Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant J. R., dalyvaujant ieškovo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atstovui Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorui A. V., atsakovų V. V., K. V., B. P., V. V., V. K., A. F., J. D., E. K., A. C., R. B., V. V., K. G., J. C., A. V., E. S., L. S., V. T., J. Š., I. R., T. L. atstovei advokatei L. A., atsakovų V. B., A. B., S. D., P. V., V. G. atstovui advokatui A. J., atsakovams J. S., J. D., V. V., V. V., B. P., R. B., N. P., V. Č., I. R., V. G., A. V., A. C., V. K., A. V., G. A. M., trečiųjų asmenų Klaipėdos miesto savivaldybės Kontrolieriaus tarnybos atstovei A. K., Klaipėdos miesto savivaldybės ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovei G. E., Klaipėdos Vydūno vidurinės mokyklos atstovei G. V. viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, patikslintą ieškinį atsakovams V. V.-P., V. V., P. V., K. V., B. P., K. P., V. A., S. D., V. L., V. V., V. V.,V. K., A. F., O.F., J. D., V. Ž., R. D., A. M., E. K., A. C., V. K., S. B., R. B., V. V., A. Š., M. U., N. P., P. V. M., K. G., J. C., A. V., V. B., E. S., L. S., V. G., R. C., V. T., J. Š., A. B., I. R., A. D., V. P., R. M., T. L., E. G., V. G., V. Č., E. K., A. Z., V. D., I. R., N. V., Z. Č., V. P., E. O., G. A. M., J. S., A. V., tretieji asmenys Klaipėdos miesto savivaldybės Kontrolieriaus tarnyba, Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Klaipėdos Vydūno vidurinė mokykla dėl piniginių lėšų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariams atsakovams V. V.-P., V. V., P. V., K. V., B. P., K. P., V. A., S. D., V. L., V. V., V. V., V. K., A. F., O. F., J. D., V. Ž., R. D., A. M., E. K., A. C., V. K., S. B., R. B., V V., A. Š., M. U., N. P., P. V. M., K. G., J. C., A. V., V. B., E. S., L. S., V. G., R. C., V. T., J. Š., A. B., I. R., A. D., V. P., R. M., T. L., E. G., V. G., V. Č., E. K., A. Z., V. D., I. R., N. V., Z. Č., V. P., E. O., G. A. M., J. S., A. V., tretieji asmenys Klaipėdos miesto savivaldybės Kontrolieriaus tarnyba, Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Klaipėdos Vydūno vidurinė mokykla dėl piniginių lėšų grąžinimo į Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetą. Nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje buvo gautas atsakovo N. P. prašymas išsiaiškinti ir įvertinti galimus neteisėtus atlyginimų Klaipėdos miesto tarybos nariams mokėjimus nuo 2000 metų iki 2008 m. liepos 31 d., už laiką, kurį jie praleidžia savivaldybės tarybos, komitetų posėdžiuose. Tuo pagrindu ieškovas nurodė Klaipėdos miesto savivaldybės Kontrolieriaus tarnybai pateikti audito išvadą ar teisėtai minėtu laikotarpiu tarybos nariams buvo mokamas atlyginimas už laiką, praleistą tarybos, komitetų, komisijų, kolegijų posėdžiuose. Gautose išvadose buvo nurodyta, kad nuo 2003-01-23 Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme (toliau - Vietos savivaldos įstatymas) nereglamentuota, kaip turėtų būti mokama savivaldybių tarybų nariams už darbą, atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas. Tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas. 2001-09-20 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 223 nustatyta, kad kompensacijai gauti tarybos nariai pateikia savivaldybės administracijos buhalterijai pažymas apie negautą atlyginimą pagrindinėje darbovietėje. Tačiau 2004-02-26 tarybos sprendime Nr. 1-60 jau nebėra nuostatos apie reikalingas pažymas. Be to, 2003-03-27 tarybos sprendimu Nr. 1-97 patvirtintoje Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narių veiklos, atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas, apmokėjimo tvarkoje neįrašyta, kad tarybos nariams mokamas atlyginimas, negautas pagrindinėje darbovietėje ir tuo pažeista Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostata. Taigi, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, priskaičiuodama atlyginimą tarybos nariams, privalėjo vadovautis minėta Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nuostata, tai yra turėjo pareikalauti ir gauti iš tarybos narių pažymas apie tai, kad jie, atlikdami tarybos narių pareigas, negavo atlyginimo pagrindinėje darbovietėje. Nustatyta, kad tarybos nariai pažymų niekada neteikė. Tuo, pažeidžiant Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą, 2003-2008 metais tarybos nariams priskaičiuota 128 331,67 Lt atlyginimo už faktiškai dirbtą laiką ir 39 667,25 Lt socialinio draudimo mokestis, iš viso 167 998,92 Lt. Finansinio patikrinimo aktas su išvadomis ir priedais pateiktas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui su reikalavimu per mėnesį ištaisyti nustatytus pažeidimus. Ieškovas gavo Vyriausybės atstovės Klaipėdos apskrityje K. V. rašto kopija, kurioje ji direktoriaus prašo išsiaiškinti galimus dvigubo atlyginimo mokėjimo tarybos nariams atvejus. Ieškovas buvo informuotas, kad finansinio patikrinimo metu nustatyti veiklos trūkumai dėl tarybos narių atlyginimo mokėjimo teisėtumo yra šalinami. 2008-07-31 tarybos sprendimu Nr. T2-298 pakeistas 2003-03-27 tarybos sprendimas Nr. 1-97, nurodant, kad tarybos nariams atlyginimas bus mokamas tik pristačius pažymą iš pagrindinės darbovietės. Nuo 2008-08-01 tarybos nariams atlyginimas už faktiškai dirbtą laiką, atliekant tarybos nario pareigas, nepriskaičiuojamas, nes tarybos nariai nepristatė pažymų apie negautas pajamas iš pagrindinių darboviečių. Ieškovas nurodo, kad užklausus tarybos narių (ėjusių pareigas 2003-2008 m.) darbovietes apie atlyginimų išmokėjimą minėtu laikotarpiu tarybos nariams buvo nustatyta, kad jiems buvo mokamas pilnas darbo užmokestis visose darbovietėse ir nė vienam tarybos nariui atlyginimas pagrindinėje darbovietėje nebuvo sumažintas dėl dalyvavimo tarybos posėdžiuose. Teigia, kad ieškinio reikalavimai susiję su darbo santykiais, todėl jiems turi būti taikomas trijų metų ieškinio senaties terminas. Atsižvelgiant į tai konstatuoja, kad laikotarpiu nuo 2006 metų iki 2008 metų tarybos nariams neteisėtai buvo išmokėta 56 592.06 Lt, kuriuos tarybos nariai į savivaldybės biudžetą nesugrąžino. Atsižvelgiant į tai iš atsakovų į savivaldybės biudžetą prašo priteisti šias pinigines lėšas: iš V. V.-P. 572,25 Lt, iš V. V. 1712,53 Lt, iš P. V. 627,91 Lt, iš K. V. 1008,76 Lt, iš B. P. 1966,56 Lt, iš K. P. 475,63 Lt, iš V. A. 504,86 Lt, iš S. D. 2111,31 Lt, iš V. L. 309,14 Lt, iš V. V. 838,47 Lt, iš V. V. 739,26 Lt, iš V. K. 643,48 Lt, iš A. F. 287,45 Lt, iš O. F. 446,64 Lt, iš J. D. 688,66 Lt, iš V. Ž. 1173,55 Lt, iš R. D. 436,80 Lt, iš A. M. 609,48 Lt, iš E. K. 639,00 Lt, iš A. C. 1073,21 Lt, iš V. K. 353,58 Lt, iš S. B. 1166,31 Lt, iš R. B. 1976,85 Lt, iš V. V. 1902,26 Lt, iš A. Š. 2330,49 Lt, iš M. U. 1109,78 Lt, iš N. P. 1957,50 Lt, iš P. V. Mickaus 1306,94 Lt, iš K. G. 1472,02 Lt, iš J. C. 585,04 Lt, iš A. V. 1378,87 Lt, iš V. B. 1769,91 Lt, iš E. S. 1886,42 Lt, iš L. S. 1302,18 Lt, iš V. G. 1430,72 Lt, iš R. C. 1000,24 Lt, iš V. T. 1565,67 Lt, iš J. Š. 1459,12 Lt, iš A. B. 1653,84 Lt, iš I. R. 1517,73 Lt, iš A. D. 110,63 Lt, iš V. P. 107,39 Lt, iš R. M. 1666,42 Lt, iš T. L. 1486,39 Lt. Taip pat prašė priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Patikslintu ieškiniu (pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo) ieškovas savo reikalavimus tikslino. Nurodė, kad 2009-05-29 ieškovas gavo LR Seimo nario E. J. prašymą ginant viešąjį interesą sugrąžinti į Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetą nuo 2003-03-27 neteisėtai tarybos nariams išmokėtus atlyginimus už tarybos nario veiklą bei išmokas, skirtas kanceliarijos išlaidoms atlyginti. 2009-06-01 ieškovas gavo analogišką prašymą iš Vyriausybės atstovės Klaipėdos apskrityje K. V.. Nustatė, kad 2003-03-27 tarybos sprendimas Nr. 1-97 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narių veiklos apmokėjimo tvarkos patvirtinimo" patvirtino tarybos narių veiklos apmokėjimo tvarką, tačiau šis sprendimas nebuvo paskelbtas įstatymų nustatyta tvarka, todėl laikytinas negaliojančiu. Teigė, kad vėlesni minėto sprendimo pakeitimai, tai yra 2008-07-31 Nr. T2-298 ir 2009-02-26 Nr. T2-50 nors ir buvo paskelbti vietinėje spaudoje bei savivaldybės interneto tinklapyje, laikytini taip pat negaliojančiais. Tuo pagrindu neteisėtai išmokėtos išmokos, skirtos kanceliarijos išlaidoms padengti ir išmokėti atlyginimai už faktiškai dirbtą laiką, atliekant tarybos nario pareigas, sudaro 689209,24 Lt ir turi būti grąžinami į savivaldybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad minėta išmokų suma į savivaldybės biudžetą negrąžinta, prašo iš kiekvieno tarybos nario priteisti jo dalį padarytos žalos savivaldybės biudžetui: iš V. V.-P. 11917,25 Lt, iš V. V. 25706,52 Lt, iš P. V. 11972,91 Lt, iš K. V. 22243,76 Lt, iš B. P. 26915,56 Lt, iš K. P. 11820,63 Lt, iš V. A. 11849,86 Lt, iš S. D. 18156,31 Lt, iš V. L. 18444,14 Lt, iš V. V. 12183,47 Lt, iš V. V. 12084,26 Lt, iš V. K. 11905,15 Lt, iš A. F. 11632,45 Lt, iš O. F. 11541,64 Lt, iš J. D. 12033,66 Lt, iš V. Ž. 12518,55 Lt, iš R. D. 10847,65 Lt, iš A. M. 10183,48 Lt, iš E. K. 9018,83 Lt, iš A. C. 8405,34 Lt, iš V. K. 9760,24 Lt, iš S. B. 9109,31 Lt, iš R. B. 24239,61 Lt, iš V. V. 23041,26 Lt, iš A. Š. 13530,49 Lt, iš M. U. 6809,78 Lt, iš N. P. 6657,50 Lt, iš P. V. M. 7006,94 Lt, iš K. G. 7012,02 Lt, iš J. C. 12435,04 Lt, iš A. V. 17329,72 Lt, iš V. B. 17221,91 Lt, iš E. S. 16930,42 Lt, iš L. S. 13712,18 Lt, iš V. G. 15790,72 Lt, iš R. C. 6540,24 Lt, iš V. T. 16707,59 Lt, iš J. S. 16095,12 Lt, iš A. B. 17033,84 Lt, iš I. R. 14157,73 Lt, iš A. D. 7666,63 Lt, iš V. P. 3836,39 Lt, iš R. M. 16711,75 Lt, iš T. L. 11476,39 Lt, iš E. G. 2200,00 Lt, iš V. G. 2870,00 Lt, iš V. Č. 2870,00 Lt, iš E. K. 23825,00 Lt, iš A. Z. 1821,00 Lt, iš V. D. 1771,00 Lt, iš I. R. 8578,00 Lt, iš N. V. 11345,00 Lt, iš Z. Č. 11345,00 Lt, iš V. P. 250,00 Lt, iš E. O. 5900,00 Lt, iš G. A. M. 13020,00 Lt, iš J. S. 7260,00 Lt, iš A. V. 3960,00 Lt. Taip pat prašo priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas (T 1, b.l. 5-12, T 4, b.l. 90-104).

