Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2015-01-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-11-332/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-01-22
Bylos Nr.
1-11-332/2015
Teisminio proceso Nr.
1-38-1-00109-2008-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Raimundas Jurgaitis
Kaltinamasis
E. D., L. D.
Nukentėjusysis
A. B.
Advokatai
Stasys Zabita, Eugenija Povilaitienė
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-11-332/2015Teisminio proceso Nr. 1-38-1-00109-2008-3Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.7.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.; 1.1.8.1.1.;1.1.8.10.2.; 1.1.8.10.5.; 1.1.12.1; 1.2.9.2.;2.1.3.2.; 2.1.7.; 2.1.7.4.; 2.1.8.; 2.1.15.;2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.; 2.1.16.; 2.3.6.4.;2.3.6.4.5.; 2.3.6.4.6.; 2.3.6.6.(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 22 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis,sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,dalyvaujant prokurorei Violetai Bartušienei,gynėjams advokatams Stasiui Zabitai, Vytautui Blažaičiui,kaltinamiesiems E. D., L. D.,nukentėjusiosios A. B. atstovei advokatei Eugenijai Povilaitienei,nukentėjusiajai A. B.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinami:

L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirb. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, teistas: 1) 2011-02-08 pagal Lietuvos Respublikos BK 147 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams 9 mėn.; 2) 2011-12-21 pagal Lietuvos Respublikos BK 213 str. 1 d., 182 str. 1 d., 213 str. 1 d., 182 str. 1 d., 213 str. 1 d. 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., 63 str. 1 d. 2 d., 3 d., 4 d., 5 d. 1 p., 9 d. laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams su 35 MGL (4550 Lt) bauda, laisvės atėmimo bausmę atlikęs pilnai, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 157 str. 1 d.;

E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirb. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ siuvėja-operatore, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 157 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. D. 2007 m. gruodžio mėn., iš 10 į 11 d. naktį, tiksliau nenustatytu laiku, pagal išankstinį susitarimą veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. D., rūpestingu elgesiu įgijęs vaiko – nukentėjusiosios A. B. (mergautinė pavardė – S.), gim. (duomenys neskelbtini), pasitikėjimą, apgaule - pasiūlęs A. B. vykti į (duomenys neskelbtini) atostogauti ir jai sutikus, gabeno automobiliu A. B. iš (duomenys neskelbtini) miesto iki (duomenys neskelbtini) oro uosto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame 2007-12-11, 05.33 val., vaikas - nukentėjusioji A. B., panaudodama iš L. D. gautą netikrą dokumentą - sutikimą dėl vaiko laikino išvežimo į užsienį, praėjo (duomenys neskelbtini) oro uosto pasienio kontrolės punktą ir kartu su L. D. išskrido į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) oro uostą, iš kur, nuvykus į (duomenys neskelbtini) miestą, L. D. perleido vaiką - nukentėjusiąją A. B. juos pasitikusiai E. D., žinodamas, kad vaikas - A. B. bus įtraukta į prostituciją ir bus pelnomasi iš jos prostitucijos.

E. D. 2007-12-11, tiksliau nenustatytu laiku, pagal išankstinį susitarimą veikdama bendrininkų grupėje kartu su L. D., L. D. panaudojus apgaulę prieš vaiką - nukentėjusiąją A. B. (mergautinė pavardė – S.), gim. (duomenys neskelbtini), ir atgabenus ją į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste įgijo iš L. D. apgaule atgabentą vaiką - nukentėjusiąją A. B. ir ją parsigabeno į savo tiksliai nenustatytą gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, žinodama, kad ji bus įtraukta į prostituciją ir bus pelnomasi iš vaiko - A. B. prostitucijos.

Kaltinamasis L. D. kaltu neprisipažino ir parodė, kad su A. B. (mergautinė pavardė – S.) susipažino 2007 metais (duomenys neskelbtini), kai ji buvo atvykusi su M. P.. Su M. P. susipažino 2006 metais. 2007 m. M. P. buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini), jam pasiūlė susitikti kavinėje „(duomenys neskelbtini)“. Jis buvo su drauge A. S. (dabartinė pavardė – B.), merginos pavardę sužinojo vėliau. Jie pabendravo, paskui M. P. išvyko į (duomenys neskelbtini), o A. B. liko (duomenys neskelbtini), ji kelias dienas gyveno viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“. Ji jam paskambindavo, jie susitikdavo, praleisdavo laiką. Ji sakė, kad turi ne vieną draugą (duomenys neskelbtini), ji susitikdavo su vaikinais iš išskaičiavimo. Vėliau A. B. jo paprašė surasti nuomai butą. Jis padėjo jai surasti butą, butas buvo miesto (duomenys neskelbtini) rajone. Jie toliau susitikdavo, kartu nuvažiuodavo pavalgyti, jis yra ją vežęs pas jos mamą. Jis su savo drauge vyko į (duomenys neskelbtini), A. B. pasakė, kad nori pasiimti iš mamos daiktų, maisto. Jis ją nuvežė į (duomenys neskelbtini) r. pas mamą, o grįždamas iš (duomenys neskelbtini) ją iš ten paėmė ir parvežė (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) A. B. gyveno apie 3-4 mėnesius. Gruodžio mėnesį išėjo kalba, kad jis vyks pas sesę E. D. į (duomenys neskelbtini). A. B. pasakė, kad irgi norėtų kartu vykti pailsėti, nes nėra buvusi užsienyje, nori į šiltus kraštus, paklausė, ar galėtų vykti kartu. Bilietus jis su A. B. pirko porą dienų prieš skrydį agentūroje, esančioje (duomenys neskelbtini) viešbučio pastate. Jis nusipirko bilietą į abi puses, o ji - į vieną pusę, sakė, kad gal jai ten patiks, gal susiras darbą, nes (duomenys neskelbtini) sunku rasti. Neprisimena, gal jai pridėjo pinigų bilietui.

