Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovui Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui prie Krašto apsaugos ministerijos dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. V. (toliau – ir ieškovas, darbuotojas), nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2019 m. rugsėjo 10 d. Sprendimu Nr. DGKS-5644 darbo byloje Nr. APS-131-13857, kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu ir: 1) Panaikinti atsakovo Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir atsakovas, darbdavys, NKSC) direktoriaus 2019 m. birželio 14 d. Įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą Nr. 16P- 50 (toliau – ir įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą); 2) Panaikinti NKSC direktoriaus 2019 m. birželio 19 d. Įsakymą Nr. P- 64 „Dėl darbo sutarties nutraukimo su D. V. nutraukimo“ (toliau – ir įsakymas dėl darbo sutarties nutraukimo) ir gražinti jį į darbą NKSC Informacijos saugumo departamento Bendrųjų reikalų skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas; 3) Priteisti iš atsakovo ieškovui kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo momento (2019 m. birželio 20 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, 1 000 Eur dydžio neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad 2019 m. kovo 21 d. buvo priimtas į NKSC Informacijos saugumo departamento Bendrųjų reikalų skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas. Tą pačią dieną pasirašė Darbo sutartį Nr. 17 P-38 (toliau – ir darbo sutartis), kuria jam ir darbdaviui nustatytas 3 mėnesių trukmės išbandymo terminas. Atsakovas 2019 m. balandžio 4 d. Įsakymo Nr. 72Ū-12 „Dėl nematerialiojo, ilgalaikio materialiojo ir trumpalaikio materialiojo turto perdavimo“ 2.1. ir 2.2. punktų pagrindu įpareigojo jį būti materialiai atsakingu skyriaus darbuotoju. Nurodė, kad perimti turtą atsisakė. Atsakovas 2019 m. birželio 14 d. pateikė jam įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą. Įspėjime nurodyta, kad pagal NKSC Informacijos saugumo departamento direktorės 2019 m. birželio 6 d. tarnybinį pranešimą, įvertino jo darbą bandomuoju laikotarpiu ir nustatė, jog jo darbo rezultatai yra nepatenkinami, nes nebuvo įvykdytos: 1) Vertinimo išvados 2.1. punkte nurodyta 4 užduotis „Iki 2019 m. gegužės 15 d. perimti turtą iš A. T., atlikus neeilinę turto inventorizaciją, keičiantis materialiai atsakingiems asmenims“; 2) Vertinimo išvados 2.5. punkte nurodyta užduotis „Laiku organizuoti sveikatos patikrinimus Nacionalinio kibernetinio saugumo centro darbuotojams pagal sudarytą planą 2019 metams, organizuoti darbuotojų sveikatos patikrinimą 2 etapais – 2019 m. I pusmetį, ne vėliau, kaip iki 2019 m. birželio 1 d. ir 2 pusmetį, ne vėliau, kaip iki 2019 m. gruodžio 1 d. Ne rečiau, kaip kartą per metus tikslinti darbuotojų dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika, privalomo sveikatos tikrinimo sąrašą ir darbuotojų sveikatos tikrinimų planą iki 2019 m. gruodžio 1 d.“; 3) Vertinimo išvados 2.6. punkte nurodyta užduotis „Atnaujinti Nacionalinio kibernetinio saugumo centro darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, instruktuoti Nacionalinio kibernetinio saugumo centro darbuotojus darbo saugos klausimais, pildyti instruktavimo registravimo žurnalus, atnaujinti gaisrinės saugos instrukcijas, darbuotojų veiksmų ir evakavimo planus, kilus gaisrui. Parengti, suderinti ir direktoriaus įsakymu patvirtinti instrukcijas, susijusias darbo sauga iki 2019 m. gegužės 30 d. Įvykdyti Nacionalinio kibernetinio saugumo centro darbuotojų darbo saugos ir priešgaisriniai mokymus iki 2019 m. spalio 1 d.“. Taip pat nurodyta, kad jis sukėlė konfliktą su Vilniaus apygardos teismo ūkio skyriaus vedėju, dėl ko šio teismo atstovai uždraudė atlikti bet kokius veiksmus vidiniame kieme ir neatliko užduoties informuoti Vilniaus apygardos teismo atstovus dėl vidiniame kieme atsirasiančio įspėjamojo ženklo ir įspėjamojo pavojingos zonos pažymėjimo bei minėto ženklinimo organizavimo. Įsakymu dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinta, jog jo darbo bandomuoju laikotarpiu rezultatai yra nepatenkinami ir nutraukta darbo sutartis. Ieškovas, ginčydamas atsakovės išvadas dėl jo darbo, kurių pagrindu priimti ginčijami sprendimai, nurodė, kad:

1.1. Neturėjo teisinio pagrindo priimti (perimti) materialaus turto, kaip to iš jo reikalavo atsakovas. Jo pareigybės aprašyme nėra numatyta, jog šias pareigas einantis asmuo yra materialiai atsakingas, todėl nepakeitus pareigybinių funkcijų nuostatų, negali būti materialiai atsakingu asmeniu ir perimti turtą. Be to, susipažinus su įmonėje esančia situacija paaiškėjo, jog nebuvo žinoma, kur yra dalis turto.

