- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-03
- Bylos Nr.
- 2S-315-345/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Henrichas Jaglinskis
- Pareiškėjas
- Č. G.
- Ieškovas
- L. M., J. V.
- Atsakovas
- Č. G., D. S., Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai, VĮ Registrų centro, D.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities viršininko administracija
- Kategorijos
- 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Č. G. atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutarties pagal pareiškėjo Č. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovių L. M. ir J. V. ieškinį atsakovams Č. G., D. S., Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai, VĮ Registrų centro Vilniaus filialui dėl savininko teisių gynimo ir atsakovų Č. G. ir D. priešieškinį ieškovėms ieškovių L. M. ir J. V. dėl atsisakymo pasirašyti žemės sklypo plane pripažinimo neteisėtu bei administracinio akto ir teisinės registracijos panaikinimo, trečiasis asmuo – Vilniaus apskrities viršininko administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas Č. G. kreipėsi į teismą su prašymu ir prašė atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje, panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010-01-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovių ieškinį atmesti, sustabdyti Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimo vykdymą. Nurodė, kad 1978 metų sprendimas Nr. 68 ir jo priedas schema eksplikacija, kaip pagrindinis įrodymas, kuriuo pagrįstas Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimas, negaliojo, nes archyvinėje byloje, ruošiantis administracinės bylos nagrinėjimui buvo rastas Eišiškių kaimo 1980 metų išplanavimo projektas, patvirtintas 1980-11-06 įsakymu Nr. 360. Iš plano matyti, kad 1980 metais jokio privažiavimo ar kelio per pareiškėjo žemės sklypą nebuvo suprojektuota, kelias buvo suprojektuotas iš N. gatvės. Jei kelias buvo suartas, tai nereiškia, jog jo ten neturėjo būti. Pagal generalinį planą privažiavimas nebuvo planuojamas, šis planas yra detalesnis negu anksčiau pateiktos schemos. Šis įrodymas yra naujai paaiškėjusi aplinkybė, apie kurią pareiškėjas negalėjo žinoti, nes pasitikėjo administracinio subjekto sąžiningumu. Administracinis teismas nurodė, kad jokie servitutai per šulinį negali būti nustatyti, todėl tai taip pat laikytina naujai paaiškėjusi aplinkybė. Šalčininkų sprendimo įvykdymas yra neįmanomas. Iš namų, kuris baigiasi L. sodyba, todėl jie ir pateikė įrodymus patvirtinančius, kad tas kelias ėjo išilgai visos L. sodybos, kas atsispindi generaliniame plane ir atsiremia į ieškovių žemės sklypą. Jei ši aplinkybė būtų žinoma nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, būtų priimtas visai kitas sprendimas.
Ieškovės L. M. ir J. V. prašo prašymą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pareiškėjo pateiktas Eišiškių miesto išplanavimo projektas nėra planas. 2009-06-12 išvažiuojamame posėdyje nustatyta, kad iš (duomenys neskelbtini) yra P. sodyba, iš (duomenys neskelbtini) yra G. sodyba ir praėjimo į L. M. teritoriją nėra. Daugiau nieko teismo sprendimu nebuvo konstatuota nebuvo. Visi teismai nustatė, kad sprendimas gali būti įvykdytas. Kasacinio teismo nutartyje buvo nustatyta, kad kelias eina per atsakovo nuosavybės teise priklausantį ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą šulinį, nereiškia teisėto pagrindo užtverti pravažiuotąjį kelią. Būtina nuimti viršutinę šulinio dalį, uždengti dangčiu ir problema dėl vykdymo būtų išspręsta. Jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių nėra.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Šalčininkų rajono savivaldybės administracija prašo pareiškėjo prašymą atmesti, kadangi nebuvo pateikta jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių. Per išvažiuojamąjį posėdį nustatyta, kad iš N. gatvės nėra privažiavimo.
Atsakovas VĮ Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo pareiškėjo prašymą atmesti. Nurodo, kad naujai paaiškėjusių aplinkybių byloje nėra, kadangi pravažiavimo iš N. gatvės pusės nėra ir aplinkybės dėl šulinio buvo tiriamos pirmosios instancijos teisme.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė. Teismas konstatavo, jog visų instancijų teismai, įskaitant ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatė, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimas gali būti įvykdytas, kas paneigia pareiškėjo teiginius apie sprendimo įvykdymo negalimumą.