2007 m. gruodžio mėnesį jis su A. B. išvyko į (duomenys neskelbtini). Ją kažkas iš (duomenys neskelbtini) nuvežė į aerouostą, gal kas iš jo draugų. M. P. jos vežti į oro uostą negalėjo.

Iš (duomenys neskelbtini) aerouosto autobusu nuvyko į (duomenys neskelbtini). Ten juos pasitiko jo sesuo E. D., jis sesei pristatė A. B.. Sesuo E. D. gyveno su draugu D., jis su A. B. pas juos apsistojo. Po savaitės jis išvyko į (duomenys neskelbtini), o A. B. nutarė pasilikti, E. D. paprašė surasti jai darbo, leidimo pas juos apsistoti. Taip ji pas E. D. liko gyventi, kol susiras darbą ir būstą. Po mėnesio jam paskambino A. B. ir pasakė, kad dirba statybose pas jo sesers draugą D., kad viskas gerai, jai ten patinka.

Vykstant su A. B. į (duomenys neskelbtini) jis nežinojo, kad ji nepilnametė. Apie 2007-12-06 sutikimą dėl vaiko laikino išvežimo į užsienį sužinojo iš bylos, jis šio dokumento nepadarė, niekam jo neperdavė. Jis apie tą dokumentą negalėjo žinoti, nes nežinojo, kad A. B. nepilnametė. Aerouoste jie buvo kartu. Aerouosto jis nematė, kad A. B. kažką papildomai pateiktų patikrai.

Mano, kad A. B. dabar gėda pasakyti draugui, kad ji (duomenys neskelbtini) savo noru vertėsi prostitucija. Lengviausia yra pasakyti, kad apgavo, vertė dirbti. Jis iš bylos medžiagos sužinojo kad A. B. užsėmė prostitucija. Byloje yra jai išduotas leidimas verstis prostitucija.

Jis A. B. nevežė pas jos mamą, kad ji pasiimtų asmens dokumentus, nežinojo, kad ji jų neturi. A. B. jį apkalba.

Kaltinamoji E. D. kalta neprisipažino ir parodė, kad 2007 m. gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), kuris yra apie 350 km nuo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gyvena nuo 2004 m. Gyveno su D. K., nuomavosi butą. Dirbo parduotuvėje. 2007 m. jos brolis L. D. atvyko pas juos atostogų kartu su A. B.. Ji iš anksto nežinojo, kad brolis atvyks ne vienas. Ji brolį ir A. B. pasėmė iš (duomenys neskelbtini) autobusų stoties, L. D. pristatė A. B.. Bendraujant A. B. paklausė, ar būtų galimybė pasilikti (duomenys neskelbtini). Ji atsakė, kad tai nelengva reikia pasidaryti dokumentus, turėti gyvenamąją vietą, atsidaryti banko sąskaitą, turėti medicininę knygelę, nes jei darbas kavinėje, tai privaloma. Ji (kaltinamoji) sutiko, kad A. B. pas juos pasiliktų, jai pasakė, kad sausio mėnesį važiuos į (duomenys neskelbtini) statytis namo. 2008 m. sausio mėn. ji su D. K. nuvyko į (duomenys neskelbtini), kartu vyko A. B., visi apsigyveno D. sesers name. A. B. būdavo namie, kol jie dirbo turguose. Tame name gyveno D. sesers vyro mama. Jie kiekvieną dieną važiuodavo dirbti į namo statybas, A. B. važiuodavo kartu.

D. surado A. B. advokatę, kad ji padėtų A. B. susitvarkyti dokumentus. Ji kažkiek mokėjo rusiškai kalbėti, nes susikalbėjo su D., vėliau pramoko šnekamąją graikų kalbą. Ji nematė, kokius dokumentus A. B. atsivežė iš (duomenys neskelbtini). Ji vaikščiojo su advokate, nes tam skirtos advokatų agentūros, kad padėtų žmonėms susitvarkyti dokumentus, kurie nemoka graikų kalbos. Ji (kaltinamoji) su A. B. kartu nevaikščiojo tvarkant jos dokumentus, gal kokį kartą, jai nevertėjavo. Dokumentų tvarkymas trunka 2-3 mėnesius. Buvo paimti pirštų antspaudai ir tikrinama, ar ji legaliai atvykusi, ar teista, ar neteista, paskui ji tvarkėsi draudimą, medicininę knygutę, su advokate atsidarė banko sąskaitą. Ji su advokate važinėjo po valdiškas įstaigas. Nežino, kas mokėjo advokatei už paslaugas, ji advokatei nemokėjo. A. B. gyvenant pas juos, atsirado trintis. Ji atsidarydavo barą, mėgo išgėrinėti, o išgėrusi, išmėtydavo skalbinius per balkoną. Be to, ji pradėjo matuotis D. sesers rūbus, suplėšė batelius, pasidarė apyrankę. D. sesuo priekaištavo dėl A. B., todėl ji A. B. pasakė, kad negali laikyti jos ant savo sprando. A. B. atsakė, kad su advokate tvarkosi savo gyvenamąją vietą ir netrukus išsikraustys. Ji gaudavo pinigų iš D. sesers, nes padėdavo parduotuvėje, ji padėjo jiems prie statybų, už tai jie jai mokėjo. Po velykų A. B. išsinuomojo butą (duomenys neskelbtini) centre. Ji (kaltinamoji) A. B. buto neieškojo, tuo nesidomėjo, norėjo, kad A. B. greičiau išsikraustytų iš jos namų. Kai A. B. išsikėlė, jos susiskambindavo. A. B. sakė, kad turi draugą, gyvena su 5 vyrais vieno kambario bute, sakė, kad yra patenkinta.