1.2. Vykdydamas užduotį dėl sveikatos patikrinimų už šių metų pirmąjį pusmetį susidūrė su problemą, kad 2019 m. birželio 11d. NKSC direktoriui, tvirtinant įstaigos pirkimo plano pakeitimus, nebuvo nustatytas naujas darbuotojų sveikatos patikros paslaugų įsigijimo terminas, įstaiga neturėjo pirmame pusmetyje lėšų šiam pirkimui vykdyti. Gavęs neigiamus atsakymus dėl galimybės į būtinus užduočiai tinkamai įvykdyti reikiamus pirkimus, šios užduoties negalėjo įvykdyti, vadovai apie tai buvo informuoti. Taigi, šios užduoties įvykdyti objektyviai negalėjo.

1.3. Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas rengė ir teikė savo tiesioginiam vadovui. Tuo pačiu papildomai elektroniniu paštu kreipėsi ir į NKSC vadovybę dėl informacijos bei pasiūlymų gavimo. Taip pat paprašė darbdavio pateikti tarnybinę informaciją apie darbuotojų pareigybinius aprašymus, kad įvertinti rizikos faktorius ir tinkamai suteikti informaciją dėl pirmos pagalbos bei kitais klausimais. Nuo šių metų balandžio 11 d. iki birželio 5 d. NKSC darbuotojų pareigybinių aprašymų negavo, kadangi negavo leidimo susipažinti su darbuotojų pareigybėmis, todėl objektyviai negalėjo įvykdyti šios užduoties dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių.

2. Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad nesutinka su ieškovo ieškinyje išdėstytais argumentais, nes:

2.1. Ieškovas NKSC direktoriaus įsakymu buvo įtrauktas į atsakingų už nematerialųjį, ilgalaikį materialųjį, trumpalaikį materialųjį turtą, įskaitant ir turtą, apskaitytą nebalansinėje apskaitoje, bei pagal panaudos ir nuomos sutartis gautą turtą asmenų sąrašą. Ieškovas vidinėje dokumentų administravimo sistemoje neatliko susipažinimo su šiuo įsakymu veiksmo, nors tokią galimybę turėjo, kadangi šis įsakymas buvo tiesiogiai nukreiptas jam susipažinti 2019 m. balandžio 4 d. Inventorizacijos komisija veiklos nepradėjo, buvo parengti tik turto sąrašai, kurie buvo perduoti ieškovui, tačiau, paskirtas materialiai atsakingu asmeniu, ieškovas atsisakė perimti turtą. Ieškovas turėjo ne tik teisę susipažinti su vidiniais dokumentais, teisės aktais ir kitais dokumentais, bet ir pareigą, nes remiantis jo pareigybės aprašymu, pareigų, kurias vykdė ieškovas 6.13. punktas nurodo, kad ieškovas eidamas pareigas pagal kompetenciją rengia teisės aktų, jų pakeitimų projektus, susirašinėjimo su valstybės valdymo ir kitomis institucijomis raštų ar kitų dokumentų, susijusių su materialinio turto valdymu ir priežiūra, sauga darbe, antikorupcinių priemonių įgyvendinimu ir kitais vykdomų funkcijų klausimais projektus, vadinasi, jeigu asmuo turi funkciją rengti teisės aktų projektus, atsakovo nuomone, yra normalu tikėtis, kad asmuo tuos teisės aktus išmano bei yra su jais susipažinęs. Taip pat pastebėjo, kad ieškovas nesiėmė jokių reikiamų veiksmų, žodžiu ir raštu neinformavo savo vadovų apie aplinkybes, trukdančias laiku ir tinkamai įvykdyti užduotį. Priešingai, ieškovas atsisakė pasiaiškinti dėl susidariusios situacijos. Atsakovo darbuotojas, tiesioginis ieškovo vadovas, 2019 m. gegužės 6 d. tarnybiniu pranešimu informavo atsakovą apie ieškovo neįvykdytą užduotį.