Teismas taip pat nurodė, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, vertino, jog privažiavimas prie suinteresuotų asmenų žemės sklypo buvo numatytas ne iš Vilniaus gatvės pusės per Č. G. naudojamą žemės sklypą, o iš N. gatvės pusės. Šalčininkų rajono apylinkės teismas priimdamas sprendimą vadovavosi ne vien tik pareiškėjo nurodytu sprendimu ir jo priedu – schema eksplikacija, bet įvertino ir kitas faktines aplinkybes. Teismas pažymėjo, jog Šalčininkų rajono Eišiškių m. išplanavimo projektas nepanaikino Eišiškių m. LD tarybos vykdomojo komiteto sprendimo, kadangi bendrajame plane yra parodytas privažiavimas prie žemės sklypo L. M. ir J. V., esančiame (duomenys neskelbtini), iš V. pusės, todėl pareiškėjo nurodyta paaiškėjusi nauja aplinkybė – surastas generalinis planas, negali būti laikomas tinkamu pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje. Teismas taip pat laikė, kad aplinkybė dėl Eišiškių generalinio plano buvo žinoma nuo pat teismo pradžios, buvo tinkamai ištirta kitų įrodymų visumoje ir sprendimas buvo priimtas jau įvertinus šią aplinkybę. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir jas patvirtinti įrodymai, jei jie ir būtų pateikti nagrinėjant bylą Šalčininkų rajono apylinkės teisme, neturi esminės reikšmės šiai bylai ir neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nurodytų reikalavimo ir suformuotos teismų praktikos bylose dėl proceso atnaujinimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas Č. G. prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą tenkinti. Nurodo, kad pareiškėjas kreipdamasis dėl proceso atnaujinimo, kaip naujai paaiškėjusia aplinkybe įvardijo ne šulinio atsiradimą, o tą aplinkybė, jog paaiškėjo, kad per šulinį, nesinaudojant juo, nei eiti, nei važiuoti negalima, nes šulinys neatlieka kelio/tako funkcijos. Kadangi minėta aplinkybė paaiškėjo 2012-10-26, kai civilinėje byloje vyko vykdymo procesas, šios aplinkybės bendrosios kompetencijos teismai netyrė ir nevertino, kadangi ji nebuvo ir negalėjo būti žinoma. Generalinis planas, kaip naujai paaiškėjęs įrodymas parodo, kad jokios privažiavimo galimybės per pareiškėjo naudojamą žemės sklypą nebuvo. Privažiavimas iki ieškovių esmės sklypo buvo suprojektuotas iš N. gatvės pusės, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimo dalykas, todėl pareiškėjas to ir neįrodinėjo. Generalinis planas vertintinas ir kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė ir kaip naujai paaiškėjęs įrodymas, todėl pagal kasacinio teismo praktiką, tokiu atveju bylos nagrinėjimas turi būti atnaujintas. Pareiškėjo teigimu, teismo nutartis taip pat yra nemotyvuota, kadangi nutarties motyvai nukreipti į kitų teismų motyvų įvertinimą ir pritarimo jiems išreiškimą, citavimą, o ne naujai paaiškėjusių aplinkybių vertinimą, neatsakytą į pagrindinius faktinius ir teisinius aspektus. Teismas taip pat neinformavo trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apie bylos nagrinėjimą, todėl jis nedalyvavo bylos nagrinėjime.
