Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apelianto A. U. apeliacinį skundą civilinėje byloje pagal ieškovo A. U. ieškinį atsakovui UAB „Lietuva Statoil“ (UAB „Statoil Fuel & Retail Lietuva”) dėl neteisėto atleidimo iš darbo,

Ieškovas prašė pripažinti jo atleidimą iš UAB „Lietuva Statoil“ Saugos, sveikatos ir aplinkosaugos vadovo pareigų neteisėtu, grąžinti į darbą, priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, ieškinio padavimo dienai 6 711 Lt, 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad įmonėje dirbo nuo 2012-12-10 Saugos, sveikatos ir aplinkosaugos vadovo pareigose. Atsakovas 2013-02-19 atleido ieškovą iš darbo pagal DK 107 str. 1 d. dėl neigiamų išbandymo rezultatų. Ieškovo atleidimo iš darbo priežastis yra įvardijama ne profesinei gebėjimai, o elgesys neatitinkantis kompanijos kultūrai. Kadangi atsakovas 2013-02-14 pranešime apie ieškovo atleidimo iš darbo priežastis nenurodė ieškovo profesinių gebėjimų ar netinkamai atlikto darbo, o rėmėsi subjektyviomis priežastimis, nesusijusiomis su darbuotojo profesinėmis ir dalykinėmis savybėmis, ieškovo atleidimas iš darbo neteisėtas. Ieškovas teigia, kad atsakovo neteisėti veiksmai nutraukiant darbo santykius dėl neigiamų išbandymo termino rezultatų, sąlygojo nestabilumo jausmą, sukėlė stresą, įtampą ir neužtikrintumo savo ateitimi jausmą. Patirtą neturtinę žalą vertina 5000 litų suma.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad su ieškovu buvo sudaryta darbo sutartis ir ieškovas įdarbintas pas atsakovą nuo 2012-12-10. Darbo sutartyje numatytas trijų mėnesių ieškovo išbandymo terminas. Vadovaujantis DK 107 str. 1 d. išbandymo rezultatų vertinimas, kai išbandymas nustatytas darbdavio iniciatyva, yra darbdavio prerogatyva. Teigia, kad atsakovas turėjo pagrindą pripažinti, kad ieškovas neišlaikė išbandymo. Dėl ieškovo darbo ir elgsenos trūkumų buvo kalbėta ne kartą, jam buvo siūlyta atsižvelgti į nurodytus darbo ir elgsenos trūkumus, tačiau jų neištaisė. Sutartis su ieškovu nutraukta laikantis visų teisės aktų reikalavimų, objektyviai ir pagrįstai įvertinus, kad ieškovo išbandymo rezultatai yra nepatenkinami. Atsakovas pažymi, kad ieškovas neturi pagrindo reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, kadangi šiuo atveju nėra civilinei atsakomybei kilti būtinų pagrindų - neteisėtų atsakovo veiksmų.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas sprendime konstatavo, kad byloje nėra ginčo, kad sudarant darbo sutartį šalys susitarė dėl 3 mėnesių išbandymo termino, siekiant patikrinti, ar ieškovas tinka atlikti jam pavestą darbą (darbo sutarties 4 punktas, b.l. 27). Įvertinęs bylos įrodymų visumą, teismas konstatavo, kad nepagrįsti ieškovo argumentai, kad darbo sutartis nutraukta nevertinant jo darbo rezultatų ar profesinių gebėjimų, bet tik atsižvelgiant į elgesį, neatitinkantį kompanijos kultūrai. Teismo vertinimu, atsakovas nurodė visą eilę aplinkybių, liudijančių apie ieškovo gebėjimą eiti pavestas pareigas, jo kompetenciją ir elgesį, dalykines savybes, kvalifikaciją, apie kurias ieškovas buvo informuotas iki priimant sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo DK 107 str. numatytu pagrindu. Teismo vertinimu šios aplinkybės apibūdina ne tik ieškovo elgesį darbe, asmenines savybes, gebėjimą vykdyti jo pareigybei priskirtas funkcijas. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad vertinant ieškovo tinkamumą darbui pagrįstai buvo atsižvelgiama į tai, kaip ieškovas laikosi darbo tvarkos taisyklių, vykdo jam priskirtą darbą, kaip jo asmeninės savybės ir įgūdžiai atitinka pavestam darbui. Ištyręs bylos įrodymų visumą – atsakovo liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, teismas laikė įrodytu, kad ieškovas bandomuoju laikotarpiu nesuprato jam pavesto darbo esmės ir nesugebėjo jo dirbti, netinkamai įgyvendino vadovavimo įgūdžius, nesugebėjo vystyti ir motyvuoti komandos narių, nesilaikė elementarių dalykinio bendravimo ir etikos taisyklių, pagal savo asmenines savybes netinka eiti pavesto darbo. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad darbdavys savavaliavo ir darbo sutartį nutraukė be jokių motyvų ir įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas nesusitvarko su jam pavestu darbu. Teismo vertinimu, darbdavio pateikti įrodymai yra pakankami daryti išvadą, kad ieškovo atleidimo iš darbo priežastys yra realios, o ieškovo tinkamumas darbui įvertintas remiantis patikimais ir pakankamais įrodymais apie jo darbą ir asmenines savybes.

