Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant suinteresuotiems asmenims K. L., A. Š., V. R., R. J., R. B., D. U., A. V., G. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. R. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys K. L., A. Š., V. R., R. J., R. B., D. U., A. V., G. V., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, notarė L. V., valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

8. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokatas Egidijus Milašius teisiniais argumentais pagrindė pareiškimo reikalavimus ir prašė juos tenkinti.

10. Suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, notarė L. V., valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos neatvyko į paskirtą teismo posėdį, procesiniai dokumentai jiems įteikti tinkamai, prašymų negauta. Byla išnagrinėta nedalyvaujant nurodytiems suinteresuotiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas pareiškimas tenkinamas visiškai.

11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų pareiškėjos, jos atstovo, suinteresuotų asmenų paaiškinimų nustatyta, jog pareiškėjos senelis K. V. (duomenys neskelbtini) susituokė su O. S. V ((duomenys neskelbtini). K ir O. V., gyvendami (duomenys neskelbtini) susilaukė 5 vaikų: (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, l. 39, 49-51, 53-58, 61-69).

12. K ir O. V. sūnus, pareiškėjos tėvas A. V., gim. (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini) gyveno iki pat savo mirties (1987 m. spalio 13 d.).

13. Kauno raj. savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus pažymoje Nr. IP-366 (2005 m. rugsėjo 22 d.), nurodyta, kad A. V., gim. (duomenys neskelbtini)d., gimimo vieta - (duomenys neskelbtini).

14. VĮ Registrų centro duomenimis, nekilnojamieji daiktai, esantys (duomenys neskelbtini), ir daiktinės teisės į statinius Nekilnojamojo turto kadastre ir registre neįregistruoti, šių statinių statusas „Formuojamas“, archyvinės dokumentų bylos teisės aktų nustatyta tvarka nesuformuotos. Siekdama įregistruoti statinius, V. R. užsakė kadastrinius matavimus, ir buvo suformuota išlikusių statinių kadastro byla (el. b. t. 1, l. 15, 16, 18-38).

15. Šiuo metu išlikę šie pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), kuriems suteikti unikalūs numeriai, atlikti pastatų kadastriniai matavimai: pastatas-gyvenamasis namas, plane pažymėtas 1A1/m, unikalus Nr. , (duomenys neskelbtini) kurio bendras plotas 65,98 kv. m., ir pastatas-ūkio pastatas, plane pažymėtas 2I1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

16. Remiantis kadastro byloje pateiktais duomenimis, apie 1958 metus namas buvo rekonstruotas - pastatytas priestatas, o namo naudingas plotas padidintas iki 69,13 kv. m.

17. Pastatais naudojosi ir juose gyveno kelios pareiškėjos šeimos kartos: seneliai K. V. ir O. V. su sūnumis B, B, J, J ir A. V., vėliau čia gyveno pareiškėjos tėvas A. V. su savo šeima: sutuoktine I. V. ir dukromis V, K, A bei V. V., sūnumi R. V.. Vėliau senelių statytuose namuose gyveno ir pareiškėja su savo sutuoktiniu bei vaikais.

18. Lietuvos centrinio valstybės archyvo (toliau - LCVA) pažymoje (2024 m. gegužės 10 d.) Nr. R4- 2368 apie K. V. nekilnojamąjį turtą nurodyta, kad Vyriausiosios žemės rūšiavimo komisijos archyviniame fonde, Kauno apskrities žemės rūšiavimo komisijos 1939 m. spalio 21 d. Vyriausiajai žemės rūšiavimo komisijai pateiktame (duomenys neskelbtini) mokesčiais apdėjimo reikalų rūšimis paskirstytų žemių sąraše įrašytas žemės savininkas V. K., D kaime turėjęs 2,52 ha žemės (2,28 ha III rūšies ariamos; 0,24 ha IV rūšies miško). Archyvo dokumentai - Žemės ištyrimo žiniaraštis (1938 m. rugsėjo 9 d.). LCVA su pažyma pateikė informaciją ir dokumentus apie 1942 m. D kaime buvusį K. V. ūkį. Visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų surašymo 1942 m. gegužės 27 d. žiniose esančio (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojo K. V. buto-ūkio lapo duomenys rodo, kad šiame ūkyje gyveno V. K., gim. (duomenys neskelbtini) d. (nurodyta - „šeimos galva“), V. O., gim. (duomenys neskelbtini) d. - „sutuoktinė“ ir penki jų vaikai: V. J., V. J., V. B., V. B. bei V. A.. Pateiktose lentelės grafose Nr. 16 ir 17 „Darbovietės (įstaigos, įmonės, ūkio) pavadinimas nurodyta „žemės ūkis“, o grafoje „Padėtis versle“ - V. K. nurodytas kaip žemės ūkio savininkas, dirbantis be samdinių, O. V., J. V. ir J. V. - kaip dirbantys šeimos nariai, B. V., B. V. ir A. V. - išlaikomi tėvo (el. b. t. 1, l. 41-48).