Atsakovas R. M. atsiliepimu į ieškinį nesutinka su jame pareikštais reikalavimais. Nurodo, jog ieškinio reikalavimas jo atžvilgiu yra nepagrįstas ir neįrodytas. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija turėjo reikalauti ir gauti iš tarybos narių pažymas apie tai, kad jie, atlikdami tarybos narių pareigas, negavo atlyginimo pagrindinėje darbovietėje. Pažymų pareikalauta nebuvo, todėl jos nebuvo pristatytos. Pažymėjo, jog grąžino VšĮ „Klaipėdos universitetinei ligoninei“ per klaidą jam išmokėtą atlyginimą už faktiškai neišdirbtą laiką dėl to, kad vykdė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nario pareigas, todėl žalos Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetui nepadarė (T 3, b.l. 106-107).

Atsakovas A. B. atsiliepimais į ieškinį ir patikslintą ieškinį nesutinka su pareikštais reikalavimais. Nurodo, jog ieškinys visiškai nepagrįstas, prieštaraujantis LR Konstitucijai ir įstatymams. Pažymėjo, jog LR Vietos savivaldos įstatymo 26 str. 1 d. nurodyta, jog tarybos nariams už darbą atliekant savivaldybės nario pareigas yra atlyginama. Mano, kad minėtas įstatymas imperatyviai be jokių abejonių ar išlygų nurodo, kad už darbą taryboje turi būti apmokama, įstatyme nurodyta net apmokėjimo tvarka. Savo valia pinigų nepasiėmė, jų nepasisavino, todėl neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, prašo ieškinio netenkinti bei pakeisti jo procesinį statusą į trečiojo asmens, nereiškiančio savarankiškų reikalavimų (T 3, b.l. 128-133, T.6, b.l. 5-10).

Atsakovas V. B. atsiliepimais į ieškinį ir patikslintą ieškinį nesutinka su pareikštais reikalavimais. Nurodo, jog ieškinys visiškai nepagrįstas. Pažymi, jog vykdydamas tarybos nario pareigas dirbo konkretų darbą (analizavo įstatymus ir poįstatyminius aktus, dalyvavo ruošiant sprendimus ir t.t.), už kurį numatyta teisė gauti teisingą apmokėjimą už atliktą darbą. Savo valia pinigų nepasiėmė, jų nepasisavino, todėl neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, prašo ieškinio netenkinti bei pakeisti jo procesinį statusą į trečiojo asmens, nereiškiančio savarankiškų reikalavimų (T 3, b.l. 155-160, T 6, b.l. 5-10).

Atsakovė A. D. atsiliepimu į ieškinį nesutinka su jame pareikštais reikalavimais. Nurodo, jog ieškinys visiškai nepagrįstas. Nuo 2007-04-11 pasibaigė jos, kaip tarybos narės įgaliojimai. Nuo 2007-06-13 pradėjo dirbti mero patarėjo pareigose, todėl mano, kad reikalavimas priteisti nuo 2007-04-12 gautą tarybos nario atlyginimą 110,63 Lt neteisėtas (T 3, b.l. 184-187).

Atsakovas S. D. atsiliepimu į ieškinį nesutinka su jame pareikštais reikalavimais. Nurodo, kad jokių pinigų už faktiškai dirbtą laiką, atliekant tarybos nario pareigas negavo. Pažymi, kad atliekant tarybos nario pareigas, darbo užmokesčio pagrindinėje darbovietėje už tą laiką negaudavo. Nurodo, kad atsakovu galėtų būti Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, kuri sukėlė teisines pasekmes. Atsižvelgiant į tai, prašo ieškinio netenkinti bei pakeisti jo procesinį statusą į trečiojo asmens, nereiškiančio savarankiškų reikalavimų (T 3, b.l. 192-195, T 6, b.l. 58-63).

Atsakovas V. P. atsiliepimu į ieškinį nesutinka su jame pareikštais reikalavimais. Nurodo, kad nuo 2007-04-11 pasibaigė jo, kaip tarybos nario įgaliojimai. Nuo 2007-05-14 pradėjo dirbti savivaldybės tarybos sekretoriaus pareigose, todėl mano, kad reikalavimas priteisti nuo 2007-04-12 iki 2007-05-13 gautą tarybos nario atlyginimą 107,39 Lt neteisėtas (T 4, b.l. 3-7).

