viešame registre, sprendė, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, laikydama, kad 2007 m. rugsėjo 19 d. UAB „LNTV“ ir UAB „Nemuno vaistinė“ sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 07/09/19 nėra nutraukta pagal atsakovo UAB „Nemuno vaistinė“ 2010 m. birželio 10 d. raštą Nr. 638 „Dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo“, adresuotą tuometiniam nuomotojui UAB „LNTV“, turėjo nurodyti 2011 m. rugpjūčio 9 d. su UAB „Finiens“ sudarytoje pastato pirkimo - pardavimo sutartyje nuomos sutartį, kuri nebuvo registruota viešame registre.

Nurodė, kad tai, kad ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2011 m. rugpjūčio 9 d. sudarytos su UAB „Finiens“ pastato pirkimo - pardavimo sutarties 7.1 punktu patvirtino, jog nėra jokių nuomos sutarčių, susijusių su parduodamu pastatu, patvirtino, jog UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pripažino vienašalį nuomos sutarties nutraukimą ir jo sukeltas teisines pasekmes, nes CK 6.495 straipsnis numato, kad nuomotojas, parduodamas nuomojamą daiktą, privalo pranešti daikto pirkėjui apie nuomos sutartį.

Tai, kad ieškovas iš atsakovo gavo 2011 m. liepos 11 d. raštą, kuriame atsakovas UAB „Nemuno vaistinė“ nurodė, kad nuo 2011 m. birželio 17 d. atsakovas atlaisvino patalpas, anot teismo, nereiškia, kad UAB „Nemuno vaistinė“ atsisakė nuomos sutarties nutraukimo pasekmių. Teismas pripažino, kad ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nepagrįstai atsakovo 2011 m. liepos 11 d. raštą Nr. 318 laiko pranešimu apie nuomos sutarties nutraukimą, nes įspėjimas apie nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą buvo atliktas tinkamai atsakovo UAB „Nemuno vaistinė“ 2010 m. birželio 10 d. raštu Nr. 638 tuometiniam nuomotojui UAB „LNTV“ apie nuomos sutarties nutraukimą nuo 2010 m. gruodžio 10 d.

Teismas padarė išvadą, kad atsakovas UAB „Nemuno vaistinė“ nėra atsakingas už UAB „LNTV“ veiksmus, parduodant pastatą, ir duomenų apie 2010 m. birželio 10 d. atsakovo UAB „Nemuno vaistinė“ raštą Nr. 638 tinkamą perdavimą ieškovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, kuris nuosavybės teise įgydamas patalpas, perėmė visas UAB „LNTV“ teises ir pareigas. Sprendė, kad 2010 m. birželio 10 d. atsakovo UAB „Nemuno vaistinė“ rašto Nr. 638 pasekmės taikytinos ieškovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, perėmusiam iš UAB „LNTV“ turtą (CK 1.5 str., 6.122 str. 1 d.). Nurodė, kad nors atsakovas uždelsė grąžinti patalpas nuomotojui, tačiau jis mokėjo už patalpų nuomą pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras ir vykdė savo pareigą pagal CK 6.499 straipsnio 2 dalį.

Teismo vertinimu, ieškovas už laikotarpį nuo 2011-07-01 iki 2012-01-21 kompensacijos skaičiavime nepagrįstai naudoja 10 986,28 Lt dydžio nuomos mokestį, nes pagal nuomos sutarties 6.1 punktą nuomos mokestis be PVM buvo 7317 Lt, patalpų nuomos mokestis su PVM 21 proc. sudarė 8853,57 Lt. Pažymėjo, kad ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuo 2010 m. lapkričio mėn. iki patalpų grąžinimo, t. y. 2011 m. birželio 17 d., kiekvieną mėnesio nuomos mokesčio už einamąjį mėnesį mokėjimui PVM sąskaitas-faktūras išrašydavo 7317 Lt dydžio pinigų sumai, pridėdamas pridėtinės vertės mokestį.

Atsižvelgęs į tai, kad ieškovas nereiškė reikalavimo grąžinti patalpas iš atsakovo UAB „Nemuno vaistinė“ ir neginčijo 2010 m. birželio 10 d. atsakovo UAB „Nemuno vaistinė“ rašto Nr. 638 „Dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo“ sukeltų teisinių pasekmių, teismas konstatavo, kad atsakovas UAB „Nemuno vaistinė“ nutraukė vienasmeniškai nuomos sutartį prieš terminą nuo 2010 m. gruodžio 10 d., o patalpas grąžino 2011 m. birželio 17 d.

Teismo nuomone, po nuomos sutarties pasibaigimo ieškovas negali realizuoti savo teisės indeksuoti nuomos mokestį, nes pasibaigus nuomos sutarčiai vienasmeniškai nutraukus nuomos sutartį ir grąžinus patalpas, pasibaigė nuomotojo teisė į papildomą nuomos mokesčio dalį, todėl ieškinį atmetė, kaip nepagrįstą, atsižvelgęs į tai, kad nuomotojas po nuomos sutarties pasibaigimo negali vienašališkai perskaičiuoti nuomos mokesčio, taikydamas VKI, ir reikalauti jį sumokėti. Taip pat pažymėjo, kad nuomotojas, siekdamas gauti indeksuotą nuomos mokestį už patalpas, turėjo išrašyti PVM sąskaitas-faktūras, laikydamasis LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nustatytų terminų, iki nuomos sutarties pasibaigimo ir patalpų grąžinimo. Kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovui buvo teiktos sąskaitos dėl nuomos mokesčio įsiskolinimo VKI suma iki nuomos sutarties pasibaigimo, konstatavo, kad pasibaigus tarp šalių nuomos teisiniams santykiams, nuomos mokesčio VKI suma po nuomos sutarties pabaigos negali būti pripažinti teisėtais ieškovo lūkesčiais, nes prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.).

Teismas pažymėjo, kad patalpų grąžinimo faktas patvirtina sutarties pasibaigimą (CK 6.499 str. 1 d.) ir kad ieškinio reikalavimai priteisti 49 430,31 Lt dydžio skolą, 1870,03 Lt delspinigių, 1102,54 Lt kompensuojamųjų palūkanų, 8,49 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 43 945,12 Lt kompensaciją, 62 373,72 Lt sumą už laikotarpį nuo 2011-08-01 iki 2012-01-21 ir bylinėjimosi išlaidas yra nepagrįsti. Teismas sprendė, kad UAB „Nemuno vaistinė“ ieškovui nėra skolingas.

Teismas sprendė nesant teisinio pagrindo priteisti ieškovo prašomą kompensaciją, nes byloje nėra duomenų, kad ginčo patalpos po 2011 m. birželio 17 d. grąžinimo nebuvo išnuomotos kitam asmeniui ir už jas nebuvo gaunama pajamų. Padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė atsakovo UAB „Nemuno vaistinė“ neteisėtų veiksmų, kaltės, priežastinio ryšio tarp vienašalio nuomos sutarties nutraukimo ir ieškovo prašomos priteisti kompensacijos dydžio.

Teismas taip pat atmetė priešieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2011 m. rugpjūčio 10 d. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Finiens“ sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo, kuria buvo atlikti ginčijamo sandorio šalių tarpusavio įsipareigojimų įskaitymai, nes, anot teismo, UAB „Nemuno vaistinė“ neturi reikalavimo teisės ginčyti minėtą sutartį, atsižvelgiant į tai, kad ji nėra šio ginčijamo sandorio šalis ir jai nėra priskirtos viešojo intereso gynimo funkcijos pagal CPK 5 ir 49 straipsnius. Pažymėjo, kad įspėjimas apie nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą buvo atliktas tinkamai atsakovo UAB „Nemuno vaistinė“ 2010 m. birželio 10 d. raštu Nr. 638 „Dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo“ tuometiniam nuomotojui UAB „LNTV“ apie nuomos sutarties nutraukimą nuo 2010 m. gruodžio 10 d., pasibaigus nuomos teisiniam santykiams ir patalpas grąžinus, 2011 m. rugpjūčio 10 d. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Finiens“ sutartis dėl reikalavimo teisės perleidimo nepažeidžia atsakovo UAB „Nemuno vaistinė“ teisių ir teisėtų interesų (LR CPK 5 str.).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Nemuno vaistinė“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 18 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas priešieškinis, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - priešieškinį tenkinti visa apimtimi, taip pat priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

