Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-11-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2238-859/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-11-08
Bylos Nr.
1-2238-859/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17829-2022-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vladimir Berezovskij
Kaltinamasis
Y. V.
Advokatai
Jolanta Klimavičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2238-859/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17829-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij,sekretoriaujant Dainorai Šuopytei,dalyvaujant prokurorei Agnei Šneiderienei,kaltinamajai Y. V., jos gynėjai advokatei Jolantai Klimavičienei,laiduotoju būti paskirtam prašiusiam O. M.,vertėjai Helena Žemaitėl,

viešame žodiniame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Y. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirbanti, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Y. V. 2022 m. gegužės 20 d. apie 18.36 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 2,14 promilių neblaivumą.

Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo.

Kaltinamoji nebuvo kaltinama padariusi labai sunkų nusikaltimą, o po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esanti kalta ir pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Apklausęs kaltinamąją ir įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, teismas nustatė, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Prokurorė ir gynėja sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu. Todėl įrodymų tyrimas buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnio 1 dalis).

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji Y. V. kalta prisipažino ir parodė, kad vartojo stiprų alkoholį namie, negalvojo, kad yra neblaivi ir todėl ir sėdo už vairo. Moteris iš jos atėmė raktelius, nes pamatė jog važiuoja priešpriešine juosta.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji Y. V. jai pareikšto įtarimo esmę suprato, dėl jo prisipažino pilnai. Jai priklauso lengvasis automobilis „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ji nuolat naudojosi, juo vyksta į darbą. <...> 2022 m. gegužės 20 d. apie 12.00 val. ji telefonu sužinojo blogas naujienas iš giminių, kurie yra (duomenys neskelbtini), šios žinios yra susijusios su (duomenys neskelbtini). Minėtos naujienos ją labai nuliūdino ir nusiraminimui ji nusprendė išgerti alkoholio. Ji išgėrė viskio, galimai apie 100 ml. Tuo metu ji buvo namuose, išgėrė būdama viena. Minėtą dieną ji visai nieko nebuvo valgiusi, išgerdama alkoholio taip pat neužkando. Išgėrusi ji tvarkėsi namuose, o vakare 18.00 val. jai reikėjo vykti į darbą. Ji jautėsi gerai, nesijautė nei girta, nei išgėrusi, net nepagalvojo, kad gali būti neblaivi, todėl ji atsisėdo į savo aukščiau minėtą automobilį ir nuvyko į darbą. Parkuodamasi netoli savo darbo vietos, ji nežymiai vienu ratu užvažiavo ant bordiūro. Prisiparkavus ir išjungus variklį prie jos priėjo jai nepažįstama moteris ir iš užvedimo spynelės ištraukė automobilio raktus, o vėliau buvo iškviesta policija. Atvykę policijos pareigūnai jai pasiūlė pasitikrinti blaivumą, ji buvo tikrinta du kartus. Alkotesterio parodymų ji neginčija, bet buvo labai nustebusi, kad buvo nustatytas girtumas ir dar toks didelis, nes buvo išgėrusi visai nedaug, be to jau buvo praėjusios 5-6 valandos nuo to momento kai ji vartojo alkoholį. Policijos pareigūnai jai nepaaiškino, kad ji valandos bėgyje gali kreiptis į gydymo įstaigą ir savo lėšomis atlikti neblaivumo nustatymo tyrimą. Jei jai būtų paaiškinta tokia galimybė, ji mano, kad ją būtų pasinaudojusi (b. l. 72-73).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios parodymų teisiamajame posėdyje, jos kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys, kurie buvo paskelbti byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 291 straipsnis).

