- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-28
- Bylos Nr.
- 2-1859/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-11160-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audronė Jarackaitė
- Atsakovas
- L. V.
- Ieškovas
- M. M.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Audronė Jarackaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo L. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3573-464/2013, kuria patenkintas ieškovės M. M. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013-09-04 nutartimi (I b. t., 133-135 l.) patvirtino taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovės M. M. ir atsakovo L. V., pagal kurią atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 180 000 Lt: 40 000 Lt iki 2013-09-03 (sutarties 4 p.); 140 000 Lt tokia tvarka ir terminais: per 2013-09-15 – 2014-04-15 laikotarpį kas mėnesį kiekvieno mėnesio 15 d. mokėti po 1 500 Lt (iš viso 12 000 Lt), pirmąjį mokėjimą atliekant 2013-09-15, ir iki 2014-04-30 sumokėti 58 000 Lt (sutarties 5.1 p.); per 2014-05-15 – 2015-04-15 laikotarpį kas mėnesį kiekvieno mėnesio 15 d. mokėti po 1 500 Lt (iš viso 18 000 Lt), pirmąjį mokėjimą atliekant 2014-05-15, ir iki 2015-04-30 sumokėti 52 000 Lt (sutarties 5.2. p.). Praleidęs taikos sutartyje numatytus skolos mokėjimo terminus, už kiekvieną pradelstą dieną atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovei 0,02 proc. nuo laiku nesumokėtos sumos dydžio palūkanas (sutarties 6 p.) (toliau – Taikos sutartis).
Šalies argumentai
Ieškovė 2014-04-08 kreipėsi į teismą su prašymu (I b. t., 141-142 l.) išduoti vykdomąjį raštą išieškoti iš atsakovo 7 500 Lt skolą ir 0,02 proc. palūkanas nuo pradelstos sumokėti sumos (7 500 Lt) už kiekvieną pradelstą dieną nuo 2014-04-08 iki prievolės įvykdymo, nurodžiusi, kad atsakovas pažeidė Vilniaus apygardos teismo 2013-09-04 nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje nustatytą skolos grąžinimo grafiką, ir pradelsti mokėjimai sudaro 7 500 Lt. Ieškovės teigimu, remiantis Taikos sutarties 6 punktu, atsakovas turi sumokėti 0,02 proc. palūkanas, kurių dydis 2014-04-07 yra 123,60 Lt; nors Taikos sutartyje nustatytų įsipareigojimų įvykdymas yra užtikrintas svetimo turto hipoteka, pagal CK 4.195 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią subsidiarią įkaito davėjo ir skolininko atsakomybę, prašyme nurodytų sumų išieškojimas visų pirma turi būti nukreiptas į pagrindinio skolininko turtą, o tik jo nepakankant, įsiskolinimas gali būti išieškomas iš hipotekos sutartimi įkeisto turto.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2014-04-23 nutartimi (I b. t., 160-161 l.) patenkino ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2014-07-03 nutartimi paliko nepakeistą 2014-04-23 teismo nutartį, netenkindamas atsakovo skundo (I b. t., 177-179 l.).
Vilniaus apygardos teisme 2014-06-10 gautas ieškovės prašymas (I b. t., 182-183 l.) išduoti vykdomąjį raštą išieškoti iš atsakovo 61 000 Lt skolą ir 0,02 proc. palūkanas nuo pradelstos sumokėti sumos (61 000 Lt) už kiekvieną pradelstą dieną nuo 2014-06-09 iki prievolės įvykdymo. Prašyme ieškovė nurodė, kad atsakovas ir toliau nevykdo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį prisiimtų įsipareigojimų dėl skolos grąžinimo; tai sudaro pagrindą išduoti vykdomąjį raštą dėl išieškojimo nesumokėtų skolos sumų ir palūkanų (palūkanų suma 2014-06-09 yra 488 Lt).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014-08-19 nutartimi (I b. t., 197-198 l.) patenkino ieškovės prašymą – išdavė ieškovei vykdomąjį raštą išieškoti iš atsakovo 61 488 Lt skolą, taip pat 0,02 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojant jas nuo skolos sumos (61 000 Lt) nuo 2014-06-09 iki skolos ieškovei grąžinimo dienos. Teismas nurodė, kad atsakovas toliau nevykdo savo įsipareigojimų, nustatytų Taikos sutartyje (5.1-2 p., 6 p.), ir tai sudaro pagrindą tenkinti ieškovės prašymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas atskirajame skunde (I b. t., 205-207 l.) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014-08-19 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Nurodo, kad nepagrįstas skundžiamos nutarties teiginys, jog atsakovas nesilaiko Taikos sutarties ir vengia vykdyti savo prievoles sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, kadangi, įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria buvo patvirtinta Taikos sutartis, jis tinkamai ir laiku vykdė pagal Taikos sutartį mokėjimus, o tolimesni mokėjimai buvo nutraukti dėl to, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo pradėtos derybos dėl viso įsiskolinimo padengimo, perleidžiant ieškovei nuosavybės teises į trečiojo asmens UAB „Aksvelus“ žemės sklypą, įkeistą, užtikrinant Taikos sutartyje nustatytų įsipareigojimų įvykdymą. Atsakovo teigimu, ieškovė nesilaiko Taikos sutartyje nustatytų sąlygų ir iš esmės piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis; nors Taikos sutarties 10 punkte nustatyta, jog ieškovė sutinka, kad taikos sutartimi prisiimtas pinigines prievoles įvykdytų bet kuris trečiasis asmuo, ir tai bus laikoma tinkamu šios sutarties vykdymu iš atsakovo pusės, ir ieškovei ne kartą buvo siūlyta padengti visą atsakovo skolą iš trečiojo asmens turto, įkeisto užtikrinant Taikos sutartyje nustatytų įsipareigojimų įvykdymą, ieškovė atsisako priimti šį prievolės įvykdymą; tokiu būdu nepagrįstai didinamas atsakovo įsiskolinimas, kadangi jam tenka prievolė mokėti 0,02 proc. palūkanas. Pasak atsakovo, ieškovei sutikus su trečiojo asmens nekilnojamojo turto įkeitimu, realiai nesiekiant išieškoti atsakovo įsiskolinimo iš šio turto, neteisėtai apribojama trečiojo asmens teisė disponuoti jam priklausančiu turtu, be to, tikėdamasis, kad ieškovė laikysis Taikos sutarties 10 punkto, atsakovas sudarė su trečiuoju asmeniu susitarimą dėl tarpusavio prievolių užskaitymo. Atsakovo teigimu, ieškovė elgiasi nesąžiningai ir piktybiškai siekia pabloginti atsakovo padėtį; jei ieškovė siektų realaus prievolės įvykdymo, ji galėtų bet kuriuo momentu ir visa apimtimi patenkinti savo reikalavimą, nukreipdama išieškojimą į trečiojo asmens UAB „Aksvelus“ įkeistą turtą.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą (II b. t., 2-3 l.) prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2014-08-19 nutartį, be to, skirti atsakovui baudą CPK 95 straipsnio pagrindu, pusę baudos sumos priteisiant jai. Nurodo, kad, remiantis CK 4.195 straipsnio 1 dalimi, tarp atsakovo ir įkaito davėjo UAB „Aksvelus“ egzistuoja subsidiari atsakomybė, kurios pagrindu išieškojimas dėl pažeistos prievolės visų pirma turi būti nukreipiamas į pagrindinio skolininko turtą ir, tik jo nepakankant, vykdomas išieškojimas iš hipotekos sutartimi įkeisto turto. Ieškovės nuomone, atskirojo skundo teiginys, jog ieškovė nevykdo Taikos sutarties 10 punkto nuostatų ir nepriima piniginės prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens, prieštarauja objektyviai tikrovei – ieškovė neprašo vykdomojo rašto išdavimo dėl dviejų trečiojo asmens už atsakovo prievolę atliktų mokėjimų, o atsakovo argumentas dėl derybų su ieškove nepagrįstas šias aplinkybes patvirtinančiais įrodymais. Ieškovės teigimu, sistemingai skųsdamas teismo nutartis dėl vykdomojo rašto išdavimo ir nepagrįsdamas savo argumentų jokiais įrodymais, atsakovas sąmoningai vilkina išieškojimo procesą, kas sudaro pagrindą taikyti jam poveikio priemonę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje (baudą).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Dėl vykdomojo rašto išdavimo pagrindo
Teisminį ginčą inicijavusios šalys bylos nagrinėjimo metu gali sudaryti taikos sutartį, kuria tarpusavio nuolaidomis įsipareigoja užbaigti teisme pradėtą ginčą ir iš dalies įvykdyti vienos kitai pareikštus ieškinio reikalavimus (CK 6.983 str. 1 d., CPK 140 str. 3 d.). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra privertinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str.). Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 str. 3 d.).
Pagal teismų praktiką, teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-31 nutartis c. b. Nr. 3K-3-61/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2014-11-06 nutartis c. b. Nr. 2-1818/2014). Taikos sutarties, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad, jos šaliai nevykdant sutartimi jai nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-09-20 nutartis c. b. Nr. 3K-3-437/2013, 2010-10-04 nutartis c. b. Nr. 3K-3-372/2010). Teismo sprendimą dėl vykdomojo rašto (ne)išdavimo pagal taikos sutartį ar jos dalį lemia buvimas aplinkybių, įrodančių, kad viena iš sutarties šalių pažeidė (neįvykdė) sutartyje nustatytas prievoles (CPK 646 str. 3 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-07-18 nutartis c. b. Nr. 2-1777/2013, 2014-09-19 nutartis c. b. Nr. 2-1359/2014).