Pagal jai pateiktą kaltinimą dėl A. B. išnaudojimo prostitucijai nieko nežino. Ji A. B. į viešnamius nevežiojo. 2008-04-04 A. B. jau turėjo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Byloje yra A. B. 2008-04-08 prašymas licencijai verstis prostitucija, kai ji pas ją nebegyveno. Ji nežinojo, kad A. B. verčiasi prostitucija.

Ji nežinojo, kad A. B. tuo metu buvo nepilnametė, ji neatrodė kaip nepilnametė. Ji dirbo jų parduotuvėje 2-3 val., po to visi važiuodavo dirbti į namo statybą. Už tai mokėjo, ji užsidirbo pinigų, nusipirko mažą kompiuteriuką, į kurį galėtų susikelti nuotraukas, nusipirko rūbų, telefoną, ji darė daug nuotraukų, jas siuntė šeimai. A. B. rašydavo laiškus šeimai, ji nevertė A. B. rašyti neteisingų laiškų tėvams apie jos gyvenimą, nerengė jos fotosesijos su maudymosi kostiumėliu, vandenyje ar statybose.

Kai A. B. grįžo į Lietuvą, ji jos neieškojo, neskambino. Buto, kurį A. B. ji nuomojosi (duomenys neskelbtini), šeimininkė paskambino advokatei, advokatė pranešė D., kad A. B. bute paliko savo dokumentus, klausė, ar jie su ja bendrauja, nes ji išvyko nesumokėjusi nuompinigių.

Nukentėjusioji A. B. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta. Dar buvo trečias vyriškis M. Ji su M. susipažino (duomenys neskelbtini), jis ją atvežė į kavinę „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), ten supažindino su L. D.. L. D. prisistatė vardu „M.“. Iki išvykimo į (duomenys neskelbtini) ji gyveno bute, kurį išnuomavo L. D.. Į (duomenys neskelbtini) išvyko gruodžio mėnesį, su L. D. susipažino, kai buvo šilta. Į nuomojamą butą L. D. kartas nuo karto atveždavo maisto, nuveždavo pas mamą, paleisdavo netoli namų, ji namo eidavo viena. Bute sėdėdavo, žiūrėdavo televizorių. Tuo metu buvau apsipykusi su mama. Ji turėjo gimimo liudijimą, kuris buvo pas mamą. Ji mamos paprašė, kad ji jai atiduotų gimimo liudijimą, jai pasakė, kas eis dirbti į (duomenys neskelbtini). L. D. jai pasiūlė išvykti pailsėti, sakė, kad reikia dokumento. Jos svajonė buvo išvažiuoti kur nors. L. D. jai pasakė, kad važiuosime į šiltus kraštus pailsėti, kad skrisime į (duomenys neskelbtini), jis sakė apie tai niekam nesakyti, jis jai pasakė, jei patiks, ji galės ten pasilikti, jei ne – grįžti. L. D. minėjo, kad (duomenys neskelbtini) gyvena draugė.

Bilietus į (duomenys neskelbtini) nupirko L. D.. Į (duomenys neskelbtini) išskrido dviese su L. D.. Nuskridus į (duomenys neskelbtini), juos pasitiko E. ir jos draugas D., jie apsigyveno E. bute, paskui gyveno name. L. D. (duomenys neskelbtini) pabuvo apie savaitę ir išskrido į (duomenys neskelbtini). Ji suprato, kad L. D. ir E. yra brolis ir sesuo, nes panašūs.

D. su E. surado viešnamius. Viešnamyje būdavo moteris, kuri surinkdavo pinigus. E. mane nuveždavo į viešnamį, paskui parveždavo ir užrakindavo. Po darbo viešnamyje važiuodavo į D. namo statybas dirbti, nešiojo plytas. Išvykdama su kaltinamuoju L. D. į (duomenys neskelbtini) negalvojo, kad ten užsiims prostitucija. Ją D. su E. D. nuvežė į viešnamį ir paliko. Ji dirbo dviejuose viešnamiuose, tai darė ne savo noru. Pasipriešinti negalėjo, nes ją gąsdino, sakė, jeigu bandysi pabėgti, tai pakistaniečiai, arabai uždarys į rūsį, neduos valgyti. Daugiausia gąsdino E. D.. Buvo pabėgusi, bet ją surado. Buvo porą kartų į kalnus nuvežę, grasino, kad užmuš, tampė už plaukų.

Ji pabėgo iš D. ir E. namų ir skambino mamai. Tada mama kreipėsi į policiją ir į ambasadą. Taksi ją nuvežė į policijos postą. Dar kurį laiką gyveno pas žmogų (duomenys neskelbtini), kol sutvarkė dokumentus išvykimui.

Nukentėjusiajai A. B. parodžius 2007-12-06 tėvų sutikimą dėl vaiko laikino išvežimo į užsienį (1 t., b. l. 57) nukentėjusioji A. B. parodė, kad šio dokumento nėra mačiusi. Jos tėvai tokio sutikimo nepasirašė, jie nebūtų sutikę.

(duomenys neskelbtini) rašė mamai laiškus, nepamena, ar rašė tėvui. Atsimena, kad laiškuose atsiprašė mamos, kad ją skaudino. Laiškuose rašė ne tiesą, už nugaros sėdėdavo E. D. ir žiūrėdavo, ką ji rašo.