2.2. Ieškovo pareigybės aprašymo 6.8. punkte nurodyta, kad ieškovas turėjo pareigą instruktuoti atsakovo darbuotojus darbo saugos klausimais pagal parengtas ir patvirtintas instrukcijas, pildyti instruktavimo žurnalus ir vykdyti kitas darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto funkcijas. Vertinimo išvados 2.5. punkte nurodytos užduoties pagal nurodytą vertinimo rodiklį „Organizuoti NKSC darbuotojų sveikatos patikrinimą 2 etapais - 2019 I pusmetį (ne vėliau kaip iki 2019-06-01) ir II pusmetį (ne vėliau kaip iki 2019 m. gruodžio 1 d.)<...>“ taip pat nebuvo atlikta. Atsakovas žodžiu ne vieną kartą prašė ieškovo pirmiausia atlikti rinkos tyrimą ir sužinoti preliminarias perkamų paslaugų kainas, kad būtų galima kuo tiksliau susiplanuoti lėšas ir įtraukti šį pirkimą į pirkimų planą. Atsakovas žodžiu informavo ieškovą, kad pirkimų planas gali būti keičiamas esant tikslingam poreikiui bet kuriuo metu, kai tik bus žinomas preliminarus lėšų poreikis. Atsakovas, kaip atsakingas darbdavys, įvertindamas tai, kad ieškovo neveikimas nepanaikino poreikio po ieškovo atleidimo atlikti ieškovui suformuluotas užduotis, todėl nedelsiant vykdė šią funkciją, t. y.: nustatė darbuotojų sveikatos patikrinimo poreikį – 2019 m. liepos 18 d. patvirtino darbuotojų sveikatos tikrinimų grafiką 2019-2020 m. Nr. 16P-55, atliko rinkos tyrimą, 2019 m. liepos 18 d. parengė pirkimo paraišką Nr. 64Ū-173, 2019 m. rugpjūčio 7 d. NKSC direktoriaus įsakymu Nr. 72Ū-26 patvirtino pirkimų plano pakeitimą, 2019 m. rugpjūčio 19 d. įvykdė pirkimo procedūras, parengė pirkimo pažymą Nr. 64Ū-197 ir nustatė viešąjį pirkimą dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų laimėjusį tiekėją (patikrinta 16 NKSC darbuotojų sveikata). Kitaip tariant, problema ne lėšų stygiuje, o ieškovo, kaip darbuotojo, turėjusio vykdyti jam paskirtas užduotis, neveikime. Atsakovas po ieškovo atleidimo įvertinęs, kad NKSC įvyko personalo pasikeitimų, o ieškovas nevykdė ir Vertinimo išvados 2.5. punkte nurodytos užduoties nurodyto vertinimo rodiklio dalies „<...>parengti Darbuotojų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika, privalomo sveikatos tikrinimo sąrašą ir darbuotojų sveikatos tikrinimų planą (iki 2019 m. gruodžio 1 d.)“ ir netikslino sveikatos tikrinimo grafiko dėl pasikeitusios NKSC personalo sudėties, atsakovas 2019 m. liepos 19 d. patvirtino NKSC direktoriaus įsakymą Nr. 1-45 „Dėl Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos pareigybių, kuriose galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), sąrašo tvirtinimo“; taip pat 2019 m. liepos 9 d. parengė NKSC direktoriaus įsakymą Nr. 1-44 „Dėl Profesinės rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimo“, 2019 m. rugpjūčio 28 d. atliko visų NKSC darbuotojų ir vadovų, dirbančių NKSC administracinėse patalpose apklausą dėl psichosocialinių rizikos veiksnių nustatymo, 2019 m. rugpjūčio 27 d. atliko darbo biure, t. y. NKSC administracinėse patalpose profesinės rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimą. Todėl ieškovo teiginiai yra nepagrįsti. Ieškovas, kaip neatsakinga darbo sutarties šalis, nevykdė jam paskirtų užduočių.

2.3. Vertinimo išvados 2.6. punkte nurodyta užduotis pagal nurodytą vertinimo rodiklį „Parengti, suderinti ir direktoriaus įsakymu patvirtinti instrukcijas, susijusias su darbo sauga, sveikatos, gaisrinės sauga (iki 2019 m. gegužės 30 d.)<...>“ laikytina neįvykdyta – instrukcijos nebuvo patvirtintos NKSC direktoriaus įsakymu. Ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl informacijos apie šiuos darbuotojų pareigybinius aprašymus: tiesioginio vadovo Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjo, Informacijos saugumo departamento direktoriaus pareigybių aprašymus, kurie ieškovui buvo pateikti, tačiau šio poreikio argumentais, kokiu tikslu reikalingi šie dokumentai, nepagrindė. Ieškovas nepagrindžia jokiais įrodymais, kad kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl informacijos, susijusios su kitų darbuotojų pareigybių aprašymais pateikimo. Atkreipė dėmesį, kad NKSC yra už personalo valdymą atsakingas asmuo, todėl ne NKSC vadovai turėtų surinkti darbinius dokumentus darbuotojams, kad šie galėtų vykdyti užduotis. Informaciją ir darbui reikalingus dokumentus NKSC darbuotojai turi susirinkti asmeniškai patys. Ieškovas savo elektroniniu laišku, siųstu 2019 m. balandžio 11 d. Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjui N. B., Informacijos saugumo departamento direktorei A. Č. ir NKSC direktoriui R. Rainiui, nurodė, kad: „<...>Siunčiu Jūsų žiniai pradėtus ruošti projektus, kurių tikslas nurodyti kryptį, kaip formuojama vizija dėl įstaigos darbuotojų saugos ir priešgaisrinės saugos klausimų sureguliavimo įvertinant teisės aktų reikalavimus. Maloniai laukčiau atsiliepimo ir/ar pastabų pasiūlymų.“ Atsakovo darbuotojas N. B. ieškovui 2019 m. balandžio 12 d. atsakė, kad: „ <...>Pradėtų ruošti projektų nereikia siųsti visiems, pradžioje parengtus projektus reikia derinti su skyriaus vedėju <...>“. Teiginys, kad neteikė jokių pasiūlymų iki 2019 m. birželio 5 d. nėra pagrindas neatlikti nurodytos užduoties nurodytu laiku, nes, atsakovo nuomone, 2 mėnesių laukimas ir užduoties nevykdymas atskleidžia tik darbuotojo aplaidumą ir atsainų požiūrį į jam suformuotas užduotis. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas 2019 m. gegužės 30 d. per dokumentų valdymo sistemą „Avilys“ buvo pateikęs NKSC direktoriui ir Informacijos saugumo departamento direktorei derinti įsakymo, kuriuo turėjo būti tvirtinamos instrukcijos, projektą (prie projekto pateikdamas tik 3 instrukcijas iš numatytų įsakyme patvirtinti 8 instrukcijų). Informacijos saugumo departamento direktorės buvo nederinta, nurodant argumentus, kad pateikta tik mažesnė dalis dokumentų projektų ir jie nederinti su kitais NKSC darbuotojais, t. y. kalbos tvarkytoju ir tiesioginiu vadovu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.

