Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja Danutė Giačaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-790-530-2014

Teisėjas Raimundas Klimaitis Teisminio proceso Nr. 1-98-2-00014-2009-6

2014 m. lapkričio 6 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danutės Giačaitės, teisėjų Viktoro Preikšo ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui, asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta - V. K., gynėjui advokatui Kristupui Ašmiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Ažuko ir nukentėjusiųjų V. M. bei V. M. apeliacinius skundus dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-75-670/2014 V. K. atžvilgiu nutraukta, suėjus senaties terminui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. buvo kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 229 str. tuo, kad ji būdama valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu, dirbdama Viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ ginekologijos akušerijos skyriuje gydytoja akušere ginekologe, 2009 m. gegužės 20 d., nuo 13.30 iki 17.09 val., VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pogimdyvinėje palatoje, pažeisdama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008-03-04 įsakymu Nr. V-170 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 64:2008 „Gydytojas akušeris ginekologas. „Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 11.2 punkto nuostatą, kad akušeris ginekologas privalo kvalifikuotai tirti, diagnozuoti, užtikrinti teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę pagal kompetenciją, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiojo gydytojo 2008-03-01 patvirtintos akušerio ginekologo Pareigų instrukcijos 1 dalies nuostatą, kad akušeris ginekologas diagnozuoja ligas, gydo pacientus, tyrimo ir gydymo rezultatus žymi medicininėje dokumentacijoje, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiojo gydytojo 2007-03-15 įsakymu Nr. 17 patvirtinto Užsitęsusio nėštumo priežiūros protokolo „Taktika suėjus 41 nėštumo savaitei“ skyriaus 2 dalies nuostatą, kad gimdymo takų paruošimui taikant gimdymo veiklos stimuliaciją Okcitocinu, nėščioji sekama gimdykloje keletą valandų, stebima vaisiaus būklė, ar nesivysto gimdymo veikla, 6.30 val., gimdykloje V. M. gimdymo stimuliacijai pradėjus lašinti vaistą Okcitociną ir šiam vaistui nedavus rezultato - neatsiradus gimdymo veiklai ir dėl to gimdyvę perkėlus į pogimdyvinę palatą, galėdama ir turėdama įtarti, kad bet kada gali prasidėti V. M. vaisiaus hipoksija, nuolatinai nestebėjo V. M. vaisiaus būklės, vaisiaus širdies tonusų nefiksavo kardiotokogramoje, dėl ko laiku nepastebėjo pradedančios vystytis vaisiaus hipoksijos, dėl ko vaisiaus patologinė būsena buvo pastebėta pavėluotai ir tik 17.09 val., užrašius vaisiaus širdies tonus bei pastebėjus vaisiaus patologinę būseną, gimdyvei buvo atlikta Cezario pjūvio operacija, kurios metu, 17 val. 43 min., gimė labai sunkios būklės moteriškos lyties išnešiota naujagimė - S. M., kuri 2009-05-22, 22.47 val., dėl intranatalinės asfikcijos gimdymo metu, aspiravus vaisiaus vandenimis su mekonijumi, išsivysčius poliorganiniam nepakankamumui, mirė viešosios įstaigos Kauno medicinos universiteto klinikose. Dėl to V. K. dėl nusikalstamo nerūpestingumo ir neveikimo - V. M. vaisiaus būklės, širdies tonų nestebėjimo, netinkamai atliko savo pareigas ir nukentėjusiesiems V. M. ir V. M. padarė didelę žalą.

Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamos apylinkės teismo 2014-07-14 nutarties motyvus bei apeliacinių skundų argumentus, daro išvadą, kad skundžiama nutartis iš esmės yra teisinga.

V. K. buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn dėl 2009 m. gegužės 20 d. galimai padarytos BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos (tarnybos pareigų neatlikimas). Nukentėjusieji V. M. ir V. M. apylinkės teismui pateikė prašymą, prašydami veiką perkvalifikuoti į sunkesnį baudžiamąjį įstatymą, tai yra iš BK 229 str. į BK 132 str. 3 d.. Abi šios veikos, tiek BK 229 str., tiek BK 132 str. 3 d. priskiriami neatsargių nusikaltimų kategorijai (BK 16 str.), todėl, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, taikomas penkerių metų senaties terminas (BK 95 str. 1 d. b p., redakcija iki 2010-06-15 Nr. XI-901), nes vadovaujantis BK 3 str. 1 d., yra taikomas veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Baudžiamasis įstatymas, griežtinantis bausmę ar kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (BK 3 str. 3 d.). Kadangi baudžiamosios atsakomybės senaties terminų suėjimas yra besąlyginis asmens, padariusio nusikalstamą veiką, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, todėl suėjus senaties terminui, prokuroras, teisėjas ar teismas privalo taikyti BK 95 straipsnio nuostatas – tai jų pareiga, o ne teisė. Baudžiamojo proceso įstatymo formuluotė senaties terminą sieja su draudimu pradėti baudžiamąjį procesą ir reikalavimu jį nutraukti suėjus senaties terminui, o baudžiamasis įstatymas — su draudimu priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-233/2007). BK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai, kuriems praėjus apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas. Tais atvejais, kai yra aišku, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai yra suėję ir asmeniui nebus galima pritaikyti baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos, baudžiamasis procesas, kaip nustatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutraukiamas. Šiai aplinkybei paaiškėjus bylos parengimo nagrinėti arba jos nagrinėjimo teisme metu, byla nutraukiama teismo nutartimi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100/2008).

Apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. šis terminas apima tiek ikiteisminio tyrimo vykdymą, tiek bylos nagrinėjimą pirmos instancijos teisme. Tačiau asmeniui senaties institutas gali būti taikomas tik esant šių sąlygų visumai: 1) yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; b) asmuo šio termino laikotarpiu nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo; c) nepadarė naujos nusikalstamos veikos (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–233/2014). Šiuo atveju aiškus galimos nusikalstamos veikos padarymo laikas, tai yra 2009m gegužės 20d.. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas yra suėjęs 2014 m. gegužės 21 d., duomenų, kad V. K. padarė naują nusikalstamą veiką, byloje nėra. Tačiau tiek prokuroro, tiek nukentėjusiųjų teigimu, asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta – V. K. bei jos gynėjas advokatas nepagrįstai vilkino teisminio nagrinėjimo procesą, todėl senaties eiga, kai kaltinamoji nepagrįstai neatvyko į teismo posėdžius, turėjo būti sustojusi.

Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad BK 95 str. 5 d. 1 p. ( įstatymo redakcija Nr. XI-901, 2010-06-15, įsigaliojo nuo 2010 m. birželio 29 d.) numato, jog senaties eiga sustoja laikotarpiui, kuriam teismas paskelbia nagrinėjimo teisme pertrauką ar bylos nagrinėjimą atideda dėl kaltinamojo ar jo gynėjo nedalyvavimo. Veikos, kuria buvo kaltinama kaltinamoji V. K., padarymo metu, tai yra - 2009-05-20 BK 95 str. 5 d. 1 p. ( įstatymo redakcija Nr. XI-901, 2010-06-15, įsigaliojo nuo 2010 m. birželio 29 d.) nuostatos nebuvo priimtos ir šiuo konkrečiu atveju negali būti taikomos. Net pripažinus, jog baudžiamajame įstatyme įtvirtintos nuostatos savo prigimtimi yra labiau procesinės, šiuo konkrečiu atveju nelemia galutinės bylos baigties. Analizuojama baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu Jurbarko rajono apylinkės teismui buvo perduota tik 2014 m. balandžio 8 d. (T. 4, b. l. 92), byla teisiamajam posėdžiui perduota 2014 m. balandžio 11 d. (T. 4, b. l. 108), pirmasis posėdis įvyko 2014 m. balandžio 28 d., kadangi ši data tiko proceso dalyviams (T. 4, b. l. 110). Tačiau į minėtą posėdį kaltinamoji neatvyko, jos gynėjas paaiškino, kad V. K. serga, guli Jurbarko ligoninėje, gydosi psichosomatiniame skyriuje, todėl priimtas sprendimas bylos nagrinėjimą atidėti iki 2014-05-12. Jurbarko rajono apylinkės teismui 2014-05-09 buvo pateiktas vyriausiojo gydytojo pavaduotojos medicinos reikalams R. L. raštas, kuriame nurodoma, jog V. K. gydoma VšĮ Jurbarko ligoninės neurologijos-psichosomatikos skyriuje nuo 2014 m. balandžio 25 d. dėl pablogėjusios psichikos būklės ir dėl stacionarinio gydymo V. K. galimybės dalyvauti teismo posėdžiuose yra ribotos (T. 4, b. l. 143). Pažymėtina, jog šis raštas buvo pateiktas ne pačios V. K. ar jos gynėjo, bet kaip atsakymas į bylą pirma instancija nagrinėjusio teisėjo užklausimą dėl informacijos apie V. K. gydymą suteikimo. Vis dėlto, abejoti pateiktos informacijos objektyvumu tuo metu teismas neturėjo pagrindo, todėl bylos nagrinėjimas buvo atidėtas pagrįstai. 2014-06-25 vykusio teismo posėdžio metu kaltinamosios gynėjas pateikė teismui medicininę pažymą ( t.4.b.l. 157), kuria patvirtinama, jog V. K. dėl ligos negalėjo dalyvauti teismo posėdžiuose nuo 2014-04-25 iki 2014-05-14d.. Teismų praktikoje paprastai pripažįstama, kad stacionarus gydymas ligoninėje yra svarbi nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis. Kiti posėdžiai derinti pagal advokato užimtumą kitose bylose, atsižvelgta į gegužės 16 d. vykusį visuotinį advokatų susirinkimą. Todėl pagrindo teigti, kad baudžiamoji byla buvo vilkinama gynėjo ar jo ginamosios V. K. iki 2014m. gegužės 21 dienos, nėra. Apeliacinis teismas pažymi, kad ši byla ikiteisminiame tyrime buvo nuo 2009-06-22 iki 2014-04-08, byla buvo perduota teismui likus 42 dienoms iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino suėjimo, todėl prokuroro skundo argumentai, jog procesas buvo vilkinamas proceso dalyvių teisme, atmestinas visiškai kaip nepagrįstas.

Nukentėjusiųjų V. M. ir V. M. prašymas V. K. veiką perkvalifikuoti iš BK 229 str. į 132 str. 3 d. (neatsargus gyvybės atėmimas pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles) apylinkės teisme gautas tik 2014-06-23 (t. 4, b. l. 155), anksčiau toks prašymas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo pateiktas. 2014-06-25 prašant proceso dalyviams bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, sudarant galimybę proceso dalyviams susipažinti su pateiktu prašymu. 2014-07-14 teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras šiam prašymui nepritarė, prašė jį atmesti (T. 4, b. l. 166). Apylinkės teismas, konstatavęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį, kartu atmetė ir minėtą nukentėjusiųjų prašymą. Iš byloje esančio nukentėjusiųjų prašymo matyti, jog pastarieji prašė veiką perkvalifikuoti iš vieno neatsargaus nusikaltimo tai yra BK 229 str. į kitą neatsargų nusikaltimą - BK 132str.3d.. Šis klausimas buvo sprendžiamas teisme ir priimta dėl prašymo teismo nutartis, kurios motyvuojamoje dalyje nurodė, kad „nusikalstamos veikos tiek pagal LR BK 229 str., tiek pagal prašomą perkvalifikuoti LR BK 132 str. 2 d. yra neatsargūs nusikaltimai“, o neatsargiems nusikaltimams taikomas penkių metų senaties terminas (BK 95 str. 1 d. b p., redakcija iki 2010-06-15 Nr. XI-901). Apeliacinės instancijos teismo pareiga patikrinti žemesnių teismų priimtus nuosprendžius ir nutartis, kad neįsiteisėtų nepagrįsti ir neteisėti procesiniai dokumentai. Skundžiama nutartis yra iš esmės teisėta, kadangi suėjus senaties terminui, baudžiamasis procesas yra negalimas. Skundžiamoje nutartyje, kaip teisingai pastebėjo nukentėjusieji yra keliamas nusikalstamos veikos numatytos BK 132str.3d. kvalifikacijos klausimas, šio straipsnio analizė. Kolegijos vertinimu, teisėjo dėstomi motyvai, dėl veikos kvalifikacijos pagal LR BK 132 str. 3 d. yra pertekliniai. Kadangi baudžiamosios atsakomybės senaties institutas siejasi su nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d., Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 6 d., taip pat tarptautiniuose teisės aktuose: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d., Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 str. 2 d., todėl nutraukiant baudžiamąjį procesą suėjus senaties terminui, asmens, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutraukiamas, kaltumo klausimas nesprendžiamas. Taigi teismo sprendime dėl baudžiamojo proceso nutraukimo suėjus senaties terminui negali būti formuluočių, būdingų apkaltinamajam ar išteisinamajam nuosprendžiui (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-10/2014). Šiuo atveju pakanka nurodyti, kad BK 132 str. 3 d. įtvirtintas nusikaltimas priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai, todėl pagal veikos padarymo metu galiojusią BK 95 str. redakciją, jam taikomas penkerių metų senaties terminas, kuris jau yra suėjęs.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas taikydamas BK 95 straipsnio (inkriminuojamos nusikalstamos veikos galimo padarymo metu galiojančios BK redakcijos) nuostatas ir nepriimdamas prašymo perkvalifikuoti veiką į kitą neatsargų nusikaltimą bei nutraukdamas baudžiamąją bylą V. K. atžvilgiu dėl BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas bei nepadarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiųjų V. M. ir V. M. apeliacinius skundus atmesti.