Šiaulių apygardos teismo nutartis, AN2-105-616/2023

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-11-21
Bylos Nr.: AN2-105-616/2023
Teisminio proceso Nr.: 4-31-3-00022-2023-2
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti

Teisėjas: Ernesta Montvidienė (pirm.)
Pažeidėjas: M. T.
Institucija: Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų tyrimo skyrius

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-105-616/2023Teisminio proceso Nr. 4-31-3-00022-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.4; 21.11.10 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 21 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarties.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. M. T. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2023 m. gegužės 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-3993-2023 nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir jam paskirta nuobauda – bauda 170 Eur ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams už tai, kad jis, 2023 m. balandžio 5 d., 11.10 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, lenkė ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę, ten kur lenkti draudžiama, t. y. sankryžoje, kuri pažymėta kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“, šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 8, 140.1 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su minėtu nutarimu, M. T. jį apskundė Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmams. Skundu prašė pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-3993-2023 ir jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sutrumpinant administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą iki 1 mėnesio.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartimi M. T. skundas netenkintas. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad nėra jokio pagrindo manyti, jog M. T. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams, pagal byloje nustatytas aplinkybes, jo asmenybę, yra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga ar prieštaraujanti teisingumo principui. Konstatuota, kad aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti M. T. administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nėra.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliaciniu skundu M. T. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2023 m. gegužės 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-3993-2023, kiek tai susiję su atsisakymu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį dėl švelnesnės administracinio poveikio priemonės paskyrimo, ir ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu paskirti specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 1 mėnesio laikotarpiui, kitą nutarimo dalį paliekant nepakeistą.

4.1. Nurodo, kad skundžiama nutartis priimta neįsigilinus į bylą, ignoruojant kitų teismų suformuotą praktiką tokios pačios kategorijos bylose bei nevertinant imperatyvo individualizuoti kiekvieną situaciją, todėl yra neteisėta ir turi būti panaikinta.

4.2. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismui adresuotame skunde jis nurodė, kad vertinant jo padarytą administracinį nusižengimą kaltės aspektu, akivaizdžiai matyti, jog nusižengimas padarytas esant neatsargumui, pasireiškusiam švelniausiai jo rūšiai – nerūpestingumui. Akcentuoja, kad tikrai nepastebėjo kelio ženklo Nr. 109, o matė tik tai, jog šalutinis kelias neturi asfaltuotos įvažos ir jame nebuvo jokios transporto priemonės. Nurodo, kad apie 2-3 kilometrus važiavo išskirtinai drausmingai ir nieko nelenkdamas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas to visiškai nevertino ir pasisakė tik dėl to, kad kaltės forma neturi reikšmės kvalifikuojant jo padarytą administracinį nusižengimą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas švelnesnės administracinio poveikio priemonės klausimą, turėjo atsižvelgti tiek į jo padaryto nusižengimo kaltės formą, tiek ir į rūšį. Taip pat, pasak apelianto, atsižvelgus į tai, jog jo padarytas nusižengimas yra neatsargus, nusižengimo darymo metu jis tikrai negalvojo apie tai, kad gali sulaukti tokių padarinių, kurie susiję su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu. Todėl pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad darant tokį nusižengimą jis turėjo įvertinti jo galimus padarinius, yra visiškai nelogiški.