BIRT žiūryklės duomenimis 2022 m. gegužės 20 d. registruotas įvykis – pranešėja iš nepažįstamos moters ištraukė automobilio raktelius, kuri norėjo važiuoti su automobiliu „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja L. M. parodė, kad 2022 m. gegužės 20 d. apie 18.36 val., ji, važiuodama automobiliu (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, pastebėjo iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę į priešpriešinę eismo juostą sukantį automobilį „OPEL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Sukant anksčiau nurodytam automobiliui į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę, jis vos neatsitrenkė į automobilį, kuriuo ji važiavo. Pasukus automobiliui „OPEL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) gatvę, pamatė automobilio vairuotojo sėdimoje vietoje sėdinčią moterį. Moters vairuojamas automobilis „OPEL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vingiavo per eismo juostą, nors automobilis važiavo labai lėtai, automobilis vieną kartą buvo užvažiavęs ant šaligatvio (tai įvyko (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini)). Automobiliui „OPEL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvažiavus ant šaligatvio, iš automobilio vairuotojo sėdimos vietos išlipo moteris, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, apie 165 cm ūgio, šviesių plaukų, surištų „kasyte“. Moteris galimai išlipo iš automobilio, kad įvertinti situaciją, jai užvažiavus ant šaligatvio. Nurodyta moteris svirduliavo, jos judesiai buvo nekoordinuoti. Nusprendė, kad yra tikslinga privažiuoti prie nurodyto automobilio „OPEL“. Užstačius automobilį „OPEL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš priekio, pamatė, kad anksčiau nurodyta moteris jau sėdi automobilio „OPEL“ viduje, vairuotojo sėdimoje vietoje. Jai priėjus prie vairuotojo sėdimos vietos durelių, bei jas atidarius, pajuto nuo vairuotojos, sėdimoje vietoje sėdinčios moters sklindantį stiprų alkoholio kvapą. Suprato, kad automobilį „OPEL“ vairavusi moteris yra neblaivi. Automobilio variklis nebuvo užvestas. Ji ištraukė automobilio „OPEL“ raktą iš automobilio užvedimo spynos, ir nurodė moteriai, kad kvies į įvykio vietą policijos pareigūnus, ką ji ir padarė. Pranešus apie šį įvykį bendruoju pagalbos numeriu, atvykę policijos pareigūnai alkotesterio pagalba nustatė nurodytai moteriai virš dviejų promilių girtumą (b. l. 31-32).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas V. M. parodė, kad 2022 m. gegužės 20 d. apie 18.29 val. gavo pranešimą, kad pranešėja iš nepažįstamos moters automobilio ištraukė raktelius, kuriuo norėjo važiuoti, galimai neblaivi. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini) į juos kreipėsi pranešėja L.. Kuri jiems paaiškino, kad jai važiuojant (duomenys neskelbtini) g. pamatė keistai manevruojantį automobilį „Opel Meriva“. Taip pat, pranešėja teigė, kad automobilis sustojo prie (duomenys neskelbtini), kai užvažiavo ant bordiuro. Sustojo ir pranešėja, bei priėjusi prie automobilio „Opel Meriva“ iš jo ištraukė užvedimo raktelius. Pranešėja sakė, kad prie automobilio vairo sėdėjo moteris ir automobilyje daugiau nieko nebuvo. Jie priėjo prie automobilio, prie kurio stovėjo moteris, kaip vėliau paaiškėjo (duomenys neskelbtini) pilietė. Paklausus ar ji vartojo alkoholį pastaroji atsakė, kad vartojo. Tada jam paklausus, kada ji vartojo alkoholį ji atsakė, kad ryte. Paklausė ar ji vairavo automobilį „Opel Meriva“, pastaroji atsakė, kad taip. Jie nusivedė patikrinti blaivumą alkotesteriu. Kur buvo jai nustatytas 2,14 promilių girtumas, antru pūtimu pripūtė 2,44 promiles (b. l. 36).

Iš esmės panašias įvykio aplinkybes liudytojas V. M. nurodė ir savo tarnybiniame pranešime (b. l. 12).