4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal DK 24 straipsnio nuostatas, darbuotojas privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise, vengti interesų konflikto, siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo, pagal DK 32 straipsnio nuostatas, darbuotojas yra pavaldus darbdaviui, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas nurodė, kad ieškovas darbe elgėsi savavališkai, viršijo savo įgaliojimus, nemokėjo dirbti komandoje, konfliktavo, neetiškai, nepagarbiai bendravo, šaukė, atsikalbinėjo, o paskirtas materialiai atsakingu asmeniu jis atsisakė perimti turtą. Ieškovas nesutiko, kad jis darbe elgėsi nepagarbiai, neetiškai, tačiau jis pripažino, kad perimti turtą atsisakė. Teismas pabrėžė, kad NKSC direktoriaus 2019 m. balandžio 3 d. įsakyme Nr. 72Ū-11 „Dėl Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos direktoriaus 2018 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. 72Ū-17 „Dėl atsakingų už patikėtą turtą asmenų skyrimo, jų teisių ir pareigų nustatymo bei atsakingų už patikėtą turtą asmenų parašų pavyzdžių sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“, su kuriuo ieškovas buvo susipažinęs pasirašytinai, aiškiai nurodyta, jog ieškovas yra įtraukiamas į atsakingų už nematerialųjį, ilgalaikį materialųjį, trumpalaikį materialųjį turtą, įskaitant ir turtą, apskaitytą nebalansinėje apskaitoje, bei pagal panaudos ir nuomos sutartis gautą turtą asmenų sąrašą, todėl, akivaizdu, jis privalėjo ir galėjo atlikti jam skirtą užduotį – perimti turtą, tačiau tai daryti jis atsisakė. Atsakovo atstovės teiginys, išsakytas teismo posėdžio metu, jog ieškovas jai nurodė, kad jis neatsisako atlikti užduoties (perimti turto), bet to nedarys, ieškovo parašyto elektroninio laiško tiesioginiam vadovui turinys, paties ieškovo į bylą pateiktas jo darytas garso įrašas jo pokalbio su NKSC Personalo skyriaus darbuotoja, kuriame girdimas ieškovo bendravimas su NKSC atstove pakeltu tonu, taip pat teismo posėdžio metu paties ieškovo paaiškinimų davimo turinys ir būdas atskleidžia ieškovą kaip asmenį išvedžiojantį teiginius, negebantį koncentruotai atsakyti į užduodamus klausimus, negebantį suprasti nagrinėjamo klausimo esmės, savo žinių ir galimybių pervertinimą, subordinacijos suvokimo stoką, kas, akivaizdu, neigiamai veikė atmosferą NKSC kolektyve ir tai sudarė pagrindą darbdaviui padaryti išvadą, kad ieškovas dėl savo asmeninių savybių negali dirbti sulygto darbo. Taipogi atsakovas teigė, kad ieškovas atmestinai vykdydavo jam patikėtus darbus, ieškodavo priežasčių, kaip jam pavesto darbo neatlikti, kaltino NKSC dėl lėšų stygiaus, tačiau iš tiesų pats, darbdavio kelis kartus raginamas žodžiu, taip ir neatliko rinkos tyrimo ir nesužinojo preliminarių perkamų paslaugų kainų, tam, kad būtų galima kuo tiksliau suplanuoti lėšas ir įtraukti pirkimą dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų į pirkimų planą, kas, matyti, NKSC buvo atlikta kitų darbuotojų po ieškovo atleidimo iš darbo, atsakovas teigė, kad ieškovas laukė siūlymų dėl instrukcijų susijusių su darbo sauga, kaltindamas NKSC darbuotojus jų neveikimu, ir 2 mėnesius nevykdė jam skirtos užduoties, netinkamai ieškovo vykdytas pareigas patvirtina elektroninis laiškas, taip pat, ieškovas viršijo savo įgaliojimus atliekant užduotį, kuri jam nebuvo paskirta, organizavo priešgaisrinio vandentiekio siurblinės stoties bandymus, ką patvirtina elektroninis laiškas, nesilaikė darbų atlikimo nustatytos tvarkos, ką patvirtina elektroninis laiškas, visa tai parodo ieškovo, kaip darbuotojo, aplaidumą ir atsainų požiūrį į jam pavestas atlikti pareigas, subordinacijos suvokimo stoką. Taigi, NKSC nebuvo patenkintas ieškovo atliekamu darbu bei jo asmeninėmis savybėmis, bendravimu, elgesiu, ieškovas nepakluso darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, nesutiko laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio nurodymus, tinkamai atlikti pavestą darbą, bendravo neetiškai, konfliktavo, akivaizdu, nesuprato subordinacijos svarbos darbe, kas sąlygojo neigiamos atmosferos kolektyve kūrimą, todėl įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatavo, kad aplinkybės dėl ieškovo padarytų DK 24 straipsnio pažeidimų byloje įrodytos. Teismas darė išvadą, kad atsakovas įrodė, jog ieškovas neišlaikė išbandymo, nes jo darbo rezultatai buvo nepatenkinami, jis dėl savo asmeninių savybių negali dirbti sulygto darbo. Darbuotojo poelgiai neatitiko darbdavio poreikių, aukščiau aptartas ieškovo elgesys, akivaizdu, neigiamai įtakojo kitų darbuotojų darbo sąlygas, atmosferą darbe, todėl atsakovas tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, jog darbuotojas neišlaikė išbandymo ir tuo pagrindu pagal DK 36 straipsnio 3 dalį nutraukti su juo darbo sutartį, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Kartu pastebėjo tai, kad aplinkybė, jog atsakovas, nustatęs ieškovo nepatenkinamus išbandymo rezultatus, pasiūlė ieškovui kaip galimybę nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, rodo atsakovo itin gerą valią, todėl ieškovo teiginys, kad tokiu būdu jam buvo daromas spaudimas, nepagrįstas, nelogiškas bei visiškai neįrodytas. Vien tai, jog atsakovas ieškovo išbandymo metu padarė kitokias jo išbandymo rezultatų vertinimo išvadas, nei tikėjosi ieškovas, nesuponuoja išvados, jog ieškovas iš darbo atleistas neteisėtai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat priteisti Lietuvos Respublikai iš atsakovo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