Pagal CK 6.102 straipsnio 1 dalį draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas. Atsakovas pagal priešieškinį UAB „Finiens“ negalėjo įgyti patalpų nuomotojo teisių ir pareigų pagal ginčo nuomos sutartį, nes nuomos sutartis nebegaliojo ir pats ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ patalpų nuomotojo teisių ir pareigų pagal nuomos sutartį parduodant pastatą su patalpomis nebeturėjo. Taigi, UAB „Finiens“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sutartimi dėl reikalavimo teisės perleidimo faktiškai susitarė dėl neegzistuojančių UAB „Finiens“ teisių iš apelianto UAB „Nemuno vaistinė“ pagal nuomos sutartį.Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2011 m. rugpjūčio 9 d. sudarytos pastato pirkimo - pardavimo sutarties 7.1 punktu patvirtino, jog nėra jokių nuomos sutarčių, susijusių su parduodamu pastatu (išskyrus nuomos sutartį su UAB „NORFOS MAŽMENA“).UAB „Finiens“ pagal su ieškovu UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sudarytą pastato pirkimo - pardavimo sutartį patalpų savininku tapo tik 2011 m. rugpjūčio 9 d., tačiau sutartimi dėl reikalavimo teisės perleidimo UAB „Finiens“ perleido teisę reikalauti patalpų nuomos mokesčio nuo 2011 m. rugpjūčio 1d. iki 2011 m. rugpjūčio 9 d., t. y. už laikotarpį, kai patalpų savininku buvo ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“.Sutartimi dėl reikalavimo teisės perleidimo buvo sutarta dėl UAB „Finiens“ piniginio reikalavimo, kildinamo iš sutarties dėl reikalavimo teisės perleidimo, ir dalinio ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ piniginio reikalavimo, kylančio iš pastato pirkimo - pardavimo sutarties, įskaitymo. Pažymi, kad viena iš sąlygų priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymui yra įskaitomų reikalavimų galiojimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.130 str. 1 d.). Šiuo atveju negali būti kalbama apie UAB „Finiens“ reikalavimo, kildinamo iš sutarties dėl reikalavimo teisės perleidimo, galiojimą, nes UAB „Finiens“ piniginiai reikalavimai yra susieti su neegzistuojančių UAB „Finiens“ reikalavimo teisių perleidimu ieškovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“.Ginčo sutartis dėl reikalavimo teisės perleidimo neturi dalyko. Sandoris, neturintis dalyko, yra negaliojantis kaip prieštaraujantis sandorio esmei. Tokia sutartis yra bevertė, nes realiai negali sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių, pareigų. Todėl tokia sutartis laikoma prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms - t. y. niekinė.Sudarant sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo buvo pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimai sandorio formai. Pastato kaina ir jos sumokėjimo tvarka buvo nustatyta notarinės formos pastato pirkimo - pardavimo sutartimi. Sutartimi dėl reikalavimo teisės perleidimo faktiškai keičiama nesumokėtos pastato kainos dalies mokėjimo tvarka, todėl remiantis CK 6.192 straipsnio 4 dalimi, taip pat turėjo būti sudaryta notarinės formos, tačiau tai padaryta nebuvo. Todėl sutartis dėl reikalavimo teisės perleidimo pripažintina negaliojančia kaip sudaryta pažeidžiant imperatyvųjį notarinės formos reikalavimą.Sutartimi dėl reikalavimo teisės perleidimo nebuvo siekiama sukurti teisinių padarinių, ji atgaline data buvo sudaryta dėl akių, t. y. šis sandoris yra fiktyvus ir neturintis jokių realių pasekmių: 1) sutartimi dėl reikalavimo teisės perleidimo buvo susitarta dėl neegzistuojančių reikalavimo teisių perleidimo. Kadangi neegzistuojančios reikalavimo teisės negali būti perleistos, sandoris dėl tokių teisių perleidimo nesukelia jokių teisinių pasekmių ir negali būti realiai vykdomas; 2) nėra jokių įrodymų, jog sutartis dėl reikalavimo teisės perleidimo sukėlė kokias nors pasekmes ir yra realiai vykdoma. Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir atsakovas pagal priešieškinį UAB „Finiens“ įrodymų, patvirtinančių realų pastato kainos sumažinimą, vadovaujantis sutartimi dėl reikalavimo teisės perleidimo, nepateikė; 3) sutarties dėl reikalavimo teisės perleidimo atsiradimą nulėmė apelianto UAB „Nemuno vaistinė“ atsiliepime į ieškinį pateikti pareiškimai, kad ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, nuo 2011 m. rugpjūčio 9 d. nebebūdamas patalpų savininku ir nuomotoju, nebegali reikalauti nei patalpų nuomos mokesčio nuo 2011 m. rugpjūčio 10 d. iki 2012 m. sausio 21 d., nei kompensacijos už nuomos sutarties nutraukimą; 4) sutartis dėl reikalavimo teisės perleidimo vertintina kaip ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bandymas pagrįsti teisę reikalauti iš apelianto UAB „Nemuno vaistinė“ nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio 9 d. iki 2012 m. sausio 21d. ir kompensacijos už nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą; 5) sutartis dėl reikalavimo teisės perleidimo buvo pateikta tik praėjus daugiau kaip 5 mėnesiams nuo ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipimosi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu apeliantui UAB „Nemuno vaistinė“, todėl yra pagrindas manyti, jog sutartis buvo sudaryta atgaline data.Apeliaciniame skunde išdėstyti faktai patvirtina elementarių protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų nepaisymą sudarant sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo ir ją naudojant kaip ieškinio reikalavimus pagrindžiantį dokumentą. Protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų ignoravimas reiškia piktnaudžiavimą teise ir kartu tiek viešosios tvarkos, tiek geros moralės pažeidimą. Todėl yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad sutartis dėl reikalavimo teisės perleidimo prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl yra niekinė.Nepagrįsta teismo išvada, kad UAB „Nemuno vaistinė“ neturi teisės ginčyti sutarties dėl reikalavimo teisės perleidimo. Tokiu atveju asmens, nesančio jo teises pažeidžiančio sandorio šalimi, galimybės apginti pažeistus interesus ar pašalinti neteisėtai sudarytą sandorį iš civilinės apyvartos, būtų iš esmės apribotos ir teisminės gynybos galimybės būtų labiau teorinės nei realios. Apeliantas UAB „Nemuno vaistinė“ priešieškiniu prašė iš civilinės apyvartos pašalinti sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo kaip pažeidžiančią viešąją tvarką, imperatyviąsias įstatymo nuostatas ir sąžiningo elgesio principus. Vilniaus apygardos teismas sutarties dėl reikalavimo teisės perleidimo galiojimo klausimą turėjo nagrinėti iš esmės, tačiau to nepadarė, nors vadovaujantis CK 1.78 straipsnio 5 dalimi, niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Todėl teismas, iš esmės neišnagrinėjęs apelianto priešieškinio, pažeidė tiek apelianto teisę į teisminę gynybą, tiek teismo pareigą ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 18 d. sprendimą pakeisti, panaikinant sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai priteisti iš atsakovo ieškovui 39 627 Lt dydžio skolos, 1175,20 Lt delspinigių, 8,49 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 43 945,12 Lt kompensaciją, 62 373,72 Lt sumą už laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. sausio 21 d., ir nauju sprendimu minėtus ieškovo reikalavimus patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Pripažįsta, kad atsakovas apmokėjo sąskaitas Nr. NTV 5205, NTV 6648, NTV6662, todėl skola ir delspinigiai pagal šias sąskaitas neturėjo būti priteista, taip pat kad neturėjo būti priteistos papildomos kompensuojamos palūkanos nuo 49 430,31 Lt sumos. Teismas pažeidė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles. Remiantis nuomos sutarties 11.4. punktu, šalis nuomos sutartį vienašališkai nutraukti gali tik po to, kai nuo sutarties pasirašymo yra praėję ne mažiau kaip 3 metai. 3 metų terminas nuo sutarties sudarymo suėjo 2010 m. rugsėjo 19 d., todėl atsakovas 2010 m. birželio 10 d. dar neturėjo teisės teikti pranešimo apie nuomos sutarties nutraukimą nuomos sutarties 11.4 punkto pagrindu, todėl 2010 m. birželio 10 d. raštas Nr. 638 negali būti laikomas tinkamu pranešimu apie sutarties nutraukimą prieš terminą. Be to, iš nuomininko veiksmų nesimatė, kad jis ketintų nuomos sutartį nutraukti. Nuomininkas toliau mokėjo nuomos mokestį naujajam savininkui ir iki pat 2011 m. liepos 11 d. rašto Nr. 318 pateikimo dienos nebuvo pateikęs jokio pranešimo apie sutarties nutraukimą prieš terminą. 2011 m. liepos 11 d. raštas gautas 2011 m. liepos 21 d., todėl atsakovas pagal nuomos sutarties 11.4. punktą privalėjo mokėti nuomos mokestį iki 2012 m. sausio 21 d., t. y. dar 6 mėnesius nuo pranešimo apie nuomos sutarties nutraukimą įteikimo dienos.Ieškovas, vadovaudamasis nuomos sutarties 6.2. punktu, pagrįstai indeksavo pagal nuomos sutartį mokėtiną nuomos mokestį ir pagrįstai reikalavo tokio dydžio mokestį mokėti už laikotarpį iki 2012 m. sausio 21 d., nes pati teismo išvada dėl nuomos pasibaigimo datos yra nepagrįsta. Be to, pagal nuomos sutarties 6.2. punktą patalpų nuomos mokestis kiekvienais metais dėl infliacijos ir defliacijos yra perskaičiuojamas, t. y. pagal sutarties formuluotę jis yra perskaičiuojamas automatiškai. Anot apelianto, teismas nepagrįstai nurodė, kad nuomotojas, siekdamas gauti indeksuotą nuomos mokestį už patalpas, turėjo išrašyti PVM sąskaitas-faktūras, laikydamasis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nustatytų terminų, iki nuomos sutarties pasibaigimo ir patalpų grąžinimo. PVM sąskaitos faktūros buvo pateiktos už laikotarpius, kai nuomos sutartis dar galiojo. Jokie teisės aktai nedraudžia nuomotojui teikti sąskaitas ir pasibaigus nuomos sutarties galiojimui, jei tas nebuvo padaryta nuomos sutarties galiojimo metu. Teismo sprendime visiškai nepasisakyta, kokiu pagrindu buvo atmestas reikalavimas dėl sąskaitos Nr. NTV 4957 apmokėjimo.Nepagrįstai teismas atmetė reikalavimą priteisti iš ieškovo atsakovui 43 945,12 Lt kompensacijos. Šalys nuomos sutarties 11.4 punktu susitarė, kad šalis, kuri pageidaus nutraukti sutartį prieš terminą, privalės sumokėti kitai šaliai 4 mėnesių nuomos mokesčio dydžio kompensaciją. Vadinasi, šios kompensacijos sumokėjimas yra privaloma sąlyga tam, kad sutarties šalis galėtų nutraukti nuomos sutartį 11.4. punkto pagrindu. Ieškovas ieškiniu reikalavo ne atlyginti nuostolius, o sumokėti nuomos sutartyje numatytą kompensaciją už nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą. Pažymi, kad savo atsiliepime į ieškinį atsakovas neneigė, kad jis privalo mokėti kompensaciją už vienašališką nuomos sutarties nutraukimą 11.4. punkto pagrindu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas UAB „Nemuno vaistinė“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, patenkinti jo apeliacinį skundą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