19. LCVA pažymos duomenimis, kad daugiau žinių apie K. V. kaime turėtą žemę, dokumentų apie žemės įgijimą, dokumentų apie ten pat turėtą gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, dokumentų apie pastatų statybą bei dokumentų apie O. S. V minėtoje vietovėje turėtą nekilnojamąjį turtą, archyve saugomuose dokumentuose nerasta.

20. Iš Kauno regioninio archyvo pažymos ,,D. O. V turto“ (2024 m. vasario 7 d.) Nr. (10.6) V10-339, matyti, kad K. V. ir O. V. 1940 m. D kaime pasistatė gyvenamąjį namą, o 1941 m. - ūkinį pastatą tvartą: „(duomenys neskelbtini) apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto dokumentų fonde saugomose 1980-1982 m., 1983-1985 m., 1986-1990 m., (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėse knygose įrašytas O. V., Jurgio, gim. (duomenys neskelbtini) d., ūkis. Ūkio adresas: D kaimas. Knygų skiltyse „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašytas gyvenamasis namas, pastatymo metai - 1940, „Bendras (naudingas) plotas - kv. m - 50“, ,,Kiti pastatai“: tvartas, pastatymo metai - 1941, vasarinė virtuvė, pastatymo metai - 1972. 1986-1990 m. (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėje knygoje įrašytame O. V., Jurgio, gim. (duomenys neskelbtini) d., ūkyje, knygos skiltyje „Įrašai apie visiškai išvykusius iš ūkio asmenis, įrašyta (duomenys neskelbtini) d. mirė“ (el. b. t. 1, l. 70).

21. Lietuvos Valstybės istorijos archyvo pažymoje apie mirtį nurodyta, kad Lietuvos TSR miestų ir valsčių civilinės būklės aktų įstaigų archyviniame fonde, Garliavos valsčiaus mirties aktų įrašų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) d. Kauno apskrities D kaime mirė K. V., J sūnus (48 metų amžiaus). Apie mirtį pranešė O. S. gyvenanti D. kaime (el. b. t. 1, l. 40).

22. Mirus K. V., sutuoktinių sūnūs J. V., J. V., B. V. ir B. V. dar kurį laiką gyveno kartu su motina O. V., tačiau, kadangi jau buvo pilnamečiai, vienas po kito tėvų namus paliko, susituokė ir kūrė savo asmeninį gyvenimą, prie statinių priežiūros ir išlaikymo neprisidėjo. J. K. ir O. V. sūnus, pareiškėjos tėvas A. V. statiniuose D. k., gyveno iki pat savo mirties (1987 m. spalio 13 d.).

23. Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma apie pastatus (2023 m. liepos 28 d.) Nr. IP-79 , liudija, kad pagal (duomenys neskelbtini) seniūnijos 1991-1998 m. ūkinę knygą Nr. 37, O. V. (duomenys neskelbtini) vardu įregistruotas gyvenamasis namas, turintis 50 kv. m. bendrojo ploto, esantis D kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone. P. A. seniūnijos 1998-2002 m. ūkinę knygą Nr. 6, O. V. (gim. (duomenys neskelbtini) d.), mirusios (duomenys neskelbtini) d., vardu įregistruotas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Ūkiniai pastatai: tvartas, vasarinė virtuvė, malkinė, sandėliukas, tualetas (el. b. t. 1, l. 71-80).

24. A. V. (duomenys neskelbtini) d. Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje susituokė su I. K., po santuokos - (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 391 (el. b. t. 1, l. 81).