(duomenys neskelbtini) ji bendravo su advokate E., ji tvarkė kažkokius dokumentus, ne ji nemokėjo kalbos. Jai kyla klausimas ar ji viešnamiuose buvo įdarbinta. Kai viešnamiuose būdavo patikrinimai, ją paslėpdavo, užrakindavo duris, kad neįeitų policija. Nežino, ar ji (duomenys neskelbtini) turėjo banko sąskaitą. Pasirašydavo dokumentus, bet nežino kokius, nes nežinojau užsienio kalbos. Teismui nukentėjusiajai parodžius (duomenys neskelbtini) Respublikos „Europos sąjungos narės piliečio registracijos patvirtinimą (1 t., b. l. omas, 68-69), nukentėjusioji parodė, kad šį dokumentą nešiojosi į viešnamį, nepamena, kas jį jai perdavė - advokatė moteris viešnamyje, jai buvo nurodyta jį visą laiką turėti, jei tikrintų policija.

Teismui perskaičius ir nukentėjusiajai parodžius dokumento Dėl leidimo verstis prostitucija (1 t., b. l. 80, 81-82) kopiją, nukentėjusioji parodė, kad tokio dokumento nepamena, pamena, kad 1 ar 2 kartus tikrinosi sveikatą.

Palaiko savo civilinį ieškinį. Iš (duomenys neskelbtini) grįžo serganti. Jai padaryta psichologinė žala, gydėsi pas ginekologus, psichiatrus, psichologus.

Jos parodymai pas ikiteisminio tyrimo teisėją yra teisingi. Prašo remtis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. 2 p. teismas perkaitė nukentėjusiosios A. B. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui 2010-01-15 duotus parodymus. Nukentėjusioji parodė, kad 2007 metų vasarą (duomenys neskelbtini) susipažino su M.. Kitą dieną su juo išvažiavo į (duomenys neskelbtini), nuvyko į viešbutį „(duomenys neskelbtini)". Į (duomenys neskelbtini) važiavo, nes buvo susipykusi su tėvais ir norėjo toliau išvažiuoti. Viešbutyje jai M. užsakė kambarį, jie pavalgė, tada M. pasakė, kad kitą dieną jos atvažiuos paimti, kokiu tikslu - nesakė. Kitą dieną atvažiavo L. D., jis jai surado butą, kur gyventi. Jis atveždavo jai maisto, rūbus turėjo pati. Po kiek laiko L. D. jos paklausė, ar ji nenorėtų va­žiuoti į šiltus kraštus, sakė, kad važiuosime į (duomenys neskelbtini). L. D. ją apgavo, prieš išvažiavimą į (duomenys neskelbtini) jis sakė, kad bus geri pinigai, ji galės (duomenys neskelbtini) užsidirbti ir grįžti. Ji į (duomenys neskelbtini) važiavo pailsėti ir dirbti, tikėjausi pailsėti ir užsidirbti daug pinigų. Ji galvojo, kad dirbs lengvą darbą, L. D. sakė, kad ji galės dirbti barmene bare.

Ji tuo metu neturėjo paso, jis buvo pas mamą. L. D. ją nuvežė į (duomenys neskelbtini), ji pasiėmė pasą ir jį atidavė L. D.. Dokumentus į (duomenys neskelbtini) tvarkė L. D.. Ji ir L. D. išskrido iš (duomenys neskelbtini) aerouosto, į kurį nuvežė M. (duomenys neskelbtini) juos E. ir jos vyras. L. D. iš pradžių jai sakė, kad E. yra jo draugė. Pabuvęs kelias dienas L. D. išvažiavo, pasakė, kad greitai parvažiuos. Kai L. D. iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo į (duomenys neskelbtini), nuo to laiko ji su juo nebebendravo.

Po kurio laiko ji, E. ir jos vyras išvyko į (duomenys neskelbtini). E. sakė, kad važiuojame ieškoti darbo, jie nuvažiavo į viešnamį. E. su vyru pasakė, kad ruoškis darbui - tenkinti vyrus. Ją apžiūrėjo viešnamio savininkė ir pasa­kė, kad ji tinka, patinka, gali eiti dirbti, gestais parodė, kad nusirengti viršutinius rūbus. Iš pradžių ji apie mėnesį dirbo viename darbe, dirbau kiekvieną dieną, būdavo, kad į dieną patenkindavo virš 40 vyrų. . Kiek uždirbo pinigų, nežino, nes ji pinigų negaudavo, pinigus pasi­imdavo E. su jos vyru D., jie kažkaip pinigus dalindavosi su viešnamio savininke. Ji kartais sėdėdavo ir viskas, netenkinda­vo vyrų. Į tai viešnamio savininkė pasakė D. ir E., kad ji netinkama. E. ir jos vyras D. jai pasakė, kad kitame viešnamyje tai nesikartotų. Su antru viešnamiu susitarė D., jis ją nuveždavo į viešnamį ir parveždavo, E. kartais atvažiuodavo su D. jos pasiimti. Ji antrame viešnamyje dirbo apie du mėnesius, aptarnaudavo gal po 30 klientų. Jai tai būdavo nemalonu, patyrė vidinį skausmą, nukentėjo ir fiziškai ir išoriškai. Dabar nemiega naktimis, sapnuoja košmarus, yra nervinga, vaikščioja pas psichologus.

Po tų dviejų mėnesių darbo viešnamyje atsirado progą, kai E. ir D. buvo išvažiavę, o raktą buvo padavę viešnamio savininkui, kuris ją vežiodavo į darbą. Raktas buvo duryse, ji atsirakino duris ir pabėgo. Jos neradusi E. jai grasi­no, rašė žinutes į jos mobilų telefoną, kad susidoros su šeima. Pabėgusi vaikščiojo parke ir susipažino su žmogumi vardu M. S.. Su juo ji gyveno, kol ją paga­vo D. su E.. Tada D. su draugu nuvežė ją į kalnus, grasino, kad daugiau tai nepasi­kartotų, kad ją „pakas“. Kad D. kalnuo­se suprato iš jų rankų gestų. Po to jie ją parvežė atgal į namus, ji vėl dirbo tame pačiame viešna­myje. Vieną kartą D. su E. nuėjus į vonią, ji pabėgo ir nuėjo į štabą, ten jai surado (duomenys neskelbtini) ambasadą. Kurį lai­ką gyveno pas moteriškę iš ambasados. Per ambasadą grįžo į (duomenys neskelbtini).