Ieškovas nepagrįstai teigia, kad 2010 m. birželio 10 d. rašto Nr. 638 „Dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo“ atsakovas negalėjo pateikti. Tokie ieškovo aiškinimai yra neteisingi, prieštarauja nuomos sutarties nuostatoms ir neatitinka sutarčių aiškinimo principų. Ieškovas nepagrįstai tapatina pranešimą apie nuomos sutarties nutraukimą ir patį nuomos sutarties nutraukimą, t. y. pranešimą apie nuomos sutarties nutraukimą prilygina faktinei nuomos sutarties pabaigai. Pranešimas apie sutarties nutraukimą nereiškia faktinio sutarties nutraukimo. Atsakovui pateikus 2010 m. birželio 10 d. raštą Nr. 638 nuomos sutartis nenutrūko. Nuomos sutartis draudė nutraukti nuomos sutartį nepraėjus 3 metams nuo nuomos sutarties sudarymo, tačiau nedraudė pateikti įspėjimą apie nuomos sutarties nutraukimą nepraėjus 3 metams nuo jos sudarymo ir tokiu pranešimu įspėti, kad nuomos sutartis bus nutraukta suėjus 3 metams nuo jos sudarymo. Atsakovas savo valią dėl nuomos sutarties nutraukimo 2010 m. birželio 10 d. raštu Nr. 638 buvo išreiškęs aiškiai ir negali būti laikomas atsakingu už tai, kad trečiasis asmuo UAB „LNTV“ dėl kokių nors priežasčių ieškovui neperdavė visų su patalpomis susijusių dokumentų. Ieškovas, įsigydamas patalpas nuosavybės teise, perėmė visas trečiojo asmens, kaip patalpų nuomotojo, teises ir pareigas. Todėl 2010 m. birželio 10 d. atsakovo raštas Nr. 638 galioja ir jo pasekmės taikytinos ir ieškovo atžvilgiu. Ieškovo elgesys prieštarauja jo aiškinimams, jog nuomos sutartis negalėjo būti ir nebuvo nutraukta 2010 m. birželio 10 d. atsakovo raštu Nr. 638. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad nuomos sutartis viešame registre nebuvo įregistruota. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ su UAB „Finiens“ sudarytos pastato pirkimo - pardavimo sutarties 7.1 punktu patvirtino, jog nėra jokių nuomos sutarčių, susijusių su parduodamu pastatu (išskyrus nuomos sutartį su UAB „NORFOS MAZMENA“). Be to, ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ aiškiai pripažino nuomos sutarties nutraukimą 2010 m. birželio 10 d. atsakovo UAB „Nemuno vaistinė" rašto Nr. 638 pagrindu ir faktinį patalpų atlaisvinimą 2011 m. birželio mėnesį. Vilniaus apygardos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ neturi teisės reikalauti iš atsakovo UAB „Nemuno vaistinė“ indeksuoto (taikant vartojimo kainų indeksą perskaičiuoto) nuomos mokesčio. Nėra aišku, kokiu pagrindu skaičiavimams ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ naudoja 10 986,28 Lt dydžio nuomos mokestį. Nuomos sutarties 6.1 punkte nurodyta, kad nuomos mokestis yra 7317,00 Lt (be PVM). Patalpų nuomos mokestis su 21 procento dydžio PVM yra 8853,57 Lt. Jeigu ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinyje naudojama 10 986,28 Lt dydžio pinigų suma yra Nuomos sutarties 6.2 p. nurodyto nuomos mokesčio indeksavimo (perskaičiavimo) pasekmė, toks paskaičiavimas turėtų būti aiškiai detalizuotas. Ieškovo pateikti dokumentai (pvz., PVM sąskaitų - faktūrų paskaičiavimo lentelė ir vartojimo kainų kitimo lentelė) nepatvirtina, kad jis turi teisę į perskaičiuotą nuomos mokestį ar kad nuomos mokestis buvo perskaičiuotas teisingai.Nelogiški ieškovo aiškinimai, kad nuomos mokestis pagal nuomos sutarties 6.2 punktą buvo perskaičiuojamas automatiškai. Nuomos mokesčio perskaičiavimui buvo būtina atlikti eilę patalpų nuomotojo sąmoningų ir valinių veiksmų (pvz., išsiaiškinti, ar vartojimo kainų indeksas pasikeitė, pagal pasikeitusį vartojimo kainų indeksą perskaičiuoti nuomos mokestį, perskaičiuotam nuomos mokesčiui Nuomos sutarties (Lietuvos Respublikos teisės aktų) nustatytu laiku išrašyti PVM sąskaitą - faktūrą ir ją pateikti nuomininkui). Nuomos sutarties 6.2 punktas faktiškai nebuvo taikomas nei patalpų nuomotoju esant trečiajam asmeniui UAB „LNTV“, nei ieškovui. Anot atsakovo, logiškas ir teisingas yra tik perskaičiuoto nuomos mokesčio taikymas būsimiems nuomos laikotarpiams, o ne jau praėjusiems laikotarpiams. Vėlesnis PVM sąskaitų - faktūrų pateikimas indeksuoto nuomos mokesčio daliai vertintinas kaip neteisėtas ir tokiomis PVM sąskaitomis - faktūromis pagrįstas reikalavimas negali būti tenkinamas.Tikrovės neatitinkantys yra ieškovo aiškinimai, kad PVM sąskaitos - faktūros indeksuotam nuomos mokesčiui buvo pateiktos už laikotarpius, kai nuomos sutartis galiojo. Nuomos sutartis nustojo galioti 2010 m. gruodžio 10 d., o ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ indeksuoto nuomos mokesčio 2011 m. rugpjūčio mėnesį pareikalavo už 2010 m. lapkričio - 2011 m. liepos mėnesius. PVM sąskaitų - faktūrų indeksuotam nuomos mokesčiui išrašymas vertintinas ne kaip ieškovo interesų gynimas, o kaip piktnaudžiavimas teise. PVM sąskaitas - faktūras 7317,00 Lt (be PVM) dydžio nuomos mokesčiui, į kurį pridėtinės vertės mokestis neįskaičiuotas (8853,57 Lt su PVM), ieškovas išrašė ir pateikė ir už 2011 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius, nors ieškiniu už kiekvieną iš šių mėnesių prašo priteisti 10 986,28 Lt dydžio nuomos mokestį. Pagrįstai teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 49 430,31 Lt dydžio nuomos mokestį ir komunalinius mokesčius. Ieškovas žinojo, kad dalį jo nurodytų PVM sąskaitų – faktūrų atsakovas apmokėjo, tačiau tai iki apeliacinio skundo pateikimo ignoravo. Šie faktai aiškiai parodo ieškovo nesąžiningumą ir nesiskaitymą su protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais. Taip pat pažymi, kad atsakovas, grąžinęs 2011 m. birželio 17 d. patalpas, neprivalo mokėti nuomos mokesčio už likusią 2011 m. birželio mėnesio dalį. Todėl, atsakovo teigimu, faktiškai pagal 2011 m. kovo 04 d. PVM sąskaitą- faktūrą serija NTV Nr. 5540 ir 2011 m. birželio 08 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija NTV Nr. 6495 mokėtinos pinigų sumos dydis yra 15 022,67 Lt. Šiuo atveju atsakovas ieškovui sumokėjo 15 005,43 Lt dydžio pinigų sumą. Kadangi ieškovas neginčija 2011 m. birželio 8 d. PVM sąskaitoje - faktūroje serija NTV Nr. 6495 nurodytų pinigų sumokėjimo ir 5575,43 Lt dydžio pinigų sumos pagal 2011 m. kovo 4 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija NTV Nr. 5540 sumokėjimo, faktiškai atsakovo 3853,57 Lt dydžio skola, ieškovo reikalaujama priteisti remiantis 2011 m. kovo 04 d. PVM sąskaita-faktūra serija NTV Nr. 5540, neegzistuoja. Todėl Vilniaus apygardos teismas pagrįstai ir teisėtai tokio ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ reikalavimo netenkino. Nepagrįstai ieškovas teigia, kad nuomos sutarties 11.4 punkte nurodytos kompensacijos mokėjimas yra privaloma sąlyga nuomos sutarties nutraukimui. Iš nuomos sutarties 11.4 punkto turinio akivaizdu, kad kompensacija yra ne nuomos sutarties nutraukimo sąlyga, o pasekmė. Pažymi, kad kompensacijos paskirtis yra kompensuoti patirtus nuostolius, o ne bausti kitą sutarties šalį. Ieškovas neįrodinėjo, kad patyrė kokių nors nuostolių dėl nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovas šiuo atveju jokių nuostolių nepatyrė, o siekia pasipelnyti atsakovo sąskaita. Be to, priešingai nei teigia ieškovas, atsakovas niekada nepripažino ieškovo teisės reikalauti kompensacijos pagal nuomos sutarties 11.4 punktą, nesutiko su reikalaujamos kompensacijos dydžiu ir nepripažino savo pareigos tokią kompensaciją mokėti. Nepagrįstai ieškovas teigia, kad jis apie nuomos sutarties nutraukimą buvo įspėtas tik 2011 m. liepos 11 d. Apie nuomos sutarties nutraukimą buvo pranešta 2010 m. birželio 10 d. atsakovo raštu Nr. 638 ir remiantis šiuo raštu nuomos sutartis buvo nutraukta 2010 m. gruodžio 10 dieną. Teisės reikalauti patalpų nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. sausio 21 d. pagal nuomos sutartį atsakovas pagal priešieškinį UAB „Finiens“ neturėjo ir negalėjo įgyti, nes pati nuomos sutartis buvo pasibaigusi žymiai anksčiau nei buvo sudaryta pastato pirkimo - pardavimo sutartis. Apeliaciniu skundu ieškovas nebereikalauja 1102,54 Lt dydžio palūkanų priteisimo ir apsiriboja reikalavimu priteisti 1175,20 Lt dydžio delspinigius. Tokiu savo elgesiu ieškovas aiškiai parodo, kad jo ieškinio reikalavimas priteisti 1102,54 Lt dydžio palūkanas nuo pat pradžių buvo nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymi, kad UAB „Nemuno vaistinė“ savo pinigines prievoles vykdė tinkamai, nepraleidžiant apmokėjimo terminų, todėl ieškovas neturi teisės skaičiuoti delspinigių ir neturi teisės reikalauti jų priteisti.

Atsiliepimu į atsakovo UAB „Nemuno vaistinė“ apeliacinį skundą ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, jo apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

Teiginiai, kad nuomos sutartis ginčijamos 2011 m. rugpjūčio 10 d. sutarties dėl reikalavimo teisės perleidimo sudarymo jau buvo pasibaigusi, yra grindžiama tik paties atsakovo UAB „Nemuno vaistinė“ nuomone. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsakovo 2011 m. liepos 11 d. raštą apie tai, kad nutraukia nuomos sutartį gavo tik 2011 m. liepos 21 dieną, todėl pagal nuomos sutarties 11.4. punktą ši nuomos sutartis galėjo nutrūkti tik 2012 m. sausio 21 d. Atitinkamai, 2011 m. rugpjūčio 10 dieną nuomos sutartis dar buvo galiojanti, todėl naujasis nuomojamų patalpų savininkas UAB „Finiens“ turėjo teisę perleisti savo reikalavimo teises pagal šią nuomos sutartį.Įstatymas nenumato, kad nekilnojamojo turto nuomos sutarčiai būtų privaloma notarinė forma, todėl iš reikalavimų, kurie kyla iš nekilnojamojo turto nuomos sutarties, perleidimo sutarčiai notarinė forma nėra būtina. 2011 m. rugpjūčio 10 d. sutartimi dėl reikalavimo teisės perleidimo jokios esminės 2011 m. rugpjūčio 9 d. pastato pirkimo pardavimo sutarties nebuvo pakeistos.Nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad 2011 m. rugpjūčio 10 d. sutartis dėl reikalavimo teisės perleidimo buvo sudaryta tik dėl akių. Priešingai nei teigia atsakovas, ši sutartis sukėlė teisines pasekmes - UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įgijo reikalavimo teisę 10 6318,84 Lt sumą ir tokia pat suma buvo sumažintas UAB „Finiens“ įsiskolinimas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pagal 2011 m. rugpjūčio 9 d. pirkimo - pardavimo sutartį. Atsakovo aiškinimai, kad 2011 m. rugpjūčio 10 d. sutartis buvo sudaryta atgaline data yra paremta tik atsakovo spėjimais.

Atsiliepimu į atsakovo UAB „Nemuno vaistinė“ apeliacinį skundą atsakovas pagal priešieškinį UAB „Finiens“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

2011 m. rugpjūčio 10 d. sutarties sudarymo momentu nuomos sutartis dar galiojo, o naujas patalpų savininkas UAB „Finiens“ galėjo perleisti teises ir pareigas, kylančias iš nuomos sutarties - teisę gauti nuomos mokestį už laikotarpį iki nuomos sutarties pabaigos (2012 m. sausio 21 d.) ir teisę gauti 4 mėnesių kompensaciją už sutarties nutraukimą prieš terminą.CK 6.103 straipsnis numato, kad reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei. Kadangi nekilnojamojo turto nuomos sutarčiai įstatymai nenumato privalomos notarinės formos, todėl ir reikalavimų pagal nuomos sutartį perleidimo sutartis neturėjo būti tvrtinama notariškai.Sudarant reikalavimų perleidimo sutartį nebuvo jokios būtinybės keisti 2011 m. rugpjūčio 9 d. pastato pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, nes, sudarydamos reikalavimų perleidimo sutartį, sutarties šalys, remiantis CK 6.130 - 6.131 straipsniais, atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą.Nepagrįsti apelianto argumentai dėl 2011 m. rugpjūčio 10 d. sutarties dėl reikalavimų teisės perleidimo pripažinimo negaliojančia CK 1.86 straipsnio pagrindu. Sutartis dėl reikalavimo teisės perleidimo šios sutarties šalims sukėlė teisines pasekmes, nes šios sutarties pagrindu sumažėjo UAB „Finiens“ skola pagal 2011 m. rugpjūčio 9 d. pirkimo - pardavimo sutartį, o UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įgijo reikalavimo teisę pagal nuomos sutartį. Be to, sutartis dėl reikalavimo teisės perleidimo neturėjo būti patvirtinta notaro.Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovo ir atsakovo pagal priešieškinį UAB „Finiens“ elgesio sudarant sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo ir pačios sutarties dėl reikalavimo teisės perleidimo negalima pripažinti atitinkančiais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, todėl sutartis pripažintina negaliojančia CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu. Apeliantas, siekdamas pagrįsti savo reikalavimą sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu, nurodė tuos pačius argumentus, kuriuos buvo nurodęs, siekdamas priešieškinio patenkinimo kitais pagrindais. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodyta, kad ginčijama sutartis buvo sudaryta atgaline data. Priešingai, įrodyta, kad sudaryta sutartis šalims sukėlė teisines pasekmes.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 11 d. sprendimas pakeistinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno vaistinė“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 18 d. sprendimo, pagrindų, numatytų Civilinio proceso kodekso 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais, o CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra. Tačiau skundžiamas sprendimas turi būti pakeistas, iš dalies tenkinant ieškovo ieškinį, nes pirmosios instancijos teismas, vertindamas UAB ,,LNTV“ ir atsakovo UAB „Nemuno vaistinė“ 2007 m. rugsėjo 19 d. sudarytos Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygas, tinkamai neįvertino šios sutarties 11.4 punkte nustatytos vienašalio šios sutarties nutraukimo tvarkos ir sąlygų, todėl padarė iš dalies nepagrįstą išvadą dėl ieškiniu pareikšto reikalavimo priteisti kompensaciją, nutraukus sutartį minėto sutarties punkte nustatytu pagrindu, pagrįstumo.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų

Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, pagal kurią atsakovas UAB „Nemuno vaistinė“ tinkamai informavo nuomotoją apie nuomos sutarties nutraukimą nuo 2010 m. gruodžio 10 d. ir nuomos sutartis buvo nutraukta prieš terminą nuo 2010 m. gruodžio 10 d. vienasmeniškai atsakovo iniciatyva, teigia, kad teismas pažeidė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles. Pasak ieškovo, pagal nuomos sutarties 11.4. punktą, šalis nuomos sutartį vienašališkai nutraukti gali tik po to, kai nuo jos pasirašymo yra praėję ne mažiau kaip 3 metai. Šis terminas nuo sutarties sudarymo suėjo 2010 m. rugsėjo 19 d., todėl atsakovas 2010 m. birželio 10 d. dar neturėjęs teisės teikti pranešimo apie nuomos sutarties nutraukimą nuomos sutarties 11.4 punkto pagrindu.

Su tokiu apelianto teiginiu sutikti nėra pagrindo.

Pagal UAB ,,LNTV“ ir atsakovo UAB „Nemuno vaistinė“ 2007 m. rugsėjo 19 d. sudarytos Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 11.4 punkto nuostatą, bet kuri iš šalių turi teisę ne teismo tvarka vienašališkai nutraukti nuomos sutartį nesvarbu dėl kokių priežasčių ir bet kokiais kitais, nei CK ar nuomos sutartyje nustatytais pagrindais, raštu įspėdamas kitą šalį prieš 6 mėnesius iki numatomos sutarties nutraukimo datos, sumokant kitai šaliai 4 mėnesių nuomos mokesčio dydžio kompensaciją. Tame pačiame sutarties punkte taip pat nustatyta, kad toks išankstinis vienašališkas nuomos sutarties nutraukimas galimas, jei nuo sutarties pasirašymo dienos yra praėję ne mažiau kaip 3 metai.

Ieškovas pagrįstai teigia, kad 3 metų nuo sutarties pasirašymo dienos terminas suėjo 2010 m. rugsėjo 19 d., tačiau negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad 2010 m. birželio 10 d. atsakovas dar neturėjo teisės teikti pranešimo apie nuomos sutarties nutraukimą nuomos sutarties 11.4 punkto pagrindu. Šiame punkte yra aiškiai įtvirtintos šios nuostatos: 1) išankstinis vienašališkas nuomos sutarties nutraukimas galimas, jei nuo sutarties pasirašymo dienos yra praėję ne mažiau kaip 3 metai; 2) sutartį vienašališkai nutraukianti šalis turi raštu įspėti kitą šalį prieš 6 mėnesius iki numatomos sutarties nutraukimo datos; 3) sutartį vienašališkai nutraukianti šalis turi sumokėti kitai šaliai 4 mėnesių nuomos mokesčio dydžio kompensaciją. Taigi, aptariamame sutarties punkte yra aiškiai įtvirtintas draudimas vienašališkai nutraukti sutartį, nepraėjus 3 metams nuo jos pasirašymo dienos, tačiau nėra draudžiama nepraėjus šiam terminui, inicijuoti tokį sutarties nutraukimą, raštu įspėjant kitą šalį prieš 6 mėnesius iki numatomos sutarties nutraukimo datos. Atsakovas, pasinaudodamas nuomos sutarties 11.4 punkte įtvirtinta teise, 2010 m. birželio 10 d. raštu Nr. 638 nuomotojui UAB ,,LNTV“ pranešė, kad vienašališkai nutraukia nuomos sutartį nuo 2010 m. gruodžio 10 d. Ši sutarties nutraukimo data atitinka sutarties 11.4 punkte įtvirtintą nuostatą, pagal kurią vienašališkas nuomos sutarties nutraukimas galimas, jei nuo sutarties pasirašymo dienos yra praėję ne mažiau kaip 3 metai. Todėl ieškovo teiginys, kad šis pranešimas negali būti laikomas tinkamu pranešimu apie sutarties nutraukimą prieš terminą, nepagrįstas. Nėra pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog po vienašalio sutarties nutraukimo nuomininkas toliau mokėjo nuomos mokestį naujajam savininkui, vienašalio sutarties nutraukimo nepanaikino, nes nuomos sutartis nebuvo atnaujinta.

Ieškovas taip pat teigia, kad 2011 m. liepos 11 d. raštas gautas 2011 m. liepos 21 d., todėl atsakovas pagal nuomos sutarties 11.4. punktą privalėjo mokėti nuomos mokestį iki 2012 m. sausio 21 d., t. y. dar 6 mėnesius nuo pranešimo apie nuomos sutarties nutraukimą įteikimo dienos.

Su tokiu apelianto teiginiu taip pat negalima sutikti.

Įvertinusi atsakovo UAB „Nemuno vaistinė“ 2011 m. liepos 11 d. rašto Nr. 318 turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad šį raštą pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai įvertino kaip patvirtinantį faktą, jog patalpos faktiškai buvo atlaisvintos nuo 2011 m. birželio 17 d. Pažymėtina, kad minėtu raštu atsakovas informavo ieškovą, kaip naująjį nuomotų patalpų savininką, kad jis nebuvo informuotas apie patalpų savininko pasikeitimą, todėl visus pranešimus pagal nuomos sutartį siųsdavo nuomotojui UAB ,,LNTV“. Šiuo raštu atsakovas taip pat patvirtino, kad nuomos sutartis nutraukta, apie tai 2010 m. birželio 10 d. raštu informavus UAB ,,LNTV“, o patalpos atlaisvintos 2011 m. birželio 17 d., todėl nėra pagrindo skaičiuoti nuomos mokesčio nuo šios datos. 2011 m. liepos 11 d. rašto Nr. 318 turinys nesudaro jokio pagrindo vertinti jį, kaip įspėjimą apie nuomos sutarties nutraukimą.

Ieškovas savo apeliaciniu skundu taip pat teigia, kad vadovaudamasis nuomos sutarties 6.2. punktu, jis pagrįstai indeksavo pagal nuomos sutartį mokėtiną nuomos mokestį ir pagrįstai reikalavo tokio dydžio mokestį mokėti už laikotarpį iki 2012 m. sausio 21 d., nes pati teismo išvada dėl nuomos pasibaigimo datos yra nepagrįsta.

Atsižvelgdama į šį apelianto argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad nuomotojo teisė perskaičiuoti nuomos mokestį dėl infliacijos ar defliacijos buvo nustatyta nuomos sutarties 6.2 punkte, pagal kurį patalpų nuomos mokestis už einamąjį laikotarpį perskaičiuojamas kiekvienais metai nuo liepos 1 d. Šioje nutartyje jau nustatyta, kad nuomos sutartis buvo nutraukta prieš terminą nuo 2010 m. gruodžio 10 d., o patalpos atlaisvintos 2011 m. birželio 17 d. Nutrūkus nuomos teisiniams santykiams ir grąžinus patalpas nuomotojui, atsakovo, kaip nuomininko, pareiga mokėti nuomos mokestį išnyko. Taigi, išnyko ir ieškovo, kaip naujo patalpų savininko bei nuomotojo teisių perėmėjo, teisė skaičiuoti nuomos mokestį ir reikalauti jo iš atsakovo už laikotarpį po patalpų grąžinimo, o taip pat ir indeksuoti nuomos mokestį pagal nuomos sutarties 6.2 punkto nuostatą už ankstesnį laikotarpį. Tuo tarpu ieškovas nuomos mokesčio padidėjimo dėl VKĮ pareikalavo tik 2011 m. rugpjūčio 1 d., išrašydamas PVM sąskaitas-faktūras (26-27 b. l., 1 t.).

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas, uždelsęs grąžinti patalpas po nuomos sutarties nutraukimo iki 2011 m. birželio 17 d., mokėjo nuomos mokestį pagal ieškovo išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir vykdė CK 6.499 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą. Šios išvados ieškovas iš esmės neginčija ir argumentų, paneigiančių ją, nepateikė.

Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieškovo reikalavimą priteisti 49 430,31 Lt dydžio skolą, nuo šios sumos paskaičiuotus delspinigius, kompensuojamąsias palūkanas bei nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. yra pagrįstas.

Ieškovas savo apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą priteisti iš ieškovo atsakovui 43 945,12 Lt kompensacijos. Pažymi, kad šalys nuomos sutarties 11.4 punktu susitarė, jog šalis, kuri pageidaus nutraukti sutartį prieš terminą, privalės sumokėti kitai šaliai 4 mėnesių nuomos mokesčio dydžio kompensaciją.

Su tokiu apelianto teiginiu nesutikti nėra pagrindo.

Šioje nutartyje jau minėta, kad pagal 2007 m. rugsėjo 19 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 11.4 punkto nuostatą, šiame punkte numatytu pagrindu nuomos sutartį vienašališkai nutraukianti šalis turi sumokėti kitai šaliai 4 mėnesių nuomos mokesčio dydžio kompensaciją. Būtent nuomos sutarties 11.4 punkte įtvirtinta teise vienašališkai nutraukti nuomos sutartį pasinaudojo atsakovas, kaip nuomininkas (85 b. l., 1 t.). Taigi, nustačius, kad atsakovas pasinaudojo šiame sutarties punkte įtvirtinta teise nutraukti nuomos sutartį vienašališkai, nesant kitos sutarties šalies kaltės, jis privalo sumokėti nuomotojui 4 mėnesių nuomos mokesčio dydžio kompensaciją. Bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad atsakovas, nutraukęs nuomos sutartį, tokios kompensacijos nuomotojui nesumokėjo. Ši pareiga nuomos sutartį vienašališkai nutraukusiam nuomininkui neišnyko, nepaisant to, kad nuomos santykiai tarp šalių nutrūko ir patalpos buvo atlaisvintos. Taigi, su pirmosios instancijos išvada, kad pasibaigus nuomos sutarčiai, reikalavimas priteisti minėtame sutarties punkte numatytą kompensaciją yra nepagrįstas, negalima sutikti. Tačiau iš esmės pagrįstas yra skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytas argumentas, kad skaičiuodamas kompensaciją, nepagrįstai naudoja didesnį nuomos mokestį, negu nustatytas nuomos sutartyje. Iš tiesų, nuomos sutarties 6.1 punkte buvo nustatytas 7317 Lt nuomos mokestis už visą sutarties 3.1 punkte nurodytą plotą. Priskaičiavus 21 proc. PVM, šis mokestis sudaro 8853,57 Lt. Būtent tokio dydžio nuomos mokestį skaičiavo pats ieškovas (15-23 b. l., 1 t.). Nepasinaudojęs sutarties 6.2 punkte numatyta teise perskaičiuoti šį nuomos mokestį, nutrūkus nuomos santykiams, ieškovas šia teise pasinaudoti nebegali, taigi negali nuomos mokesčio indeksuoti ir apskaičiuodamas nuomos sutarties 11.4 punkte nustatytą kompensaciją. Tokiu būdu ši kompensacija sudaro 35 414,28 Lt (8853,57 Lt x 4).

Šių argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas UAB ,,LNTV“ ir atsakovo UAB „Nemuno vaistinė“ 2007 m. rugsėjo 19 d. sudarytos Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygas, tinkamai neįvertino šios sutarties 11.4 punkte nustatytos vienašalio šios sutarties nutraukimo tvarkos ir sąlygų, todėl padarė iš dalies nepagrįstą išvadą dėl ieškiniu pareikšto reikalavimo priteisti kompensaciją, nutraukus sutartį minėto sutarties punkte nustatytu pagrindu, pagrįstumo, t. y. teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles reglamentuojančias materialinės teisės normas, dėl šio pažeidimo bylą iš dalies buvo išspręsta neteisingai, ir tai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, iš dalies tenkinant ieškovo ieškinį (CPK 330 str.).

Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų

Šioje byloje pareikštu priešieškiniu atsakovas UAB „Nemuno vaistinė“ prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2011 m. rugpjūčio 10 d. ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Finiens“ sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, priešieškinį atmetė, padaręs išvadą, kad atsakovas UAB „Nemuno vaistinė“ neturi reikalavimo teisės ginčyti minėtą sutartį, atsižvelgiant į tai, kad ji nėra šio ginčijamo sandorio šalis, be to, 2011 m. rugpjūčio 10 d. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Finiens“ sutartis dėl reikalavimo teisės perleidimo nepažeidžia atsakovo UAB „Nemuno vaistinė“ teisių ir teisėtų interesų.

Nesutikdamas su šia skundžiamo sprendimo dalimi, atsakovas UAB „Nemuno vaistinė“, be kita ko, teigia, kad UAB „Finiens“ negalėjo įgyti patalpų nuomotojo teisių ir pareigų pagal ginčo nuomos sutartį, nes nuomos sutartis nebegaliojo ir pats ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ patalpų nuomotojo teisių ir pareigų pagal nuomos sutartį, parduodant pastatą su patalpomis, nebeturėjo, sutartimi dėl reikalavimo teisės perleidimo šalys faktiškai susitarė dėl neegzistuojančių UAB „Finiens“ teisių iš apelianto UAB „Nemuno vaistinė“ pagal nuomos sutartį.