25. Po santuokos sudarymo A. V. kartu su šeima ir motina O. V. ir toliau gyveno tėvų namuose (duomenys neskelbtini) naudojosi ten esančiais pastatais, tačiau savo gyvenamosios vietos čia nedeklaravo nei O. V., nei A. V.. Pareiškėjos mama I. V. nuo 1980 m. rugsėjo 7 d. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini).

26. A. V. su I. V. susilaukė 5 vaikų: (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, l. 82-96).

27. I. V. turėjo nesantuokinį sūnų J. K., (duomenys neskelbtini) kuris iki savo mirties gyveno kartu su motina (duomenys neskelbtini). Šeimos sukūręs nebuvo (el. b. t. 1, l. 97-99).

28. Pareiškėja pateikė savo turimus įrodymus apie tai, jog priėmė močiutės O. V. palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti ir rūpintis kaip savu turtu, nes ir toliau ilgą laiką gyveno palikėjos name, vykdė prievoles, susijusias su namo valdymu ir priežiūra, mokėjo draudimo įmokas ir komunalinius mokesčius (el. b. t. 1, l. 100-176).

29. Pareiškėjos mama I. V. mirė (duomenys neskelbtini) d. Nuo pat santuokos su A. V. sudarymo I. V. gyveno statiniuose (duomenys neskelbtini) palikimo priėmimo per nustatytą terminą į notarą kreipėsi dukra V. R.. Po I. V. mirties Kauno rajono 2-ojo notaro biure užvesta paveldėjimo byla Nr. 27/2022. Pareiškėjos seserys - I. V. dukros A. Š., K. L., V. R. mirusios motinos atsisakė V. R. naudai arba netrukus proceso eigoje atsisakys (el. b. t. 1, l. 185-187).

Dėl nekilnojamųjų daiktų-pastatų valdymo nuosavybės teise palikimo priėmimo juridinių faktų nustatymo

30. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009).

31. O. V. sutuoktinis K. V. (pareiškėjos senelis) mirė (duomenys neskelbtini) d. Tuo metu galiojo 1922 m. RTFSR civilinis kodeksas. Jis numatė paveldėjimo teisinius santykius, tvarką, pagal kurią paveldėti buvo leidžiama pagal įstatymą (416 straipsnis), įstatyminiai įpėdiniai buvo mirusiojo vaikai, sutuoktinis ir nedarbingi tėvai, o jų nesant - mirusiojo broliai ir seserys (418 straipsnis). Įpėdinis, buvęs palaikų atsiradimo vietoje, per tris mėnesius nuo palaikų atsiradimo dienos nepareiškęs atitinkamai notarinei įstaigai savo atsisakymo nuo palaikų, buvo laikomas palaikus priėmusiu (429 straipsnis), o įpėdinis, nebuvęs palaikų buvimo vietoje, galėjo priimti palaikus pats ar per įgaliotinius per šešis mėnesius nuo palaikų atsiradimo dienos (430 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, toliau - LAT, 2001 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 57/2001). Lietuvos Valstybės istorijos archyvo pažymoje apie mirtį nurodyta, kad Lietuvos TSR miestų ir valsčių civilinės būklės aktų įstaigų archyviniame fonde, Garliavos valsčiaus mirties aktų įrašų knygoje įrašyta, kad 1945 m. liepos 29 d. (duomenys neskelbtini) kaime mirė K. V., sūnus (48 metų amžiaus). Apie mirtį pranešė O. S. V gyvenanti D kaime.

32. O. V. mirus sutuoktiniui K. V., priėmė jo palikimo dalį ir kartu su savo dalimi bei valdė nuosavybės teise sutuoktinių statytus statinius - save laikydama vienintele nekilnojamojo turto savininke, kadangi K. V. 2,52 ha žemė po 1940 metų liepos 22 d. okupacinės sovietų valdžios buvo nacionalizuota. Tolimesnį O. V. pastatų valdymą patvirtina 1988 m. lapkričio 3 d. suformuota inventorinė byla. Byloje statinių, esančių (duomenys neskelbtini), savininke nurodyta O. V., gim. (duomenys neskelbtini) d. Šią aplinkybę patvirtina pateikta Kauno regioninio valstybės archyvo pažyma dėl O. V. turto.