4.3. Akcentuoja, kad nėra toks asmuo, dėl kurio visuomenės interesas būtų apsaugotas tik tuomet, jei specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas jam būtų paskirtas 3 mėnesių laikotarpiui. Teigia, kad jo darbo pobūdis, šeiminė padėtis ir kitos aplinkybės tikrai aiškiai rodo, jog jam galima būtų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti trumpesnio termino atėmimą vairuoti transporto priemones. Nurodo, kad padarius administracinį nusižengimą iš karto prisipažino ir dėl to gailėjosi, jokių administracinio nusižengimo aplinkybių neslėpė, parašė rašytinį prašymą, kuriame viską detaliai išdėstė. Yra daug ir pastoviai dirbantis asmuo, nes reikia rūpintis šeima. Dirba labai atsakingą bei šalies mastu svarbų darbą – yra (duomenys neskelbtini), atsakingas už (duomenys neskelbtini) efektyvų veikimą. Be to, jo pareigos (duomenys neskelbtini) yra tokios, kad esant pavojui dėl ekstremalios situacijos, privalo akimirksniu atsirasti dispečerinėje, nuo jo darbo efektyvumo ir greitumo priklauso visų Lietuvos gyventojų energetinis saugumas. Pasak apelianto, jei jis ilgesnį laiką negalės staigiai atvykti į (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) dispečerinę, gali kilti tam tikrų sudėtingų padarinių, o tai ypač aktualu šiais neramiais laikais. Teigia, kad jo asmenybę teigiamai apibūdina ir tai, jog kartu su sutuoktine augina dar darželį lankantį vaiką, o nuo 2023 m. birželio 30 d. jo sutuoktinė yra registruota kaip bedarbė Užimtumo tarnyboje (pridėjo pažymą apie registraciją Užimtumo tarnyboje), todėl šeimos išlaikymo našta krenta išskirtinai ant jo pečių. Pažymi, kad taip pat dirba papildomai ir turi atitinkamo darbo kvalifikacijos atestatą, kuris jam suteikia teisę eiti (duomenys neskelbtini) pareigas, jo prižiūrimų objektų yra dešimtys ir jie yra įvairiose Lietuvos vietose. Teigia, kad papildomas darbas jam reikalingas siekiant tenkinti šeimos poreikius ir tai tapo dar aktualesniu dalyku, kai jo sutuoktinė tapo bedarbė. Dėl šių priežasčių negali ilgesniam laikui netekti teisės vairuoti transporto priemones ir tvirtina, kad net ir sutrumpintas 1 mėnesio terminas savaime būtų jam didelė našta ir tuo pačiu didelė pamoka.

4.4. Akcentuoja, kad jau 2023 m. gegužės 3 d. sudarė papildomų vairuotojų mokymo sutartį ir pabaigė būtinus kursus. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo pozicija, jog ši aplinkybė jo padėties nešvelnina, yra ne tik neteisinga, bet ir prieštaraujanti teismų praktikai. Pažymi, kad Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmams adresuotame skunde nurodė konkrečias tokio pobūdžio bylas, kuriose labai aiškiai pasisakyta apie tai, jog sprendžiant švelnesnės administracinio poveikio priemonės taikymo klausimą, reikšmę turi ir tai, kad būtini kursai pabaigiami iš karto po administracinio nusižengimo padarymo ir nelaukiant, kol įsigalios atitinkamas nutarimas. Be to, jo nurodytose nutartyse akcentuojama ir tai, kad sprendžiant švelnesnės administracinio poveikio priemonės taikymo klausimą, reikšmę turi net ir tai, kad pažeidėjas kuo skubiau sumoka jam paskirtą baudą. Akcentuoja, kad iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Tvirtina, kad būtent su tokia situacija iki šiol susiduriu ir jis, nes nei skundžiamą nutarimą priėmusi institucija, nei pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aukščiau nurodytų ir jiems privalomų Konstitucinio Teismo doktrinos nuostatų, kurios turi akivaizdžias sąsajas ir su ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytais teisingumo ir protingumo principais.