Teismas iškraipė faktines bylos aplinkybes ir interpretavo taip, kaip jam patogiau, kadangi bendrame plane nėra parodytas joks privažiavimas prie ieškovių žemės sklypo. Bendrame plane privažiavimai ir negali būti pavaizduojami, kadangi jame nurodoma tik bendra koncepcija. Nagrinėjant bylą generalinio plano nebuvo, o pareiškėjas jį sudaro tik 2013-01-25 ruošdamasis administracinei bylai. Teismas taip pat iškraipo aplinkybes nurodydamas, kad 2007-03-01 akte nurodyta gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) yra vandens gręžinys, kuris neregistruotas ir neturi RAAD leidimo, kai liudytojai patvirtino, kad kelias buvo iš N. gatvės pusės. Teismas taip pat priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas, neįvertino atliktų darbų apimties, pareiškėjo turtinės padėties.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriaus prašo atskirtąjį skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad kasacinis teismas nagrinėjo aplinkybę dėl kelio ir šulinio naudojimo. Tuo tarpu Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas savo nutartyje nekonstatavo fakto, kad kelio per šulinį negali būti, o buvo konstatuotas tik kelio servituto nustatymo procedūros pažeidimas. Teismas tinkamai ir aiškiai įvertino pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl generalinio plano atitikimą CPK reikalavimams ir suformuotai teismų praktikai šiuo klausimu. Teismui buvo žinoma aplinkybė, kad privažiavimas prie ieškovių žemės sklypo buvo numatytas ne iš Vilniaus gatvės pusės, o N. gatvės pusės, todėl ši aplinkybė nelaikytina kaip naujai paaiškėjusi. Taip pat nesutinka, jog teismo posėdį nebuvo tinkamai pranešta suinteresuotam asmeniui, kadangi teismo posėdžių metu buvo pranešta, jog pranešimai tinkamai įteikti suinteresuotam asmeniui. Priteisdamas bylinėjimosi išlaidas teismas atsižvelgė į Rekomendacijose numatytus dydžius.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovės L. M. ir J. V. prašo atskirtąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ginčas administraciniame teisme buvo kilęs ne dėl šulinio, o dėl administracinių aktų, teismas nenagrinėjo šulinio egzistavimo fakto bei su tuo susijusių aplinkybių, nes visos šios aplinkybės ištirtos buvo bendrosios kompetencijos teismuose. Generalinis planas, kurį pareiškėjas nurodo nauju įrodymu, yra seniai žinomas ir įvertinta aplinkybė, neturi jokios įtakos sprendimo teisėtumui. Pareiškėjas pats buvo pateikęs šį įrodymą Šalčininkų rajono apylinkės teismui 2009 metais. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog teismo nutartis yra be motyvų, kadangi teismas aiškiai pasisakė dėl jo nurodytų motyvų. Pareiškėjas neaiškiai nurodo, į kokius pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus teismas neatsakė. Pareiškėjas pats iškraipo faktines aplinkybes, kadangi išplanavimo projekte privažiavimas prie ieškovių valdos iš Vilniaus gatvės yra parodytas ir tai nekelia jokių abejonių. Taip pat nesuprantama, kokią prasmę pareiškėjas suteikia žodžiams „bendra koncepcija“. Apie generalinį planą aiškiai pasisakyta sprendime. Pareiškėjas taip pat nepagrįstas vertina priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį, neįvertina ir tai, jog ieškovės yra pensininkės, gaunančios mažas pajamas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). Teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimą, bylos sustabdymą, įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo paskirstymo tarp šalių taisyklių, padarė teisingas išvadas, tinkamai jas motyvavo, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų. Nagrinėjamoje civilinėje byloje yra kilęs proceso atnaujinimo klausimas. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria teismas, išnagrinėjęs prašymo atnaujinti procesą klausimą, atsisakė atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Vadovaujantis CPK 370 straipsnio 3 dalimi, prašymo atnaujinti procesą klausimo nagrinėjimas apima patikrinimą, ar prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir ar jis yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Nutarties, kuria atsisakoma atnaujinti procesą, pagrindas – trūkumų, susijusių su minėtais prašymui dėl proceso atnaujinimo įstatymo keliamais reikalavimais, nustatymas. Priėmęs prašymą ir nagrinėdamas proceso atnaujinimo klausimą pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį, teismas patikrina prašyme nurodytų aplinkybių ir pridėtų įrodymų duomenis, ar jie pagrindžia bent vieną iš išvardytų CPK 366 straipsnyje proceso atnaujinimo pagrindą. Šioje stadijoje neturi būti tiriami ir vertinami naujų įrodymų ar aplinkybių reikšmė visų byloje esančių įrodymų kontekste, nes tai jau reikštų paskesnėje stadijoje CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka atliekamą pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties atnaujinti procesą priėmimo. Iš kitos pusės, tai nereiškia, kad pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį nagrinėdamas proceso atnaujinimo klausimą teismas negali apskritai vertinti proceso atnaujinimo pagrindą sudarančių pareiškėjo nurodomų aplinkybių ir įrodymų ryšio su užbaigtoje civilinėje byloje nustatytais faktais ir juos patvirtinančiais įrodymais. Kai bylos nagrinėjimą siekiama atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, tai