Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-04-06 · Civilinė byla Nr. 2YT-5791-1014/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-04-06
Bylos Nr.
2YT-5791-1014/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01556-2022-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Rūta Kazlauskienė (pirm.)
Pareiškėjas
A. L.
Suinteresuotas asmuo
VĮ „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, notarė Nijolė Jokūbauskienė
Kategorijos
  • 3.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.4.5.15.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2YT-5791-1014/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01556-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.15.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – VĮ „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, notarė Nijolė Jokūbauskienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad pareiškėjas ir jo tėvas K. L. (miręs duomenys neskelbtini) priėmė mirusios S. L. palikimą, – faktiškai pradėję valdyti paveldimą turtą.

2. Nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina S. L. a.k. (duomenys neskelbtini) Po mirusios palikimą priėmė pareiškėjos šeima: vyras K. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir sūnus A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) Pradėjus paveldėjimo procesą, pareiškėjas sužinojo, jog tėvas nesikreipė dėl paveldėjimo po sutuoktinės S. L. (duomenys neskelbtini) mirties.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo byloje VĮ „Turto bankas“ atsiliepimu į pareiškimą prašė tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad K. L. ir pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamę paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.

4. Suinteresuotas asmuo - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iki 2022 m. kovo 7 d. nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos S. L. (gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini)) palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta, todėl prašo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-5791-1014/2022 priimti teismo nuožiūra.

5. Suinteresuotas asmuo notarė Nijolė Jokūbauskienė atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

6. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, mirties liudijimu, (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė S. L.. S. L. šeimininė padėtis – mirusi santuokoje (sudarytoje (duomenys neskelbtini) ), K. L. mirė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirties išrašas patvirtina, kad K. L. mirė.

7. Iš 2012 m. gruodžio 18 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog pareiškėjo tėvo K. L. vardu yra registruotas butas esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Vilnius ir žemės sklypas, esantis E. S. (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamas turtas įgytas pareiškėjo tėvo ir jo sutuoktinei esant susituokus, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Iš byloje esančių pateiktų išrašų, 2021 m. gruodžio 1 d. Vilniaus miesto 42-ojo notarų biuro liudijimo matyti, kad po K. L. a.k. (duomenys neskelbtini), kurio paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties yra užvesta paveldėjimo byla Nr. 297/2021, kurioje kreipėsi įstatyminis įpėdinis A. L..

8. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018)

9. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad tiek Pareiškėjo tėvas, tiek pareiškėjas po sutuoktinės mirties ir toliau gyveno minėtame bute, naudojosi visais bute esančiais daiktais bei žemės sklypu, mokėjo visus mokesčius. Nenustatyta, kad kiti asmenys po S. L. mirties naudotųsi ir tvarkytų jos turto dalį. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo tėvas ir pareiškėjas po sutuoktinės mirties priėmė palikimą bei rūpinosi juo kaip savu. Iš karto po sutuoktinės mirties sprendė tiek viso turto naudojimo, tiek jo priežiūros klausimus. Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjo pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog po S. L. ((duomenys neskelbtini) mirties) jos palikimą priėmė jos sutuoktinis K. L. ir sūnus A. L. pradėję turtą faktiškai valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

11. Teismas pažymi, jog įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties teismas nustato juridinę reikšmę turinti faktą, kad pareiškėjas ir jo tėvas K. L. priėmė S. L., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, o ne konkretų turtą, t. y. butą ar jo dalį (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

12. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui A. L. yra reikalingas tam, kad galėtų įgyvendinti savo, kaip įstatyminio paveldėtojo teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445 ir 448 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti pareiškėjo A. L. pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. L. mirties (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini)), jos palikimą priėmė jos sutuoktinis K. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini)), bei sūnus A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėję turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo A. L. paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Rūta Kazlauskienė