6. Ieškovas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą iš esmės grindžia šiais argumentais:

6.1. Sudarant darbo sutartį buvo neteisėtai nustatytas 3 mėnesių išbandymo terminas. Atranka į NKSC Bendrųjų reikalų skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas vykdyta pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ patvirtintu Konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas). Pagal Aprašo 22 punktą, konkursą laimėjęs pretendentas priimamas į pareigas. Apraše nėra numatyta galimybė su konkursą laimėjusiu asmeniu sudaryti terminuotą darbo sutartį arba sutartį su išbandymo laikotarpiu. Paskelbus konkurso sąlygas ir ten nenurodžius apie numatomą išbandymo laikotarpį, pretendentai į šią darbo vietą turėjo pagrindą tikėtis, kad jo nebus darbo sutartyje. Tačiau darbdavys šiuo atveju pasielgė nesąžiningai ir pasinaudodamas savo, kaip stipresnės sutarties šalies pozicija, primetė išbandymo sąlygą. Taigi, ši papildoma sąlyga į darbo sutartį buvo įtraukta neteisėtai ir, kaip vėliau paaiškėjo, suteikė galimybę atsakovui piktnaudžiauti ja, atleidžiant iš darbo ir formaliai nurodant, kad išbandymo rezultatai yra nepatenkinami. Akcentavo, kad bylos šiuo aspektu, pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, tačiau šis klausimas buvo keliamas ir nagrinėjamas DGK.

6.2. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ar į jo pareigas įėjo nematerialiojo, ilgalaikio materialiojo, trumpalaikio materialiojo turto saugojimas ir ar tai nebuvo papildomas darbas (duomenys neskelbtini), įvertinus tai, kad NKSC direktoriui turi būti žinoma apie jo patvirtintą darbų pasiskirstymą pagal padalinus, kad planuojamos perduoti informacinių technologijų ištekliai ir priemonės yra faktiškai naudojamos NKSC Kibernetinio gynybos departamento funkcijoms vykdyti, be to, nustatant, kad šis turtas nėra susijęs su jo darbu ir/ar NKSC Bendrųjų reikalų skyriui priskirta veiklos kompetencija informacinių technologijų resursų tvarkyme.

6.3. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl užduoties, kuria jis turėjo organizuoti darbuotojų sveikatos patikrinimą, vykdymo, nurodė, kad ieškovas atmestinai vykdydavo jam patikėtus darbus, ieškodavo priežasčių, kaip jam pavesto darbo neatlikti, kaltino NKSC dėl lėšų stygiaus, tačiau iš tiesų pats, darbdavio kelis kartus raginamas žodžiu, taip ir neatliko rinkos tyrimo ir nesužinojo preliminarių perkamų paslaugų kainų, tam, kad būtų galima kuo tiksliau suplanuoti lėšas ir įtraukti pirkimą dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų į pirkimų planą, kas, matyti, NKSC buvo atlikta kitų darbuotojų po ieškovo atleidimo iš darbo. Akcentavo, kad vykdydamas užduotį dėl sveikatos patikrinimų už šių metų pirmąjį pusmetį susidūrė su problemą, jog 2019 m. birželio 11 d. NKSC direktoriui tvirtinant įstaigos pirkimo plano pakeitimus nebuvo nustatytas naujas darbuotojų sveikatos patikros paslaugų įsigijimo terminas, įstaiga neturėjo pirmame pusmetyje lėšų šiam pirkimui vykdyti. Nurodė, kad jo pareigybės aprašyme nėra numatyta kompetencijos dėl darbo viešųjų pirkimų srityje.

6.4. Pirmosios instancijos teismas išimtinai vadovavosi atsakovo nurodytomis aplinkybėmis ir NKSC darbuotojos A. Č. (kuri nėra jo vadovė ir byloje nėra duomenų nurodančių apie jos turėtus tarnybinius įgaliojimus atlikti vertinimus dėl kito padalinio Bendrųjų reikalų skyriaus darbuotojų veiklos) parodymais, nors šiuos darbuotojos paaiškinimus/samprotavimus turėjo vertinti kritiškai kaip pateiktus suinteresuotos šalies.

6.5. Pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo vertinimo dėl jo pateikto garso įrašo, akcentavo, kad su NKSC atstove bendravo po to, kai buvo priimtas nutarimas atleisti iš darbo ir todėl šis pokalbis negali būti vertinamas kaip jo elgesys darbo santykių laikotarpiu. Pažymėjo, kad pokalbis vyko dėl jo atleidimo iš darbo sąlygų, todėl jis buvo ganėtinai susijaudinęs, bet jo balso tonas nebuvo pakeltas, o jo balsas įraše girdisi garsiau, kadangi jis pats darė garso įrašą ir įrašymo prietaisas buvo pas jį, o NKSC darbuotoja nuo šio prietaiso buvo žymiai toliau negu jis, todėl pastarosios balsas įraše tylesnis. Pažymėjo, kad garso įraše nėra užfiksuotos prieš tai (20 minučių laiko intervale) vykdytos darbuotojos A. Č. neteisėtos psichologinio poveikio priemonės, spaudžiant jį parašyti pareiškimą išeiti iš darbo savo noru.