Atsižvelgdama į šiuos atsakovo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje yra nustatytos ir neginčijamos aplinkybės, jog patalpas, kurios buvo nuomojamos atsakovui UAB „Nemuno vaistinė“, ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įsigijo iš pirminio nuomotojo UAB ,,LNTV“ 2010 m. spalio 20 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (3-12 b. l., 2 t.), o 2011 m. rugpjūčio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartimi jas pardavė UAB ,,Finiens“ (13-22 b. l., 2 t.). Po šios sutarties sudarymo, 2011 m. rugpjūčio 10 d. tarp UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB ,,Finiens“ buvo sudaryta sutartis, kuria UAB ,,Finiens“ perleido UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ reikalavimo teisę gauti nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. sausio 21 d. pagal 2007 m. rugsėjo 19 d. nuomos sutartį, o taip pat gauti keturių mėnesių nuomos mokestį.

Šioje nutartyje nustatyta, kad atsakovas, nutraukęs 2007 m. rugsėjo 19 d. nuomos sutartį vienašališkai savo iniciatyva, privalėjo sumokėti kitai nuomos sutarties šaliai 4 mėnesių nuomos mokesčio dydžio kompensaciją, tačiau šios prievolės neįvykdė. Taigi, nuomotojas įgijo teisę šios kompensacijos reikalauti. UAB ,,Finiens“, įgijusi patalpas nuosavybės teise, ir taip faktiškai perėmusi buvusio nuomotojo teises, įgijo teisę šios kompensacijos reikalauti iš nuomininko, nepriklausomai nuo to, kad nuomos santykiai buvo pasibaigę. Taigi, teigti, kad ginčijama sutartimi buvo perleistas reikalavimas, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas, nėra pagrindo. Aplinkybė, kad atsakovas UAB ,,Nemuno vaistinė“ šioje byloje įrodė, jog jam pareikštas reikalavimas dėl nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. sausio 21 d. yra nepagrįstas, taip pat nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ginčijama sutartimi buvo perleistas reikalavimas, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas ir kad sutartis negalioja visa apimtimi bei pažeidžia atsakovo teises: nustačius, kad dalis ginčijama sutartimi perleisto reikalavimo yra nepagrįsta, atsakovo teisės yra apgintos, atmetus šią reikalavimo dalį. Pažymėtina, kad pagal CK 6.107 straipsnio 1 dalies nuostatą, skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Tokia teise atsakovas šioje byloje pasinaudojo. Taigi, dalies ginčijamos sutarties pripažinimas negaliojančia tuo pagrindu, kad dalis perleisto reikalavimo yra nepagrįsta, būtų perteklinis ir jokių teisinių pasekmių nesukeltų.

Nėra pagrindo sutikti ir su atsakovo teiginiu, kad sutartis dėl reikalavimo teisės perleidimo neturi dalyko ir negalioja, nes prieštarauja sandorio esmei. Ginčijamoje sutartyje yra aiškiai apibrėžtas perleidžiamas reikalavimas, kilęs iš 2007 m. rugsėjo 19 d. nuomos sutarties, o aplinkybė, kad dalies perleisto reikalavimo pagrįstumas šioje byloje buvo paneigtas, nesudaro pagrindo teigti, kad ginčijamos sutarties nuostatos prieštarauja sandorio esmei. Pažymėtina, kad pats apeliantas teigia, jog ginčijama sutartis yra bevertė, t. y. iš esmės pripažįsta, kad jo teisių ši sutartis negali pažeisti.

Nėra pagrindo sutikti ir su apelianto teiginiu, kad sudarant sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo, buvo pažeisti įstatymų reikalavimai sandorio formai, nes ja buvo keičiama nesumokėtos pastato kainos dalies mokėjimo tvarka.

Atsiskaitymo pagal 2011 m. rugpjūčio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kuria patalpos buvo parduotos UAB ,,Finiens“, tvarka buvo nustatyta šios sutarties IV skyriuje. Tuo tarpu ginčijama 2011 m. rugpjūčio 10 d. reikalavimo perleidimo sutartimi šalys tik susitarė sumažinti pagal pirkimo-pardavimo sutartį atsiradusį UAB ,,Finiens“ į įsiskolinimą reikalavimų perleidimo sumos dydžiu. Taigi, teigti, kad šia sutartimi buvo pakeista ar papildyta pirkimo –pardavimo sutartis ir ginčijama sutartis taip pat turėjo būti notarinės formos, nėra pagrindo. Be to, ginčijamos sutarties nuostata, kuria buvo sumažintas UAB ,,Finiens“ įsiskolinimas, niekaip nesusijusi su atsakovo teisėmis ir pareigomis ir jų nepažeidžia.

Pažymėtina ir tai, kad apelianto teiginiai, jog sutartimi dėl reikalavimo teisės perleidimo nebuvo siekiama sukurti teisinių padarinių, ji atgaline data buvo sudaryta dėl akių, nėra pagrįsti faktiniais bylos duomenimis. Šioje nutartyje jau pasisakyta, kad dalis ginčijama sutartimi perleisto reikalavimo yra pagrįsta ir įrodyta šioje byloje. Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu ieškovas pareiškė reikalavimą atsakovui šioje byloje ir dalis šio reikalavimo tenkinama. Taigi, teigti, kad sutartis nesukėlė jokių teisinių pasekmių, nėra jokio pagrindo. Niekuo nepagrįstas ir atsakovo teiginys, kad sutartis dėl reikalavimo teisės perleidimo prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei.

Šių argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nesudaro.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, išskyrus išvadas dėl ieškovo ieškinio dalies, kuria buvo pareikštas reikalavimas priteisti kompensaciją dėl nuomos sutarties nutraukimo, bei pažymi, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui teisiškai nėra reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Pareikšdamas ieškinį šioje byloje, ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sumokėjo 4789 Lt žyminio mokesčio valstybei (33-34 b. l., 1 t.). Pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus ir ieškovo ieškinį patenkinus iš dalies, šių ieškovo išlaidų dalis, proporcinga patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, priteistina iš atsakovo (CPK 93 str. 2 d.).

Paduodamas apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sumokėjo 4789 Lt žyminio mokesčio valstybei (199 b. l., 2 t.). Ieškovo apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, šių ieškovo išlaidų dalis, proporcinga patenkintai jo reikalavimų daliai, priteistina iš atsakovo (CPK 93 str. 3 d.).

Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 18 d. sprendimą.

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 18 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinys, panaikinti ir ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno vaistinė“ 35 414,28 Lt (trisdešimt penkių tūkstančių keturių šimtų keturiolikos litų ir 28 ct) kompensaciją už 2007 m. rugsėjo 19 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 07/09/19 vienašališką nutraukimą.

Kitą ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno vaistinė“ 1054 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 18 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Danguolė MartinavičienėAlvydas PoškusDonatas Šernas