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas garso įrašas, gautas iš bendrojo pagalbos centro (toliau - BPC). <...> Girdimas moters (toliau- M) ir BPC darbuotojo balsas (toliau- BPC). <...>. M- mes, aš ištraukiau raktelius moteriai kuri visiškai girta važiavo su mašina, Žvėryne; BPC- taip, tai būtų Vilniaus miestas, taip? M- taip, Vilniaus miestas (duomenys neskelbtini) gatvė. (duomenys neskelbtini) gatvė (duomenys neskelbtini); BPC- moteris yra jūsų pažįstama?; M- ne, visai nepažįstama ir visiškai girta už vairo, bet nu galite greičiau; BPC- automobilio markė kokia būtų; M- Opel; BPC- Opel. O, valstybinis numeris; M-(duomenys neskelbtini); BPC- (duomenys neskelbtini); M-(duomenys neskelbtini); BPC- (duomenys neskelbtini)?; M- taip; BPC- jūsų vardas pavardė?; M- L. M.. Bet žinokit mes skubam; BPC- supratau, gerai, iškart informuojame policija. Laukite; <...> (b. l. 48).

Apžiūros protokole nurodyta, kad peržiūrėti vaizdo įrašai iš „Body cam“. Vaizdo įrašo pavadinimas „2022_0520_183346_014“ <...>. Paleidus vaizdo įrašą apačioje, kairėje pusėje matomas užrašas: „VLN_PR_608FA4 2022/05/20“ ir besikeičiantis laikas, kuris prasideda 18:33:15. Vaizdo įrašo pradžioje matosi, kaip policijos pareigūnai važiuoja su automobiliu ir bendrauja. 18:33:51 matosi kaip policijos pareigūnai prieina prie automobilio Opel. Lauke stovi dvi moterys ir priėjęs policijos pareigūnas su viena iš moterų bendrauja. Moteris pasakoja, kad vairuotoja vos į juos neatsitrenkė, kai „Opel“ vairuotoja bandė apsisukti. Kita moteris paaiškina, kad labai blogai moka lietuvių kalba ir kad su geriau bendrauti rusų kalba. Policijos pareigūnas pradeda kalbėti su moterimi rusų kalba: P(rusų kalba)- jūs vairavote automobilį? Alkoholį šiandien vartojote? (perspėja, kad filmuoja garso ir vaizdo kamera). M (rusų kalba)- aš suprantu; P (rusų kalba)- kur važiavote? M (rusų kalba)- va aš čia dirbu; P (rusų kalba)- iš kur važiavote? M (rusų kalba)- iš darbo važiavau; P (rusų kalba)- praeikite iki mūsų automobilio. <...> P (rusų kalba)- kada šiandien gėrėte alkoholį? M (rusų kalba)- alkoholį šiandien gėriau; <...> P (rusų kalba)- gali pasiimti automobilį. Prašau. Išpakuokite. Papūskit mums į vamzdelį. Per vidurį plėškit, aha, gerai. Palukit tuoj. Dabar 5 sekundžių laikotarpiu reikės jums papūsti, gerai? <...> P (rusų kalba)- <...> Gerai. Paimkite sau. 2,14. <...> P (rusų kalba)- kur nuo automobilio raktai. Moteris (rusų kalba)- pas mergina <...> P (rusų kalba)- o jūs šeimininkė automobilio; M (rusų kalba)- taip; <...>. Vaizdo įrašo pavadinimas „2022_0520_184346_015“ - Paleidus vaizdo įrašą apačioje, kairėje pusėje matomas užrašas: VLN_PR_608FA4 2022/05/20 ir besikeičiantis laikas, kuris prasideda 18:43:45. Vaizdo įrašo pradžioje matosi, kaip policijos pareigūnai bendrauja su moterimi lietuviškai, tikslindami adresą. Policijos pareigūnas prieina prie moters ir rusų kalba paaiškina, kad ji atšauktų asmenį, kuris turi atvykti ir pasiimti automobilį, kadangi moteris nėra Lietuvos pilietė.<...> Vaizdo įrašo pavadinimas „2022_0520_185345_016“. Paleidus vaizdo įrašą apačioje, kairėje pusėje matomas užrašas: VLN_PR_608FA4 2022/05/20 <...> P (rusų kalba)- nu J. dar kartą papūsim. Vėl taip pat. Pūskit, pūskit, pūskit dar. P (rusų kalba)- dar daugiau; Matosi alkotesterio ekrane 2,22. (b. l. 51-53).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad pirmu tikrinimu (18.36 val.) Y. V. nustatytas 2,14 prom. neblaivumas, antru tikrinimu (18.55 val.) nustatytas 2,22 prom. neblaivumas; pridėti alkotesterio rodmenys, pridėtas patikros sertifikatas (b. l. 14-17).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta transporto priemonė „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pridėtos foto nuotraukos (b. l. 19-23).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso Y. V. (b. l. 26). VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Opel Meriva“, gamybos metai – 2004, vertė su PVM 1450 EUR (b. l. 27).