Atsakovė V. V.-P. atsiliepimais į ieškinį ir patikslintą ieškinį su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ginčas teismingas ne bendrosios kompetencijos teismui, bet administraciniam teismui, nors administracinių bylų teisenos įstatyme tiesiogiai nenurodyta, kad atsakovu gali būti fizinis asmuo, tačiau ginčas kilo iš administracinių teisinių santykių. Pažymi, kad Klaipėdos m. savivaldybė, mokėdama tarybos nariams už darbą, vykdė viešojo administravimo funkcijas, o tai nulemia ginčo teismingumą administraciniam teismui. Atkreipia dėmesį, kad ieškinys grindžiamas netinkamu valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo (toliau - Darbo apmokėjimo įstatymas) 4 straipsnio 3 dalies aiškinimu, nes 2003-01-01 įsigaliojo Darbo kodeksas. Pagal DK 183 str. 2 d. nuostatas darbuotojams, atleistiems nuo darbo arba visuomeninėms pareigoms atlikti, darbo užmokestį, ne mažesnį už vidutinį moka ar kompensuoja ta įstaiga ar organizacija, kurios įpareigojimus jie vykdo, jeigu ko kito nenustato įstatymas. Todėl kitas darbdavys neturi pareigos mokėti savo darbuotojui-savivaldybės tarybos nariui už darbo savivaldybės taryboje laiką. Nurodo, jog pagal Darbo apmokėjimo įstatymo 4 str. 3 d. nėra nustatytas atlyginimo už tą patį laiką subsidiarus mokėjimas (kitas darbdavys, o jei ne – tai savivaldybė), kaip tvirtina ieškovas. Teigia, kad minėta teisės norma nustato, jog savivaldybės tarybos narys pagrindinėje darbovietėje už darbo savivaldybėje laiką atlyginimo negaus, nes neturi jo gauti, todėl įstatymas įpareigoja už šį laiką sumokėti savivaldybę. Todėl akivaizdu, kad dvigubo apmokėjimo už tą patį laiką atveju be pagrindo sumokėtų ne savivaldybės taryba, bet kitas darbdavys. Pažymi, kad Vietos savivaldos įstatymo (toliau – Savivaldos įstatymas) 26 str. 1 d. ankščiau draudė tarybos nariui gauti kompensaciją už savivaldybės taryboje sugaištą laiką, jeigu už tą patį laiką jie gavo atlyginimą pagrindinėje darbovietėje, tačiau 2002-11-22 įsigaliojusi savivaldos įstatymo 26 str.1 d. redakcija nesieja atlyginimo tarybos nariams už darbą su atlyginimu už tą patį laiką pagrindinėje darbovietėje. Mano, jog savivaldybė privalėjo mokėti tarybos nariams už darbą savivaldybėje, neimdama domėn jų santykių pagrindinėje darbovietėje. Teigia, jog ieškovo teisės aiškinimas veda į aklavietę, jei tarybos narys neturi pagrindinės darbovietės, pvz., yra bedarbis ar pensininkas arba darbo laikas savivaldybėje ir pagrindinėje darbovietėje nesutampa. Tokiu atveju pagal ieškovą tarybos narys turi dirbti veltui, o tokio turinio įstatymas prieštarautų Konstitucijos 48 straipsnio nuostatai, nustatančiai, kad kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Be to, pažymi, jog ieškinys negali būti tenkinamas ir dėl to, kad tai draudžia kiti įstatymai. DK 224 str. 3 d. nustato, jog negalima iš darbuotojo išieškoti permokėto ir neteisingai pritaikius įstatymą apskaičiuoto darbo užmokesčio, išskyrus klaidos atvejus. CK 6.241 str. 1 d. 4 p. nustato, kad negali būti išreikalaujama kaip be pagrindo įgytos sumos, išmokėtas darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos (T 4, b.l. 18-19, T 6, b.l. 142-147).

Atsakovai V. V., K. V., B. P., V. V., V. K., A. F., J. D., E. K., A. C., R. B., V. V., K. G., J. C., A. V., E. S., L. S., V. T., J. Š., I. R., T. L. nesutinka su ieškinyje ir patikslintame ieškinyje pareikštais reikalavimais. Nurodo, kad ieškovas remdamasis pažodiniu darbo apmokėjimo įstatymo 4 str. 3 d. nuostatų aiškinimu ir laikydamas, jog savivaldybių tarybų nariams gali būti kompensuojamos jų pagrindinėse darbovietėse negautos pajamos, neatsižvelgia į tai, kad tai yra tik bendroji nuostata, detaliai nukreipianti į Savivaldos įstatymą. Minėtas įstatymas kompensavimą numatė tik iki 2002-11-22. Vėliau buvo numatyta teisė į atlyginimą už atliktas tarybos nario pareigas. Teigia, kad papildomai turi būti kompensuojamos ir patirtos išlaidos vykdant tarybos nario pareigas. Pažymi, kad atsakovams buvo atlyginama už darbą, o ne kompensuojami atlyginimo nuostoliai, todėl jokių pažymų pristatyti nereikėjo, nes jos nebuvo reikalingos, kadangi apmokėjimo tvarką nustato Vietos savivaldos įstatymas. Pabrėžia, kad ieškinio reikalavimai yra bendro pobūdžio, neįrodyti jokiomis priemonėmis, įrodymų, kad atlyginimai buvo sumokėti nepagrįstai nėra. Pažymi, kad ginčijamas išmokas paskyrė ne jie patys. Jas skaičiavo ir mokėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, todėl atsakyti pagal pateiktus reikalavimus neprivalo. Atkreipia dėmesį, kad, tarybos sprendimas Nr. 1-97 nėra norminis administracinis aktas, todėl jam negalioja įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarka. Teigia, kad ieškinys grindžiamas netinkamu teisės normų aiškinimu. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas (T 3, b.l. 175-179, T 4, b.l. 12-16, 43, 47, T 6, b.l. 68-71.

Atsakovas O. F. atsiliepimu į ieškinį nesutinka su jame pareikštais reikalavimais. Nurodo, kad neanalizuodamas ieškovo reikalavimo pagrįstumo, reikalaujamą sumą pervedė į Klaipėdos miesto savivaldybės atsiskaitomąją sąskaitą, nurodytą ieškinyje. Teigia, kad pinigus sumokėjo iki bylos nagrinėjimo pradžios, tai gali būti laikoma, kaip ieškinio pripažinimą. Tačiau pažymi, kad neteisėtų atlyginimų mokėjimas tai ne atsakovų veiksmų paseka, o neteisingas įstatymų traktavimas. Prašo jam pareikšto reikalavimo dalyje baigti bylos nagrinėjimą iš esmės. (T 4, b.l. 58-59).

Atsakovai M. U., A. D., E. K., V. V., V. G., V. P., J. S., P. V. Mickus atsiliepimu į ieškinį nesutinka su jame pareikštais reikalavimais. Nurodo, kad 2003 metų tarybos sprendimas Nr. 1-97, kuriuo nustatyta tarybos narių veiklos apmokėjimo tvarka, nėra norminis administracinis teisės aktas, todėl jam negalioja įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarka. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės sprendimas administracinėje byloje Nr. I-354-583/2009 (T 6, b.l. 122-123).

Atsakovas G. A. M. atsiliepimu į patikslintą ieškinį nesutinka su jame pareikštais reikalavimais. Nurodo, kad 2003 metų tarybos sprendimas Nr. 1-97, kuriuo nustatyta tarybos narių veiklos apmokėjimo tvarka, nėra norminis administracinis teisės aktas, todėl jam negalioja įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarka. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės sprendimas administracinėje byloje Nr. I-354-583/2009 (T 6, b.l. 120-121).

Atsakovas P. V. atsiliepimu į patikslintą ieškinį nesutinka su jame pareikštais reikalavimais. Nurodo, kad ieškinys nepagrįstas ieškovui nepateikus įrodymų apie Klaipėdos miesto savivaldybei padarytą žalą. Teigia, kad žalos, padarytos tarybos nariams atliekant tarybos nario pareigas atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja darbo įstatymai. Vadovaujasi DK 224 str. 3 p. ir nuro, kad negalima iš darbuotojo išieškoti permokėto ir neteisingai pritaikius įstatymą apskaičiuoto darbo užmokesčio, todėl teigia, kad ieškinys nepagrįstas, todėl prašo jį atmesti (T 6, b.l. 133-134).

Tretysis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškinį nesutinka su jame pareikštais reikalavimais. Nurodo, kad Europos vietos savivaldos chartija numato vietinės valdžios organų atstovų teisę gauti atitinkamą finansinę kompensaciją už išlaidas, patirtas vykdant pareigas, kompensaciją už patirtus atlyginimo nuostolius ar atlyginimą už atliktą darbą. Panašiai reglamentuojama ir Vietos savivaldos įstatymo normose, kurių pagrindu savivaldybės tarybos nariams už darbą turi būti apmokama be jokių išlygų. Prašo ieškinį, kaip nepagrįstą, atmesti (T 3, b.l. 149-152).

Tretysis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybė atsiliepimu į ieškinį nesutinka su jame pareikštais reikalavimais. Nurodo, kad Europos vietos savivaldos chartija numato vietinės valdžios organų atstovų teisę gauti atitinkamą finansinę kompensaciją už išlaidas, patirtas vykdant pareigas, kompensaciją už patirtus atlyginimo nuostolius ar atlyginimą už atliktą darbą. Panašiai reglamentuojama ir Vietos savivaldos įstatymo normose, kurių pagrindu savivaldybės tarybos nariams už darbą turi būti apmokama be jokių išlygų. Prašo ieškinį, kaip nepagrįstą, atmesti (T 3, b.l. 170-173).

Tretysis asmuo Klaipėdos Vydūno vidurinė mokykla atsiliepimu į patikslintą ieškinį nesutinka su jame pareikštais reikalavimais. Nurodo, kad atsakovas S. D. nurodymą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai pervesti pinigus, kurie yra galimai neteisėtai jam išmokami, į Klaipėdos Vydūno vidurinės mokyklos labdaros sąskaitą pareiškė savo noru ir laisva valia. Teigia, kad jokio prašymo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl minėtų pinigų pervedimo mokykla nereiškė. Grąžinti iš atsakovo S. D. prašomos priteisti pinigų sumos, kuri buvo pervesta į Klaipėdos Vydūno vidurinės mokyklos labdaros sąskaitą, mokykla neturi galimybės (T 7, b.l. 35).

