Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. R. ir R. R. pareiškimą suinteresuotam asmeniui L. V. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas konkrečiu atveju turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008).

Iš pateiktų teismui rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjo R. R. sutuoktinė ir pareiškėjo R. R. motina V. R. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nesikreipė į notaro biurą dėl turto paveldėjimo po savo sutuoktinės ir motinos mirties. Pareiškėjai pateikė teismui AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ pažymą, AB „Klaipėdos bendrabutis“ pažymas bei sąskaitą ir apmokėjimą, kurie patvirtina, kad pareiškėjai mokėjo mokesčius už butą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėto buto 58/100 dalis VĮ Registrų centre įregistruota R. R. ir V. R. vardu. V. R. įpėdiniai dėl turto paveldėjimo į notarą nesikreipė, testamentų registre nėra įregistruotų V. R. sudarytų testamentų. Pareiškėjas R. R. nuo 2004-01-13 yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). 2012-10-18 surašytu testamentu R. R. nusprendė visą minėtą jam priklausantį butą palikti sūnui R. R.. R. R. po jo motinos V. R. mirties apsigyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), ir jame su šeima gyvena iki šiol, jį prižiūri ir tvarko, moka visus komunalinius ir eksploatacinius mokesčius.

Valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnio 1 dalis).

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apie palikimo priėmimą, faktiškai pradėjus turtą valdyti, teismas sprendžia iš įpėdinio veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t.y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartį Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį Nr. 3K-3-484/2011; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį Nr. 3K-3-657 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad gali būti reikšmingi asmens veiksmai atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to teismas daro išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes gali patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet gali atmesti dėl nenuoseklumo kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus, prieštaraujančius vėlesniems veiksmams ir aiškinimams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį Nr. 3K-3-586/2007 ir kt.). Pažymėtina tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai valdyti turtą, reikšmingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimą, pobūdis. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas (būstas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą būste po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą jame, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat būsto priežiūrą, prievolių, susijusių su būstu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį Nr. 3K-3-586/2007; 2010 m. spalio 7 d. nutartį Nr. 3K-3-398/2010; kt.).

Teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėjai priėmė savo artimųjų palikimą po jų mirties faktiniu turto valdymu, vadovaujasi įrodymais, o taip pat CK 1.5 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad sprendžiant tokio pobūdžio bylas, būtina vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Pareiškėjai nurodė, kad po V. R. mirties buto dalimis kaip savomis nuolat naudojosi pareiškėjai, prižiūri šį butą, jame gyveno, tvarko, moka visus komunalinius mokesčius. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėjai įrodė aplinkybę, kad po V. R. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktiškai pradėję paveldimą turtą valdyti, todėl pareiškėjų reikalavimas nustatyti tokį juridinę reikšmę turintį faktą yra tenkintinas (CK 5.51. straipsnis, CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtintą Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgą, Teismų praktika Nr. 24, b.l. 216). Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 448 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti pareiškėjų R. R. ir R. R. pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą faktiškai valdydami priėmė R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas V. R., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.