Šie teismo aptarti duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina kaltinime nurodytas faktines aplinkybes. Aplinkybių, kurias surinkti duomenys paneigtų, nėra. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivaus patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu pripažino vairavimo esant neblaiviai faktą. Kaltinamosios nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai, kuriuos teismas įvertinęs pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad Y. V. 2022 m. gegužės 20 d. apie 18.36 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 2,14 promilių neblaivumą, todėl padarė nusikalstamą veiką – nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Dėl aptarto, kaltinamosios padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnis

Y. V. pateikė prašymą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nurodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, pasižadėjo ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Toks įvyks jai nutiko pirmą kartą, tai jai didelė pamoka. Pavedė ne tik save, bet ir artimuosius. Pažymėjo, kad nėra teista, nėra turėjusi panašaus pobūdžio administracinių nusižengimų, nėra įrašyta į Priklausomybės ligų centrą, yra dirbanti. Stengiasi pasitaisyti. Prašo jos laiduotoju paskirti vyrą O. M., su kuriuo jie ne tik sutuoktiniai, bet ir draugai. Po įvykio iškart kalbėjosi su vyru, paaiškino jam kas atsitiko.

Galimas laiduotojas O. M. pateikė prašymą perduoti kaltinamąją jo atsakomybėn pagal laidavimą. Pažymėjo, kad darys teigiamą įtaką savo sutuoktinei. Savo žmoną apibūdino teigiamai – kaip gerą, ramų, sąžiningą, atsakingą žmogų. Su žmona yra ne tik sutuoktiniai, bet ir draugai, pažįsta vienas kitą puikiai, rūpinasi vienas kitu. Po įvykio jo žmona suprato savo padarytą klaidą, padarė išvadas. Tiki, kad iškilusias problemas išspręs kartu.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Aptariamo straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, šis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas taikomas tik esant visų šiame straipsnyje išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.

Išnagrinėjęs bylą, teismas nustatė, kad yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąją Y. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes ji: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 2) neteista, bausta už administracinio nusižengimo padarymą, paskirta bauda sumokėta; 3) visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padariusi nusikalstamą veiką.

Kaltinamoji Y. V. yra darbingo amžiaus, ištekėjusi (b. l. 90), dirbanti, pateikta darbovietės charakteristika, kurioje kaltinamoji vertinama teigiamai, (b. l. 91), neteista (b. l. 87), bausta už administracinio nusižengimo padarymą, paskirta bauda sumokėta (b. l. 89), pateiktas išrašas, patvirtinantis, kad kaltinamajai Respublikiniame priklausomybės ligų centre paslaugų nebuvo teikiama, kaltinamoji baigė VšĮ „Svarbus žingsnis“ privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą (A1). Y. V. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl aptarto reglamentavimo ir nustatytų aplinkybių teismas sprendžia, kad kaltinamoji Y. V. gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010 ir kt.). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-329/2013, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).

