Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-07-03 · Civilinė byla Nr. 2-1190/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-02-14Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2013-04-16Vilniaus apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-07-03Lietuvos apeliacinis teismas
  4. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-11-28Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-03
Bylos Nr.
2-1190/2014
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-11160-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Gudžiūnienė
Atsakovas
L. V.
Ieškovas
M. M.
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1190/2014
Teismo proceso Nr. 2-01-3-11160-2012-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 122.4.; 129.13. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-3573-464/2013 išnagrinėtas ieškovės M. M. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal 2013 m. rugsėjo 4 d. teismo patvirtintą taikos sutartį.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartimi patvirtino tarp ieškovės M. M. ir atsakovo L. V. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei 180 000 Lt: 40 000 Lt iki 2013 m. rugsėjo 3 d.; 140 000 Lt sutartyje nustatytais terminais, paskutinę įmoką atliekant ne vėliau kaip 2015 m. balandžio 30 d.

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl 7 623,60 Lt skolos išieškojimo iš atsakovo, taip pat išieškoti iš atsakovo 0,02 proc. palūkanas nuo pradelstos sumokėti sumos (7 500 Lt) už kiekvieną pradelstą dieną nuo 2014 m. balandžio 8 d. iki prievolės įvykdymo. Ji nurodė, kad atsakovas pažeidė Taikos sutartyje nustatytą skolos grąžinimo grafiką ir pradelsti mokėjimai yra lygūs 7 500 Lt. Pagal Taikos sutarties 6 punktą atsakovas taipogi turi sumokėti 123,60 Lt dydžio palūkanas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 23 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir išdavė jai vykdomąjį raštą dėl 7 623,60 Lt, 0,02 proc. procesinių palūkanų išieškojimo iš atsakovo.

Teismas nurodė, kad atsakovas nevykdo savo įsipareigojimų, nustatytų Taikos sutartyje, kas sudaro pagrindą tenkinti ieškovės prašymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą atmesti. Jis teigia, kad mokėjimai pagal Taikos sutartį buvo sustabdyti, nes tarp šalių vyksta derybos, kuriomis siekiama visą įsiskolinimą padengti perleidžiant ieškovei nuosavybės teises į vieną iš ieškovei įkeistų žemės sklypų. Taigi ieškovė nesąžiningai kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo skundą atmesti, skirti apeliantui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis 20 000 Lt baudą, pusę šios baudos skiriant jai. Ji nurodo, kad tarp šalių apelianto minimos derybos nevyko. Akivaizdu, kad teismui atskirasis skundas pateiktas siekiant vilkinti apelianto įsipareigojimų vykdymą. Tokie veiksmai yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl vykdomojo rašto išdavimo sąlygų

Teisminio bylos nagrinėjimo metu šalys gali sudaryti taikos sutartį, kuria tarpusavio nuolaidomis įsipareigoja užbaigti teisminį ginčą ir iš dalies įvykdyti vienos kitai pareikštus ieškinio reikalavimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis turi šalims galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis). Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-61/2008).

Taikos sutartis, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad, taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kapitalo valdymo grupė“ v. UAB „Penki kontinentai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-372/2010). Taigi vykdomojo rašto išdavimas dėl neįvykdytos taiko sutarties dalies siejamas su nustatymu, kad viena iš sutarties šalių pažeidė (neįvykdė) joje nustatytų prievolių (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

Pagal bylos medžiagą Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartimi patvirtino tarp apelianto ir ieškovės sudarytą taikos sutartį, kuria apeliantas inter alia prisiėmė prievolę sumokėti ieškovei sutartyje nustatytais terminais ir tvarka 180 000 Lt. Taikos sutarties 5.1 punkte nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 15 d. iki 2014 m. balandžio 15 d. apeliantas įsipareigojo iki kiekvieno mėnesio 15 dienos mokėti ieškovei po 1 500 Lt. Praleidęs skolos mokėjimo terminus, apeliantas Taikos sutarties 6 punktu įsipareigojo už kiekvieną pradelstą dieną mokėti ieškovei 0,02 procento laiku nesumokėtos sumos dydžio palūkanas.

Ieškovė teismui pateiktame prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodė, kad apeliantas neatliko mokėjimų bendrai 7 500 Lt sumai ir taip pažeidė Taikos sutarties 5.1 punkte nustatytą įmokų grafiką. Šiuos paaiškinimus patvirtina pateiktas ieškovės sąskaitos išrašas (b. l. 143-146) bei paties apelianto pozicija pripažįstant nurodytą aplinkybę (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Atskirajame skunde apeliantas nurodo, jog mokėjimus jis sustabdė, kadangi tarp šalių buvo vedamos derybos dėl visiško atsiskaitymo, tačiau jokių šį teiginį patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta. Tą, t. y. kad tarp šalių būtų vykusios derybos ir ji būtų suteikusi leidimą apeliantui sustabdyti savo prievolių vykdymą, neigia ir ieškovė. Taigi apelianto veiksmai vienašališkai sustabdant savo prievolių, kurios nustatytos res judicata galią turinčiame teismo procesiniame sprendime (CPK 18 straipsnis), neatitinka sąžiningo ir apdairaus elgesio standarto. Pažymėtina, kad siekdamas įrodyti savo teiginius apeliantas turėjo teikti juos galinčius patvirtinti įrodymus, tačiau neapsiriboti tik deklaratyviais teiginiais (CPK 12, 178 straipsniai). Nurodyta implikuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs taikos sutarties dalinio neįvykdymo faktą, pagrįstai ieškovei nutarė išduoti vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies.

Dėl išdėstyto atskirasis skundas pripažįstamas nepagrįstu ir atmetamas, o apskųsta teismo nutartis paliekama nepakeista.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

Ieškovė atsiliepime į atskirąjį prašymą suformulavo prašymą skirti apeliantui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis 20 000 Lt baudą, pusę šios baudos skiriant jai.

CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, teismas gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį, t. y. kreipiantis į teismą kitu tikslu nei siekiant realiai apginti savo teisę. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad apelianto procesinis elgesys teikiant atskirąjį skundą galėtų būti traktuojamas kaip piktnaudžiavimas apeliacijos teise. Vien tik atskirojo skundo pripažinimo nepagrįstu faktas per se nereiškia, kad jį pateikęs asmuo siekė kito tikslo nei panaikinti jo atžvilgiu priimtą nepalankų teismo procesinį sprendimą. Ieškovės nuomonė dėl apelianto tikrųjų tikslų teikiant atskirąjį skundą nesant akivaizdžių įrodymų apie nesąžiningą pastarojo procesinį elgesį negali būti pagrindas apelianto atžvilgiu taikyti CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą. Dėl to ieškovės prašymas skirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Netenkinti ieškovės M. M. prašymo skirti atsakovui L. V. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Teisėja Rasa Gudžiūnienė