teismas naujai nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius naujai pateiktus įrodymus užbaigtoje civilinėje byloje preliminariai vertina su byloje ištirtomis aplinkybėmis ir joje jau esančiais įrodymais, siekdamas nustatyti prašyme nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimą. Taigi CPK 370 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą teismo tiriami ir vertinami visi tie įrodymai, kurie gali patvirtinti arba paneigti prašymo atnaujinti procesą pagrįstumą iš prašymo turinio identifikuojamais CPK 366 straipsnio 1 dalyje išvardytais proceso atnaujinimo pagrindais, bet nevertinamas naujų duomenų turinio tikrumas. Teismas, vertindamas pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį prašymo pagrįstumą, patikrina, ar prašyme nurodytos aplinkybės yra susijusios su įrodinėjimo dalyku užbaigtoje civilinėje byloje, kada tos aplinkybės ar įrodymai atsirado ir kt.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo Č. G. prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teismas nutartimi procesą atnaujinti atsisakė, pripažinęs, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatitinka požymių, kurie yra būtini, kad jos sudarytų proceso atnaujinimo pagrindą.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 str. 1 d. 2 p.) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2009; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2011; kt.). Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 str. 2 d.). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, jog paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Kasacinio teismo akcentuojama, kad tokiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2K-3-183/2010; kt.). Taigi proceso atnaujinimui nepakanka tik pateikti naujų dokumentų ar kitų įrodymų, kurių nebuvo nagrinėjant bylą. Vertindamas, ar pareiškėjo pateiktas naujas įrodymas atitinka naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kriterijus, teismas, be kita ko, turi aiškintis, ar jame yra tokių bylai reikšmingų faktinių duomenų, kurie esmingai skiriasi nuo turėtųjų nagrinėjant bylą, ar pateiktas naujas įrodymas galėtų sukelti pagrįstų abejonių dėl byloje esančių įrodymų patikimumo ir jų pagrindu priimto teismo sprendimo pagrįstumo.
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog užbaigtoje nagrinėti civilinėje byloje, kurios procesą siekia atnaujinti pareiškėjas, turėjęs atsakovo procesinį teisinį statusą, buvo dėl ieškovių nuosavybės teisių gynimo – kelio, vedančio ieškovių namų valdos link, atlaisvinimo, taip pat dėl atsakovų teisių gynimo šiems ginčijant administracinį aktą, kuriuo nustatyta nutiesti bendrą privažiuojantį kelią, ir 0,376 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją ieškovių vardu. Pareiškėjas teigia, kad kreipdamasis dėl proceso atnaujinimo, kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę nurodo ne šulinio atsiradimą, o tą aplinkybę, jog paaiškėjo, kad per šulinį, nesinaudojant juo, nei eiti, nei važiuoti negalima, nes šulinys neatlieka kelio/tako funkcijos, ką konstatavo administraciniai teismai. Kadangi minėta aplinkybė paaiškėjo 2012-10-26, kai civilinėje byloje vyko vykdymo procesas, šios aplinkybės bendrosios kompetencijos teismai netyrė ir nevertino, kadangi ji nebuvo ir negalėjo būti žinoma. Šią išvadą pareiškėjas kildina iš Vilniaus apygardos teismo 2012-03-29 sprendimo, kurio dalį dėl servituto panaikinimo Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas 2012-10-26 nutartimi paliko galioti. Tačiau iš administracinių teismų priimto sprendimo ir nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad ginčas administraciniuose teismuose buvo kilęs dėl Nacionalinės žemės tarnybos Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymų, kuriais buvo leista parduoti papildomą namų valdos žemės dalį bei nustatytas įpareigojimas laikytis kelio servituto, teisėtumo. Kaip matyti, Vilniaus apygardos administracinis teismas nenagrinėjo šulinio egzistavimo fakto bei su tuo susijusių aplinkybių. Tuo tarpu pareiškėjo cituojamas administracinio teismo sakinys, kad geriamo vandens šulinys negali būti laikytinas keliu (taku), jis neatlieka kelio (tako) funkcijos, nes per jį, nesinaudojant juo, nei eiti, nei važiuoti neįmanoma ištrauktas iš visos sprendimo konteksto, cituojamas atskirai neįvertinus kurių aplinkybių kontekste šis sakinys yra nurodytas. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime nurodė, jog apie teritorijos dokumento, kurio pagrindu nustatytas servitutas per pareiškėjo žemės sklypo daliai, užstatytai geriamo vandens šuliniu, rengimo, jo svarstymo ir derinimo procedūros išlaikymo būtinumą, o ne nustatytas konkretus draudimas važiuoti per šulinį. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, bendrosios kompetencijos teismuose buvo nagrinėjama aplinkybė, ar per šulinį galima/ negalima važiuoti buvo nagrinėta, kai Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2011-10-20 nutartimi, išaiškino Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010-01-05 sprendimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog administracinis teismas konstatavo, jog per šulinį, nesinaudojant juo, nei važiuot, nei eiti juo negalima, nes šulinis neatlieka kelio funkcijos, neatitinka naujumo kriterijaus.