33. Pastatų valdymo nuosavybės teise faktą patvirtina ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Alšėnų seniūnijos pažyma apie pastatus (2023 m. liepos 28 d.) Nr. IP-79 , kurioje pažymėta, kad pagal Kauno rajono Alšėnų seniūnijos 1991-1998 m. ūkinę knygą Nr. 37, O. V. (gim. (duomenys neskelbtini) vardu įregistruotas gyvenamasis namas, turintis 50 kv. m. bendrojo ploto, esantis (duomenys neskelbtini) seniūnijos 1998-2002 m. ūkinę knygą Nr. 6, O. V. (gim. (duomenys neskelbtini) vardu įregistruotas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Ūkiniai pastatai: tvartas, vasarinė virtuvė, malkinė, sandėliukas, tualetas.

34. Šioje pažymoje klaidingai nurodyta O. V. mirties data, tačiau vadovaujantis Gyventojų registro įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato, kad gyventojų registrui teikiami duomenys turi būti pagrįsti dokumentais (šiuo atveju - mirties liudijimu ar kitu patikimu ir mirties faktą patvirtinančiu dokumentu), o šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad gyventojų registras yra pagrindinis valstybės registras, reikia vadovautis būtent Gyventojų registro pateikiama informacija apie O. V. mirties datą, t. y. O. V. mirties data yra (duomenys neskelbtini).

35. Mirus K. V., sutuoktinių sūnūs J. V., J. V., B. V. ir B. V. dar kurį laiką gyveno kartu su motina O. V., tačiau, kadangi jau buvo pilnamečiai, vienas po kito tėvų namus paliko, susituokė ir kūrė savo asmeninį gyvenimą, prie statinių priežiūros ir išlaikymo neprisidėjo. J. K. ir O. V. sūnus, pareiškėjos tėvas A. V. statiniuose D k., gyveno iki pat savo mirties (1987 m. spalio 13 d.).

36. Iki 1965 m. sausio 1 d. Lietuvoje galiojo 1922 m. RTFSR Civilinis kodeksas, pagal jo 66 ir 185 straipsnius iki 1949 m. balandžio 14 d. nuosavybės teisė į daiktą, taigi ir į pastatus, atsirasdavo nuo sandorio sudarymo, nereikalaujant sandorį įregistruoti. 1922 m. RTFSR CK 185 straipsnis 1949 m. balandžio 14 d. buvo pakeistas, nustatant, kad trobesių pirkimo-pardavimo (perleidimo) sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir įregistruota atitinkamame komunaliniame skyriuje. Kaimo vietovėje sutartis buvo registruojama vietinės DŽDT vykdomojo komiteto vedamose ūkinėse knygose. Kadangi turimais duomenimis pastatai buvo įgyti (statyti) iki 1949 m. balandžio 14 d. pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokio sandorio pagrindu šis sandoris neturėjo būti įregistruotas ūkinėse knygose. Nuostata dėl registracijos išliko ir įsigaliojus 1964 m. liepos 7 d. CK ir galiojo iki 1991 m. liepos 25 d. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimą Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“ pagrindinis įrodymas, patvirtinantis nuosavybės teisę į pastatus kaimo vietovėje, įgytus iki nurodytos datos, buvo ūkinių knygų įrašai. Šio nutarimo 3 punkte nurodo, kad įsigyti seni statiniai Registre registruojami 2 punkte nurodytų Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka, Registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises į jį ir dokumentus, tarp kurių 3.1. nurodytą sandorį, kurio pagrindu įgyta nuosavybės teisė, jeigu statiniai įgyti iki 1949 m. balandžio 14 d. įskaitytinai.

37. Pareiškėja neturi statybų leidimo, statinių registravimo dokumentų, kurių pagrindu jos senelis K. V., po jo močiutė O. V. įgijo nuosavybės teisę į statinius, todėl, remiantis šio nutarimo 5 punktu šio sąrašo 3 punkte išvardytais atvejais vietoj sandorio, kurio pagrindu įgyta nuosavybės teisė, gali būti pateikti įsiteisėję teismo ar valstybinio arbitražo sprendimai ir nutartys (5.1 punktas).

38. Pateikti duomenys įrodo, kad pareiškėjos senelis K. V. iki 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teise valdė 2,52 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė reikšminga tuo aspektu ir teisiniu pagrindu, kad šiame žemės sklype 1940-ais metais K. V. ir O. V. pasistatė ir teisėtai valdė gyvenamąjį namą ir kitus statinius, kuriuos po K. V. mirties, priėmusi K. V. palikimą, toliau nuosavybės teise teisėtai valdė O. V., nors jų ir neįregistravo viešame registre.

39. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad K. V., (duomenys neskelbtini) kartu su sutuoktine O. V., gimusia(duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą su jam priklausančiais kitais statiniais, esančius adresu (duomenys neskelbtini)., bei O. V., gimusi (duomenys neskelbtini) priėmė po savo sutuoktinio K. V., gimusio (duomenys neskelbtini) palikimą, kurį sudarė ½ dalis gyvenamojo namo su jam priklausančių ½ dalimi kitų statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama turtą valdyti, kurį ir toliau valdė nuosavybės teise.

40. Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą šiose dalyse, nustatant pareiškime prašomus juridinius faktus.

Dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo faktiškai pradėjus turtą valdyti

41. Pareiškėjos močiutė O. V. mirė (duomenys neskelbtini) d. Tuo metu galiojusio Civilinio kodekso, priimto 1964 m. liepos 7 d., 573 straipsnio nuostatomis įstatyminiai mirusiojo įpėdiniai vaikai palikėjo turtą paveldėjo lygiomis dalimis. Šio kodekso 587 straipsnis apibrėžė, jog laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

42. O. V. sūnūs A. V. (miręs (duomenys neskelbtini) d.) ir J. V. (miręs apytikriai (duomenys neskelbtini) metais) mirė anksčiau už savo motiną Pagal tuo metu galiojusį Civilinį kodeksą per nustatytą šešių mėnesių terminą dėl O. V. palikimo priėmimo į notarą galėjo kreiptis pirmos eilės palikėjos turto paveldėtojai - (duomenys neskelbtini).

43. Pagal tuo metu galiojusio 1964 m. liepos 7 d. CK 589 straipsnį buvo apibrėžtas teisės priimti palikimą perėjimas - jeigu įpėdinis, šaukiamas paveldėti pagal įstatymą ar testamentą, miršta po palikimo atsiradimo, nespėjęs jo priimti per nustatytą terminą, teisė priimti jam priklausančią palikimo dalį pereina jo įpėdiniams. Remiantis tuo, dėl O. V. palikimo priėmimo galėjo kreiptis O. V. vaikaičiai: (duomenys neskelbtini).

44. Per nustatytą terminą J. V., B. V. ir B. V. nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą. O. V. ir K. V. sūnūs buvo sukūrę savo šeimas, gyveno savo asmeninį gyvenimą skirtinguose miestuose, rajonuose, ir O. V. palikimu nesirūpino. J. V. nuo 1970 m. rugsėjo 3 d. gyvenamąją vietą deklaravo ir gyveno adresu (duomenys neskelbtini), B. V. nuo 1979 m. gruodžio 24 d. gyvenamąją vietą deklaravo ir gyveno (duomenys neskelbtini)., B. V. nuo 2004 m. kovo 23 d. gyvenamąją vietą deklaravo ir gyveno adresu (duomenys neskelbtini) palikimo priėmimo atstovavimo teise nesikreipė. M. O. V, ryšys su K. V. ir O. V. sūnumis bei vaikaičiais susilpnėjo. S. D. k., jie lankydavosi kaip svečiai, prie mirusiosios O. V. turto valdymo ir priežiūros neprisidėjo, jokių su turtu susijusių įsipareigojimų neprisiėmė.

45. Realiai mirusiosios O. V. palikimą priėmė pradėdama turtą valdyti, rūpintis kaip savu ir prisiimdama visus su turtu esančius įsipareigojimus O. V. vaikaitė V. V. (R). K. A. ir I. V. dukros, sukūrusios šeimas, pradėjo gyventi atskirai nuo tėvų ir močiutės O. V. gerokai anksčiau: K. L. iš D kaimo išsikėlė apie 1989-1990 m., A. Š. apie 2002 m., V. R. - apie 1999 m. I. V. sūnus R. V. mirė (duomenys neskelbtini) d. (nevedęs, įpėdinių neturėjo).

46. Ilgiausiai tėvų namuose gyveno V. R. - iki 2014 m., ir tik nuo 2014 m. lapkričio 28 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo dabartinės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). P. D. kaime gyveno ir sukūrusi šeimą, t. y. 1992 m. liepos 17 d. susituokusi su S. R.. Pareiškėjos vaikai D. R. ir D. R. (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad ji su sutuoktiniu gyveno ir rūpinosi statiniais kartu su ten gyvenančia A. V. sutuoktine, pareiškėjos mama I. V.: mokėjo įmokas už elektros energiją, pirko malkas, baldus (komodą), televizorių ir prisiėmė visas kitas statinių priežiūros išlaidas.

