Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-1307-1047/2023

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-09-13
Bylos Nr.: A-1307-1047/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-04464-2021-6
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Beata Martišienė (pirm.), Ernestas Spruogis (pirm.), Rytis Krasauskas
Pareiškėjas: E. M.
Atsakovas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Kategorijos

12.2.3Mokesčio apskaičiavimas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą

Administracinė byla Nr. A-1307-1047/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04464-2021-6Procesinio sprendimo kategorija 12.2.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. M. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas E. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino (toliau – ir skundas), prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. S-154 (7-127/2021) ,,Dėl E. M. skundo“ (toliau – ir 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimas) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau– ir atsakovas, VMI) 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. (21.131-31-5) FR0682-183 dėl patikrinimo akto tvirtinimo (toliau – ir 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas) dalį, kuria pareiškėjui papildomai apskaičiuota 9 634,09 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) suma ir paskirta 80 proc. bauda.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2021 m. birželio 3 d. jam buvo įteiktas VMI 2021 m. birželio 2 d. patikrinimo aktas Nr. FR0680 (toliau – ir Patikrinimo aktas), dėl kurio pareiškėjas pateikė skundą VMI, tačiau atsakovas atmetė jo skundą. Pareiškėjas kreipėsi į MGK, kuri 2021 m. lapkričio 12 d. posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl VMI 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo, jį taip pat atmetė.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Patikrinimo aktu jam papildomai apskaičiuota 12 042,61 Eur mokėtina GPM suma, kurią sudaro: 1) 685,96 Eur (mokesčių administratoriui nustačius, kad pareiškėjas gavo 11 450 Eur nekilnojamojo turto nuomos pajamų, kurių nedeklaravo, neapskaičiavo ir nesumokėjo nuo jų GPM); 2) 722,56 Eur (mokesčių administratoriui nustačius, kad pareiškėjas iš fizinių asmenų gavo 4 800 Eur pajamas į asmeninę banko sąskaitą, jų nedeklaravo ir nuo jų nesumokėjo GPM); 3) 9 634,09 Eur (mokesčių administratoriui nustačius, kad pareiškėjas 2016 m.–2019 m. disponavo iš nenustatytų šaltinių gautomis 63 327,35 Eur pajamomis, kurių nedeklaravo ir nesumokėjo nuo jų GPM). Pareiškėjas teigė geranoriškai bendradarbiavęs su mokesčių administratoriumi, atsakęs į visus jo klausimus, nors kadangi dauguma klausimų apėmė 6 metų laikotarpį, tiksliai atsakyti į juos buvo sudėtinga. Pareiškėjas nurodė, jog mokesčių administratorius pateikė mažiausiai du nurodymus su identiškais klausimais, tačiau nepaaiškino, kokiu tikslu duoda tuos pačius klausimus, nesupažindino su proceso eiga, nepaaiškino vykdomų veiksmų, todėl pareiškėjas, nesuprasdamas tokių veiksmų esmės, gavęs tuos pačius klausimus, nukreipdavo mokesčių administratorių į pirminį atsakymą.

4. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo vertinimu, jog iš fizinių asmenų gautos lėšos (4 800 Eur) turėjo būti apmokestintos GPM, kadangi vienkartinės automobilio padangų, klozeto pardavimo pajamos ir grąžinta paskola GPM prasme priskiriama neapmokestinamoms pajamoms. 4 100 Eur suma, pervesta į jo asmeninę banko sąskaitą, buvo paskolos, kuri buvo suteikta pareiškėjo pažįstamai 2014 m.–2015 m. ir dėl kurios nebuvo sudarytos paskolos sutartys, grąžinimas, 400 Eur buvo pervesti pažįstamo mechaniko, jam pardavus pareiškėjo pas jį laikomas automobilio padangas, o 300 Eur – pardavus unitazą pareiškėjo partnerės sesers vyrui. Taigi atsakovas neturėjo pagrindo nuo į pareiškėjo banko sąskaitą gautų 4 800 Eur įplaukų apskaičiuoti 722,56 Eur GPM.

5. Pareiškėjas nesutiko su mokesčių administratoriaus vertinimu, kad jo 2016 m.–2019 m. išlaidos viršijo pajamas 63 327,35 Eur. Šiuo aspektu atsakovas neįvertino reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus duomenis, todėl neteisingai nustatė mokesčio bazę ir 9 634,09 Eur prievolės dydį. Nei pareiškėjas, nei jo šeimos nariai negavo ir negyveno iš pajamų, kurių negalėtų pagrįsti įstatymų nustatyta tvarka ar kurios nebuvo deklaruotos įstatymų nustatyta tvarka ir nuo jų nesumokėti mokesčiai. Dėl 3 590 Eur grynųjų pinigų įnešimo į banko sąskaitas trūkumo atsakovui paaiškino, jog gimtadienių proga iš tėvų, giminių ir draugų gaudavo dovanas pinigais, dovanojama nuo 2 000 Eur iki 2 500 Eur. Pareiškėjas pateikė 2016 m.–2019 m. gautų piniginių dovanų detalizaciją (nurodė kiek, kokie asmenys, kokiais ryšiais susiję su pareiškėju jas padovanojo) ir teigė, kad atsakovas nevertino ir netikslino pateiktos informacijos. Gautos dovanos iš giminaičių nebuvo deklaruotos, kadangi pagal teisinį reglamentavimą nėra prievolės deklaruoti dovanų, kurių suma neviršija 2 500 Eur.

Šalies argumentai

6. Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m.–2019 m. bankiniais pavedimais mokėjo už buto, esančio (duomenys neskelbtini), komunalines paslaugas. Šio buto savininkė D. D. už sumokėtas paslaugas pareiškėjui atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, tačiau atsakovas nepagrįstai nepripažino faktiškai gautų pajamų grynais pinigais, o MGK net nevertino D. D. pateikto paaiškinimo (liudijimo).

7. Dėl nuo 2016 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. metinėse gyventojo turto deklaracijose deklaruotų grynųjų piniginių lėšų likučių pareiškėjas paaiškino, kad mokestinio tyrimo metu, atsakovui paprašius, pateikė patikslintas metines gyventojo turto deklaracijas už 2016 m.–2017 m. ir patikslino piniginių lėšų likučius banko sąskaitose, tačiau atsakovas dėl pareiškėjo deklaracijose už minėtą laikotarpį galimai neteisingai deklaruotų 6 000 Eur piniginių lėšų ne kredito įstaigose likučių metų pabaigai patikslinimo neinformavo. Atsakovas Patikrinimo akte, atsižvelgdamas į pareiškėjos teiktas deklaracijas 2017 m. sausio 1 d. ir 2018 m. sausio 1 d. datoms, atliekant pajamų išlaidų analizę, vertino pareiškėjo deklaruotus piniginių lėšų likučius ne banke, t. y. 6 000 Eur. Pareiškėjo nuomone, jo teiktų turto deklaracijų duomenys už 2016 m.–2017 m. nėra įgavę teisinio stabilumo, todėl jei VMI nustatė pateiktų duomenų neatitikimus, turėjo informuoti pareiškėją, kad jas reikia patikslinti.

8. Dėl gautų pajamų ir patirtų išlaidų už asmeninės nuosavybės teise nepriklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą, pareiškėjas nurodė, jog VMI vertino, kad pareiškėjas į banko sąskaitą 2019 m. gavo 65 000 Eur ir bankiniais pavedimais patyrė 8 072,65 Eur (iki 2019 m. gruodžio 5 d.) mokėjimų, susijusių su D. R. buto pardavimu. Atsižvelgdamas į tai, jog už buto lėšas buvo apmokėti buto komunaliniai mokesčiai, kredito įmokos, bei nustatyti banko pavedimai buto savininkui D. R., atsakovas vertino, kad pareiškėjas buto savininkui grynais pinigais grąžino 56 927,35 Eur sumą, t. y. skirtumą tarp gautų pajamų už parduotą butą ir patirtų išlaidų susijusių su buto eksploatavimu ir bankinių pavedimų buto savininkui (65 000 Eur gautos buto pardavimo pajamos – 8 072,65 Eur patirtos išlaidos), iš jų 2019 m. rugsėjo 17 d. – 928,96 Eur, 2019 m. spalio 29 d. – 7 585,52 Eur, 2019 m. gruodžio 5 d. – 48 412,87 Eur. Pareiškėjas paaiškino, jog R. S. į pareiškėjo banko sąskaitą už D. R. priklausančio buto pardavimą 2019 m. pervedė 65 000 Eur. Mokėjimai į pareiškėjo banko sąskaitą buvo vykdomi pagal 2019 m. rugsėjo 16 d. susitarimą dėl buto pirkimo-pardavimo ir avanso sumokėjimo, sudarytą tarp R. S., D. R. ir pareiškėjo. Minėtu susitarimu asmenys susitarė, kad R. S. už perkamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), mokėjimus pagal pagrindinę notarinę buto pirkimo-pardavimo sutartį atliks į pareiškėjo banko sąskaitą. Pareiškėjas negavo jokios naudos už banko sąskaitos panaudojimą D. R. parduodant butą R. S.. R. S. pervestos piniginės lėšos už butą į pareiškėjo banko sąskaitą buvo bankiniais pavedimais pervestos tretiesiems asmenims (Kredito unijai, fiziniams asmenims, komunalinėms paslaugoms apmokėti ir kt.) arba grynais pinigais grąžinti buto savininkui 2019 m.–2020 m.