Prašydamas atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, apeliantas nurodė, kad 1980 metų Eišiškių miesto generalinis planas, kuris parodė, kad 1980 metais kelio iki ieškovių namo per pareiškėjo naudojamą žemės sklypą nebuvo, kaip naujai paaiškėjęs įrodymas parodo, kad jokios privažiavimo galimybės per pareiškėjo naudojamą žemės sklypą nebuvo.
Aplinkybių naujumas reiškia ne vien formaliai naujo įrodymo pateikimą, tačiau ir užfiksavimą tokio įrodymo turinyje naujų faktinių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui. Pareiškėjas šį 1980 metų Eišiškių miesto generalinį planą pats pateikė teismui 2009 metais ir Šalčininkų rajono apylinkės teismas priimdamas sprendimą šį planą įvertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (2007-03-01 ir 2008-04-15 aktais, fotonuotraukomis, topografiniu planu, esama kelio apžiūra, žemės sklypų geodeziniu planu, inventorizacijos byloje esančiu planu, liudytojų parodymais, b.l.12, 25,27, 113-117, t. 1, b.l. 72,73, t. 2) bei padarė atitinkamas išvadas, todėl konstatuotina, kad apelianto minimo generalinio plano buvimas buvo žinomas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ką teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas.
Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstu apelianto atskirojo skundo argumentą, kad apie bylos nagrinėjimą teismas neinformavo trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, kadangi bylos duomenys tvirtina, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos buvo tinkamai informuota apie byloje vyksiančius 2013-03-12, 10 val., 2013-04-23, 9 val., posėdžius, asmeniškai įteikiant pranešimus (b.l. 60,134 t.3).
Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apelianto atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, kadangi pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus maksimalius dydžius, advokato atlikto darbo apimtį, bylos sudėtingumą, taip pat vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, o tai neprieštarauja CPK 98 straipsnio nuostatoms, reglamentuojančioms šių bylinėjimosi išlaidų nustatymo tvarką ir kriterijus. Apeliantas jokių įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, kad priteistos pernelyg didelės atstovavimo išlaidos, apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 178 str.).
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, tinkamai aiškino ir taikė proceso normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl atskirąjį skundą atmeta, nenagrinėdama kitų jame nurodytų argumentų kaip neturinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui, o skundžiamą teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.). Kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
Kaip žinoma, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str.). Netenkinus pareiškėjo atskirojo skundo, ieškovėms J. V. ir L. M. priteistinos jų turėtos advokato išlaidos apeliacinės instancijos teisme, kurios, pagal pateiktus įrodymus yra 680 Lt (b. l. 187-188).. Teismas, atsižvelgdamas į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau Rekomendacijos) 8.11 punkte nurodytus dydžius, ieškovių prašymas tenkinamas ir minėtų išlaidų atlyginimui iš pareiškėjo priteisiama 680 Lt (CPK 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teismas
nutaria:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Iš pareiškėjo Č. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 680 Lt (šešis šimtus aštuoniasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme ieškovių L. M.(asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.