Su D. nekalbėdavo, nes jis kalbėdavo graikiškai, ji graikiškai nesuprato. D. padarė užsienietiškus dokumentus, kad ji galėtų dirbti viešnamyje. Kokie santykiai sieja L. D. su E. sužinojo (duomenys neskelbtini), policijoje parodė jų nuotraukas, liepė atpažinti. Policijoje suži­nojau, kad jie brolis ir sesuo. Neatsimena, ar (duomenys neskelbtini) ji kur nors pasirašinėjo.

Kai susipa­žino su M. ir L. D., jai buvo 17 metų, į (duomenys neskelbtini) išvyko 17 metų. Buvo parašytas suklastotas jos mamos sutikimas leisti jai išvykti į užsienį.

Visą tą laiką (duomenys neskelbtini) teikė seksualines paslaugas. Iš D. ir E. pinigų negaudavo. Su savimi turėjo telefoną, galėjo bendrauti su mama. Kai šalia būdavo D. su E., laisvai su mama negalėjo kalbėtis. D. ir E. prieštarauti bijojo, važiuodavo su jais po darbo pailsėti prie krioklių.

Būdavo, kad dirbdavo ir viešnamyje, ir statybose, prie statybų dirbti liepdavo E..

Advokatę E. pažįsta, su ja ir viešnamio savininku tvarkėsi darbo dokumentus. Dokumentus tvarkiau­si ir su viešnamio savininku. Tikrindavosi sveikatą, į polikliniką ją lydėdavo E. arba viešnamio savi­ninkė. Kai ateidavo tikrintis sveikatos, reikėdavo pasirašyti (1.t., b. l. 132-134).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. byloje esantiems įrodymams patikrinti teismas perskaitė nukentėjusiosios A. B. (buvusi pavardė – S.) ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui 2008-11-12 duotus parodymus. Nukentėjusioji parodė, kad 2007 m. vasarą (duomenys neskelbtini) mieste atsitiktinai susipažino su vaikinu, vardu M. ( tyrimo metu nustatyta, kad tai M. P.). M. P. jai pasiūlė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) papietauti ir ji sutiko. (duomenys neskelbtini) M. P. jai užsakė viešbučio kambarį, kuriame ji liko miegoti. Kitą dieną jos atvažiavo pasiimti L. D.. Tuo metu ji buvo susipykusi su mama, buvo pabėgusi iš namų, todėl sutiko su visais L. D. pasiūlymais. L. D. pažadėjo ja pasirūpinti, jei ji jo klausys ir ji sutiko. L. D. pervežė ją į kitą viešbutį, o dar kitą dieną į butą, kuriame ji pragyveno iki išvykimo į (duomenys neskelbtini). L. D. jai pirko maistą, būtinus daiktus, todėl ji labai susidraugavo su L. D. ir juo pasitikėjo. Jai L. D. pasiūlė vykti į užsienį paatostogauti ir ji sutiko. Savo asmens dokumento ji važiavo pasiimti į namus, esančius (duomenys neskelbtini) rajone. Nuvykusi motinai nurodė, kad nori įsidarbinti (duomenys neskelbtini). Grįžus į (duomenys neskelbtini), L. D. iš jos paėmė asmens dokumentą, nurodydamas, kad reikia sutvarkyti dokumentus išvykimui ir nurodė, kad ji niekam nesakytų apie išvykimą iš (duomenys neskelbtini). 2007 m. gruodžio 10 d. vakare ji kartu su L. D. nuvyko į (duomenys neskelbtini) oro uostą, kur L. D. jai padavė asmens dokumentus ir sutikimą dėl vaiko laikino išvežimo į užsienį, su kuriais ji praėjo pasienio postą ir išskrido į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ji su L. D. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestą, kur juos pasitiko E. D. ir parsivežė į savo namus. Pabuvęs apie savaitę, L. D. pasakė, kad jam reikia skubiai grįžti į (duomenys neskelbtini) ir, pažadėjęs grįžti jos pasiimti, išvažiavo. Tuomet E. D. ją nuvežė į viešnamį ir, gavusi viešnamio šeimininkės sutikimą, liepė ten dirbti bei ją paliko. A. S. buvo išsigandusi, neturėjo, kur eiti ar prašyti pagalbos, neturėjo pinigų, todėl palūžo ir teikė šiame viešnamyje seksualines paslaugas. Po to, A. S. E. D. su savo draugu pervežė į kitą viešnamį, kur ji vėl teikė seksualines paslaugas už atlygį, o pinigus pasiimdavo viešnamio šeimininkė. Šiame viešnamyje, jai buvo paduoti suklastotas jos gimimo liudijimas ir užsienio piliečio registracija, kad galėtų parodyti dokumentus pareigūnams. Taip ji buvo išnaudojama iki 2008 m. gegužės mėnesio, kol pritaikiusi progą, pabėgo. Kai E. D. telefonu jai grasino susidorojimu, jei ji negrįš pas ją, tada ji kreipėsi į (duomenys neskelbtini) policiją, kuri ją pristatė į (duomenys neskelbtini) ambasadą. Ji 2008-08-01 grįžo į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ji buvo visokeriopai išnaudojama prieš jos valią, tame tarpe ir seksualiai, buvo sugniuždyta, palaužta psichologiškai, labai bijojo E. D., buvo nuo jos priklausoma ir ji dėl tokių veiksmų nukentėjo psichologiškai, moraliai bei fiziškai ( 1 t., b. l. 116-119).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. byloje esantiems įrodymams patikrinti teismas perkaitė nukentėjusiosios A. B. (buvusi pavardė – S.) ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui 2013-01-17 duotus parodymus. Nukentėjusioji parodė, kad sutikimą laikinai išvykti į užsienį ji gavo iš L. D. (duomenys neskelbtini) oro uoste. Dar prieš išvykimą į (duomenys neskelbtini), ją L. D. buvo ją parvežęs į namus pas mamą pasiimti savo asmens tapatybės kortelės. L. jos mamai nesirodė. Ji pasiėmė asmens tapatybės kortelę, mamai sakydama, kad įsidarbino ir reikia dokumento. Į namus buvo parvykusi likus gal mažiau, nei mėnesiui iki išvykimo į (duomenys neskelbtini). Kai L. D. pasakė, kad važiuos į užsienį, jis paprašė asmens tapatybės kortelės, nes paaiškino, jog jos reikia kelionės dokumentams tvarkyti. Asmens tapatybės kortelę L. D. jai atidavė kartu su sutikimu vykti į užsienį (duomenys neskelbtini) oro uoste. Kad sutikimas išvykti į užsienį yra suklastotas, ji nežinojo. Prieš išvykdama nieko nežinojo ir net neįtarė, kad gali pakliūti į prostituciją. Bilietus į (duomenys neskelbtini) pirko L. D., jis mokėjo už bilietus, nes ji neturėjo savų pinigų. Apie tai, kad reikės dirbti prostitute, ji suprato, kai L. D. išvyko iš (duomenys neskelbtini), o E. ją išvežė į viešnamį, kur buvo priversta teikti seksualines paslaugas vyrams. Dokumentus darbui tvarkė E. su savo draugu ir viešnamio advokatė. Kartais ir ji eidavo kartu tvarkyti kažkokių dokumentų, tačiau nemokėjo graikų kalbos ir nesuprasdavo, kokie dokumentai yra tvarkomi. Medicininiai patikrinimai taip pat būdavo atliekami. E. D. sakė, kad taip reikia dėl darbo. Tvarkydama visokius dokumentus, ji neturėjo galimybės kažkam pasiskųsti, nes jos niekur vienos neleisdavo, visur būdavo prižiūrima. Iš pradžių nemokėjo kalbos, todėl negalėjo su svetimu žmogumi susikalbėti. Be to, E. D. buvo prigąsdinusi, kad ją, kaip užsienietę, jei sulaikys kokie nors arabai ar pakistaniečiai, tai uždarys į sklepą, neduos valgyti ir darys, ką norės. Apie suklastotą savo gimimo liudijimą, kurio kopiją pateikė prie baudžiamosios bylos, gali pasakyti, kad tą dokumento kopiją jai padavė (duomenys neskelbtini). Kai E. D. su draugu ją pervežė jau į antrą viešnamį, šio viešnamio kažkuris iš prižiūrėtojų jai padavė kelis lapus, kuriuose buvo ir gimimo liudijimo kopija, ir graikiškos registracijos kopija. Asmens tapatybės kortelę (duomenys neskelbtini) iš jos buvo paėmusi E. D. po to, kai ji vieną kartą mėgino pabėgti, bet ją pagavo ir susigrąžino atgal. Šios kortelės taip ir nebeatgavo ir į (duomenys neskelbtini) grįžo su laikinais dokumentais ( 1 t., b. l. 144-146).