47. Pareiškėja mokėjo už statiniams tiekiamą elektros energiją. V. R. prašymu sesuo A. Š. 2017-2021 m. sudarė gyvenamojo namo D k. draudimo sutartis. Sąskaitas už draudimą apmokėdavo pareiškėja.

48. V. R., mirus O. V., priėmė statinių dokumentus: O. V. vardu 1988 m. lapkričio 3 d. suformuotą inventorinę bylą, asmeninius O. V. daiktus, pvz. močiutės fotonuotraukų albumą, iš kurio teismui pateikia močiutės O. V. nutrauką ir nuotrauką iš senelio K. V. laidotuvių. Šių dokumentų ir asmeninių daiktų turėjimas savo žinioje patvirtina aplinkybę, kad V. R. priėmė palikimą po močiutės mirties.

49. Teismų praktikoje preziumuojama, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą (LAT 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 152/2006).

50. V. R. mirus motinai I. V. (2022 m. birželio 21 d.), vienintelė iš jos dukterų ir toliau prižiūrėjo pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) - kas savaitę atvažiuodavo patikrinti jų būklę, tvarkingumą, sodyboje leisdavo savaitgalius, vasarodavo, prižiūrėjo pastatus, tvarkė aplinką - pjaudavo žolę, genėdavo vaismedžius ir vaiskrūmius, augino daržoves, samdė transporto priemonę ir tvarkė privažiavimą prie sodybos.

51. Pareiškėja dėjo pastangas statinius įteisinti, juos įregistruoti VĮ Registrų centro duomenų bazėje - tuo tikslu užsakė matininko paslaugas, ir 2023 m. gegužės 4 d. buvo atlikti statinių kadastriniai matavimai bei parengta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla - statiniams suteiktas registro Nr. (duomenys neskelbtini).

52. Pagal LAT suformuotą jurisprudenciją, aiškinant tiek 1964 m. CK 587 straipsnio, tiek CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (LAT 2007¬12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 322/2009). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (LAT 2013-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013, 2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

53. Pareiškėja pateikė savo turimus įrodymus apie tai, jog priėmė močiutės O. V. palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti ir rūpintis kaip savu turtu, nes ir toliau ilgą laiką gyveno palikėjos name, vykdė prievoles, susijusias su namo valdymu ir priežiūra, mokėjo draudimo įmokas ir komunalinius mokesčius, todėl yra pagrindas tenkinti šį pareiškimo reikalavimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti.

54. Pareiškėjos mama I. V. mirė (duomenys neskelbtini) d. Nuo pat santuokos su A. V. sudarymo I. V. gyveno statiniuose (duomenys neskelbtini) palikimo priėmimo per nustatytą terminą į notarą kreipėsi dukra V. R.. Po I. V. mirties Kauno rajono 2-ojo notaro biure užvesta paveldėjimo byla Nr. 27/2022. Pareiškėjos seserys - I. V. dukros A. Š., K. L., V. R. mirusios motinos atsisakė V. R. naudai arba netrukus proceso eigoje atsisakys.

55. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė močiutės O. V., (duomenys neskelbtini) palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti, kurį sudarė pastatai (duomenys neskelbtini).

56. Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą šioje dalyje, nustatant pareiškime prašomą juridinį faktą.

57. Teismas sprendžia, kad prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai yra įrodyti, sukels teisines pasekmes, pareiškėja kitokia tvarka gauti juos patvirtinančių dokumentų negali (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

58. Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslais (CK 5.66 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsnis, 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

patikslintą pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. V., (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktine O. V., (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą su jam priklausančiais kitais statiniais, esančius (duomenys neskelbtini).

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. V., (duomenys neskelbtini) priėmė po savo sutuoktinio K. V., (duomenys neskelbtini) palikimą, kurį sudarė ½ dalis gyvenamojo namo su jam priklausančių ½ dalimi kitų statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama turtą valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė O. V., (duomenys neskelbtini) palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti, kurį sudarė pastatai, esantys (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.