Ieškovo atstovas ieškinį palaiko.

Atsakovų V. V., K. V., B. P., V. V., V. K., A. F., J. D., E. K., A. C., R. B., V. V., K. G., J. C., A. V., E. S., L. S., V. T., J. Š., I. R., T. L. atstovė advokatė L. A. su ieškiniu nesutinka.

Atsakovų V. B., A. B., S. D., P. V., V. G. atstovas advokatas A. J. su ieškiniu nesutinka.

Atsakovai J. S., J. D., V. V., V. V., B. P., R. B., V. Č., I. R., A. V., A. C., V. K., A. V., G. A. M. su ieškiniu nesutinka.

Atsakovai N. P. ir V. G. su ieškiniu sutinka.

Į teismo posėdį neatvyko atsakovai V. V.-P., P. V., K. V., K. P., V. A., S. D., V. L., V. V., V. K., A. F., O. F., V. Ž., R. D., A. M., E. K., A. C., V. K., S. B., V. V., A. Š., M. U., P. V. M., K. G., J. C., A. V., V. B., E. S. L. S., V. G., R. C., V. T., J. Š., A. B., A. D., V. P., R. M., T. L., E. G., V. G., E. K., A. Z., V. D., I. R., N. V., Z. Č., V. P., E. O., G. A. M., A. V.. Apie teismo posėdį atsakovams pranešta tinkamai teismo pranešimais, parašymų atidėti bylos nagrinėjimą ar bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant šie atsakovai nepateikė.

Trečiojo asmens Klaipėdos miesto savivaldybės Kontrolieriaus tarnybos atstovė su ieškiniu sutinka.

Trečiųjų asmenų Klaipėdos miesto savivaldybės ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovė su ieškiniu nesutinka.

Trečiojo asmens Klaipėdos Vydūno vidurinės mokyklos atstovė su ieškiniu nesutinka.

Ieškovo atstovas prokuroras A. V. teismo posėdyje ieškinį palaiko ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodytais motyvais ir nurodė, kad dalis ieškinio reikalavimų susiję su darbo užmokesčiu, todėl šiems reikalavimams taikytinas trijų metų ieškinio senaties terminas. Atsižvelgiant į tai prašo iš atsakovų priteisti ieškinyje nurodyto dydžio išmokas, gautas kaip atlyginimą (užmokestį) už darbą, atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas, taip pat išmokas, gautas su savivaldybės tarybos nario veikla susijusioms išlaidoms (kanceliarijos, pašto, telefono, transporto) apmokėti už paskutinius trejus metus iki ieškinio padavimo teismui dienos. Pažymi, kad savivaldybės tarybos nariui gali būti mokamas specialaus dydžio atlygis už darbą savivaldybės taryboje, tačiau šis atlygis negali būti didesnis už pagrindinėje darbovietėje negautas pajamas. Be to, toks atlyginimas (užmokestis) apskaičiuojamas pagal vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį, atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką. Teigia, kad visiems tarybos nariams ginčo laikotarpiu buvo mokamas numatytas pilnas darbo užmokestis ir nė vienam tarybos nariui pagrindinėje darbovietėje atlyginimas dėl dalyvavimo miesto tarybos posėdžiuose ar laiko, praleisto vykdant kitas miesto tarybos nario funkcijas, nebuvo sumažintas. Tvirtina, kad tokiu būdu buvo pažeista Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis, o savivaldybės tarybos nariai (atsakovai), be teisinio pagrindo praturtėjo miesto savivaldybės biudžeto sąskaita. Pažymi, kad išmokų, skirtų kanceliarijos, pašto, telefono, internete ryšiui bei transporto paslaugoms atlyginti, mokėjimo teisinis pagrindas buvo 2003-03-27 Klaipėdos m. savivaldybės tarybos 2003-03-27 sprendimas Nr. 1-97 „Dėl Klaipėdos m. savivaldybės tarybos narių veiklos apmokėjimo tvarkos patvirtinimo", bei vėlesni savivaldybės tarybos sprendimai. Minėtas 2003-03-27 sprendimas nebuvo nustatyta tvarka paskelbtas, todėl negaliojo, o jo pagrindu negalėjo atsirasti jokios teisinės pasekmės, todėl atsakovai privalo lėšas, gautas su savivaldybės tarybos nario veikla susijusioms išlaidoms atlyginti, grąžinti į Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetą. Teigia, kad atsakovų veiksmai, susiję su aukščiau nurodytų išmokų gavimu, neatitinka sąžiningo elgesio kriterijų. Nustatant, ar asmuo yra sąžiningas, būtina išsiaiškinti ar asmuo bus sąžiningas tik jei jis ne tik nežinojo, bet ir negalėjo ir neturėjo žinoti tam tikrų aplinkybių. Nurodo, kad atsakovai ne tik turėjo sužinoti galiojantį atlyginimo už jų darbą tvarką reglamentuojantį teisinį reguliavimą, bet ir objektyviai galėjo tai sužinoti, tačiau to nepadarė. Toks atsakovų elgesys laikytinas nesąžiningu. Prašo ieškinį tenkinti pilnai.

Atsakovų V. V., K. V., B. P., V. V., V. K., A. F., J. D., E. K., A. C., R. B., V. V., K. G., J. C., A. V., E. S., L. S., V. T., J. Š., I. R., T. L. atstovė advokatė L. A. teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nuskambėjo subjektų, neturinčių teisės aiškinti teisės normų taikymą, nuomonė, kuri aiškiai prieštarauja galiojantiems teisės aktams. Teigė, kad nagrinėjant bylą reikia atsakyti į tris pagrindinius klausimus. Pirma, ar darbo užmokestį ir kompensacijas už kanceliarines išlaidas tarybos nariai (atsakovai) gavo teisėtai ir pagrįstai. Antra, ar įstatymai numato grąžinti gautas minėtas išmokas, jei jos yra gautos neteisėtai, nepagrįstai. Trečia, kokio dydžio išmokas atsakovai turėtų grąžinti, jei būtų pripažinta, kad išmokos gautos neteisėtai ir turi būti grąžintos. Pabrėžė, kad iki baigiamųjų kalbų nebuvo tiksliai suformuluotas ieškinio dalykas, todėl dauguma atsakovų nesuprato ieškovo reikalavimų, už kokį periodą ir kokia suma iš jų reikalaujama. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimai yra abstraktaus pobūdžio, o baigiamųjų kalbų metu patikslinti reikalavimai neturėtų būti priimti, ieškinys neturėtų būti tenkinamas. Pažymėjo, kad ieškovas taikydamas ieškinio senatį paskaičiavo aiškiai neteisingas sumas, kurios neatitinka tikrovės. Mano, kad nurodytos priteisti iš atsakovų išmokų sumos paskaičiuotos už didesnį nei trys metai laikotarpį. Prašė taikyti ieškinio senatį, kaip nurodyta įstatyme. Pažymi, kad ieškovo atstovas pripažino, jog tarybos nariai jokių tyčinių veiksmų, susijusių su išmokų išmokėjimų jų naudai, neatliko, todėl teigti, kad jie veikė nesąžiningai negalima. Dauguma tarybos narių apie klausimų, susijusių su tarybos priimtų sprendimų teisėtumu, nagrinėjimą sužinojo po to, kai prašomos priteisti iš atsakovų išmokos jau buvo gautos. Mano, kad tarybos nariai neturėjo aiškintis jiems išmokėtų išmokų mokėjimo teisėtumą. Teigė, kad kalbant apie išmokėtas išmokas už kanceliarines išlaidas, nėra aiškus priimto teisės akto, kurio pagrindu buvo mokamos šios išmokos, pobūdis. Pabrėžė, kad teismai neturi vieningos nuomonės dėl tarybos sprendimų priimamų teisės aktų pobūdžio, todėl atsakovai nekompetentingi spręsti tokių klausimų. Atsakovai neprivalo aiškintis priimamų teisės aktų paskelbimu, tai ne jų funkcija. Net ir pripažinus, kad turtas įgytas be pagrindo iš atsakovų neturėtų būti reikalaujama grąžinti šį turtą, kadangi jų veiksmuose nėra nesąžiningų veiksmų. Pažymėjo, kad kalbant apie gautų išmokų teisėtumą, reikėtų spręsti kokį teisės aktą reikėjo taikyti, Vietos savivaldos įstatymą ar Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatas, kai buvo mokamos tokios išmokos. Teigė, kad Vietos savivaldos įstatymas numato, kad tarybos nariams už darbą turi būti atlyginama. Lietuvai ratifikavus Europos vietos savivaldos chartiją turėtų būti taikomos jos nuostatos, kurios numato, kad vietinės valdžios organams turi būti išmokamos kompensacijos už išlaidas, patirtas vykdant pareigas. Atsižvelgiant į tai, atsakovai išmokas gavo teisėtai ir pagrįstai. Teigė, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, pripažindamas, kad tarybos narių priimami aktai turi būti skelbiami, nepasisakė dėl tokių aktų negaliojimo juos nepaskelbus. Be to, šiai dienai tarybos sprendimas dėl išmokų kanceliarinėms prekėms yra paskelbtas, visuomenė apie šį sprendimą informuota vietinėje spaudoje, todėl nesuprantama, koks viešas interesas yra pažeistas. Teigė, kad teismai, vertindami išmokėtų atsakovams išmokų teisėtumą ir pagrįstumą, turėtų taikyti LR CK 6.241 str., kuris draudžia tokias išmokas išreikalauti. Prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo valstybei turėtas bylinėjimosi išlaidas bei taikyti trijų metų ieškinio senatį nuo ieškinio teismui padavimo dienos.