Iš nukentėjusiosios A. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad ji nupasakojo ir nurodė šalia (duomenys neskelbtini) esantį viešbutį „(duomenys neskelbtini)“, kuriame buvo apgyvendinta ją atvežus į (duomenys neskelbtini), po to nurodė butą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriame ją apgyvendino L. D. ( 1 t., b. l. 137-140).

Liudytoja S. S. parodė, kad A. B. (S.) yra jos duktė, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Su dukra nebendrauja 4 mėnesiai, nes dukra dėl savo dabartinio sugyventinio nenori su ja palaikyti ryšių. Ji žino, kad dukra dirbo (duomenys neskelbtini). Neprisimena, kada A. B. (S.) išvyko į (duomenys neskelbtini). Prieš išvykstant į užsienį dukra buvo pabėgusi iš namų. Ji grįžo vėlai vakare, nematė, kas ją parvežė, tada mašina į kiemą neįvažiavo. Dukra nebuvo atvira, kažką slėpė. Ji pasiėmė žieminius batus, apsirengti ir pasakė, kad važiuoja į (duomenys neskelbtini) gyventi. Ryte pamatė, kad A. S. nėra namuose. Tada A. S. buvo nepilnametė, todėl ji turėjo tik metrikus. Į ją (liudytoją) niekas nesikreipė dėl jos leidimo A. S. išvykti į užsienį.

Iš (duomenys neskelbtini) jo dukrą parvežė (duomenys neskelbtini) Caritas. Jai iš (duomenys neskelbtini) paskambino ambasadorius ir pasakė, kad dukra A. S. neturi už ką grįžti į Lietuvą. Ji (liudytoja) pinigų neturėjo, todėl (duomenys neskelbtini) Caritas ir parvežė. Kas kreipėsi į Caritą, nežino. Dvi moterys atvežė durą į namus ir paliko. Tada dukra jau laukėsi. Kai Caritas ją parvežė, jau kitą dieną jai skambino jauna moteris ir klausė, ar A. S. grįžo. Ji šiai moteriai pasakė, kad dukra A. dar užsienyje, nes A. jos prašė, kad, jeigu kas skambins, jos ieškos, nesakyti, kad ji grįžo į namus.