Apeliaciniu skundu ieškovas A. U. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. priimtą sprendimą ir bylą grąžinti naujam nagrinėjimui. Nurodo, kad teismas visiškai neatsižvelgė į ieškovo pateiktus argumentus, o priimdamas sprendimą rėmėsi tik šališkais atsakovo liudytojų parodymais. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų dėl ieškovo kokios nors kaltės atliekant jam pavestas pareigas (pokalbių protokolai, pastabos, papeikimai ir kt.).

Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą atsakovas prašo apelianto skundą atmesti, o teismo priimtą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog byloje esantys įrodymai – liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas buvo pagrįstai atleistas iš darbo, nesugebėjo tinkamai atlikti savo pareigų, netinkami elgėsi. Atsakovo nuomone, teismas tinkamai ir visapusiškai ištyrė bylos įrodymus, apklausė teismo posėdyje net šešis liudytojus N. Ž., D. P., S. J., I. Č., V. L., E. C. bei išnagrinėjo rašytinius įrodymus – atsakovo vidaus dokumentų kopijas ir susirašinėjimo el. paštu su ieškovu kopijas. Teismo išvada, kad „darbdavio pateikti įrodymai yra pakankami padaryti išvadą, kad ieškovo atleidimo iš darbo priežastys yra realios, o ieškovo tinkamumas darbui įvertintas remiantis patikimais ir pakankamais įrodymais apie jo darbą ir asmenines savybes“ yra pagrįsta ir tinkamai motyvuota.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovo pateikto apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą.

Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (LAT 2009 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai nustatė reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

Nagrinėjamojoje byloje apeliacine tvarka spręstinas klausimas dėl DK 107 str. nuostatų aiškinimo ir taikymo bei faktinių aplinkybių, kurios, darbdavio nuomone, sudarė prielaidas šalių darbo santykiams pasibaigti, įvertinimo.

Byloje nustatyta, kad apeliantas nuo 2012-12-10 priimtas dirbti atsakovo įmonėje Saugos, sveikatos ir aplinkosaugos vadovu (b.l. 5-7, 26-30), darbo sutartyje darbdavio iniciatyva buvo nustatytas 3 mėnesių išbandymo laikotarpis (b.l. 27). Darbo sutartis su apeliantu nutraukta nuo 2013-02-19 DK 107 str. 1 d. pagrindu dėl nepatenkinamų išbandymo rezultatų (b.l. 30). Apeliantas 2013-02-14 d. pranešimu informuotas apie darbo sutarties nutraukimą, jame nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežastys (b.l. 11).

Sudarant darbo sutartį galima susitarti dėl išbandymo, kuris nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu norint patikrinti, ar darbas tinka pačiam darbuotojui (DK 105 str. 1 d.). Nagrinėjamos bylos atveju išbandymas buvo nustatytas darbdavio iniciatyva. DK 107 str. 1 d. numato ir savarankišką darbo sutarties nutraukimo pagrindą - jei darbdavys pripažino, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, jis iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris dienas, ir nemokėti jam išeitinės kompensacijos. Taigi darbuotojo atleidimo pagal šį straipsnį faktinis pagrindas - neigiami išbandymo rezultatai. Išbandymo rezultatų, t.y. darbuotojo tinkamumo dirbti sulygtą darbą vertinimas yra išimtinai darbdavio prerogatyva, ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokią aplinkybę konstatavo. Šią teismo išvadą patvirtina ir nuosekliai formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika nagrinėjamu klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1012/2000; 2004-02-18. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2004; 2005-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2005; 2008-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2008; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2010).

Nors teismas negali spręsti tų klausimų, kurie pagal įstatymą ir darbo teisinių santykių sutartinį pobūdį yra darbdavio teisių šioje srityje įgyvendinimo forma, t.y. jis negali pripažinti, kad darbuotojas buvo tinkamas darbdavio pavestoms funkcijoms atlikti, tačiau atsižvelgiant į darbo sutarties šalių lygiateisiškumą, darbuotojas gali teisme ginčyti jo atleidimą iš darbo pagal DK 107 str. 1 d. nuostatas. Tokiu atveju darbdaviui kyla pareiga įrodyti, kad darbuotojas iš tiesų neišlaikė išbandymo, t.y. kad darbuotojas dėl savo dalykinių ir/ar asmeninių savybių nesugeba arba negali dirbti darbo, dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant sutartį. Kilus tokiam ginčui dėl atleidimo iš darbo teisėtumo bei pagrįstumo, teismo pareiga apsiriboja patikrinimu, ar darbdavys tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, jog darbuotojas neišlaikė išbandymo, taip pat ar nebuvo pažeista atleidimo iš darbo šiuo pagrindu tvarka. Dėl prielaidų ieškovo atleidimui iš darbo pagal DK 107 str. 1 d. buvimo ar nebuvimo teisėjų kolegija ir pasisako.

Apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas byloje teismo atliktu netinkamu įrodymų vertinimu, t.y., kad teismas visiškai neatsižvelgė į ieškovo pateiktus argumentus, o vadovavosi šališkais liudytojų parodymais. Apelianto nuomone, atsakovas nepateikė jokių įrodymų dėl ieškovo kokios nors kaltės atliekant jam pavestas pareigas (pokalbių protokolų, pastabų, papeikimų).

Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, šiuos apelianto skundo argumentus, susijusius su netinkamu įrodymu vertinimu, atmeta kaip nepagrįstus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovui vertinant ieškovo darbo ir elgsenos rezultatus per bandomąjį laikotarpį buvo įvardinti šie jo darbo trūkumai: 1) užduočių vykdyme (AFS „Mega“ apsaugos užtikrinimas); 2) ypatingai svarbių sprendimų priėmimas, pažeidžiant įmonėje galiojantį Etikos kodeksą, be kompanijos vadovybės patvirtinimo, galėjęs neigiamai paveikti kompanijos reputaciją (Statoil plovyklos paslaugų pasiūlymas valstybės tarnautojams); 3) vengimas pasidalinti darbo krūviu su komandos nariu, neprisiimant tiesioginės užduočių atlikimo atsakomybės; 4) atidėliojama valdomo biudžeto priežiūra bei kontrolė; 5) nekokybiškai ir neaiškiai pateiktas metinių tikslų planas; 6) per retas degalinių vizitavimas, siekiant susipažinti su verslo specifika bei darbuotojais; 7) nepriimtina komunikacija, siunčiant bendrą informaciją visai organizacijai bei familiarios pastabos bendrų darbuotojų susirinkimo metu; 8) nekonstruktyvaus grįžtamojo ryšio suteikimas apie degalinės veiklą Degalinių tinklo departamento darbuotojams; 9) darbo laiko naudojimas asmeninės informacijos paieškai internete; dažnas nebuvimas darbo vietoje, neinformuojant išvykimo tikslų; 10) dėl ieškovo elgsenos, neatitinkančios kompanijos kultūrai, darbuotojai vengia kreiptis į ieškovą pagalbos ir konsultacijos darbuotojų sveikatos, saugos ir aplinkosaugos klausimais. Dėl šių priežasčių, ieškovo darbo rezultatus išbandymo laikotarpiu atsakovas vertino nepatenkinamai ir priėmė sprendimą, kad apeliantas yra netinkamas toliau dirbti įmonėje (b.l. 56). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, šie apelianto darbo trūkumai buvo nustatyti atsakovo paaiškinimais bei posėdyje apklaustų liudytojų D. P., N. Ž., S. J., V. L., I. Č. parodymais (b.l.120-128 ), rašytine bylos medžiaga (b.l. 78-98). Nurodyti įrodymai patvirtino faktą, kad ieškovas nesusitvarkė su konkrečiomis darbinėmis užduotimis, nesuprato jam pavesto darbo esmės, nesugebėjo jo tinkamai atlikti, jo dalykinės savybės nebuvo tinkamos. Taigi, pirmosios instancijos teismo buvo vertinta bylos įrodymų visuma ir iš jų padaryta išvada apie apelianto ieškinyje nurodytų argumentų nepagrįstumą (CPK 185 str. 1 d., CPK 3 str. 7 d.). Kolegijos vertinimu, atsakovo įrodyti ieškovo darbo trūkumai, dalykinės savybės sudarė pakankamą pagrindą darbdaviui pripažinti, kad darbuotojas neišlaikė išbandymo, yra jam netinkamas, inicijuojant darbo sutarties nutraukimą pagal DK 107 str. 1 d..

Apeliantas teigia, kad teismas rėmėsi šališkais liudytojų parodymais. Sutiktina, kad įrodinėjimo pareiga darbo bylose darbuotojui yra apsunkinta, tačiau šiuo konkrečiu atveju kolegijos vertinimu, nėra įrodymų, kad liudytojų parodymai būtų šališki. Nei vienas iš liudytojų nėra nurodęs, kad jo santykiai su ieškovu būtų konfliktiški, o vien tik ta aplinkybė, kad liudytojai yra atsakovo darbuotojai šiuo atveju nesudaro pagrindo pripažinti liudytojų parodymų šališkumą.

Atleidimo iš darbo nurodytu teisiniu pagrindu tvarka yra supaprastinta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo teisėtu pagrindu, todėl jo reikalavimai pripažinti atleidimą neteisėtu ir priteisti atitinkamas išmokas už priverstinę pravaikštą, priteisti patirtą neturtinę žalą pagrįstai pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo atmesti. Skundo motyvai bei jame nurodyti argumentai kitokiai apeliacinės instancijos teismo išvadai susiformuoti prielaidų nesudaro.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu, ieškovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.