Atsakovų V. B., A. B., S. D., P. V., V. G. atstovas advokatas A. J. teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškinyje prašoma priteisti išmokas iš tarybos narių už tai, kad jie tyčia padarė žalą valstybės biudžetui, tačiau duomenų, pagrindžiančių jų įgaliojimus tuo laikotarpiu už kurį paskaičiuotos išmokos, byloje nepateikiama. Paskaičiuotos išmokos, kurias prašoma priteisti iš atsakovų neatitinka tikrųjų paskaičiavimų. Nėra aišku nuo kokios datos ieškovas taiko ieškinio senatį. Pažymėjo, kad tik baigiamųjų kalbų metu buvo aiškiai suformuluoti ieškinio reikalavimai, kurie skiriasi nuo tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje pateiktų reikalavimų. Teigė, kad baigiamųjų kalbų metu pateikti reikalavimai negali būti tenkinami, kadangi nesuformuluoti raštu ir nepateikti nei ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje. Atkreipė dėmesį, kad atsakovams einant tarybos narių pareigas ir išmokant jiems prašomas priteisti išmokas, atitinkamai nuo išmokėtų sumų buvo mokami mokesčiai Sodrai, todėl ją, tokiu atveju, taip pat reikėtų įtraukti į bylos nagrinėjimą, kadangi ji taip pat neteisėtai gavo pajamas. Teigė, kad nagrinėjant šioje civilinėje byloje iškilusį ginčą, reikėtų vadovautis specialiuoju įstatymu, o ne bendruoju. Pabrėžė, kad ieškovas pripažįsta, jog ieškinį galima buvo pateikti savivaldybės administracijai, kuri tas išmokas išmokėjo, tačiau neaišku, kodėl ieškovas to nepadarė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys pareikštas be atitinkamo pagrindo, pažeidžiant civilinio proceso kodekso normas ir galiojančią Aukščiausiojo Teismo praktiką, prašė ieškinio netenkinti.

Atsakovas R. B. teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad sutinka su kitų atsakovų atstovų išsakyta nuomone, pozicija. Teigė, kad ši byla politinio pobūdžio. Dauguma buvusių tarybos narių, kurie buvo prieš išmokas už kanceliarines išlaidas, patys jas gavo ir nei lito negrąžino. Mano, kad byloje ginami ne viešieji interesai, o atskirų politinių partijų interesai. Prašė ieškinį atmesti.

Atsakovė J. D. teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad nuo 1997 metų iki 2007 metų buvo tarybos narė, tuo pat metu ekonomikos komiteto pirmininke. Klausimai, susiję su ginčijamų išmokų išmokėjimų, jai buvo žinomi. Teigė, kad iki 2003 metų tarybos nariams buvo nustatyta kompensavimo tvarka už negautą atlyginimą pagal pateiktas pažymas. Po 2003 metų, teisės aktams pasikeitus, tarybos nariai įgijo teisę gauti atlyginimą už papildomą darbą. Todėl išmokos jiems buvo mokamos teisėtai. Ar 2003 metų priimti atitinkami teisės aktų pakeitimai buvo paskelbti tiksliai nežino. Teigė, kad ieškinys nepagrįstas ir turėtų būti atmestas.

Atsakovas V. V. teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad apie priimtą 2003 metais tarybos sprendimą dėl tarybos narių veiklos apmokėjimo visi žinojo net jei jis ir nebuvo paskelbtas. Tarybos posėdis buvo viešas, dalyvavo žurnalistai, todėl viešumo principas pažeistas nebuvo. Prašomų priteisti išmokų dydis neatitinka tikrovės. Prašė ieškinį atmesti.

Atsakovas V. Č. teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad nesąžiningumas pasireiškia tyčiniais neteisėtais veiksmais, kurių atsakovai neatliko. Teigė, kad už darbą turi būti apmokama. Nesupranta kokiais veiksmais pasireiškė atsakovų nesąžiningumas. Nežino kaip pinigai už kanceliarines išlaidas pateko į jo sąskaitą. Ieškinio reikalavimų patenkinimo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.

Atsakovas N. P. teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškiniu sutinka. Nurodė, kad pripažįsta, jog iš atsakovų turėtų būti išieškotos išmokos už kanceliarines išlaidas. Teigė, kad ne kartą prieštaravo tokių išmokų mokėjimui, skundė prokuratūrai, ko pasekoje kai kurie tarybos nariai atsisakė minėtų išmokų, manydami, kad mokėjimas vyksta nesąžiningai. Pažymėjo, kad tarybos nariai, būdami politikais, negali gauti dviejų atlyginimų, tai draudžia įstatymai. Politikai, valdžios įstaigos ir jų atstovai tarnauja žmonėms, todėl jokių privilegijų turėti negali. 2003 metais priimtas tarybos sprendimas dėl tarybos narių veiklos apmokėjimo nepaskelbtas sąmoningai. Teigė, kad tarybos nariai turėjo domėtis priimamų sprendimų paskelbimu. Mano, kad atsakovai buvo nesąžiningi, todėl prašė tenkinti ieškovo ieškinį, o atsakovus ragino prašomas priteisti išmokas grąžinti.

Atsakovas V. V. teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad byla politinio pobūdžio. Teigė, kad kiekvienas turi atsakyti už savo pažeidimą, tuo tarpu ieškinio reikalavimai suformuluoti visiems vienodai, neatsižvelgus į tai, kad vienas buvo vaiko priežiūros atostogose, kitas bedarbis ir pan. Pažymėjo, kad dirbdamas universitete neįpareigotas sėdėti nuo 8 val. iki 17 val., todėl savo, kaip tarybos nario, funkcijas galėjo atlikti ir kitu laiku. Darbo laiką reguliuodavo taip, kad darbas universitete nesutaptų su tarybos, komitetų posėdžiais. Nurodė, kad nebuvo ir nėra atsakingas už 2003 metų tarybos sprendimo netinkamą paskelbimą. Nuo 2002 metų iki dabar eina tarybos nario pareigas. Apie pažymų pristatymą buhalterijai informuotas nebuvo.

Atsakovas V. K. teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad dirba laivų krovos kompanijoje AB „Klaipėdos Smeltė“. Darbo grafikas slenkantis, todėl dirba ne tik nuo 8 val. iki 17 val., bet ir kitu metu, tenka dirbti poilsio ir švenčių dienomis. Laisvą nuo darbo laiką skirdavo tarybos nario funkcijoms atlikti, todėl teigė, kad išmokas gavo pagrįstai. Tarybos nariu buvo nuo 2000 metų iki 2007 metų. Balsavo už 2003 metų tarybos sprendimo priėmimą, tačiau apie tai, ar buvo paskelbtas minėtas sprendimas žinoti neprivalėjo. Pažymėjo, kad nuo 2000 metų iki 2001 metų buvo bedarbiu, o nuo 2001 metų įsidarbino laivų krovos kompanijoje AB „Klaipėdos Smeltė“. Nei karto mažesnio atlyginimo šioje darbovietėje nėra gavęs.

Atsakovas A. C. teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad jo darbo laikas universitete nuo 1991 metų nėra apibrėžtas, o darbo krūvis nuo valandų skaičiaus nepriklauso. Tarybos nariu tapo tik 2004-07-26, todėl neatsako už 2003 metų tarybos sprendimo paskelbimą. Atlyginimas pagrindinėje darbovietėje mažinamas nebuvo. Teigė, kad pažymų į buhalteriją nepristatydavo.

Atsakovė A. V. teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad nuo 2007-04-12 yra savivaldybės tarybos narė, o nuo 2007-03-01 buvo nėštumo ir gimdymo, vėliau vaiko priežiūros atostogose. Teigė, kad buvo informuota, jog išmokas kanceliarinėms išlaidoms atlyginti gaudavo teisėtai. Laikotarpiu nuo 2008-03-21 iki 2009-03-21 informavo Sodrą apie gautas pajamas, susijusias su darbo santykiais, tam, kad pašalpos skirtos vaiko priežiūrai atitinkama dalimi būtų sumažintos. Teigė, kad Sodrai buvo neaišku, kodėl pašalpa turėtų būti mažinama, todėl kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, kad nebūtų mokamos pajamos, susijusios su tarybos nario veikla. Mano, jog išmokos kanceliarinėms išlaidoms padengti mokamos pagrįstai, atsižvelgiant į tenkančias išlaidas vykdant tarybos nario funkcijas. Pažymėjo, kad sprendimų paskelbimas nėra tarybos narių funkcija, tai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kompetencija. Pripažino, kad jei tarybos sprendimas nėra paskelbtas viešai, jis negali būti vykdomas. Išmokas, gautas laikotarpiu nuo 2008-03-21 iki 2009-03-21 teko grąžinti Sodrai. Nuo 2007-04-12 iki 2008-03-20 išmokas gavo, bet jų grąžinti nereikėjo. Pabrėžė, kad tarybos nario veikla nėra aiškiai nustatyta nuo 8 val. iki 17 val. Teko tarybos nario pareigas vykdyti ir vakarais.