Kai A. S. grįžo iš (duomenys neskelbtini), ji iš pradžių atrodė normaliai, paskui pasidarė nervuota, verkdavo, jai buvo depresija, visko bijodavo: pravažiuojančios mašinos, šunų lojimo, bėgdavo slėptis, per miegus šokdavo iš lovos, nemiegodavo. Jos būsena skyrėsi nuo tos, kokia ji buvo anksčiau.

Dukra jai papasakojo, kad (duomenys neskelbtini) dirbo prostitute, rodė nuotraukas iš viešbučio. Ji sakė, kad į (duomenys neskelbtini) pateko per jaunuolius, jų vardų neminėjo, minėjo tik merginos vargą, kurio ji (liudytoja) neatsimena. Dukra minėjo, kad ją apgaulės būdu išvežė į (duomenys neskelbtini) dirbti viešbutyje prostitute. Ji sakė, kad (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės susitiko žmogų, pas kažką gyveno (duomenys neskelbtini), o paskui ją išvežė į užsienį. Ji pasakojo, kad niekur neišeidavo, būdavo užrakinta. Be leidimo niekur neišleisdavo, užrakindavo kažkoks vyras. Tame name kartu su tuo vyru gyveno moteris. Ji pasakojo, kad kartais ją mušdavo, grasino, jei nedirbs prostitute, tai tėvams gresia pavojus. Ji minėjo, kad jai nupirkdavo kokį rūbą, pinigų negaudavo.

Ji iš A. S. gavo du laiškus, kai ji buvo (duomenys neskelbtini). Ji rašė, kad jai viskas gerai, atsiuntė gal 8 nuotraukas, nuotraukos yra prie kažkokio krioklio, namo terasoje, ji apsirengusi, lyg ir patenkinta. Kai dukra grįžo į (duomenys neskelbtini) jai pasakė, jog turėjo rašyti, kad jai viskas gerai, nuotraukose viskas buvo netikra, jos buvo tokios, kad patikėtų tėvams.

A. S. būnant (duomenys neskelbtini) ji jai (liudytojai) skambino, sakė, kad (duomenys neskelbtini) bėgo nuo kažkokių žmonių ir kreipėsi į ambasadą, buvo uždususi, įbėgo į kažkokį viešbutį ir prašė pagalbos, bet niekas nepadėjo, dar sakė, kad pasislėpė po namo balkonu, kažkiek pabuvo ir išsikvietė pažįstamą taksistą, kuris ją nuvežė iki ambasados. Kol bėgo, A. S. jai skambino kelis kartus. Ji nepasakė, kodėl ją vejasi, ji tik verkė, rėkė. Tada ją patalpino į emigrantų punktą, tada jai (liudyojai) ir paskambino iš ambasados. Iš ambasados paskambino dieną, kalbėjo rusiškai, norėjo A. duomenų. Iš ambasados antrą kartą skambino vyras ir pasakė, kad ji patalpinta į punktą, suteikta medicininė pagalba. Tada kalbėjosi apie grįžimą.

Liudytojai S. S. pateikus apžiūrėti sutikimo dėl vaiko laikino išvežimo į užsienį, gimimo liudijimo kopijas (1 t., b. l. 57, 71) liudytoja paaiškino, kad sutikimo dėl vaiko laikino išvežimo į užsienį ji nepasirašė, gimimo liudijimas netikras, nes dukra A. S. gimė ne (duomenys neskelbtini), šiame liudijime nurodyta neteisinga liudytojos gimimo data.

Liudytojas E. S. parodė, kad jis yra nukentėjusiosios A. B. (S.) tėvas. Su dukra nebendrauja. Su dukros mama S. S. išsituokė seniai, kai A. dar buvo nepilnametė.

Kad A. užsienyje, jis sužinojo, kai gavo iš jos laišką. Laiške ji rašė, kad „kai grįšiu, susitaikysime, bendrausime“, dar laiške buvo įdėta nuotrauka, kur ji prie medžio.

Kai A. B. (S.) grįžo iš (duomenys neskelbtini), ji atvažiavo pas motiną iš (duomenys neskelbtini), tada jį pas save pakvietė S. S. susitikti su dukra ir anūku. Tada A. skundėsi, kad (duomenys neskelbtini) jai buvo blogai, ją skriaudė, sakė, kad dirbo valytoja, apie prostituciją ji neužsiminė. Jam vėliau S. S. pasakė, kad ją vertė dirbti prostitute. Paskui jis iš tyrėjos sužinojo, kad dukra dirbo prostitute.

Jis nepasirašė sutikimo dėl dukros A. S. išvykimo į užsienį, jo to niekas neprašė. Policijoje man rodė sutikimo kopiją, bet ten esantis parašas yra ne jo.

Liudytoja I. N. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Butas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo jos mamos. Jie - 4 vaikai - paveldėjo butą po mamos mirties. Butas buvo pirmame aukšte. Brolis G. buvo įleidęs nuomininkus. Dabar tas butas parduotas.

Liudytojas M. P. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta. Kažkada kartu su L. D. kartu dirbo važiuodavo į (duomenys neskelbtini). A. B. (S.) pavardė jam nieko nesako. Atsimena, kad yra byla dėl merginos. Atsimena, kad (duomenys neskelbtini) prie jo automobilio susipažino su kažkokia mergina, ją atvežė į (duomenys neskelbtini). Jis jos neklausė, kiek jai metų, 15 metų merginos atrodo kaip 20 metų. Mergina pasiliko (duomenys neskelbtini), kodėl – nežino. Jis su L. D. nekalbėjo, kaip jis pasielgs su ta mergina. Neatsimena, ar su minėta mergina buvo (duomenys neskelbtini) oro uosto. Jam šioje byloje buvo teikti įtarimai, bet byla jo atžvilgiu nutraukta. nutraukta. Aš įsivaizduoju, kad buvau įtariamas tuo pačiu kaip šioje byloje.