6.6. Akcentavo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad viršijo savo įgaliojimus atliekant užduotį, kuri jam nebuvo paskirta. Paaiškino, kad pareigybės aprašymo 6.10. punktu jam buvo numatyta pareiga organizuoti gaisro gesinimo priemonių ir įrangos bandymus ir jų patikrą. Jeigu minėtų darbų nebūtų atlikęs, mano, jog darbdavys būtų apkaltinęs darbuotojo funkcijų neatlikimu.

6.7. Pirmosios instancijos teismas, teikdamas nuorodą į darbuotojos A. Č. 2019 m. balandžio 24 d. el. laišką dėl stebėjimo kameros teritorijoje, darė nepagrįstą išvadą, kad jis nesilaikė darbų atlikimo tvarkos, nes byloje nėra pateiktų kitų el. laišku ir jo atliekamų darbų eigos atlikimo ataskaitų apie anksčiau atliktą derinimą su tiesioginiu vadovu N. B. bei NKSC direktoriumi (nors jis teismo prašė šiuos įrodymus išreikalauti iš atsakovo). Pirmosios instancijos teismo minimas el. laiškas buvo A. Č. sudarytas po to, kai buvo įvertinti kitų darbuotojų pateikti pasiūlymai, tame tarpe Bendrųjų reikalų departamento. Pažymėjo, kad bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie taikomus vidaus procedūrų aprašus ir juose nurodytus reikalavimus, be to, Bendrųjų reikalų skyriaus nuostatai nenurodo apie kitų padalinių darbuotojų privalomąjį dalyvavimą, atliekant vidinį darbo klausimų aptarimą dėl Bendrųjų reikalų skyriui pavestos užduoties vykdymo organizavimo. Mano, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo vieno el. laiško tekstinio žodžių sandaros pagrindu daryti išplėstines išvadas, nurodydamas jo nepaklusnumą darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Pripažįstant, jog išbandymo rezultatai yra nepatenkinami, esant darbdavio iniciatyvai, darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iš tikrųjų neišlaikė išbandymo ir dėl savo dalykinių ir asmeninių savybių nesugeba ir negali dirbti sulygto darbo, taip numato DK 36 straipsnio 1 dalis. Pažymėjo, kad visi darbdavio priekaištai dėl jo neįvykdytų užduočių yra dirbtinai sukuri.

6.8. Kadangi atsakovas jo atleidimą iš darbo motyvavo tuo, jog jis neįvykdė arba nepilnai įvykdė einamųjų metų uždavinius, jo tikslas byloje buvo įrodyti, jog šių užduočių neįvykdė dėl objektyvių priežasčių, dėl kurių buvo informavęs savo vadovus. Tam, kad tai įrodyti, planavo pirmosios instancijos teismui pateikti duomenis iš oficialiai NKSC naudojamos elektroninės dokumentų valdymo sistemos „Avilys“ apie jam priskirtas užduotis ir jų vykdymo eigą, ir savo susirašinėjimo su vadovais išrašus iš darbovietės el. pašto adreso. Kadangi, skundo nagrinėjimo DGK ir teisminio nagrinėjimo metu, NKSC nedirbo, todėl paprašė šiuos duomenis išreikalauti iš atsakovo, tačiau šie įrodymai į bylą taip ir nebuvo pateikti. Pateikdamas ieškinį teismui taip pat prašė: įpareigoti atsakovą pateikti teismui informaciją apie D. V. numatyto perduoti turto konkrečią buvimo vietą; įpareigoti atsakovą pateikti teismui informaciją apie atsakovo turėtas lėšas pirkti darbuotojų sveikatos patikros paslaugas už 2019 m. 1 pusmetį; įpareigoti atsakovą pateikti teismui D. V. rašytinius prašymus Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjui N. B., bei NKSC direktoriui, kuriuose prašė suteikti jam informaciją ir gauti jų pasiūlymus apie darbuotojų pareigybinius aprašymus ir siūlomus darbuotojus ekstremalių situacijų veiksmams vykdyti. Atsakovas naudodamasis dominuojančia padėtimi ignoravo jo ir DGK prašymus pateikti jo prašomus dokumentus ir duomenis, kadangi šių įrodymų pateikimas jam būtų nenaudingas. Pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje teismas taip pat atsisakė šiuos dokumentus išreikalauti. Mano, jog šioje byloje buvo būtina nustatyti kada ir kokios užduotys jam buvo paskirtos darbdavio, kokia buvo jų vykdymo eiga. Šioms faktinėms aplinkybėms nustatyti nepakanka vien išimtinai darbdavio selektyviai pateiktų įrodymų. Kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės byloje buvo būtina turėti atitinkamus duomenis iš oficialiai atsakovo naudojamos elektroninės dokumentų valdymo sistemos „Avilys“ ir jo susirašinėjimo su vadovais išrašus iš darbovietės el. pašto adreso.