Šalies argumentai

9. Pareiškėjas teigė, jog VMI neatsižvelgė į visą turimą informaciją ir vertino tik jai naudingą informaciją, todėl nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui už D. R. buto pardavimą grąžinti trūko 51 737,35 Eur lėšų: 2019 m. spalio 29 d. – 6 714,48 Eur, 2019 m. gruodžio 5 d. – 45 022,87 Eur. VMI patirtus mokėjimus už butą vertino tik iki 2019 m. gruodžio 5 d., t. y. 2019 m. gruodžio 5 d. patvirtinimo dėl pretenzijų nebuvimo datos ir neatsižvelgė į vykdytus pavedimus po 2019 m. gruodžio 5 d., nors, pareiškėjo nuomone, iš atliktų pavedimų turinio aiškiai matyti, kad pavedimai tretiesiems asmenims (A. A., S. B. ir kt.) susiję su už butą pervestų piniginių lėšų grąžinimu.

10. Pareiškėjas nurodė, jog mokesčių administratorius nevertino banko sąskaitų duomenų apie 2019 m. vykdytus mokėjimus už butą 26 040 Eur sumai, neįvertino piniginių lėšų, kurios buvo nuimtos ir perduotos buto savininkui. MGK buvo gavusi išsamų buto savininko D. R. paaiškinimą apie atsiskaitymą, atsiskaitymo eigą ir būdus, tačiau ir šie paaiškinimai liko neįvertinti. Pareiškėjas pažymėjo, kad VMI atlikti GPM apskaičiavimai nebuvo tinkamai motyvuoti ir pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis, nebuvo įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, pareiškėjo patirtos išlaidos buvo skaičiuojamos jo nenaudai, esant galimybei skaičiuoti jas pareiškėjui palankesniu būdu. VMI apskaičiuota 9 634,09 Eur GPM suma pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 70 straipsnio 1 dalies nuostatas yra nepagrįsta, nes VMI patikrinimo metu neteisingai nustatė pareiškėjo turėtas pajamas bei patirtas išlaidas. Tokiu būdu, Patikrinimo akte VMI nuo 63 327,35 Eur sumos neturėjo pagrindo apskaičiuoti 9 634,09 Eur GPM, taip pat, remiantis nuo 2019 m. sausio 1 d. galiojančia MAĮ 139 straipsnio 2 dalimi ir neatsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes (bendradarbiavimą), skirti 80 proc. GPM baudą.

Atsiliepimas

11. Atsakovas VMI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

12. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui Patikrinimo aktu buvo papildomai apskaičiuota sumokėti į valstybės biudžetą šios sumos: 12 042,61 Eur GPM, 693,23 Eur GPM delspinigių ir 7 226 Eur GPM bauda, kurios buvo patvirtintos VMI 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu. Pareiškėjas pateikė MGK skundą, tačiau MGK pareiškėjo skundą atmetė ir paliko galioti VMI 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą. Nors pareiškėjas skunde teigė, jog vienkartinės automobilio padangų, klozeto pardavimo pajamos ir grąžinta paskola priskiriami neapmokestinamoms pajamoms, tačiau, kai piniginės lėšos yra pervedamos į fizinio asmens sąskaitą, kuria jis turi teisę disponuoti, atlikti piniginių lėšų pervedimai gali būti neapmokestinami GPM tik esant pakankamiems įrodymams, kad tai nėra fizinio asmens pajamos arba tai yra neapmokestinamosios pajamos ir pareiga pagrįsti, jog tai yra neapmokestinamosios pajamos, tenka mokesčių mokėtojui, pateikiant konkrečius, leistinus ir patikimus įrodymus. Atsakovas nurodė pareiškėjo gautų į banko sąskaitą piniginių lėšų tyrimo metu nustatytas aplinkybes ir teigė, kad pareiškėjas teikė neišsamius bendro pobūdžio paaiškinimus, jų nepagrindė dokumentais ar kitais įrodymais, nepaaiškino pajamų gavimo aplinkybių bei nepateikė sandorius pagrindžiančių dokumentų; kitos sandorių šalys, fiziniai asmenys duomenų neteikė, su VMI nebendradarbiavo; nėra duomenų, kad gautos lėšos nėra pareiškėjo pajamos arba tai yra neapmokestinamosios pajamos, taigi šios lėšos pagrįstai buvo traktuojamos kaip gautos pajamos.

13. Pasisakydamas dėl pareiškėjo gautų pajamų ir patirtų išlaidų vertinimo atsakovas nurodė, jog pagal VMI viršininko 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. VA-96 „Dėl metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“, jei dovanų vertė iš artimųjų didesnė nei 2 500 Eur, dovanos deklaruojamos metinės pajamų deklaracijos GPM308N priede, o iš kitų asmenų gautos dovanos neviršijanti 2 500 Eur dovanos dalis deklaruojama metinės pajamų deklaracijos GPM308N priede, o viršijančios 2 500 Eur dovanos dalis deklaruojama metinės pajamų deklaracijos GPM308P priede. Pareiškėjas į VMI 2020 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. (21.222 E) MTP-389 pateiktą klausymą apie gautas pajamas grynaisiais pinigais nurodė, kad gimtadienių ar švenčių proga iš tėvų, giminių ir draugų yra gavęs dovanų, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių realų piniginių dovanų gavimą, taip pat nenurodė, ką ir kokios vertės dovanojusiems asmenims dovanojo panašiomis progomis, dovanų nėra deklaravęs.

Atsiliepimas

14. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas neįvykdė VMI 2021 m. kovo 9 d. nurodymo asmeniui pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius ir jų pagrindimą Nr. (21.222) FR0698-2, pateikti paaiškinimą apie per 2016 m. sausio 1 d.–2019 m. gruodžio 31 d. laikotarpį gautas pajamas, nepateikė atsakymo. Pastabų tvirtinimo stadijoje pareiškėjas pateikė išsamius duomenis apie dovanotas lėšas, nors iki tol negalėjo nurodyti datų, sumų, asmenų ir sandorių aplinkybių. Kita vertus, pareiškėjas teigė, jog tėvai jam dovanojo po 500 Eur per gimtadienius, tačiau A. ir F. M. nurodė, kad dėl pareiškėjo 2017 m. sausio 18 d. parduoto jiems nuosavybės teise priklaususio buto vyksta teisminiai ginčai, nes iki šiol nėra jiems grąžinti sumokėti pinigai (2021 m. kovo 18 d. paaiškinimas). Pareiškėjas, susipažinęs su Patikrinimo aktu, nurodė sumas, kurios yra artimos nedeklaruojamoms sumoms, todėl pirminiai paaiškinimai yra patikimesni.

15. Atsakovas teigė, kad nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog VMI neįvertino 2019 m. vykdytų mokėjimų už parduotą butą D. R. naudai, nes pavedimų negalima vertinti, kaip vykdytus už minėtą asmenį (pvz., mokėjimas Nr. 602 S. B. – skolos grąžinimas, Nr. 604 A. K. – skolos grąžinimas, Nr. 618 A. A. – sąskaitos papildymas, kt., kurių paskirtis – skolos grąžinimas arba sąskaitos papildymas). Mokesčių administratoriui nėra pagrindo abejoti buto savininko D. R. teiginiu, kad paskutinė lėšų grąžinimo diena buvo 2019 m. gruodžio 5 d., t. y. dokumento surašymo data. Pareiškėjo pateikti duomenys apie mokėjimus uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Ignitis“ ir UAB „Servico“ už butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo žinomi mokestinio patikrinimo metu (pvz., 2018 m. rugsėjo 26 d. lėšų pervedimas UAB „Servico“, 2018 m. rugsėjo 29 d. – AB „Energijos skirstymo operatorius“, 2018 m. spalio 29 d. – UAB „Lietuvos energijos tiekimas“, 2018 m. spalio 29 d. - UAB „Servico“ ir kt.) ir juos įvertino MGK.