4.5. Sutinka su tuo, kad bet kuris vairuotojas kelyje privalo būti maksimaliai atidus ir rūpestingas, tačiau negali sutikti su pirmosios instancijos teismo samprotavimais, kad jo nusižengimo pobūdis nėra mažiau pavojingas. Teigia, kad visiškai neaišku, su kuo jo pažeidimas yra lyginamas. Jei jį lyginti su tais pažeidimais, kurie nurodyti ANK 420 straipsnio 1 dalyje, tai jis tikrai yra pats lengviausias, nes tai apsprendžia atitinkamos normos konstrukcija, jos logika ir aiškinimas. Apelianto giliu įsitikinimu, jis yra akivaizdžiai mažiau pavojingas vertinant ir jo padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes. Negali sutikti su tuo, kad tik atsitiktinumo dėka iš dešinėje buvusio šalutinio kelio tuo metu neišvažiavo joks kitas automobilis ir nesusidarė pavojinga situacija kelyje. Teigia, kad toks pirmosios instancijos teismo išvedžiojimas demonstruoja jo subjektyvų situacijos vertinimą ir rėmimąsi prielaidomis, o tai neturi nieko bendro su teisingumo vykdymu, kuris turi būti objektyvus ir nešališkas. Tvirtina, kad teismas turi remtis tik esamais, o ne sukuriamais faktais. Tuo tarpu teisingo teismo kriterijus reiškia ir tai, kad bet kokios abejonės yra vertinamos apelianto naudai. Akcentuoja, kad jo padarytas nusižengimas nepadarė žalos kitų asmenų turtui ir sveikatai ne dėl atsitiktinumo, o dėl to, kad krašto kelio Nr. (duomenys neskelbtini) atkarpoje tuo metu nebuvo nei vienos transporto priemonės (priešpriešais nevažiavo joks automobilis, nebuvo ir laukiančio įvažiuoti ar išvažiuoti į šalutinį kelią automobilio, nebuvo ir iš paskos važiuojančios transporto priemonės), išskyrus nežymėtą policijos automobilį, kuris ir buvo aplenktas. Teigia, kad logiškai mąstant negali būti tokios situacijos, jog priešais jo vairuojamą transporto priemonę kas nors nuspręstų išvažiuoti iš šalutinio kelio į pagrindinį, nes tai būtų akivaizdus avarinės situacijos sudarymas. Būtent dėl to, kad ten nebuvo jokios transporto priemonės, taip pat jos nebuvo ir iš priekio, buvo priimtas sprendimas daryti lenkimo manevrą. Kitaip tariant, administracinis nusižengimas buvo padarytas nors ir nepastebėjus kelio ženklo Nr. 109, bet visiškai įsitikinus situacijos saugumu, nes net ir priekyje važiuojantis nežymėtas policijos automobilis nerodė posūkio signalo, o tai reiškia, kad ir jo važiavimo trajektorija buvo saugi priimtam jo sprendimui atlikti lenkimo manevrą. Be to, sprendimas lenkti buvo priimtas tuomet, kai buvo išvažiuota į gan ilgą tiesiąją atkarpą ir aiškiai suvokta, kad nėra nei mažiausios tikimybės, kad lenkimas priešais važiuojančio nežymėto policijos automobilio sukels kokių nors neigiamų padarinių. Teigia, kad svarbu ir tai, jog tą dieną eismo sąlygos buvo puikios: švietė saulė, kelio danga buvo sausa, buvo geras matomumas. Todėl tvirtina, kad jo padaryto administracinio nusižengimo pobūdis yra akivaizdžiai yra minimaliai pavojingas.

4.6. Taip pat teigia, kad jo asmenybė yra pozityvi ir nenusipelno tokios griežtos administracinio poveikio priemonės paskyrimo. Negali sutikti su tuo, kad aplinkybės, jog nusižengimo padarymo metu turėjo dvi galiojančias administracines nuobaudas, susijusias su KET pažeidimais bei tai, jog anksčiau buvo baustas tris kartus administracine tvarka už nustatyto leistino greičio viršijimą vairuojant transporto priemones, neigiamai jį charakterizuoja ir neleidžia jo padarytą administracinį nusižengimą vertinti, kaip atsitiktinį, įvykusi dėl nepakankamo atidumo ar panašiai. Atkreipia dėmesį, kad per metus nuvažiuoja nuo 50 000 iki 70 000 kilometrų (tai liudija ir bylos medžiagoje esantis automobilio techninis informacinis lapas), todėl nesutinka, kad dvi galiojančios administracinės nuobaudos jį charakterizuoja neigiamai. Atvirkščiai, tai parodo, kad jis nėra sisteminis ir piktybiškas KET taisyklių pažeidėjas. Taip pat teigia, pirmosios instancijos teismas nevertino jo anksčiau padarytų nusižengimų pobūdžio, kuris yra labai menkas.