7. Atsakovė atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą.

8. Atsakovė nurodė, kad ieškovas savo apeliaciniame skunde, vadovaudamasis CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktu, turėjo nurodyti kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, tačiau ieškovas iš esmės atkartojo tuos pačius argumentus, kuriuos motyvuotai savo sprendime atmetė pirmosios instancijos teismas. Akcentavo, kad ieškovas aplinkybes, susijusias su neteisėtai darbo sutartyje sulygtu susitarimu dėl išbandymo, kuris įtvirtintas DK 36 straipsnyje, įvardijo tik apeliaciniame skunde, jos nebuvo vertinamos bylą nagrinėjant iš esmės pirmosios instancijos teisme, todėl jas vertinti, nagrinėjant apeliacinį skundą, draudžia imperatyvios CPK normos. Papildomai pažymėjo, kad atsakovas, kaip sąžininga darbo sutarties šalis, šalių sudarytą darbo sutartį suderino tarp šalių, t. y. tarp ieškovo ir atsakovo, dar prieš ją pasirašant. Ieškovas jokių pastabų dėl šios sąlygos nepateikė, nei prieš pasirašant, nei pasirašius darbo sutartį. Įvertinus tai, galima teigti, kad susitarimas dėl išbandymo tarp šalių buvo sudarytas abiejų šalių susitarimu. Darbo sutarties būtinąsias ir papildomas sąlygas nustato DK, kurių ji laikėsi. Nei DK, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarime Nr. 496 nėra įtvirtinta imperatyvių normų, draudžiančių darbo sutarties šalims susitarti dėl išbandymo, kaip tai numatyta DK 36 straipsnyje. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas nurodė, jog atsakovas ignoravo ieškovo ir DGK prašymus pateikti dokumentus ir duomenis, tačiau DGK tokių dokumentų neprašė pateikti, o šis ieškovo teiginys yra melagingas. Dėl visų ieškovo prašomų dokumentų atsakovas pasisakė teisme. Teismas jau vertino ir atmetė ieškovo reikalavimą iš atsakovo išreikalauti ieškovo minimus įrodymus, nesusijusius su ginču. Visi dokumentai ir kiti įrodymai, reikalingi pilnavertiškam ir visapusiškam bylos nagrinėjimui teisme buvo pridėti ieškovo ieškinyje ir atsakovo atsiliepime.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimas, kuriuo pirmosios instancijos teismas sprendė dėl ieškovo atleidimo iš pareigų teisėtumo ir pagrįstumo, kai darbdavys buvo pripažinęs, kad darbuotojo išbandymo rezultatai nepatenkinami.

12. Teismų praktikoje nurodoma, kad kilus tokiam ginčui, teismo pareiga apsiriboja patikrinimu, ar darbdavys tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, jog darbuotojas neišlaikė išbandymo, taip pat ar nebuvo pažeista atleidimo iš darbo šiuo pagrindu tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2010, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-328-619/2014, Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-605-252-2019 ir kt.).

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad NKSC direktoriaus 2019 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. P-48 ieškovas buvo priimtas į NKSC Informacijos saugumo departamento Bendrųjų reikalų skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas. Tarp NKSC ir ieškovo tą pačią dieną buvo sudaryta Darbo sutartis Nr. 17P-38, kurios 7 punkte numatyta, kad darbuotojas pradeda dirbti 2019 m. kovo 25 d. Taip pat šios darbo sutarties 5 punkte numatyta, kad nustatoma papildoma darbo sutarties sąlyga – darbdaviui ir darbuotojui nustatomas 3 mėnesių išbandymo terminas. NKSC direktorius 2019 m. birželio 19 d. Įsakymu Nr. P-64 „Dėl darbo sutarties nutraukimo su D. V.“ pripažino, kad ieškovo darbo bandomuoju laikotarpiu rezultatai yra nepatenkinami ir nutraukė darbo sutartį 2019 m. birželio 20 d.

14. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl išbandymo termino nustatymo teisėtumo, pažymi, kad Konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496, nuostatose, kuriuo apeliaciniame skunde remiasi ieškovas, nėra nustatyta, kad darbo sutartyse, sudaromose su valstybės ir savivaldybių įmonėmis, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigomis ir viešosiomis įstaigomis, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, negali būti sulygta dėl išbandymo. Darbo sutarčių turinį reglamentuoja 2017 m. DK II skyriaus pirmasis skirsnis. Galimybė nustatyti papildomą sąlygą dėl išbandymo yra įtvirtinta DK 36 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju sąlyga dėl išbandymo yra nustatyta tiek darbdaviui, tiek darbuotojui, todėl nesutiktina su ieškovo argumentu, kad atsakovas, pasinaudodamas savo, kaip stipresnės sutarties šalies pozicija, primetė jam išbandymo sąlygą. Teisėjų kolegija pastebi, 2003 m. DK 105 str. 3 d. 2 p. buvo numatyta, kad išbandymo terminas nenustatomas pareigoms, užimamoms konkurso būdu, tačiau tokių nuostatų šiuo metu galiojančiame 2017 m. DK nėra.