16. Atsakovas vertino, jog VMI įvykdė pareigas, nustatytas MAĮ 67 straipsnyje, o pareiškėjas, neigdamas atsakovo poziciją, nepateikė faktinių duomenų, kurie leistų spręsti kitaip. Pastabose teikiami paaiškinimai nebuvo pagrįsti įrodymais, todėl VMI pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo išlaidos viršijo pajamas. Todėl VMI ir MGK sprendimai yra pagrįsti, o pareiškėjo skundas atmestinas.

II.

17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimu atmetė pareiškėjo E. M. skundą.

18. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

18.1. VMI Kontrolės departamento II gyventojų patikrinimų skyriaus vyriausioji specialistė, vykdydama 2021 m. kovo 8 d. pavedimą tikrinti Nr. (21.222 Mr) FR0773-388, atliko pareiškėjo GPM už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo mokestinį patikrinimą ir surašė 2021 m. birželio 1 d. patikrinimo aktą Nr. (21.222 Mr) FR0680-185, kuriuo: 1) nustatė, kad pareiškėjas gavo 11 450 Eur nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamų (iš jų 2018 m. – 5 400 Eur, 2019 m. – 6 050 Eur, kurios priskiriamos B klasės pajamoms ir apmokestinamos 15 proc. GPM tarifu), kurių pareiškėjas nedeklaravo ir nesumokėjo nuo jų GPM, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 25 straipsnio 1 dalies ir 27 straipsnio 1 dalies nuostatas; 2) konstatavo, kad pareiškėjas gavo 4 800 Eur kitų su darbo santykiais nesusijusių individualios veiklos pajamų (iš jų 2016 m. – 3 300 Eur, 2017 m. – 1 200 Eur, 2019 m. – 300 Eur, kurios priskiriamos B klasės pajamoms ir apmokestinamos 15 proc. GPM tarifu), kurių nedeklaravo ir nesumokėjo nuo jų GPM, tuo pažeisdamas GPMĮ 25 straipsnio 1 dalies bei 27 straipsnio 1 dalies nuostatas; 3) nustatė, kad pareiškėjas 2016 m.–2019 m. laikotarpiu disponavo 63 327,35 Eur piniginėmis lėšomis, gautomis iš nenustatytų pajamų šaltinių (iš kurių 2016 m. – 7 540 Eur, 2017 m. – 2 000 Eur, 2019 m. – 53 787,35 Eur). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui papildomai buvo apskaičiuota 12 042,61 Eur GPM, iš kurių 9 634,09 Eur apskaičiuoti taikant MAĮ 70 straipsnio nuostatas.

18.2. Pareiškėjas 2021 m. liepos 1 d. VMI pateikė rašytines pastabas ,,Dėl 2021-06-02 patikrinimo akto Nr. FR 0680“, kuriose paaiškino, kad pajamas, kurios buvo vertinamos kaip kitos su darbo santykiais nesusijusios pajamos, į asmeninę banko sąskaitą gavo iš T. Z., S. S. ir A. Š.. Pareiškėjas nurodė laikotarpius, kada minėti asmenys atliko pavedimus, taip pat dėl kokios priežasties ir už ką mokant jie buvo atlikti bei nurodė žinomus jų kontaktinius telefonus. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad iš fizinių asmenų gautos lėšos į banko sąskaitą negali būti apmokestinamos GPM, nes vienkartinis automobilio padangų, unitazo pardavimo pajamos ir grąžinta paskola GPM prasme priskiriama neapmokestinamoms pajamoms. Pareiškėjas nesutiko su VMI vertinimu, kad 2016 m.–2019 m. išlaidos viršijo pajamas 63 327,35 Eur, kadangi VMI, nustatydama mokesčių bazę ir pareiškėjui priklausančią mokėti GPM sumą, neįvertino reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus duomenis, todėl neteisingai nustatė mokesčio bazę ir 9 634,09 Eur prievolės dydį. Pareiškėjas prašė netvirtinti Patikrinimo akto.

18.3. VMI, išnagrinėjusi Patikrinimo aktą ir pareiškėjo pastabas, 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. (21.131-31-5) FR0682-183 ,,Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ nusprendė: 1) patvirtinti VMI Patikrinimo aktu papildomai apskaičiuotą 12 042,61 Eur GPM; 2) apskaičiuoti 693,23 Eur GPM delspinigius; 3) skirti 7 226 Eur baudą.

Šalies argumentai

18.4. Pareiškėjas, nesutikdamas su VMI 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu, 2021 m. rugpjūčio 17 d. MGK pateikė skundą ,,Dėl akto tvirtinimo 2021 m. rugpjūčio 2 d. Nr. (21.131-31-5) FR0682-183“, kuriame nurodė, kad priimdama sprendimą VMI jame nepagrįstai pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė prašomos informacijos ir nebendradarbiavo, taip pat neįvertino pareiškėjo nurodytų reikšmingų aplinkybių, o atlikti skaičiavimai nebuvo tinkamai motyvuoti ir pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis, patirtos išlaidos buvo skaičiuojamos pareiškėjo nenaudai. Pareiškėjas prašė: 1) panaikinti VMI 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą, kuriuo nurodyta sumokėti į biudžetą 693,23 Eur delspinigius ir 7 226 Eur baudą; 2) sumažinti VMI 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą, kuriuo nurodyta sumokėti į biudžetą 12 042,61 Eur.

18.5. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 27 d. MGK pateikė 2021 m. rugsėjo 25 d. papildomą prašymą prie teikto skundo ,,Dėl akto tvirtinimo 2021 m. rugpjūčio 2 d. Nr. (21.131-31-5) FR0682-183“, kuriame nurodė, kokie bankiniai pavedimai nebuvo vertinti VMI atliekant patikrinimą ir pateikė banko išrašus už 2015 m.–2019 m. laikotarpį. Pareiškėjas akcentavo, kad VMI taip pat neįvertino, jog pareiškėjas 2019 m. gruodžio 9–29 d. iš banko sąskaitos nuėmė daugiau nei 16 000 Eur.

18.6. MGK 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimu nusprendė patvirtinti VMI 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą remdamasi tuo, kad jis yra priimtas tinkamai aiškinant ir taikant teisės normas, teisingai įvertinus mokestinio ginčo byloje surinktų įrodymų visumą.

Žemesnės instancijos teismas

19. Teismas vadovavosi MAĮ ir GPMĮ nuostatomis ir nurodė, kad pareiškėjas tikrinamuoju 2018 m.–2019 m. laikotarpiu į banke esančią sąskaitą gavo 11 450 Eur nekilnojamojo turto nuomos pajamas, 2016 m.–2017 m. bei 2019 m. iš fizinių asmenų gavo 4 800 Eur pajamas, priskirtinas kitoms, su darbo santykiais nesusijusioms ir ne individualios veiklos pajamoms, kurių GPMĮ nustatyta tvarka nedeklaravo, nuo kurių GPM neapskaičiavo ir nesumokėjo, taip pat, jog pareiškėjas 2016 m.–2019 m. laikotarpiu disponavo iš nenustatytų kilmės šaltinių gautomis 63 327,35 Eur pajamomis (2016 m. – 7 540 Eur, 2017 m. – 2 000 Eur, 2019 m. – 53 787,35 Eur), kurių mokesčių įstatymų nustatyta tvarka nedeklaravo, nuo jų neapskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą GPM. Teismas nustatė, kad VMI, konstatavusi, jog pareiškėjo išlaidos nurodytaisiais laikotarpiais viršijo jo pajamas, taikė MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatas ir mokesčius pareiškėjui apskaičiavo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, taikydama išlaidų metodą.

20. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nekėlė ginčo dėl jam tiesiogiai GPMĮ nustatyta tvarka apskaičiuoto 1 685,96 Eur GPM nuo 2018 m.–2019 m. gautų 11 450 Eur nekilnojamojo turto nuomos pajamų. Atsižvelgęs į tai, teismas vertino VMI ir MGK sprendimų pagrįstumą, remdamasis pareiškėjo skunde nurodytais nesutikimo argumentais.