4.7. Apibendrintai teigia, kad yra įsitikinęs, jog visuma su jo padarytu administraciniu, kalte ir asmenybe susijusių aplinkybių aiškiai ir nedviprasmiškai rodo, jog jis yra tas asmuo, kuriam galėtų ir turėtų būti paskirta švelnesnė administracinio poveikio priemonė.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į M. T. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas Lorenas Dainauskas prašo skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

5.1. Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, išanalizavo M. T. skundo argumentus, įvertino visas jo nurodytas faktines aplinkybes ir, atsižvelgęs į byloje surinktų duomenų visumą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Nurodo, kad įvertinus pažeidėjo asmenybę bei pažeidimo padarymo aplinkybes, taip pat remiantis teismų praktika, nėra pagrindo konstatuoti, jog sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimas ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytam laikotarpiui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Taip pat pažymi, kad M. T. paskirta minimali ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta bauda ir administracinio poveikio priemonė minimaliam ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytam terminui.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą. Apeliaciniame skunde padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavimo ir kaltės klausimas nėra keliamas, su padarytu pažeidimu apeliantas sutinka. Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. T. apeliaciniu skundu prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo 3 mėnesiams terminą sutrumpinti iki 1 mėnesio. Tai yra, apeliaciniu skundu yra keliamas administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo pagrįstumą nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo

7. Susipažinęs su apeliaciniame skunde bei atsiliepime nurodytais argumentais ir motyvais, taip pat administracinio nusižengimo bylos medžiaga, patikrinęs skundžiamos Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarties ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2023 m. gegužės 5 d. nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad su skundžiamoje nutartyje esančiomis išvadomis nėra pagrindo nesutikti.

8. Administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo termino nustatymo ir skyrimo nuostatos įtvirtintos ANK 34 straipsnio 3 dalyje, kurioje numatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Šioje nuostatoje įtvirtinta teismo arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Vis tik, teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta ir vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, Nr. 2AT-36-387/2021).

9. Formuojamoje teismų praktikoje taip pat ne kartą yra išaiškinta, kad skiriama administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą (administracinio poveikio priemonę), kadangi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019).

10. Nagrinėjamu atveju apeliantas M. T. nubaustas dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio administracinio nusižengimo padarymą vairuotojams skiriama bauda nuo 170 iki 230 eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 450 iki 600 eurų. Tuo tarpu ANK 420 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.

11. Kaip matyti, pagal aptartą teisinį reguliavimą administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui yra privalomas ir gali būti neskiriamas arba skiriamas trumpesniam terminui tik esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, rodančioms, kad sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, tai yra vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis.

12. Iš šioje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad M. T. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta minimali tiek administracinė nuobauda, tiek administracinio poveikio priemonė. Nustatyta viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailėjosi, bei nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Byloje nustatyta ir tai, kad apeliantas pakankamai šiurkštų ir pavojingą administracinį nusižengimą, keliantį padidintą pavojų eismo saugumui ir kitų eismo dalyvių sveikatai. Kaip matyti, administracinis nusižengimas padarytas dienos metu (11.10 val.), kelyje (duomenys neskelbtini), kuriame eismas tokiu laiku yra pakankamai intensyvus, o lenkimo manevras padarytas pavojingoje zonoje, įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą ir lenkiant transporto priemonę vietoje, kurioje pagal KET draudžiama lenkti, tai yra, sankryžoje, kuri pažymėta kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad padarytas nusižengimas nagrinėjamu atveju sukėlė realų pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Tai, kad neįvyko eismo įvykis ir (ar) nebuvo sužaloti asmenys arba sugadintas turtas, nepaneigia realios grėsmės kilimo fakto ir nesumenkina padaryto administracinio nusižengimo realaus pavojingumo laipsnio. Įvertinus šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo M. T. veiksmus laikyti mažiau pavojingais ir taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria skundžiamoje nutartyje išdėstytoms išvadoms ir akcentuoja, jog byloje esantys duomenys ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neįrodo jokių ypatingų ir (ar) naujų esminių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima trumpinti minimalų administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo, terminą. Priešingas teismo sprendimas formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas ir nepagarbą įstatymui tiek pačiam apeliantui, tiek visuomenei.

13. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju apelianto teisinei padėčiai švelninti taip pat nepakanka aplinkybių, jog teisė vairuoti jam yra reikalinga darbinėje veikloje (tiek pagrindiniame, tiek papildomam darbe jam reikia keliauti Lietuvos teritorijoje) bei rūpinantis šeima (augina mažametį vaiką, sutuoktinė šiuo metu nedirba). Pažymima, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių (dėl darbo vietos išlaikymo, susisiekimo, dalyvavimo visuomeninėje veikloje, pasirūpinimo šeima ir pan.) išskirtine aplinkybe nelaikytinas. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens specialiosios teisė vairuoti transporto priemones teisių netekimas 3 mėnesiams sukels tam tikrų nepatogumų pačiam apeliantui ir jo artimai aplinkai. Tačiau šiuo atveju pabrėžiama, jog dėsninga, kad paskirta nuobauda ir turi sukelti asmeniui nepatogumų, kad kitą kartą prieš nusižengdamas asmuo apmąstytų savo elgesį. Todėl nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl darbo ir šeimos nelaikytinos išimtinėmis, dėl kurių būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti trumpesnį teisių atėmimo terminą. Be to, vertinant nuteistojo asmenybę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad administracinį nusižengimą M. T. padarė turėdamas dvi galiojančias (vienerių metų laikotarpyje padarytas) administracines nuobaudas taip pat už KET pažeidimus. Nurodytos aplinkybės pagrįstai leidžia spręsti apie apelianto nihilistinį požiūrį į visuotinai priimtinas bei teisės aktuose įtvirtintas elgesio taisykles ir poveikio priemones už jų pažeidimą bei, kad nagrinėjamu atveju padarytas pažeidimas nėra atsitiktinio pobūdžio, o greičiau – jau įprastu tapęs apelianto neatsakingas elgesys vairuojant automobilį. Tad ir neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nelaikytinas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti, sutrumpinti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Aplinkybės, kad apeliantas jau sumokėjo paskirtą baudą bei baigė privalomus mokymo kursus, jo padėties taip pat išskirtinai nešvelnina. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

14. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka, kad apeliantas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarė neatsargia kaltės forma. Byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad apeliantas lenkimo manevrą atliko sankryžoje, beprasidedant ištisinei eismo juostai, kuri taip pat įspėja apie kelio ženklo Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“ galiojimą, o lenkimo manevrą jis baigė tik šiai ištisinei eismo juostai pasibaigus. Taip pat matyti, kad priešingai, nei teigia apeliantas, šalutinis kelias iš dešinės turi išasfaltuotą ir pakankamai platų įvažiavimą, kurio įvykio metu niekas neužstojo. Todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad apeliantas galėjo šalutinio kelio nepamatyti ir nesuprasti, kad lenkimo manevrą atlieka sankryžoje. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas administracinį nusižengimą padarė tyčia ir ši nustatyta aplinkybė akivaizdžiai nemažina jo padaryto nusižengimo pavojingumo. Aplinkybė, kad atliekant lenkimo manevrą eisme nedalyvavo jokios kitos transporto priemonės, išskyrus nežymėtą policijos pareigūnų automobilį, kuris buvo lenkiamas, taip pat jo atsakomybės išskirtinai nešvelnina.

15. Nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantui paskirta administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 (bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai) ir 34 (administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas) straipsnių reikalavimų, ji yra ne per griežta ir adekvati padarytam administraciniam nusižengimui, todėl švelninti paskirtą minimalią įstatymo nustatytą administracinio poveikio priemonę nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Šios išvados nepaneigia ir pirmosios instancijos teismui teiktame skunde nurodyta teismų praktika pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, kuri analizuojamu atveju nėra analogiška, todėl taikyti šias nutartis kaip precedentus, nėra jokio pagrindo. Juo labiau, kad minėtos nutartys yra priimtos apylinkės teismų, o ne vienodą teismų praktiką formuojančio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo.

16. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. T. apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo.

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

17. ANK 651 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas arba proceso šalis pateikia motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

18. M. T. apeliaciniame skunde nėra nurodyta argumentų, kurių pagrindu turėtų būti rengiamas teismo posėdis žodinio proceso tvarka, tačiau išreikštas pageidavimas dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime. Kaip matyti, M. T. apeliaciniu skundu neginčija kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo ir jo kvalifikacijos, skunde keliamas tik paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Apeliantas taip pat nenurodė naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių, kurie turėtų būti ištirti teismo posėdyje žodinio nagrinėjimo metu, aplinkybių, dėl kurių žodinis nagrinėjimas šioje byloje yra būtinas, nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka teisinio pagrindo nėra, todėl M. T. apeliacinis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarties išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto M. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Ernesta Montvidienė