Atsakovas G. A. M. teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad tarybos nario pareigas eina nuo 2007 metų. Be to, užsiima individualia veikla, samdo žmones, įmones, tačiau darbo užmokesčio negauna. Gaudavo išmokas už tarybos nario veiklą ir išmokas kanceliarinėms išlaidoms padengti. Pažymėjo, kad kelis kartus jos buvo mažesnės nei paprastai dėl to, kad praleido kelis tarybos posėdžius.

Atsakovė J. S. teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad tarybos nare buvo nuo 2003 metų iki 2004 metų vasario mėn., ir nuo 2007 metų iki dabar. Teigė, kad 2003 metų tarybos sprendimo paskelbimo metu vyko pereinamasis laikotarpis, susijęs su dokumentų paskelbimu, vyko procedūriniai nusižengimai, kurių Vyriausybė neužfiksavo. Teigė, kad įstatymai numato tarybos narių veiklos apmokėjimą. Gautas išmokas kanceliarinėms išlaidoms padengti panaudojo pagal jų paskirtį. Teigė, kad ieškinys nepagrįstas ir neteisėtas.

Atsakovas V. G. teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškiniu sutinka. Nurodė, kad teisės aktas galioja tik paskelbtas atitinkama tvarka. Yra pasiryžęs grąžinti ieškinyje nurodytą išmokų sumą. Ieškinyje nurodytu laikotarpiu buvo Džiazo katedros vedėjas. Negalėdamas dirbti katedroje dėl tarybos nario funkcijų atlikimo, atidirbdavo savaitgaliais. Teigė, kad buvo mokamos tik išmokos kanceliarinėms išlaidoms padengti. Neprisimena ar pateikdavo reikalingas pažymas buhalterijai. Pažymėjo, kad 2003 metų sprendimas kvestionuotinas.

Atsakovas A. V. teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad tarybos nariu tapo 2008 metų gruodį, kuomet turėjo individualią įmonę, kuri realios veiklos nevykdė, pajamų neturėjo. Pažymų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos buhalterijai nepateikdavo. Apie tai, kad 2003 metų sprendimas nepaskelbtas, nežinojo.

Trečiojo asmens Klaipėdos miesto savivaldybės Kontrolieriaus tarnybos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškiniu sutinka, mano, jog ieškinys turi būti tenkintinas. Nurodė, jog du įstatymai kalbėjo apie tą patį, buvo aiškiai pasisakyta dėl darbo užmokesčio mokėjimo nedubliuojant darbo užmokesčio.

Trečiųjų asmenų Klaipėdos miesto savivaldybės ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovė G. E. teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškinio reikalavimai suformuluoti netinkamai, momentas nuo kurio ieškovas prašo priteisti išmokas iš atsakovų tiksliai nenurodytas, ieškovo nurodytos prašomos priteisti išmokos iš atsakovų už trijų metų laikotarpį neatitinka tikrųjų paskaičiavimų. Teigė, kad tuo atveju, jei teismas tenkintų ieškovo ieškinį, iš atsakovų turėtų būti priteisiama už trejus metus iki patikslinto ieškinio teismui pateikimo dienos. Pažymėjo, kad Europos vietos savivaldos chartija numato finansinę kompensaciją vietos valdžios organams vykdant pareigas. Todėl prašomos priteisti išmokos buvo mokamos pagrįstai. Mano, kad sprendžiant tarybos narių apmokėjimo klausimus reikėtų vadovautis Vietos savivaldos įstatymu, kaip specialiu teisės aktu. Nurodė, kad ieškovo teiginys, jog atsakovai gavę išmokas nepagrįstai praturtėjo, neturi jokio teisinio pagrindo, nes atsakovų veiksmuose nesąžiningų veiksmų nėra. Nepaskelbtas 2003 metais priimtas tarybos sprendimas dėl tarybos narių veiklos apmokėjimo nėra pagrindinis teisinis pagrindas tarybos narių mokamoms išmokoms. Pagrindas - Europos vietos savivaldos chartija ir Vietos savivaldos įstatymas, kuriuos minėtas sprendimas įgyvendina. Pažymėjo, kad nėra aiškus 2003 metais priimto tarybos sprendimo dėl tarybos narių veiklos apmokėjimo, kaip teisės akto pobūdis. Teigė, kad minėtas sprendimas nebuvo visiškai nepaskelbtas. Savivaldybės internetiniame puslapyje šis sprendimas buvo paskelbtas, todėl galima kalbėti apie tai, kad šio sprendimo prieinamumas buvo užtikrintas. Prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiojo asmens Klaipėdos Vydūno vidurinės mokyklos atstovė G. V. teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad atsakovai išmokas gavo pagrįstai ir atimti jų iš atsakovų tik dėl to, kad 2003 metų sprendimas nebuvo atitinkamai paskelbtas, būtų neteisinga. Prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Ieškinys atmestinas.

LR CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių LR CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendra įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi ieškovas turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą – ieškinio faktinį pagrindimą. Ieškovui neįrodžius ieškinio faktinio pagrindimo, ieškinys netenkinamas. LR CPK 185 str. 1 d. nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusiškus ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas. Kartu teismas saistomas įrodymo leistinumo ir sąsajumo (LR CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitų įrodinėjimo taisyklių (LR CPK 182 str.). Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Teismo įsitikinimą formuoja vieni ar kiti įrodymai. Taigi teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta arba neįrodyta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką savo nutartyse yra pasisakęs, kad teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos (toliau – LAT) nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004).

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje 2008-08-08 gautas atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nario N. P. prašymas išsiaiškinti ir įvertinti galimus neteisėtus atlyginimų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariams mokėjimus nuo 2000 metų iki kreipimosi į prokuratūrą dienos, už laiką, kurį jie praleidžia savivaldybės tarybos posėdžiuose (T 1, b.l. 15, 16). Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra 2008-08-12 raštu Nr. B2-5609 įpareigojo Klaipėdos miesto savivaldybės Kontrolieriaus tarnybą pateikti finansinio audito išvadą ar teisėtai nuo 2000 metų iki dabartinio laikotarpio tarybos nariams buvo mokamas atlyginimas už laiką, praleistą tarybos, komitetų, komisijų, kolegijų posėdžiuose. Nustačius pažeidimų, neteisėtumų faktus prašoma juos nurodyti bei nurodyti kokia žala padaryta savivaldybės biudžetui (T 1, b.l. 18). Klaipėdos miesto savivaldybės Kontrolieriaus tarnyba 2008-10-13 pateikė Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narių atlyginimo, 2000-2008 metais mokėto už laiką, praleistą tarybos, komitetų, komisijų, kolegijų posėdžiuose, mokėjimo teisėtumo finansinio patikrinimo aktą Nr. 5 (toliau – Aktas Nr. 5) (T 1, b.l. 24-28).

Dėl viešojo intereso gynimo.

Byloje ginčijamas išmokų, gautų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narių kaip atlyginimą (užmokestį) už darbą (toliau – Darbo užmokestis), atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas (toliau – Tarybos narys), taip pat išmokų, gautų su savivaldybės tarybos nario veikla susijusioms išlaidoms (kanceliarijos, pašto, telefono, transporto) apmokėti (toliau – Išmokos išlaidoms), teisėtumas už paskutinius trejus metus iki ieškinio padavimo teismui dienos. Atsakovų atstovai ir atsakovai teismo posėdžio metu ginčijo ieškovo teisę reikšti ieškinį dėl piniginių lėšų priteisimo iš atsakovų, ginant viešąjį interesą, argumentuodami, jog ieškinio reikalavimai nėra susiję su viešojo intereso gynimu, nes atlyginimą savivaldybės tarybos nariams moka Klaipėdos miesto savivaldybė, ir ji pati gali ginti savo pažeistas teises teisme. Teismas sutinka su ieškovo atstovo argumentu, jog ieškinio dalykas yra susijęs su viešuoju interesu. Laikytina, jog tinkamas savivaldybės institucijų ir politikų funkcijų vykdymas, tame tarpe ir tinkamai paskirstant bei naudojant savivaldybės biudžeto lėšas, yra viešojo intereso dalis. Prokuroro teisė ir pareiga ginti viešąjį interesą numatyta LR Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje, LR CPK 49 straipsnio 1 dalyje, LR Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, todėl darytina išvada, kad prokuroras turėjo teisę pareikšti ieškinį ir yra tinkamas ieškovas šioje byloje.

Dėl ieškinio reikalavimų apimties ir ieškinio senaties.