21. Dėl iš fizinių asmenų gautų 4 800 Eur lėšų apmokestinimo, teismas vadovavosi MAĮ 67 straipsnio 1–2 dalimis ir nustatė, kad pareiškėjas 2016 m.–2019 m. iš fizinių asmenų T. Z., S. S. bei A. Š. į AB SEB banke esančią sąskaitą mokėjimo pavedimais, kuriuose nurodyta mokėjimų paskirtis: kortelės papildymas, sąskaitos papildymas, pavedimas į sąskaitą, lėšų pervedimas, mokėjimas, iš viso gavo 4 800 Eur, kuriuos VMI vertino kaip pareiškėjo gautas GPM apmokestinamas kitas su darbo santykiais nesusijusias ir ne individualios veiklos B klasės pajamas. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu vertinimu, 2021 m. liepos 1 d. VMI pateiktose rašytinėse pastabose paaiškino, kad su minėtais asmenimis yra pažįstamas. T. Z. laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio iki 2017 m. sausio mėnesio į pareiškėjo sąskaitą pervesta 4 100 Eur suma buvo paskolos grąžinimas; S. S. 2016 m. rugsėjo mėnesį pervesta 400 Eur suma buvo atsiskaitymas už iš pareiškėjo nupirktas Mercedes Benz C 200 automobilio padangas su ratlankiais; A. Š. 2019 m. vasario mėnesį pervesta 300 Eur suma buvo atsiskaitymas už iš pareiškėjo perpirktą unitazą. VMI, siekdama išsiaiškinti į pareiškėjo banko sąskaitą pervestų lėšų gavimo aplinkybes bei jų pobūdį, kreipėsi į pareiškėją su paklausimais ir nurodymais (2020 m. rugpjūčio 13 d. pranešimas apie atliekamą mokestinį tyrimą Nr. (21.222 E) MTP-389, 2020 m. rugsėjo 2 d. ir 2021 m. balandžio 13 d. nurodymai Nr. (21.222) FR0706-877 ir Nr. (21.222) FR0706-491), tačiau pareiškėjas atsakė, kad dėl praėjusio nemažo laiko tarpo negali tiksliai prisiminti vykusių sandorių aplinkybių bei nurodė bendro pobūdžio informaciją, t. y. jog didžioji dalis pervestų lėšų yra paskolintų / pasiskolintų. VMI kreipėsi ir į pareiškėjui pinigines lėšas pervedusius fizinius asmenis: 1) 2020 m. rugsėjo 22 d. buvo išsiųstas paklausimas VMI turimu T. Z. elektroninio pašto adresu, 2020 spalio 22 d. gautas atsakymas su pasitikslinimu ar informacija vis dar reikalinga ir VMI atsakius, jog informacija reikalinga, joks atsakymas nepateiktas; 2) VMI 2020 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. RKD-3384 ,,Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į S. S., tačiau registruotos gyvenamosios vietos adresu išsiųstas paklausimas grįžo neįteiktas, su pašto žyma – ,,neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“; 3) VMI 2020 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. RKD-3385 ,,Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į A. Š., tačiau registruotos gyvenamosios vietos adresu išsiųstas paklausimas grįžo neįteiktas, su pašto žyma – ,,neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. A. Š., MGK nagrinėjant pareiškėjo skundą, 2021 m. rugsėjo 10 d. pateikė liudijimą, kuriame informavo, jog pervedė 300 Eur pareiškėjui už jo pirktą unitazą ir prašė šį paaiškinimą prijungti prie pareiškėjo skundo. Pareiškėjo banko sąskaitos AB SEB banke išrašas patvirtina aptariamų piniginių sumų įmokėjimą į pareiškėjo sąskaitą banke. Patikrinimo metu VMI nustatė, kad pareiškėjas gautas pinigines lėšas panaudojo asmeniniams tikslams, t. y. vartojimo išlaidomas apmokėti. Asmeniniai ryšiai su asmenimis, kurie pervedė pinigines lėšas į pareiškėjo sąskaitą, nenustatyti. A. Š. liudijimas pateiktas tik mokestinio ginčo nagrinėjimo stadijoje. Mokėjimų pavedimuose nurodytos mokėjimų paskirtys yra bendro pobūdžio, taigi iš jų negalima identifikuoti, kokia iš teisų buvo jų paskirtis. Jokių kitų papildomų dokumentų ar objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo nurodytas aplinkybes, pareiškėjas nei VMI atliekant patikrinimą, nei teismui nepateikė. Teismas sprendė, kad nagrinėjamo ginčo atveju VMI pateikė pakankamai duomenų, įrodančių, jog pareiškėjo į asmeninę banko sąskaitą gautos lėšos pripažintinos GPM apmokestinamomis pajamomis, o pareiškėjui jokiais objektyviais duomenimis neįrodžius gautų piniginių lėšų neapmokestinimo aplinkybių, tiek VMI 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendime, tiek ir MGK 2021 m. lapkričio 12 d. sprendime, pagrįstai pareiškėjo į banko sąskaitą gautos piniginės lėšos (4 800 Eur) pripažintos GPM apmokestinamosiomis pajamomis.

22. Dėl neteisingai nustatytos mokesčio bazės ir 9 634,09 Eur prievolės dydžio, teismas iš Patikrinimo akto nustatė, kad pareiškėjas 2016 m., 2017 m. ir 2019 m. disponavo 63 327,35 Eur piniginėmis lėšomis (2016 m. – 7 540 Eur, 2017 m. – 2 000 Eur, 2019 m. – 53 787,35 Eur), kurių pajamų šaltinių negalėjo pagrįsti įstatymų nustatyta tvarka apmokestinamomis pajamomis ir kurios nebuvo deklaruotos įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas disponavo nurodyto dydžio piniginėmis lėšomis, kurių trūko 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. deklaruotiems 6 000 Eur grynųjų piniginių lėšų likučiams (2016 m. gruodžio 31 d. trūko 6 000 Eur, 2017 m. gruodžio 31 d. – 2 000 Eur), grynųjų pinigų įnešimams į banko sąskaitas (trūko 3 590 Eur) ir lėšoms, gautoms į banko sąskaitą už trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausiusio buto pardavimą grąžinti (trūko 51 737,35 Eur). Atsižvelgusi į tai, kad nurodytojo dydžio lėšų šaltinių pareiškėjas nepagrindė juridinę galią turinčiais dokumentais, VMI mokestino patikrinimo metu pareiškėjo mokesčių bazę bei GPM dydį nustatė vadovaudamasi MAĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu specialiu mokesčių apskaičiavimo būdu – pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, taikant Mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 ,,Dėl mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 6.3.3 papunktyje numatytą išlaidų metodą. Teismas vertino pareiškėjo VMI 2021 m. liepos 1 d. teiktose rašytinėse pastabose nurodytą informaciją, susijusią su dovanų gavimu, ir pažymėjo, kad pareiškėjas negalėjo pateikti jokių objektyvių duomenų (įrodymų) apie realų dovanų grynaisiais pinigais gavimą (perdavimą). Pareiškėjas neįvykdė VMI 2021 m. kovo 9 d. nurodymo asmeniui pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius ir jų pagrindimą Nr. (21.222) FR0698-2 (forma FR0698), kaip to reikalauja MAĮ 41 straipsnio nuostatos. Teismas nustatė, jog byloje pateiktas pareiškėjo tėvų A. ir F. M. 2021 m. kovo 18 d. paaiškinimas paneigia pareiškėjo teiginius apie tėvų jam dovanotas pinigines dovanas, kadangi jame paaiškinama, jog dėl pareiškėjo 2017 m. sausio 18 d. parduoto jiems nuosavybės teise priklausiusio buto vyksta teisminiai ginčai, nes iki šiol jiems nėra grąžinti už butą sumokėti pinigai.

Žemesnės instancijos teismas

23. Teismas iš byloje esančių pareiškėjo banko sąskaitų išrašų nustatė, kad pareiškėjas tikrintuoju laikotarpiu mokėjo buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio D. D., komunalinius mokesčius, tačiau mokestinio patikrinimo metu nepaaiškino, kokie teisiniai santykiai jį siejo su šio buto savininku, kokiu pagrindu jis mokėjo šio buto komunalinius mokesčius. Tik nustačius disponuojamų iš oficialių šaltinių gautų lėšų trūkumą, pareiškėjas skunde MGK (taip pat 2021 m. rugsėjo 25 d. papildomuose paaiškinimuose prie teikto skundo) nurodė aplinkybes, susijusias su minimo buto komunalinių mokesčių mokėjimu bei kaip vieną iš trūkstamų pajamų šaltinių nurodė iš D. D. grynaisiais pinigais gautas pinigines lėšas. Teismas pažymėjo, kad mokesčių mokėtojas negali remtis vien tik tvirtinimais, jog jis gavo atitinkamas piniginių lėšų sumas ar galimai jomis disponavo, jas naudojo patirdamas atitinkamas išlaidas, jis turi realiai pagrįsti savo nurodomus piniginių lėšų šaltinius. Teismas nurodė, jog pareiškėjas šioje ginčo dalyje savo argumentus grindė paaiškinimais, tačiau nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių dovanų gavimo faktą ar piniginių lėšų grynaisiais gavimo faktą iš D. D..

24. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m.–2017 m. teikė metines gyventojo turto deklaracijas (forma FR0001), kuriose deklaravo 2015 m. gruodžio 31 d., 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. turėtas 6 000 Eur pinigines lėšas ne kredito įstaigose. Įvertinusi nurodytose deklaracijose deklaruotus duomenis VMI padarė išvadą, kad pareiškėjas tikrinamojo laikotarpio pradžioje–2016 m. sausio 1 d., taip pat 2017 m. sausio 1 d. bei 2018 m. sausio 1 d. turėjo po 6 000 Eur grynųjų pinigų likutį ne banke. Teismas vadovavosi MAĮ 66 straipsnio 1 dalimi, 73 straipsnio 1 dalimi, 80 straipsniu ir atmetė pareiškėjo argumentus dėl jo neinformavimo apie pateiktų deklaracijų patikslinimą, sutikdamas su MGK išvada, kad pareiškėjo priekaištai mokesčių administratoriui yra nepagrįsti, kadangi pareiškėjo atliekami veiksmai, t. y. VMI jau pateiktų deklaracijų tikslinimas, priklausantis nuo mokestinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių bei apskaičiuotų pajamų, kuriomis grindžiamos patirtos išlaidos, trūkumo, naujai keliamos ir tikslinamos jau iškeltos versijos, tik mokestinio ginčo metu teikiant papildomus dokumentus, vertintini kaip gynybinė jo pozicija, siekiant išvengti papildomai apskaičiuotos mokestinės prievolės mokėjimo.

25. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl lėšų, gautų už D. R. asmeninės nuosavybės teise priklausiusio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą, teismas nurodė, kad VMI, atsižvelgusi į pareiškėjo bei D. R. teiktų paaiškinimų turinį, įvertinusi pareiškėjo banko sąskaitoje nurodytus mokėjimus, nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 17 d. iki 2019 m. gruodžio 5 d. iš R. S. mokėjimo pavedimais iš viso gavo 65 000 Eur bei iš šios sumos mokėjimo pavedimais sumokėjo iš viso 8 072,65 Eur su aptariamu butu susijusias išlaidas, iš šios sumos 7 042,65 Eur buto komunalinius mokesčius, mokėjimus pagal paskolos sutartį kredito unijai „Taupa“, Vilniaus rajono 7-ajam notarų biurui, 170 Eur kreditą „Julianus inkaso“ bei 1 030 Eur pervedė tiesiogiai D. R.. Kadangi nei pareiškėjas, nei buto savininkas D. R. nenurodė už butą gautų piniginių lėšų perdavimo tikslių aplinkybių (perduotų sumų, datų), VMI, atsižvelgusi į pareiškėjo pateiktą 2019 m. gruodžio 5 d. patvirtinimą dėl pretenzijų nebuvimo, į jo surašymo datą bei į aplinkybę, jog atsiskaitymas už parduotą butą buvo numatytas ir 2020 m., padarė išvadą, kad galėjo būti perduotos tik iki 2019 m. gruodžio 5 d. pareiškėjo už buto pardavimą gautos sumos, taip pat vertino, jog pareiškėjas buto savininkui grynaisiais pinigais iš viso grąžino 56 927,35 Eur sumą, t. y. skirtumą tarp už parduotą butą gautą pajamų (65 000 Eur) ir patirtų išlaidų, susijusių su buto eksploatavimu ir bankinių pavedimų buto savininkui (8 072,65 Eur). Teismas pažymėjo, kad VMI surašius Patikrinimo aktą ir nustačius, jog pareiškėjui trūko 51 737,35 Eur pajamų piniginėms lėšos už buto pardavimą buto savininkui D. R. grąžinti, pareiškėjas VMI 2021 m. liepos 1 d. pateiktose rašytinėse pastabose dėl Patikrinimo akto nurodė mokėjimo pavedimus 26 040 Eur sumai, kurie, pareiškėjo tvirtinimu, buvo atlikti mokant už D. R.. VMI šiuos pareiškėjo argumentus atmetė, kadangi iš nei vieno atlikto mokėjimo nebuvo galima nustatyti, jog mokama konkrečiai už D. R.. Įvertinęs pareiškėjo VMI pateiktus paaiškinimus, rašytines pastabas dėl Patikrinimo akto bei buto savininko D. R. paaiškinimus, teismas nustatė, jog nei vienas iš jų nenurodė tikslių duomenų, kada, kokiomis aplinkybėmis buvo perduotos už butą gautos piniginės lėšos. Nei viename iš pareiškėjo skunde išvardintų mokėjimo pavedimų nėra nurodyta, jog yra mokama už D. R., priešingai nei tuose mokėjimo pavedimuose, (komunalinių mokesčių mokėjimo, mokėjimų kredito unijai, notarų biurui), kuriuos VMI patikrinimo metu pripažino kaip pareiškėjo atliktus už D. R. ir priskyrė jo su buto pardavimu susijusioms išlaidoms (pvz., mokėjimas Nr. 602 S. B. – skolos grąžinimas, Nr. 604 A. K. – skolos grąžinimas, Nr. 618 A. A. – sąskaitos papildymas, kt., kurių paskirtis – skolos grąžinimas arba sąskaitos papildymas). Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepagrindė jokiais kitais byloje esančiais įrodymais (duomenimis) aplinkybės, jog gautus už butą pinigus grąžino ir įgaliotam butą parduoti asmeniui A. A., nenurodė mokesčių administratoriui jokių duomenų apie A. A., taip pat nenurodė jokių su šiuo asmeniu vykdytų sandorių aplinkybių. D. R., teikdamas paaiškinimus, nepateikė duomenų, kad už butą gautos piniginės lėšos jo nurodymu būtų perduotos tretiesiems asmenims (tiek A. A., tiek ir kitiems aukščiau nurodytiems asmenims). Teismas priėjo prie išvados, jog VMI, įvertinusi visumą surinktų įrodymų, pagrįstai pareiškėjo su buto (duomenys neskelbtini), pardavimu susijusioms išlaidoms priskyrė tik tuos pareiškėjo per banko sąskaitą atliktus lėšų mokėjimus, kuriuose aiškiai įvardinta, jog mokėjimai buvo atlikti už D. R..

26. Teismas sutiko su MGK 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimo išvada, jog MGK papildomai pateiktuose tiek pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 25 d., tiek D. R. 2021 m. rugsėjo 9 d. paaiškinimuose nurodomų aplinkybių nepagrindžia jokie kiti byloje esantys su ginčo aplinkybėmis susiję įrodymai, juose pateikta informacija yra prieštaraujanti tiek anksčiau teiktai, tiek nenuosekli lyginant ją tarpusavyje. Pareiškėjas skunde MGK nurodė, kad 2019 m. pabaigoje iš banko sąskaitos išgrynintas pinigines lėšas perdavė buto savininkui, tuo tarpu D. R. tvirtino, jog pareiškėjo išgrynintos piniginės lėšos buvo perduotos A. A.. Patikrinimo metu mokesčių administratorius nustatė, kad pareiškėjas po 2019 m. gruodžio 5 d., t. y. dienos, kurią buto savininkas patvirtino, kad pareiškėjas yra perdavęs jam visas už buto pardavimą gautas pinigines lėšas ir kurią mokesčių administratorius, atsižvelgiant į šį pirminį paaiškinimą, pagrįstai laikė paskutine lėšų grąžinimo diena, išgrynino tik 16 900 Eur, tačiau nenustatė jokio pagrindo teigti, jog iš minėtų lėšų buvo vykdomi atsiskaitymai su buto savininku. Tokių aplinkybių jo patikrinimo metu pareiškėjas taip pat nenurodė bei nepagrindė.