15. Ieškovas ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ar į jo pareigas įėjo nematerialiojo, ilgalaikio materialiojo ir trumpalaikio materialiojo turto saugojimas ir ar tai nebuvo papildomas darbas jam, kaip NKSC Informacijos saugumo departamento Bendrųjų reikalų skyriaus (duomenys neskelbtini), įvertinus tai, kad planuojami perduoti informacinių technologijų ištekliai ir priemonės yra faktiškai naudojamos NKSC Kibernetinio gynybos departamento funkcijoms vykdyti, ir, kad šis turtas nėra susijęs su jo darbu ir/ar NKSC Bendrųjų reikalų skyriui priskirta veiklos kompetencija informacinių technologijų resursų tvarkyme. Ieškovo pareigybės aprašymo 3 punkte nustatyta, kad jo pareigybė yra reikalinga užtikrinti NKSC materialinių išteklių valdymą, priežiūrą, darbų saugą, o 6.12. punkte nustatyta, kad šias pareigas einantis darbuotojas užtikrina NKSC veiklai skirtų išteklių priežiūrą, t. y. priešingai nei teigia ieškovas, (duomenys neskelbtini) yra atsakingas už visų atsakovo išteklių priežiūrą, neišskiriant jų pagal konkrečius atsakovo padalinius. NKSC direktoriaus 2019 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 72Ū- 11 „Dėl Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos direktoriaus 2018 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. 72Ū-17 „Dėl atsakingų už patikėtą turtą asmenų skyrimo, jų teisių ir pareigų nustatymo bei atsakingų už patikėtą turtą asmenų parašų pavyzdžių sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“, ieškovas buvo įtrauktas į atsakingų už nematerialųjį, ilgalaikį materialųjį, trumpalaikį materialųjį turtą, įskaitant ir turtą, apskaitytą nebalansinėje apskaitoje, bei pagal panaudos ir nuomos sutartis gautą turtą asmenų sąrašą. Ieškovo 2019 m. balandžio 4 d. Veiklos vertinimo išvados Nr. 16P-46 2.1. punktu ieškovui nustatyta užduotis iki 2019 m. gegužės 15 d. perimti turtą iš A. T., atlikus neeilinę turto inventorizaciją, keičiantis materialiai atsakingiems asmenims. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti, kad ši užduotis ieškovui buvo papildoma ir teisingai sprendė, kad jis jam paskirtos užduoties neatliko, neturėdamas tam pagrindo.

16. Taip pat, pasisakydamas dėl užduoties, kuria buvo įpareigotas organizuoti darbuotojų sveikatos patikrinimą, ieškovas nurodo, kad susidūrė su problema, kad NKSC direktoriui, tvirtinant įstaigos pirkimo plano pakeitimus, nebuvo nustatytas naujas darbuotojų sveikatos patikros paslaugų įsigijimo terminas, įstaiga neturėjo pirmame pusmetyje lėšų šiam pirkimui vykdyti, o jo pareigybės aprašyme nėra numatyta kompetencijos dėl darbo viešųjų pirkimų srityje. Taigi, ieškovas apeliaciniu skundu nurodo tai, kad neturėjo galimybių šią užduotį įvykdyti bei ginčija šios užduoties jam paskyrimo pagrįstumą. Ieškovo pareigybės aprašymo 6.8. punkte nustatyta, kad šias pareigas einantis darbuotojas instruktuoja NKSC darbuotojus darbo saugos klausimais pagal parengtas ir patvirtintas instrukcijas, pildo instruktavimo žurnalus, ir vykdo kitas darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto funkcijas. Ieškovo 2019 m. balandžio 4 d. Veiklos vertinimo išvados Nr. 16P-46 2.5. punktu ieškovui nustatyta užduotis iki 2019 m. birželio 1 d. organizuoti NKSC darbuotojų sveikatos patikrinimą. Atsakovė pateikė duomenis, kad 2019 m. liepos mėnesį, t. y. jau po to, kai ieškovas buvo atleistas iš pareigų, parengė profilaktinių sveikatos tikrinimų pirkimų paraišką, nurodant, kad pirkimo iniciatorius yra NKSC informacijos saugumo departamento direktorė, nesant Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjo. Taip pat pažymėjo kad atlikus, visus veiksmus, kuriuos turėjo atlikti ieškovas, NKSC darbuotojų sveikata buvo patikrinta. Todėl spręstina, kad ieškovas, kaip asmuo, kuriam pavesta vykdyti sveikatos specialisto funkcijas, ir kuriam buvo suformuota užduotis iki 2019 m. birželio 1 d. organizuoti NKSC darbuotojų sveikatos patikrinimą, turėjo ir, atsižvelgiant į tai, kad NKSC darbuotojų sveikata buvo patikrinta iš karto po to, kai ieškovas buvo atleistas iš pareigų, galėjo atlikti jam pavestą užduotį.

17. Pasisakant dėl ieškovo argumentų, susijusių su papildomų dokumentų iš atsakovo išreikalavimu, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau padarytas išvadas, sprendžia, kad tam, jog byla būtų išnagrinėta teisingai, duomenų ir dokumentų pateikta pakankamai.

18. Ieškovas neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl procedūrinių atleidimo iš darbo tvarkos pažeidimų nebuvimo, tokių pažeidimų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. DK 36 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog, pripažinęs, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, darbdavys iki išbandymo termino pabaigos gali priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo. Nagrinėja atveju, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, darbo sutartyje darbdaviui ir darbuotojui nustatytas 3 mėnesių išbandymo terminas, darbuotojas pradėjo dirbti 2019 m. kovo 25 d. Į bylą pateiktas NKSC direktoriaus 2019 m. birželio 14 d. Įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą Nr. 16P-50, kuris, kaip nurodė ieškovas, jam įteiktas 2019 m. birželio 14 d., ir kuriame, vadovaujantis DK 64 straipsnio 2 dalimi, yra nurodyta darbo sutarties nutraukimo priežastis – nepatenkinami išbandymo rezultatai, įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas – DK 36 straipsnio 3 dalis, darbo santykių pasibaigimo diena – po 3 darbo dienų nuo įspėjimo gavimo dienos.

19. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas esmines bylos aplinkybes ir įrodymų visetą, pagrįstai sprendė, kad darbdavio išvados, jog darbuotojo išbandymo rezultatai buvo nepatenkinami, yra teisingos, ir, kad darbdavys teisėtai, vadovaudamasis DK 36 straipsnio 3 dalimi, priėmė sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsnio 6 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo D. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.