Kasacinis teismas yra nurodęs, jog konkrečioje byloje teisiškai reikšmingi faktai yra nustatomi tam ir tiek, kiek būtina sprendžiant konkretų šalių ginčą ir taikant šiam ginčui išspręsti reikalingas teisės normas. Ieškovas ieškinyje nurodė ir ieškovo atstovas teismo posėdyje patvirtino, jog dalis ieškinio reikalavimų susiję su darbo užmokesčiu, todėl šiems reikalavimams taikytinas trijų metų ieškinio senaties terminas. Atsižvelgiant į tai prašė iš atsakovų priteisti ieškinyje nurodyto dydžio išmokas, gautas kaip atlyginimą (užmokestį) už darbą, atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas, taip pat išmokas, gautas su savivaldybės tarybos nario veikla susijusioms išlaidoms (kanceliarijos, pašto, telefono, transporto) apmokėti už paskutinius trejus metus iki ieškinio padavimo teismui dienos. Ieškinys teisme pareikštas 2009-01-28, patikslintas ieškinys (pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo) teisme gautas 2009-07-01. Todėl laikytina, jog reikalavimas dėl savivaldybės tarybos narių išmokų, gautų kaip atlyginimas (užmokestis) už darbą atliekant tarybos nario pareigas, reiškiamas dėl išmokų, tarybos narių gautų nuo 2006-01-28, reikalavimas dėl išmokų, gautų su savivaldybės tarybos nario veikla susijusioms išlaidoms (kanceliarijos, pašto, telefono, transporto) apmokėti, reiškiamas nuo 2006-07-01. Esant nustatytoms aplinkybėms atmestinas kaip nepagrįstas atsakovų atstovės L. A. prašymais taikyti ieškinio senatį, nes ieškinio senaties terminas reiškiamiems reikalavimams nėra pasibaigęs.

Atlyginimą už miesto savivaldybės tarybos nario pareigų vykdymą reglamentuoja LR valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo (toliau – Darbo apmokėjimo įstatymas) 4 straipsnio 3 dalis, ir LR Vietos savivaldos įstatymo 26 str. 1 dalis. Atsakovams išmokėto Darbo užmokesčio ir Išmokų išlaidoms mokėjimo metu prieš tai minėtų išmokų paskaičiavimą ir mokėjimą reglamentavo 2003-03-27 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-97 (toliau - 2003-03-27 Sprendimas) patvirtinta Klaipėdos miesto savivaldybės narių veiklos, atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas, apmokėjimo tvarka (toliau - Apmokėjimo tvarka) su 2008-07-31 sprendimu Nr. T2-298 ir 2009-02-26 sprendimu Nr. T2-50 padarytais 2003-03-27 Sprendimo pakeitimais ir papildymais. Todėl sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą ir taikytinos šiam ginčui išspręsti reikalingos teisės normos, jų redakcijos, galiojusios ginčo laikotarpiu.

Dėl savivaldybės tarybos narių gautų Darbo užmokesčio ir Išmokų išlaidoms.

Ieškovas savo teisinę poziciją grindžia CK 6.237 straipsnio taikymo poreikiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką savo 2009 m. gruodžio mėn. 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2009 yra pasisakęs, kad CK 6.237 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai įgyta, išskyrus tam tikras išimtis, nustatytas CK 6.241 straipsnyje. Kasacinio teismo praktikoje CK 6.237 straipsnio nuostatos aiškinamos taip, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo (neturėjo) gauti, prievolė grąžinti turtą, gautą be teisinio pagrindo (nesant nei teisės akto, nei sandorio prievolei atsirasti) gali atsirasti ir tada, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą gauti, o vėliau jis išnyko. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas; 2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą ar jį pagerino, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika.

Nagrinėjamo ginčo atveju tokią aplinkybę, t. y. kad Tarybos nariai (atsakovai) 689209,24 Lt gavo be teisinio pagrindo, turėjo įrodyti ieškovas.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovai ginčijamų išmokų mokėjimo laikotarpiu buvę ir esami Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariai. LR Vyriausioji rinkimų komisija ieškovui 2008-10-31 raštu Nr. 2-687(1.5) pateikė duomenis apie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narius tarybos 2007-2007 kadencijoje bei 2002-2007 m. kadencijoje (T 2, b.l. 53-58). Iš sodros 2008-11-10 raštu pateiktų duomenų matyti kur dirbo samdomą darbą savivaldybės tarybos nariai laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2008-11-06 (T 2, b.l. 59-136).

Teismas sutinka su atsakovų atstovės advokatė L. A. argumentu, jog sprendžiant ginčą šioje byloje pirma reikia nustatyti ar Darbo užmokestį ir Išmokas išlaidoms atsakovai gavo teisėtai ir pagrįstai. Antra, ar įstatymai numato grąžinti gautas minėtas išmokas, jei jos yra gautos neteisėtai, nepagrįstai. Trečia, kokio dydžio išmokas atsakovai turėtų grąžinti, jei būtų pripažinta, kad išmokos gautos neteisėtai ir turi būti grąžintos.

Darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Savivaldybių tarybų narių pagrindinėje darbovietėje negautas atlyginimas už laiką, praleistą tarybos, komitetų, komisijų, kolegijos posėdžiuose, taip pat už laiką, praleistą vykdant kitas savivaldybės tarybos nario pareigas, mokamas Vietos savivaldos įstatymo nustatytais pagrindais. Ginčo laikotarpio metu galiojusio Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, jog Tarybos nariams, išskyrus merą ir mero pavaduotoją, už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama). Šis atlyginimas (užmokestis) apskaičiuojamas pagal skelbiamą Lietuvos ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) dydį atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką, kurio trukmė patvirtinama savivaldybės tarybos veiklos reglamente nustatyta tvarka. Tarybos nariui su jo veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, transporto išlaidoms kas mėnesį gali būti mokama išmoka, kurios dydis patvirtinamas tarybos veiklos reglamente nustatyta tvarka. Ieškovo teigimu, minėta Vietos savivaldos įstatymo nuostata nustato Tarybos nariams mokėtino Darbo apmokėjimo įstatyme aptarto atlyginimo dydžio paskaičiavimo tvarką. Todėl iki 2002-11-22 galiojusioje Vietos savivaldos įstatymo minėto straipsnio redakcijoje buvusios sąvokos „kompensacija“ pakeitimas sąvokomis „atlyginimas“ ir „užmokestis“ vertintinas ne kaip įstatymo leidėjo siekimas pakeisti Darbo apmokėjimo įstatyme nustatyto darbo apmokėjimo dydį, o ištaisyti teisinį reguliavimą, užkertantį kelią gauti atlyginimą Tarybos nariams, kurie nedirba. Ginčo atveju, kadangi tarybos nariai gavo nustatyto dydžio darbo užmokestį pagrindinėse darbovietėse ir atlyginimą už savivaldybės tarybos nario veiklą, ieškovas teigia, jog buvo pažeista Darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis ir Tarybos nariai praturtėjo miesto savivaldybės biudžeto sąskaita, nes buvo Tarybos nariams mokamas visas atlyginimas už faktiškai dirbtą laiką, neatsižvelgiant į tai, ar nebuvo pagrindinėse darbovietėse gautas atlyginimas už laiką, praleistą tarybos, komitetų, komisijų, kolegijos posėdžiuose.

Įvertinus nustatytas aplinkybes teismas laiko, jog pagrįstas atsakovės V. V.-P. argumentas, kad dvigubo apmokėjimo už tą patį laiką atveju be pagrindo sumokėtų ne savivaldybės taryba, bet kitas darbdavys, nes Tarybos nariai faktiškai dirbo Tarybos nario darbą, tačiau tuo pačiu metu nedirbo pagrindinėje darbovietėje. Darytina išvada, jog 2002-11-22 įsigaliojusi Vietos savivaldos įstatymo 26 str.1 d. redakcija nesieja atlyginimo tarybos nariams už darbą su atlyginimu už tą patį laiką pagrindinėje darbovietėje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad esant bendrųjų ir specialiųjų teisės normų kolizijai taikytinos specialiosios teisės normos. Kadangi savivaldybės tarybos nario pareigų vykdymą reglamentuoja LR valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas ir LR Vietos savivaldos įstatymas, konstatuotina, jog nagrinėjimo ginčo atveju yra bendrosios ir specialiosios teisės normos kolizija. Šiuo konkrečiu atveju LR Vietos savivaldos įstatymo normos laikytinos specialiosiomis teisės normomis. Teismas sutinka su atsakovų atstovo advokato A. J. argumentu, jog nagrinėjant šioje civilinėje byloje iškilusį ginčą, reikėtų vadovautis specialiuoju įstatymu, o ne bendruoju. Tą patį argumentą, kad sprendžiant tarybos narių apmokėjimo klausimus reikėtų vadovautis Vietos savivaldos įstatymu, kaip specialiu teisės aktu, nurodė, ir trečiųjų asmenų Klaipėdos miesto savivaldybės ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovė. Darytina išvada, kad vietos savivaldos įstatymas yra specialusis įstatymas, kuris reglamentuoja savivaldybės tarybos narių apmokėjimą už darbą, todėl laikytina, kad Tarybos nariams paskaičiuojant apmokėjimą už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas pagrįstai buvo taikomos tuo metu galiojusio Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2003-03-27 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-97 patvirtinta Klaipėdos miesto savivaldybės narių veiklos, atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas, apmokėjimo tvarka (toliau - Apmokėjimo tvarka) (T 4, b.l. 114-116). Apmokėjimo tvarkos 4 punkte nustatyta, jog tarybos nariams apmokama už faktiškai dirbtą laiką Tarybos, komitetų posėdžiuose, bet ne ilgesnį kaip nustatyta savivaldybės tarybos veiklos reglamente. Tvarkos 11 punkte nustatyta, jog tarybos narių su jų veikla susijusios kanceliarijos, pašto, telefono, transporto išlaidoms padengti kas mėnesį mokama 150,00 Lt dydžio išmoka. Iš byloje esančių mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad Tarybos narių dirbtas laikas buvo žymimas kiekvieną dieną, nurodant dirbtų valandų skaičių (T 1, b.l. 151-199, T 2, b.l. 5 19) (teismui pateikti žiniaraščiai iki 2008 metų rugpjūčio mėnesio). Akte Nr. 5 savivaldybės kontrolierės pavaduotoja A. K. nurodė ir teismo posėdyje patvirtino, jog tarybos nariams atlyginimas ginčo laikotarpiu buvo skaičiuojamas ir mokamas už faktiškai dirbtą laiką.

Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, jog ieškinio reikalavimas dėl išmokų, tarybos narių gautų kaip atlyginimas (užmokestis) už darbą, atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas, tuo pagrindu, kad paskaičiuojant išmokas buvo pažeista Darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis, laikytinas nepagristu.

2003-03-27 Sprendimo metu galiojusio LR įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (toliau - Aktų skelbimo įstatymas) 12 straipsnis nustatė, kad aukštesniųjų vienetų valdymo institucijų, savivaldybių ir jų vykdomųjų institucijų priimti norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo vietinėje spaudoje, jei pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2003-03-27 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1-97 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narių veiklos apmokėjimo tvarkos patvirtinimo“ (T 4, b.l. 114-116) nustatyta tvarka nebuvo paskelbtas vietinėje spaudoje. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2010-07-02 nutartyje konstatavo, jog 2003-03-27 Sprendime yra įtvirtintos norminio pobūdžio nuostatos, susijusios su tarybos narių atitinkamų veiklos išlaidų apmokėjimu ir įpareigojo Klaipėdos miesto savivaldybės merą per vieną savaitę nuo teismo nutarties įsiteisėjimo Aktų skelbimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka paskelbti prieš tai minėtą sprendimą (T 7, b.l. 42-49). 2003-03-27 Sprendimas 2010-07-09 buvo paskelbtas dienraštyje „Vakarų ekspresas“ (T 7, b.l. 50).

Teismas sutinka su ieškovo argumentu, jog tai, kad 2003-03-27 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1-97 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narių veiklos apmokėjimo tvarkos patvirtinimo“ nustatyta tvarka nebuvo paskelbtas, todėl neįsigaliojo, ir negaliojančio teisės akto pagrindu negalėjo atsirasti jokios teisinės pasekmės. Tą aplinkybę, jog nustatyta tvarka nepaskelbtas 2003-03-27 Sprendimas laikytinas negaliojančiu, patvirtina prieš tai minėta Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis, įpareigojanti minėtą sprendimą paskelbti vietinėje spaudoje.

Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, jog Tarybos nariams neįsigaliojusiu 2003-03-27 Sprendimu patvirtintos Apmokėjimo tvarkos pagrindu mokamos Išmokos išlaidoms negalėjo būti mokamos, todėl darytina išvada, kad atsakovams Išmokos išlaidoms buvo išmokėtos nepagrįstai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. sausio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2008 yra pasisakęs, jog pagal bendrąją pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą taisyklę, įtvirtintą CK 6.237 straipsnio 1 dalyje, asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Tačiau tam tikrais atvejais turto gavimą be teisinio pagrindo įstatymų leidėjas pripažįsta pateisinamu arba taip gauto turto išreikalavimą laiko iš esmės prieštaraujančiu sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principams. CK 6.241 straipsnyje nustatytos CK 6.237 straipsnio išimtys, t. y. atvejai, kada gauto turto negalima išreikalauti kaip įgyto be pagrindo. Vienas atvejų, kai turto negalima išreikalauti kaip įgyto be teisinio pagrindo, yra kai išmokėtos sumos kaip darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, pensija ir išlaikymas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos (CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ginčo sumos, tai piniginės lėšos, kurias sudaro dalis išmokų, gautų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narių kaip atlyginimas už darbą, atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas ir dalis išmokų, gautų su savivaldybės tarybos nario veikla susijusioms išlaidoms (kanceliarijos, pašto, telefono, transporto) apmokėti. Ieškovas pripažino tą aplinkybę ir ginčo dėl to byloje nėra, jog šios išmokos yra darbo užmokesčiui prilyginamos išmokos. Todėl, šiuo atveju, sprendžiant kaip be teisinio pagrindo įgyto turto (piniginių lėšų) galimumo išreikalauti klausimą, taikytinos CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos.

Tą aplinkybę, jog ginčijamų išmokų negalima išreikalauti tuo atveju, jeigu gavėjas veikė sąžiningai, teismo posėdyje pripažino ir ieškovo atstovas. Teismas nesutinka su ieškovo argumentu, jog atsakovų veiksmai susiklosčiusioje situacijoje vertintini kaip neatitinkantys sąžiningo elgesio kriterijų. Ieškovo atstovas nurodo, jog Tarybos nariai ne tik turėjo žinoti galiojantį atlyginimo už jų darbą tvarką reglamentuojantį teisinį reguliavimą, bet ir objektyviai galėjo tai sužinoti, tačiau šito nepadarė, ir šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovų elgesys neatitinka sąžiningo elgesio kriterijų.

Bylos medžiaga nustatyta, jog tarybos nariai nėra atsakingi už priimtų sprendimų paskelbimą, todėl neprivalėjo domėtis ar 2003-03-27 Sprendimas yra paskelbtas ir įsiteisėjęs. Todėl laikytina, jog ta aplinkybė, kad Tarybos nariai objektyviai galėjo tai sužinoti, tačiau nepasidomėjo ar sprendimas įsiteisėjo, nėra pagrindas pripažinti, jog atsakovų elgesys neatitinka sąžiningo elgesio kriterijų.

Pažymėtina, jog atsakovas N. P., kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrą, dėl galimai neteisėtų išmokų Tarybos nariams mokėjimo tuo pagrindu, jog tarybos nariai neteikė pažymų apie gautą darbo užmokestį pagrindinėje darbovietėje, o ne tuo pagrindu, jog 2003 03-27. Sprendimas nebuvo įsiteisėjęs ir negaliojo. Ši faktinė aplinkybė patvirtina, jog Tarybos nariai nežinojo kad sprendimas neįsiteisėjęs. Pažymėtina ir tai, jog atsakovai nežinojo ar apskritai minėtas tarybos sprendimas yra norminio pobūdžio ir turi nustatyta tvarka būti paskelbtas vietinėje spaudoje. Ši aplinkybė paaiškėjo tik tada, Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2010-07-02 nutartyje konstatavo, jog 2003-03-27 Sprendime yra įtvirtintos norminio pobūdžio nuostatos.

Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovai gaudami Darbo užmokestį ir Išmokas išlaidoms, veikė nesąžiningai arba buvo padaryta sąskaitybos klaida, todėl nėra pagrindo išreikalauti iš atsakovų prašomas priteisti išmokas

Dėl išmokų dydžio.

Nenustačius pagrindo išreikalauti lėšas kaip neteisėtai praturtėjus išsamiau dėl prašomų priteisti iš atsakovų išmokų dydžio nepasisakytina. Pažymėtina, jog minėtas išmokas prašoma priteisti už paskutinius trejus metus iki ieškinio padavimo teismui dienos. Atsižvelgiant į tai, kad prašomų priteisti išmokų ginčo laikotarpiu Apmokėjimo tvarkoje ir jos pakeitimuose Išmokų išlaidoms maksimalus dydis buvo nustatytas 300,00 Lt per mėnesį, ginčo laikotarpis apima tris metus, teismas sutinka su atsakovų atstovės argumentu, jog ieškovas, taikydamas ieškinio senatį paskaičiavo aiškiai neteisingas sumas, kurios neatitinka tikrovės, nes prašomos priteisti iš atsakovų išmokų sumos paskaičiuotos už didesnį nei trys metai iki ieškinio pareiškimo laikotarpį. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas O. F. 2009-04-09 grąžino į Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetą 446,64 Lt, tačiau ieškovas patikslintame ieškinyje reikalavimo atsakovui O. F. nepagrįstai nesumažino.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, nustatytas faktines bylos aplinkybes, vadovaujantis tuo kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškinys neįrodytas, nėra pagrindo tenkinti ieškinio, todėl jis atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atmetus ieškinį ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (LR CPK 93 str. 1 d.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad valstybė turėjo 315,04 Lt, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto lėšų (LR CPK 92 str.). Atmetus ieškinį, iš ieškovo priteistinos atsakovų turėtos išlaidos, susijusios su teisinių paslaugų teikimu, atsakovų naudai ir turėtų būti priteistos išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų įteikimu valstybei (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p. ir 6 p., 93 str.). Kadangi Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, todėl išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš valstybės biudžeto atsakovui R. M. 250,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.