Iš ieškovės 2014-06-09 prašymo turinio matyti, kad ieškovė vykdomojo rašto išdavimo pagrindą sieja su nevykdymu 2013-09-04 apygardos teismo nutartimi patvirtintos Taikos sutarties 5 ir 6 punktuose nustatytų sąlygų, t. y. neįvykdžius įsipareigojimų sumokėti po 1 500 Lt už 2014 m. balandžio ir gegužės mėn., taip pat 58 000 Lt – iki 2014-04-30, dėl ko mokėtinos Taikos sutartyje numatytos 0,02 proc. dydžio palūkanos. Atsakovas neginčija pirmiau nurodytų skolos sumų nesumokėjimo ieškovei fakto.
Bylos dokumentų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog atsakovas neįvykdė dalies teismo nutartimi patvirtintos Taikos sutarties sąlygų (Taikos sutarties 5 p., 6 p.), ir pagrįstai nutarė išduoti ieškovei vykdomąjį raštą išieškoti iš atsakovo 61 000 Lt skolą, 0,02 proc. palūkanas, susidariusias iki 2014-06-09 (488 Lt), bei 0,02 proc. procesines palūkanas nuo 2014-06-09 iki skolos ieškovei grąžinimo dienos (I b. t., 197-198 l.; CPK 646 str. 3 d.).
Apygardos teismo išvados nepaneigia apelianto argumentas, jog mokėjimų, dėl kurių išieškojimo ieškovė prašė teismo išduoti vykdomąjį raštą, nutraukimą lėmė aplinkybė, kad tarp ieškovės ir atsakovo pradėtos derybos dėl viso įsiskolinimo padengimo.
Civilinio proceso įstatyme įtvirtintas onus probandi (įrodinėjimo naštos) principas, kuriuo siekiama užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, reikalauja, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str., 179 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju nepateikta objektyvių įrodymų, kad apeliantas ir ieškovė būtų sudarę susitarimą dėl Taikos sutarties ginčo sąlygų (5 ir 6 p.) vykdymo tvarkos pakeitimo, o ieškovė procesiniuose dokumentuose tai neigia, nurodydama, kad nevyko ir net nebuvo pradėtos atsakovo minimos derybos (CPK 12 str., 178 str.).
Be to, atsižvelgiant į tai, kad skundžiama nutartimi buvo išspręstas ieškovės prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl Taikos sutarties sąlygų, kuriose prievoliniai įpareigojimai nustatyti tik apeliantui, nėra teisinio pagrindo svarstyti apelianto nurodytą klausimą dėl kitose Taikos sutarties sąlygose aptartų ieškovės teisių ir / ar pareigų (CPK 646 str. 3 d., 648 str. 1 d. 4 p.).
Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas neriboja teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties šalių teisės inicijuoti priverstinį sutarties sąlygose įtvirtintų įpareigojimų vykdymą, jei tam yra faktinis ir teisinis pagrindas (CPK 646 str. 3 d.). Taigi apeliantas, teigdamas, kad ieškovė nesilaiko Taikos sutartimi prisiimtų prievolių, turi teisę nustatyta tvarka reikalauti tinkamo jų vykdymo, savo reikalavimą pagrįsdamas jį patvirtinančiais įrodymais (CPK 111 str. 2 d. 5 p., 646 str. 3 d.).
Išdėstytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę baudos priteisiant jai (CPK 95 str.).
Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.
CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dėl teismo nutarties išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą gali būti paduotas atskirasis skundas. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės 2014-06-09 prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo yra pareikštas dėl kitų taikos sutartyje nustatytų sumų ir mokėtinų skirtingais laikotarpiais, nei buvo prašoma ankstesniame ieškovės prašyme. Taigi apeliantas turi neabejotiną subjektinę teisę patikrinti apeliacine tvarka teismo nutarties, kuria buvo išspręstas šis ieškovės prašymas, teisėtumą ir pagrįstumą. Vien tik atskirojo skundo pripažinimo nepagrįstu faktas per se nereiškia, kad jį pateikęs asmuo siekė kito tikslo, nei panaikinti jo atžvilgiu priimtą nepalankų teismo procesinį sprendimą. Ieškovės nuomonė dėl apelianto tikslų, teikiant atskirąjį skundą, nesant akivaizdžių įrodymų apie nesąžiningą jo procesinį elgesį, negali būti pagrindas apelianto atžvilgiu taikyti CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą. Dėl to netenkintinas ir ieškovės prašymas skirti apeliantui baudą (CPK 95 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartį.