Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovo Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos atstovams Aidai Čipkuvienei, Laurynui Fedotovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovui Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui prie Krašto apsaugos ministerijos dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, kad jam jo atleidimas iš darbo buvo nesuprantamas ir netikėtas, užduotis jis buvo įvykdęs, su niekuo nekonfliktavo, su kolegomis bendravo dalykiškai; 2019 m. balandžio 29 d., 30 d. tiesioginis vadovas vengė su juo bendrauti, atsiuntė jam elektroninį laišką dėl įsakymo nevykdymo; 2019 m. birželio 5 d. Centro atstovai jį pasikvietė pokalbiui, jam buvo nurodyta, kad jis bus atleistas iš darbo, jei neišeis savo noru, siūlė jam išeiti iš darbo savo noru, teigiant, kad jam taip bus geriau, taip jam buvo daromas spaudimas; garso įrašą, pateiktą į bylą, jis darė slapčia 2019 m. birželio 6 d. bendraudamas su Centro Personalo skyriaus darbuotoja L. N., ji jo teiravosi, koks jo apsisprendimas, jam buvo parodytas dokumento projektas, kur nurodyta, kokias užduotis jis atsisakė vykdyti, ir nurodyta, kad bus imtasi priemonių, garso įraše girdimą jo bendravimą su L. N. laiko dalykišku; iš Centro direktoriaus gautą atsakymą komentavo kaip „įdomų“.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas papildomai paaiškino, kad ieškovui žinių, praktikos netrūko, įsidarbinęs Centre jis pradėjo dalintis patirtimi, net ir su aukštesniais vadovais; priekaištai dėl jo darbo prasidėjo tuomet, kai jis užfiksavo, kad automobilio naktį nebuvo garaže, o tuo metu su juo buvo išvykęs Centro direktorius; Centro vadovybei nepatiko jo įvairių darbų darymas.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas Laurynas Fedotovas papildomai paaiškino, kad į mokymus ieškovas nebebuvo siųstas, kadangi išryškėjo jo asmeninės savybės; ieškovo būdas yra toks, kad jis ieško būdų, kaip mažiau dirbti, kad nereiktų atlikti darbo iki pabaigos; Centras turi tris vietas automobilių laikymui, todėl jei vieno automobilio nebuvo garaže, nereiškia, kad jo nebuvo kitoje laikymo vietoje.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė Aida Čipkuvienė papildomai paaiškino, kad Vilniaus apygardos teismo ūkio skyriaus vadovas ją telefonu informavo, kad su juo ieškovas konfliktavo; jai taip pat ieškovo bendravimu pakeltu balso tonu skundėsi su ieškovu kartu dirbęs Centro darbuotojas D. V.; bendraudama su ieškovu ji pati susidarė nuomonę, kad ieškovui ginčas yra nuolatinė būsena, taip pat ir pakeltas tonas, ieškovas į užduotus klausimus taip ir neatsakydavo; dėl turto perėmimo atsakė, jog jis perimti turto neatsisako, bet to nedarys; ieškovas ieškojo priežasčių kaip neatlikti darbų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Byloje ginčas kilo dėl atleidimo iš darbo esant nepatenkinamiems išbandymo rezultatams teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. kovo 21 d. ieškovas ir atsakovas sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 17P-38, pagal kurią ieškovas nuo 2019 m. kovo 25 d. pradėjo dirbti Centro Informacijos saugumo departamento Bendrųjų reikalų skyriaus turto valdymo inžinieriumi, buvo nustatytas 3 mėnesių išbandymo terminas (t. I, b. l. 12), Centro direktorius 2019 m. balandžio 3 d. priėmė įsakymą Nr. 72Ū-11 „Dėl Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos direktoriaus 2018 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. 72Ū-17 „Dėl atsakingų už patikėtą turtą asmenų skyrimo, jų teisių ir pareigų nustatymo bei atsakingų už patikėtą turtą asmenų parašų pavyzdžių sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“ (t. I, b. l. 139, 140), 2019 m. balandžio 4 d. buvo surašyta veiklos vertinimo išvada Nr. 16P-46, kurioje buvo nurodytos ieškovo einamųjų metų užduotys (t. I, b. l. 17–18), Centro Informacijos saugumo departamento direktorė 2019 m. birželio 6 d. surašė tarnybinį pranešimą „Dėl D. V. bandomojo laikotarpio rezultatų apibendrinimo“ (t. I, b. l. 16), 2019 m. birželio 14 d. surašytas įspėjimas ieškovui apie darbo sutarties nutraukimą (t. I, b. l. 15), Centro direktorius 2019 m. birželio 19 d. priėmė įsakymą Nr. P-64 „Dėl darbo sutarties nutraukimo su D. V.“, kuriuo nutraukė darbo sutartį su ieškovu 2019 m. birželio 20 d. DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu (t. I, b. l. 19), ieškovas, nesutikdamas su atleidimu iš darbo, kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri jo prašymo netenkino (t. I, b. l. 23–26).

DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise; DK 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kiekviena iš šalių privalo siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo.

DK 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis – darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.

Pagal DK 36 straipsnio 1 dalį, siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo; pagal DK 36 straipsnio 2 dalį, išbandymo terminas negali būti ilgesnis negu trys mėnesiai, neskaitant laiko, kai darbuotojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, atostogų ar kitų svarbių priežasčių. Pratęsti išbandymo laikotarpį darbo sutarties šalių susitarimu draudžiama; pagal DK 36 straipsnio 3 dalį, pripažinęs, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, darbdavys iki išbandymo termino pabaigos gali priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo, ir nemokėti išeitinės išmokos.

Pagal DK 64 straipsnio 1 dalį, jeigu šis kodeksas ar kiti įstatymai nustato darbdavio pareigą įspėti darbuotoją apie darbo sutarties nutraukimą, šis įspėjimas turi būti pateiktas raštu; pagal DK 64 straipsnio 2 dalį, įspėjime nutraukti darbo sutartį turi būti nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežastis ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena; pagal DK 64 straipsnio 3 dalį, įspėjimas nutraukti darbo sutartį darbuotojui perduodamas nedelsiant. Jeigu darbuotojas ginčija atleidimo iš darbo teisėtumą, įspėjimo įteikimo įrodinėjimo našta tenka darbdaviui.

Pagal DK 151 straipsnį, kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pažymėtina, kad sudarant darbo sutartį galima susitarti dėl išbandymo, kuris nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu norint patikrinti, ar darbas tinka pačiam darbuotojui (DK 36 straipsnio 1 dalis). DK 36 straipsnio 3 dalis įtvirtina savarankišką darbo sutarties nutraukimo pagrindą – jei darbdavys pripažino, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, jis iki išbandymo termino pabaigos gali priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo, ir nemokėti jam išeitinės išmokos. Taigi, darbuotojo atleidimo pagal šį straipsnį faktinis pagrindas – nepatenkinami išbandymo rezultatai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jeigu darbuotojas nesutinka su atleidimu iš darbo darbdavio iniciatyva, darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iš tiesų neišlaikė išbandymo, t. y. dėl savo dalykinių ir asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti sulygto darbo. Nagrinėdamas tokias bylas teismas negali spręsti klausimų, kurie pagal įstatymą ir darbo teisinių santykių sutartinį pobūdį yra darbdavio prerogatyva, t. y. negali pripažinti, kad darbuotojas tinka pavestam darbui. Teismo pareiga yra tik patikrinti, ar darbdavys tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, jog darbuotojas neišlaikė išbandymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2010).

Nagrinėjamos bylos atveju išbandymas šalių sudarytos darbo sutarties 5 punkte buvo nustatytas tiek darbdavio, tiek darbuotojo iniciatyva (t. I, b. l. 12). Teismas akcentuoja, kad pasirašydamas darbo sutartį savo parašu ieškovas patvirtino sutikimą su joje nustatytomis sąlygomis, tuo pačiu pritarė nustatytai išbandymo sąlygai.

Byloje nustatyta, kad ieškovas 2019 m. birželio 20 d. atleistas iš darbo Centre pagal DK 36 straipsnio 3 dalį, esant nepatenkinamiems išbandymo rezultatams, atsižvelgus į Centro direktoriaus 2019 m. birželio 14 d. įspėjimą Nr. 16P-50 apie darbo sutarties nutraukimą bei Centro Informacijos saugumo departamento direktorės 2019 m. birželio 7 d. tarnybinį pranešimą Nr. 58PP-50 „Dėl D. V. bandomojo laikotarpio rezultatų apibendrinimo“ (t. I, b. l. 19). Teismas pabrėžia, kad išbandymo rezultatų, t. y. darbuotojo tinkamumo dirbti sulygtą darbą, vertinimas yra išimtinai darbdavio prerogatyva. Nagrinėjamu atveju atsakovas konstatavo, kad ieškovo išbandymo rezultatai nepatenkinami ir jis neišlaikė išbandymo dėl to, jog jis atsisakė vykdyti jam pavestą užduotį dėl turto perėmimo, neįvykdė užduoties iki 2019 m. birželio 1 d. suorganizuoti Centro darbuotojų sveikatos patikrinimą, neįvykdė užduoties iki 2019 m. gegužės 30 d. parengti, suderinti ir patvirtinti instrukcijas, susijusias su darbo sauga, sveikatos, gaisrinės sauga, neveikė pagal duotus atsakovo nurodymus atlikti rinkos tyrimą dėl perkamų paslaugų kainų, kas buvo būtina atliekant Centro darbuotojų sveikatos patikrinimus, t. y. nevykdė jam paskirtų užduočių, bei viršijo savo įgaliojimus, nemokėjo dirbti komandoje, konfliktavo, neetiškai, nepagarbiai bendravo, šaukė ir atsikalbinėjo vykdant užduotis, taip sukeldamas diskomfortą aplinkiniams, atsakovo teigimu, ieškovo asmeninės savybės ir darbo metodai netinkami komandiniam darbui ir bendradarbiavimui (t. I, b. l. 15, 16, 19).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal DK 24 straipsnio nuostatas, darbuotojas privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise, vengti interesų konflikto, siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo, pagal DK 32 straipsnio nuostatas, darbuotojas yra pavaldus darbdaviui, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas nurodė, kad ieškovas darbe elgėsi savavališkai, viršijo savo įgaliojimus, nemokėjo dirbti komandoje, konfliktavo, neetiškai, nepagarbiai bendravo, šaukė, atsikalbinėjo, o paskirtas materialiai atsakingu asmeniu jis atsisakė perimti turtą. Pastebėtina, kad ieškovas nesutiko, kad jis darbe elgėsi nepagarbiai, neetiškai, tačiau jis pripažino, kad perimti turtą atsisakė. Teismas pabrėžia, kad Centro direktoriaus 2019 m. balandžio 3 d. įsakyme Nr. 72Ū-11 „Dėl Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos direktoriaus 2018 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. 72Ū-17 „Dėl atsakingų už patikėtą turtą asmenų skyrimo, jų teisių ir pareigų nustatymo bei atsakingų už patikėtą turtą asmenų parašų pavyzdžių sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“, su kuriuo ieškovas buvo susipažinęs pasirašytinai (t. I, b. l. 139, 140), aiškiai nurodyta, jog ieškovas yra įtraukiamas į atsakingų už nematerialųjį, ilgalaikį materialųjį, trumpalaikį materialųjį turtą, įskaitant ir turtą, apskaitytą nebalansinėje apskaitoje, bei pagal panaudos ir nuomos sutartis gautą turtą asmenų sąrašą, todėl, akivaizdu, jis privalėjo ir galėjo atlikti jam skirtą užduotį – perimti turtą, tačiau tai daryti jis atsisakė. Atsakovo atstovės Aidos Čipkuvienės teiginys, išsakytas teismo posėdžio metu, jog ieškovas jai nurodė, kad jis neatsisako atlikti užduoties (perimti turto), bet to nedarys, ieškovo parašyto elektroninio laiško tiesioginiam vadovui turinys (t. I, b. l. 127), paties ieškovo į bylą pateiktas jo darytas garso įrašas jo pokalbio su Centro Personalo skyriaus darbuotoja, kuriame girdimas ieškovo bendravimas su Centro atstove pakeltu tonu (t. II, b. l. 44), taip pat teismo posėdžio metu paties ieškovo paaiškinimų davimo turinys ir būdas atskleidžia ieškovą kaip asmenį išvedžiojantį teiginius, negebantį koncentruotai atsakyti į užduodamus klausimus, negebantį suprasti nagrinėjamo klausimo esmės, savo žinių ir galimybių pervertinimą, subordinacijos suvokimo stoką, kas, akivaizdu, neigiamai veikė atmosferą Centro kolektyve ir tai sudarė pagrindą darbdaviui padaryti išvadą, kad ieškovas dėl savo asmeninių savybių negali dirbti sulygto darbo.

Taipogi atsakovas teigė, kad ieškovas atmestinai vykdydavo jam patikėtus darbus, ieškodavo priežasčių, kaip jam pavesto darbo neatlikti, kaltino Centrą dėl lėšų stygiaus, tačiau iš tiesų pats, darbdavio kelis kartus raginamas žodžiu, taip ir neatliko rinkos tyrimo ir nesužinojo preliminarių perkamų paslaugų kainų, tam, kad būtų galima kuo tiksliau suplanuoti lėšas ir įtraukti pirkimą dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų į pirkimų planą, kas, matyti, Centre buvo atlikta kitų darbuotojų po ieškovo atleidimo iš darbo (t. I, b. l. 131–138), atsakovas teigė, kad ieškovas laukė siūlymų dėl instrukcijų susijusių su darbo sauga, kaltindamas Centro darbuotojus jų neveikimu, ir 2 mėnesius nevykdė jam skirtos užduoties, netinkamai ieškovo vykdytas pareigas patvirtina elektroninis laiškas (t. I, b. l. 95), taip pat, ieškovas viršijo savo įgaliojimus atliekant užduotį, kuri jam nebuvo paskirta, organizavo priešgaisrinio vandentiekio siurblinės stoties bandymus, ką patvirtina elektroninis laiškas (t. I, b. l. 68), nesilaikė darbų atlikimo nustatytos tvarkos, ką patvirtina elektroninis laiškas (t. I, b. l. 73), visa tai parodo ieškovo, kaip darbuotojo, aplaidumą ir atsainų požiūrį į jam pavestas atlikti pareigas, subordinacijos suvokimo stoką.

Taigi, Centras nebuvo patenkintas ieškovo atliekamu darbu bei jo asmeninėmis savybėmis, bendravimu, elgesiu, ieškovas nepakluso darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, nesutiko laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio nurodymus, tinkamai atlikti pavestą darbą, bendravo neetiškai, konfliktavo, akivaizdu, nesuprato subordinacijos svarbos darbe, kas sąlygojo neigiamos atmosferos kolektyve kūrimą, todėl įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad aplinkybės dėl ieškovo padarytų DK 24 straipsnio pažeidimų byloje įrodytos.

Visos teismo aukščiau nurodytos DK nuostatos, kurias ieškovas pažeidė, yra labai elementarios, taikomos kiekvieno atsakingo darbuotojo kasdienybėje, nereikalaujančios jokių papildomų pastangų jas teisingai suvokti ar taikyti. Teismo vertinimu, šių aukščiau nurodytų nuostatų pažeidimas negali būti laikomas tik formaliais darbuotojo elgesio neatitikimais, todėl atsakovas pagrįstai laikė, kad ieškovo išbandymo rezultatai yra nepatenkinami.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog asmens tinkamumas pavestam darbui atlikti turėtų būti suprantamas ne tik kaip paties darbuotojo darbo funkcijų atlikimo kokybė, bet ir jo elgesio įtaka kitų darbuotojų darbo sąlygoms, poveikis jų darbingumui ir veiklos rezultatams, įmonės prestižui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2015).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad atsakovas įrodė, jog ieškovas neišlaikė išbandymo, nes jo darbo rezultatai buvo nepatenkinami, jis dėl savo asmeninių savybių negali dirbti sulygto darbo. Darbuotojo poelgiai neatitiko darbdavio poreikių, aukščiau aptartas ieškovo elgesys, akivaizdu, neigiamai įtakojo kitų darbuotojų darbo sąlygas, atmosferą darbe, todėl atsakovas tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, jog darbuotojas neišlaikė išbandymo ir tuo pagrindu pagal DK 36 straipsnio 3 dalį nutraukti su juo darbo sutartį, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.

Kartu pastebėtina tai, kad aplinkybė, jog atsakovas, nustatęs ieškovo nepatenkinamus išbandymo rezultatus, pasiūlė ieškovui kaip galimybę nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, rodo atsakovo itin gerą valią, todėl ieškovo teiginys, kad tokiu būdu jam buvo daromas spaudimas, nepagrįstas, nelogiškas bei visiškai neįrodytas. Priešingai, aukščiau teismo jau konstatuota, kad atsakovas turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, jog darbuotojas neišlaikė išbandymo, ir tuo pagrindu jį atleisti iš darbo, ką jis teisėtai ir pagrįstai padarė. Vien tai, jog atsakovas ieškovo išbandymo metu padarė kitokias jo išbandymo rezultatų vertinimo išvadas, nei tikėjosi ieškovas, nesuponuoja išvados, jog ieškovas iš darbo atleistas neteisėtai.

Atsakovo padarytų procedūrinių pažeidimų nenustatyta. Į bylą yra pateiktas Centro direktoriaus surašytas 2019 m. birželio 14 d. įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą Nr. 16P-50 (t. I, b. l. 15), kuris atitinka tokiam įspėjimui keliamus reikalavimus, įtvirtintus DK 64 straipsnio 2 dalyje – jame nurodyta darbo sutarties, sudarytos su darbuotoju, nutraukimo data (po 3 darbo dienų nuo įspėjimo gavimo dienos), priežastis (nepatenkinami išbandymo rezultatai), įstatymo norma (DK 36 straipsnio 3 dalis).

Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo Centre neteisėtu, taip pat netenkinami ieškovo išvestiniai reikalavimai – panaikinti Centro direktoriaus 2019 m. birželio 19 d. įsakymą Nr. p-64 dėl darbo sutarties su juo nutraukimo, gražinti jį į darbą pas atsakovą, priteisti jam iš atsakovo kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Ieškovas taip pat prašė priteisti jam iš atsakovo neturtinę žalą. Pripažinus, kad ieškovas iš darbo atleistas teisėtai ir pagrįstai, nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų darbdavio veiksmų – nėra vienos iš būtinųjų sąlygų atsakomybei kilti. Ieškovas neįrodė neturtinės žalos fakto, tai yra, kad jis patyrė tokių neigiamų išgyvenimų, kurie buvo tokie stiprūs, intensyvūs, jog būtų pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti. Esant aukščiau padarytoms išvadoms, atmetamas ieškovo reikalavimas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo; ieškinys atmetamas; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas atsakovo naudai, todėl teismas vertina, kad atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovas nepateikė, įrodymų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ieškovui nėra.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleistas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškovo D. V. ieškinį atmesti.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. DGKS-5644 darbo byloje Nr. APS-131-13857 laikyti netekusiu galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.