Nagrinėjamu atveju atleisti kaltinamąją Y. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašė jos sutuoktinis O. M.. Iš byloje esančių duomenų apie O. M. nustatyta, kad jis yra darbingo amžiaus, dirba, darbovietės apibūdinamas teigiamai, neteistas, už administracinius nusižengimus nebaustas. Teisiamojo posėdžio metu laiduotoju prašomas būti paskirtu O. M. pažymėjo, kad su žmona kalbasi, bendrauja. Paskambino žmona kai atvažiavo policijos pareigūnai. Kitą dieną ji grįžo, jie bendravo, jai buvo labai gėda. Jų labai geri santykiai, jie bendrauja, kartu gyvena, turi bendrų interesų.

Taigi, išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotojas O. M. yra vertas teismo pasitikėjimo, jį su žmona sieja glaudūs tarpusavio ryšiai, jo asmenybė teigiama, jis tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, nes yra artimiausias jo aplinkos žmogus, su kuriuo O. M. bendrauja ir palaiko ryšį (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).

O. M. skirtinas Y. V. laiduotoju netaikant užstato, nes yra jo sutuoktinis, be to, yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis kaltinamajai gali daryti teigiamą įtaką pačioje artimiausioje aplinkoje. Dėl aptarto, nustatytinas vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminas.

Dėl turto konfiskavimas (BK 72 straipsnis).

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

Y. V. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra Y. V. (b. l. 26). Nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, Y. V. priklausantis automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas valstybės naudai. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė – 1450 EUR (b. l. 27), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jos padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad Y. V. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas 2,14 prom. neblaivumas. Taigi ji padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Kaltinamoji prašė skirti tik 1 metų teisės vairuoti transporto priemones terminą, nurodydama, kad transporto priemonės vairavimas jai būtinas atliekant darbines funkcijas. Teismas pažymi, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, įstatymas prioritetu laiko visuomenės interesą, o ne asmens, kuriam taikomi apribojimai, interesus. Kaltinamoji žinodama, kad teisė vairuoti jai reikalinga darbinėms funkcijoms vykdyti, pati turi būti suinteresuota nedaryti nusikalstamų veikų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti netekimą, taip pat atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes. Aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones kaltinamajai yra reikalinga vykdyti darbines funkcijas, jai buvo žinoma nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau tai nesulaikė jos nuo neteisėto elgesio, todėl teismas šių nurodytų kaltinamosios aplinkybių nelaiko išskirtinėmis ir reikšmingomis, svarstant skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės termino klausimą.

Įvertinęs pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą, tai, kad Y. V. vairavo neblaivi, kai jai buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, vakaro metu, Vilniaus mieste, gana aktyvioje gatvėje, spręstina, kad kaltinamajai skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 1 metų 6 mėnesių ribojimo terminą. Toks terminas yra proporcingas padarytam nusikaltimui, kaltinamosios charakterizuojantiems duomenims, be to, atitinka teisingumo ir protingumo principams.

Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo 2022 m. gegužės 21 d. kai Y. V. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas.

Dėl kardomųjų priemonių ir kitų klausimų.

Kaltinamajai Y. V. taikytos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumento paėmimas, paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – naikintinos, o dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas ((duomenys neskelbtini) Respublika, Nr. (duomenys neskelbtini)), perduotinas (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasadai.

2022 m. gegužės 24 d. prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas Y. V. turtui – keleiviniam automobiliui „Opel Meriva“, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paliekant nustatytas laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kad Y. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas, laikino nuosavybės teisių į jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimas paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi ir 432 straipsniu,

nusprendžia:

Y. V., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą, be užstato.

Laiduotoju paskirti O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Paskirti Y. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 1 (vieneriems) 6 (šešiems) mėnesiams uždrausti jai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Šį terminą skaičiuoti nuo 2022 m. gegužės 21 d.. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, paskirti Y. V. baudžiamojo poveikio priemonę – nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), – konfiskavimą valstybės naudai.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio teismo nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

Y. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumento paėmimą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti, o dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą ((duomenys neskelbtini) Respublika, Nr. (duomenys neskelbtini)), perduoti saugoti (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasadai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad:

Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui, kad:

Jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teisėjas Vladimir Berezovskij