Žemesnės instancijos teismas

27. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžiu metu apklaustas liudytojas D. R. negalėjo atsakyti, ar buvo naudojamasi pareiškėjo banko sąskaita. Liudytojas teigė, kad iš esmės dalyvavo tik pasirašant buto pirkimo-pardavimo sutartį. Paklaustas, ar buvo atlikti vėlesni mokėjimai, t. y. jau po 2019 m. gruodžio 5 d. patvirtinimo dėl pretenzijų nebuvimo, atsakė, jog po to, kai buvo parduotas butas, nedalyvavo jokiuose finansiniuose reikaluose. Atsakovo atstovui paprašius patikslinti aplinkybes, susijusias su 2019 m. gruodžio 5 d. patvirtinimu dėl pretenzijų nebuvimo, atsakė, jog nieko apie tai nežino. Teismas sprendė, kad atsakovas, įvertinęs patikrinimo metu surinktą medžiagą, pareiškėjo bei kitų byloje minimų asmenų paaiškinimus kartu su kitais mokestinėje byloje surinktais įrodymais, surinko pakankamai faktinių duomenų priimtiems sprendimams pagrįsti, o pareiškėjas nepaneigė atsakovo nustatytų aplinkybių ir mokėtinų sumų apskaičiavimo objektyviais įrodymais.

28. Teismas vertino, jog VMI 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, faktinės aplinkybės susietos su aiškiai išdėstytu ir cituojamu teisiniu reglamentavimu. Įvertinęs MGK 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimą, teismas konstatavo, kad jame taip pat išsamiai išanalizuotos visos nagrinėjamu atveju reikšmingos aplinkybės, detaliai atsakyta į kiekvieną pareiškėjo skunde išdėstytą argumentą, atskleista ginčo esmė, iš sprendimo argumentacijos yra pakankamai aiškus jo priėmimo pagrindas. Todėl teismas atmetė pareiškėjo skundą.

29. Teismas pažymėjo, kad tiek VMI, tiek ir MGK išsamiai pasisakė dėl pareiškėjui paskirtos baudos pagrįstumo. Asmenims, pažeidusiems mokesčių įstatymus, baudos skiriamos pagal pažeidimo padarymo metu galiojusius teisės aktus (MAĮ 97 str. 1 d., 96 str. 1 d. 1 p., GPMĮ 36 str. 2 d.). Nuo 2019 m. sausio 1 d. galiojančioje MAĮ 139 straipsnio 2 dalyje (2018 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIII-1329 redakcija) imperatyviai nurodyta, jog jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyta trūkstama mokesčio suma priskaičiuojama dėl mokesčių administratoriaus mokestinio patikrinimo metu nustatytų mokesčių mokėtojo pajamų, kurių gavimo šaltinių mokesčių mokėtojas negali pagrįsti, mokesčių mokėtojui skiriama nuo 50 iki 100 proc. priskaičiuotos trūkstamos mokesčio sumos dydžio bauda. Atsižvelgęs į šias MAĮ nuostatas, teismas nusprendė, jog VMI 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendime nuo už 2019 m. taikant MAĮ 70 straipsnio nuostatas papildomai apskaičiuotos GPM sumos, nustačiusi tik pareiškėjo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (MAĮ 140 str. 4 d. 2 p.), tačiau nenustačiusi MAĮ 140 straipsnio 3 dalyje išvardintų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pagrįstai skyrė pareiškėjui 80 proc. dydžio GPM baudą.

III.

30. Pareiškėjas E. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

31. Pareiškėjas teigia, kad teismo nemotyvuotas pareiškėjo nurodytų argumentų, susijusių su T. Z. paskolomis, S. S. parduotomis padangomis su ratlankiais, A. Š. iš pareiškėjo įsigytu klozetu, ir įrodymų atmetimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, ko pasėkoje nebuvo galima nustatyti visų bylai svarbių aplinkybių, todėl teismas padarė neteisingas išvadas. Iš fizinių asmenų gautos lėšos į banko sąskaitą negali būti apmokestinamos GPM, nes jos priskiriamos neapmokestinamoms pajamoms. Patikrinimo akte mokesčių administratorius nuo į pareiškėjo banko sąskaitą gautų 4 800 Eur įplaukų iš fizinių asmenų neturėjo pagrindo apskaičiuoti 722,56 Eur GPM.

32. Pareiškėjas pakartoja skundo argumentus, susijusius su jo disponuotais 63 327,35 Eur iš nenustatytų šaltinių, ir teigia, kad teismas šališkai vertino jo paaiškinimus dėl 3 590 Eur grynųjų pinigų įnešimo į banko sąskaitas trūkumo (gimtadienio proga gautos dovanos, D. D. atsiskaitymai grynaisiais už sumokėtas už jai nuosavybės teise priklausančio buto komunalines paslaugas), dėl 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. metinėse gyventojo turto deklaracijose deklaruotų grynųjų piniginių lėšų likučių (pateikė patikslintas deklaracijas), dėl gautų pajamų ir patirtų išlaidų už asmeninės nuosavybės teise nepriklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą (mokesčių administratorius patirtus mokėjimus už butą vertino tik iki 2019 m. gruodžio 5 d., t. y. iki patvirtinimo dėl pretenzijų nebuvimo datos, ir neatsižvelgė į vykdytus pavedimus po 2019 m. gruodžio 5 d., nors iš atliktų pavedimų turinio aiškiai matyti, kad pavedimai tretiesiems asmenims (A. A., S. B. ir kt.) susiję su už butą pervestų piniginių lėšų grąžinimu. Piniginių lėšų grąžinimas už butą buvo vykdomas ir 2020 m., jų mokesčių administratorius nevertino). Pareiškėjas akcentuoja, kad mokesčių administratoriaus apskaičiuota 9 634,09 Eur GPM suma pagal MAĮ 70 straipsnio 1 d. nuostatas, mokesčių administratoriui nustačius, kad pareiškėjas 2016–2019 m. disponavo iš nenustatytų šaltinių gautomis 63 327,35 Eur pajamomis, kurių nedeklaravo, neapskaičiavo ir nesumokėjo GPM, yra nepagrįsta, nes mokesčių administratorius patikrinimo metu neteisingai nustatė pareiškėjo turėtas pajamas bei patirtas išlaidas. Tokiu būdu, Patikrinimo akte mokesčių administratorius nuo 63 327,35 Eur sumos neturėjo pagrindo apskaičiuoti 9 634,09 Eur GPM.

Šalies argumentai

33. Pareiškėjas nurodo, kad mokesčių administratorius neatsižvelgė į lengvinančias aplinkybes, jo bendradarbiavimą su mokesčių administratoriumi, nepagrįstai paskyrė 80 proc. dydžio GPM baudą.

34. Pareiškėjas pažymi, kad 2022 m. spalio 10 d. pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Prašyme buvo nurodytos svarbios aplinkybės dėl kurių pareiškėjas negali dalyvauti teismo posėdyje. Pareiškėjas ankstesniuose prašymuose taip pat nurodė, kad rašytinį teismo posėdį prašo pakeisti į žodinį procesą ir į teismo posėdį kviesti liudytojus, kurie turėjo paliudyti bylai svarbias aplinkybes. Teismas nekvietė liudytojų į bylos nagrinėjimą, nors tai nebūtų užvilkinę bylos nagrinėjimo. Teismas posėdžio neatidėjo ir apie tai neinformavo pareiškėjo, o pareiškėjas neturėjo galimybės dalyvauti teismo posėdyje. Esant akivaizdžių prieštaravimų tarp šalių pozicijų, teismas turėjo apklausti pareiškėją ir prašomus asmenis liudytojais ir taip pašalinti esamus prieštaravimus.

Atsiliepimas

35. Atsakovas VMI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

36. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais ir įrodymais, kurie buvo pateikti atsakovui, MGK ir teismui, pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus ir akcentuoja, kad mokesčių administratoriaus teiginiai yra motyvuoti, pagrįsti įrodymais, mokesčių administratorius įvykdė pareigas, nustatytas MAĮ 67 straipsnyje. Mokesčių mokėtojas, neigdamas mokesčių administratoriaus poziciją, nepateikė faktinių duomenų, kurie leistų spręsti kitaip. Pastabose teikiami paaiškinimai nebuvo pagrįsti įrodymais, todėl VMI pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo išlaidos viršijo pajamas. Atsakovas nurodo, kad 2022 m. spalio 25 d. posėdyje iš pareiškėjo nurodytų ir kviestų liudytojų dalyvavo D. R., jo parodymai buvo įvertinti teismo, aprašyti sprendime, todėl atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad teismas neapklausė liudytojų ir neįvertino jų parodymų nagrinėjant kilusį ginčą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

37. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. (21.131-31-5) FR0682-183 dėl patikrinimo akto tvirtinimo dalies, kuria pareiškėjui E. M. papildomai apskaičiuota GPM suma ir bauda, ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. S-154 (7-127/2021) ,,Dėl E. M. skundo“, kuriuo pareiškėjo skundas dėl VMI 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo panaikinimo buvo netenkintas, pagrįstumo ir teisėtumo.

38. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad VMI ir MGK išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamų administracinių sprendimų dėl nurodymo pareiškėjui sumokėti GPM ir baudą.

39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neapklausė liudytojų, neatidėjo teismo posėdžio dėl pareiškėjo nedalyvavimo, nepašalino byloje esančių akivaizdžių prieštaravimų tarp šalių pozicijų, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą skundžiamą teismo sprendimą.

40. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

41. Pareiškėjas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu, t. y. kad byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant, nepakviesti jo nurodyti liudytojai. Su tokia pareiškėjo pozicija nesutiktina.

42. ABTĮ 79 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas nutartimi gali atidėti bylos nagrinėjimą, kai į posėdį neatvyko vertėjas ar proceso šalis, kai teismas nusprendžia, kad be jų negalima nagrinėti bylos, kai būtina išreikalauti naujus įrodymus, kai ginčas perduodamas spręsti teisminės mediacijos būdu arba kai ginčo šalims reikia laiko deryboms dėl taikos sutarties sudarymo ir kitais reikiamais atvejais. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas pareiškėjo, atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens ar vieno iš jų atstovo prašymu, jeigu pareiškėjas, atsakovas, trečiasis suinteresuotas asmuo ar vieno iš jų atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (ABTĮ 79 str. 2 d.).

43. ABTĮ 59 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, prašantis šaukti liudytoją, privalo nurodyti jo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą ar darbo vietą ir bylai turinčias reikšmės aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti. Taigi prašymas turi būti pagrįstas, šio reikalavimo neišpildžius, teismas gali prašymo netenkinti. Be to, aptariamo prašymo tenkinimas neturi trukdyti sklandžiam procesui, todėl liudytojų šaukimas į bylą turi būti ne tik pagrįstas, bet ir užtikrinti racionalų procesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-115/2012).

44. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad bylą galima nagrinėti nedalyvaujat pareiškėjui, kuriam tinkamai buvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, nes pareiškėjo neatvykimo į teismą priežastis nėra svarbi. 2022 m. rugpjūčio 17 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas paskyrė bylą nagrinėti rašytiniame teismo posėdyje 2022 m. spalio 25 d. 2022 m. rugsėjo 8 d. pareiškėjas pateikė prašymą posėdį organizuoti žodinio proceso būdu. 2022 m. rugsėjo 12 d. teisėjos rezoliucija posėdžio forma pakeista į žodinę, naudojant ZOOM vaizdo konferencijų programą. Pareiškėjui teismo šaukimas į teismo posėdį įteiktas 2022 m. rugsėjo 24 d. 2022 m. spalio 10 d. pareiškėjas pateikė teismui prašymą atidėti teismo posėdį, nes 2022 m. spalio 21–31 d. jis bus išvykęs iš Lietuvos Respublikos ir bus ne ES šalyje, todėl jam kyla pagrįstų abejonių, ar jis turės galimybę naudotis internetu ir atitinkamai dalyvauti teismo posėdyje. Įrodymų nepridėjo. 2022 m. spalio 11 d. teisėjos rezoliucija nuspręsta šį pareiškėjo prašymą spręsti teismo posėdžio metu. 2022 m. spalio 25 d. teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, į vaizdo konferenciją neprisijungė, teisėja, įvertinusi pareiškėjo elgesį, nusprendė prašymo netenkinti, nurodydama, kad pareiškėjo prašymas nepagrįstas įrodymais, nurodytos priežastys nesvarbios (teismo posėdžio garso įrašas nuo 31 s. iki 2 min. 26 s.). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas buvo tinkamai ir laiku informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, teismo posėdis buvo organizuotas su galimybe prisijungti nuotoliniu būdu, pareiškėjo prašymas atidėti teismo posėdį buvo be įrodymų ir nurodytos priežastys pagrįstai pripažintos nesvarbiomis. Apeliaciniame skunde nėra nurodoma jokių įrodymais pagrįstų argumentų, kad pareiškėjas dėl svarbių priežasčių, kurias pagrindžiantys dokumentai būtų pateikti teismui, negalėjo dalyvauti teismo posėdyje ir jo dalyvavimas buvo būtinas.

45. 2022 m. rugsėjo 8 d. pareiškėjas pateikė prašymą kviesti liudytojais D. R., D. D., A. A.. 2022 m. rugsėjo 12 d. teisėjos rezoliucija pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti duomenis apie A. A. gyvenamąją vietą. Grįžus dviem neįteiktiems šaukimams D. D., pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti teismui duomenis apie kitą D. D. adresą, kuriuo būtų galima įteikti šaukimą. 2022 m. spalio 11 d. pareiškėjas el. laišku nurodė tą patį D. D. adresą, kuriuo anksčiau siųsti du teismo šaukimai grįžo neįteikti. Į 2022 m. spalio 25 d. teismo posėdį atvyko liudytojas D. R., jis apklaustas teismo posėdyje (teismo posėdžio garso įrašas nuo 15 min 13 s. iki 23 min. 46 s.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas užtikrino racionalų procesą, neapklausė A. A. ir D. D., nes pareiškėjas nevykdė teismo įpareigojimų ir nenurodė duomenų, kuriais minėtiems asmenims gali būti įteikti šaukimai. Analogiškai prašymai dėl liudytojų apklausos vertinami Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1863-815/2021). Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kodėl nevykdė ABTĮ 59 straipsnio 2 dalyje nurodytų pareigų, neįrodė, kad dėjo pastangas sužinoti liudytojų kontaktus ir, kad dėl svarbių ir objektyvių priežasčių šios informacijos negalėjo pateikti teismui.

46. Pažymėtina, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

47. Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl pareiškėjo reikalavimų panaikinti Komisijos sprendimą, VMI sprendimo dalį, įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad teismas laikėsi ABTĮ nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai surinko ir įvertino byloje esančius įrodymus bei skundo argumentus. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas nepaneigė byloje įrodymais nustatytų faktų, kad 2016–2019 m. iš T. Z., S. S. ir A. Š. mokėjimo pavedimais į savo sąskaitą gavo 4 800 Eur, kuriuos mokesčių administratorius vertino kaip pareiškėjo gautas GPM apmokestinamas kitas su darbo santykiais nesusijusias ir ne individualios veiklos B klasės pajamas bei kad 2016–2019 m. pareiškėjo patirtos išlaidos viršijo pajamas, t. y. pareiškėjas gavo 63 327,35 Eur pajamų, kurių negalėjo pagrįsti dokumentais ir nedeklaravo GPMĮ nustatyta tvarka. Šią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, o ne pavienius įrodymus. Teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86–87 straipsnių reikalavimus – teismas atskleidė bylos esmę, pasisakė dėl pareiškėjo keltų reikalavimų, nurodė teisingas teisės normas, jas susiejo su bylos faktinėmis aplinkybėmis ir motyvuotai atmetė pareiškėjo skundą. Tai, kad teismas kitaip vertino pareiškėjo argumentų svorį ir reikšmę, nepritarė ir atmetė pareiškėjo poziciją, nedaro teismo sprendimo nemotyvuotu.

48. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo argumentus ir paaiškinimus dėl 2016–2019 m. iš T. Z., S. S. ir A. Š. gautų sumų. Pirmosios instancijos teismas nurodė bylai aktualias teisės normas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir bylai aktualių faktinių aplinkybių visumą, kuri lėmė teismo išvadas. Nagrinėjamu atveju buvo atsižvelgta į tai, kad mokėjimų paskirtis (kortelės papildymas, sąskaitos papildymas, pavedimas į sąskaitą, lėšų pervedimas, mokėjimas) buvo bendro pobūdžio, be nuorodų į konkrečius tarp šalių vykusius santykius (pareiškėjas nurodo, kad su T. Z. buvo paskolos santykiai, su S. S. Mercedes Benz C 200 padangų pirkimo–pardavimo sandoris, A. Š. klozeto pirkimo–pardavimo sandoris), pareiškėjo elgesį teikiant paaiškinimus (2020 m. rugpjūčio 13 d. pranešimas apie atliekamą mokestinį tyrimą Nr. (21.222 E) MTP-389, 2020 m. rugsėjo 2 d. ir 2021 m. balandžio 13 d. nurodymai Nr. (21.222) FR0706-877 ir Nr. (21.222) FR0706-491, tačiau pareiškėjas atsakė, kad dėl praėjusio nemažo laiko tarpo negali tiksliai prisiminti vykusių sandorių aplinkybių bei nurodė bendro pobūdžio informaciją), mokėjimus atlikusių asmenų elgesį (paaiškinimų nepateikė arba pateikė tik jau vykstant mokestiniam ginčui), kitokių objektyvių įrodymų, išskyrus suinteresuotų asmenų paaiškinimus, byloje nebuvimą. Priešingai – atsakovas nurodo, kad valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Regitra duomenimis pareiškėjo vardu nebuvo registruotos automobilis Mercedes Benz (Mokestinių ginčų komisijos bylos II t., b. l. 65–67), kad pareiškėjas gautas pinigines lėšas panaudojo asmeniniams tikslams, t. y. vartojimo išlaidomas apmokėti, kad asmeniniai ryšiai su asmenimis, kurie pervedė pinigines lėšas į pareiškėjo sąskaitą, nenustatyti. Pareiškėjas teismui taip pat nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių šias mokesčių administratoriaus išvadas. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada padaryta įvertinus nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visumą, yra motyvuota ir atitinka įrodymų vertinimo taisykles.

49. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas šališkai vertino pareiškėjo argumentus dėl gimtadienio proga gautų dovanų iš tėvų, giminių ir draugų. Pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams ir aplinkybių, susijusių su dovanotų pareiškėjui piniginių lėšų, vertinimui, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, papildomai pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, jog pasirinkdamas pajamas gauti grynaisiais pinigais (dėl ko šių pajamų gavimo faktas nėra fiksuojamas kredito įstaigose esančių sąskaitų įrašuose) ir šių pajamų nedeklaruodamas, pateikiant atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamų deklaracijas (pvz., kai tokios deklaracijos teikimas nėra privalomas), mokesčių mokėtojas prisiima ir visą riziką dėl jam tenkančios įrodinėjimo naštos (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1852/2010; 2013 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2923/2012; 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-27/2013). Išskirtinai tik paaiškinimų (duomenų) apie gautas pajamas teikimas, nesant realaus tų pajamų gavimo fakto, pajamų gavimo nepagrindžia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3363-556/2020). Juolab kad byloje pateiktas pareiškėjo tėvų A. ir F. M. 2021 m. kovo 18 d. paaiškinimas (Mokestinių ginčų komisijos bylos I t., b. l. 105) paneigia pareiškėjo teiginius apie tėvų jam dovanotas pinigines dovanas.

50. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį teisėjas, teismo posėdžių sekretorius, specialistas, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdami nusišalinti arba būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumu. Teismas, nagrinėjantis bylą, turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. teisėjams draudžiama turėti išankstinį asmeninį nusistatymą ar būti tendencingiems. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Teismas turi būti objektyviai nešališkas, t. y. teismas turi suteikti pakankamas garantijas, kurios pašalintų bet kokias pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo (žr., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1989 m. gegužės 24 d. sprendimą byloje Hauschildt prieš Daniją; 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą; 2005 m. gegužės 1 d. sprendimą byloje Indra prieš Slovakiją; ir kt.). Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; ir kt.). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentų dėl teismo šališkumo abstraktumą, konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas.

51. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su trūkstama 51 737,35 Eur suma už D. R. buto pardavimą. Pažymėtina, kad mokesčių administratorius patirtus mokėjimus už butą vertino tik iki 2019 m. gruodžio 5 d., nes tą dieną D. R. ir A. A. pasirašė patvirtinimą dėl pretenzijų nebuvimo, kuriuo patvirtino, kad pareiškėjas visas gautas lėšas perdavė buto savininkui asmeniškai, kad pareiškėjas yra visiškai atsiskaitęs už parduotą butą ir jokių pretenzijų daugiau nėra (Mokestinių ginčų bylos I t., b. l. 50, 87). Taip pat mokesčių administratorius atsižvelgė į visus mokėjimų pavedimus, kurių mokėjimo paskirtis yra informatyvi (Mokestinių ginčų komisijos bylos II t., b. l. 81–151). Pirmosios instancijos teismas įvertino ir kitus byloje esančius įrodymus (pareiškėjo paaiškinimus, D. R. 2021 m. vasario 2 d. paaiškinimą VMI, 2021 m. rugsėjo 9 d. D. R. paaiškinimus Mokestinių ginčų komisijai, D. R. liudijimą teisme ir kt.), konstatavo, kad pareiškėjo ir liudytojo paaiškinimai nėra tikslūs, konkretūs (nenurodė tikslių duomenų, kada, kokiomis aplinkybėmis buvo perduotos už butą gautos piniginės lėšos), prieštaringi, nenuoseklūs, mokėjimo pavedimų, įskaitant nurodytus apeliaciniame skunde, informacija neinformatyvi (Mokestinių ginčų komisijos bylos II t., b. l. 95, 96, 97), pareiškėjas nepagrindė jokiais kitais byloje esančiais įrodymais (duomenimis), nenurodė mokesčių administratoriui jokių duomenų apie A. A., taip pat nenurodė jokių su šiuo asmeniu vykdytų sandorių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas D. R. paklaustas, ar buvo atlikti vėlesni mokėjimai, t. y. jau po 2019 m. gruodžio 5 d. patvirtinimo dėl pretenzijų nebuvimo, atsakė, jog po to, kai buvo parduotas butas, jokiuose finansiniuose reikaluose nedalyvavo. Atsakovo atstovui teismo posėdyje paprašius patikslinti aplinkybes, susijusias su 2019 m. gruodžio 5 d. patvirtinimu dėl pretenzijų nebuvimo, atsakė, jog nieko apie tai nežino. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas, įvertinęs patikrinimo metu surinktą medžiagą, pareiškėjo bei kitų byloje minimų asmenų paaiškinimus kartu su kitais mokestinėje byloje surinktais įrodymais, surinko pakankamai faktinių duomenų priimtiems sprendimams pagrįsti, o pareiškėjas nepaneigė atsakovo nustatytų aplinkybių ir mokėtinų sumų apskaičiavimo objektyviais įrodymais.

52. MAĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

53. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog mokesčių administratorius įgyja teisę apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą esant dviem būtinoms sąlygoms, kurių buvimas sudaro prielaidas taikyti šioje teisės normoje įtvirtintą elgesio modelį: pirma, mokėtino mokesčio dydžio negalima apskaičiuoti (nustatyti) įprastine atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka ir, antra, to padaryti (apskaičiuoti mokesčio) negalima dėl to, jog mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus (žr., pvz., 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1542/2010; 2011 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-146/2011; 2012 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1984/2012; 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-27/2013; 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2210-502/2015; 2016 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-384-442/2016; 2023 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-153-815/2023).

54. Apeliaciniame skunde pareiškėjas abstrakčiai (kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui) teigia, jog mokesčių administratorius jo neinformavo apie deklaracijų duomenis ir jam paskyrė netinkamo dydžio baudą. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas mokesčių administratoriaus elgesį laikė teisėtu, nepažeidusiu pareiškėjo teisių ir baudos dydį laikė teisingu ir pagrįstu, pareiškėjas apeliaciniame skunde neteikė jokių argumentų, kuo šis vertinimas nepagrįstas, kaip buvo pažeistos jo teisės, todėl ir šia apimtimi apeliacinio skundo tenkinti nėra pagrindo.

55. Kiti proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai neturi esminės svarbos šios bylos nagrinėjimo baigčiai, niekaip nekeičia teisėjų kolegijos išvados dėl byloje susiklosčiusios situacijos vertinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

56. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčijama VMI sprendimo dalis ir Komisijos sprendimas yra pagrįsti objektyviais duomenimis, faktinės aplinkybės susietos su teisiniu reglamentavimu, sprendimai motyvuoti, pagrįsti ir aiškūs. VMI sprendime, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, detaliai išdėstyta pozicija dėl atitinkamų išvadų ir sumų apskaičiavimo, išsamiai motyvuota, kokiais įrodymais remiamasi. Komisijos sprendime išsamiai išanalizuotos visos nagrinėjamu atveju reikšmingos aplinkybės, detaliai atsakyta į pareiškėjo skundo argumentus, atskleista ginčo esmė, iš sprendimo argumentacijos yra pakankamai aiškus jo priėmimo pagrindas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tenkinti pareiškėjo reikalavimų dėl VMI sprendimo dalies ir Komisijos sprendimo panaikinimo nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalimi, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis KrasauskasBeata MartišienėErnestas Spruogis