Nukentėjusioji A. S. 2008-10-22 pareiškime, adresuotame Kriminalinės policijos biurui, nurodė, kad 2007 m. gruodžio mėn. ji apgaule buvo išgabenta į (duomenys neskelbtini), kur buvo perleista kitam asmeniui, siekiant, kad ji būtų įtraukta į prostituciją ( 1 t., b. l. 41).

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos Prekybos žmonėmis skyriaus tyrėjo 2009-01-06 tarnybiniame pranešime ir Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2008-08-11 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog iš Interpolo (duomenys neskelbtini) nacionalinio biuro buvo gautas pranešimas apie tai, kad Lietuvos Respublikos pilietė A. S. pranešė, kad L. D. pasiūlė jai vykti į (duomenys neskelbtini) dirbti kavinėje ir 2007 metų gruodžio mėnesį ją palydėjo iki (duomenys neskelbtini) oro uosto, kur juos pasitiko L. D. sesuo E. A. S. tris mėnesius gyveno pas E. D. ir buvo nuvežta į vieną iš (duomenys neskelbtini) viešnamių, kur užsiėmė prostitucija. A. S. atsisakė liudyti prieš minėtus asmenis ir paprašė kuo greičiau būti sugrąžinta savo šeimai ( 1 t., b. l. 48, 49).

Iš A. S. gimimo liudijimo VI-OK Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 1990-01-08 (duomenys neskelbtini) rajono Civilinės metrikacijos skyriaus, kopijos matyti, kad A. S. yra gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mieste ( 1 t., b. l. 77).

Iš A. S. pateikto santuokos liudijimo kopijos matyti, kad A. S. 2009-07-22 susituokė su N. B. ir po santuokos jo pavardė yra B. (1 t., b. l. 135).

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM (duomenys neskelbtini) oro uosto užkardos 2008-11-19 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta sutikimo dėl vaiko laikino išvežimo į užsienį kopija, kurią nukentėjusioji A. S. pateikė (duomenys neskelbtini) oro uosto PKP išvykdama į (duomenys neskelbtini) ( 1 t., b. l. 56, 57).

Sutikimo dėl vaiko laikino išvežimo į užsienį kopija apžiūrėta kaip daiktas, turintis reikšmės ikiteisminiam tyrimui (1 t., b. l. 58-59 ).

Iš (duomenys neskelbtini) miesto notarų biuro gautų duomenų matyti, kad notarė V. R. sutikimo išvykti nepilnametei A. S. į užsienį netvirtino, registro numeriu (duomenys neskelbtini) S. ir E. S. parašų tikrumas nebuvo liudytas ( 1 t., b. l. 61-66 ).

Iš asmenų, kirtusių LR sieną, duomenų bazės matyti, kad kartu A. S. ir L. D. (duomenys neskelbtini) oro uosto Pasienio kontrolės punktą kirto 2007-12-11 5.33 val. ( 1 t., b. l. 60 ).

Iš 2009-01-15 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji A. B. (S.) pateikė Europos Sąjungos narės piliečio registracijos patvirtinimo kopiją Nr. (duomenys neskelbtini), kuris suteikė teisę jai gyventi (duomenys neskelbtini), taip pat pateikė A. S. gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, kopiją. Šie dokumentai apžiūrėti kaip daiktai turintys reikšmės tyrimui ( 1 t., b. l. 67, 68-71, 72-73).

(duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos 2013-01-16 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. S., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kaip nurodyta pateikto gimimo liudijimo kopijoje, nebuvo sudarytas ( 1 t., b. l. 75).

Teisinės pagalbos prašymu iš (duomenys neskelbtini) Respublikos Teisingumo ministerijos gautoje medžiagoje nurodyta, kad:

2008-04-08 (duomenys neskelbtini) Respublikos (duomenys neskelbtini) regiono Visuomenės sveikatos ir socialinio darbo bendrojo valdymo Visuomenės sveikatos direkcijos Visuomenė higienos ir sveikatingumo skatinimo skyriuje buvo paduotas A. S. prašymas išduoti asmens, atsiduodančio už atlygį, verslo licenciją;

(duomenys neskelbtini) policijos (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) saugumo departamento archyvų ir vykdymo skyriaus Identifikavimo biure jokios informacijos apie asmenį K. D. nėra;

į prašymą informuoti, ar (duomenys neskelbtini) Respublikoje yra suformuota byla dėl prekybos kūnu ar prekybos žmonėmis su nukentėjusiąja A. S., (duomenys neskelbtini) piliete, arba byla dėl prostitucijos veiksmų, kurioje būtų kaltinama minėta pilietė, ir pranešti, kurioje stadijoje yra minėta byla, atsakyta, kad įrašo, atitinkančio užklausimo duomenis, nėra (2 t., b. l. 55, 62, 63, 83, 84).

Iš 2013-01-11 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad kaltinamoji E. D. ikiteisminiam tyrimui pateikė dokumentus – (duomenys neskelbtini) Respublikos valdžios institucijos 2008-05-08 nutarimo A. S. leisti verstis (duomenys neskelbtini) prostitucija ir dokumentų apie jos medicininius patikrinimus kopijas bei šių dokumentų vertimus į lietuvių kalbą. Šie dokumentai leidžia manyti, kad A. B. (duomenys neskelbtini) galėjo verstis prostitucija. Šie dokumentai apžiūrėti kaip turintys reikšmės tyrimui ( 1 t., b. l. 78, 79-87, 88-89).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadose nurodyta, kad A. S. (B.) lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir neserga šiuo metu. A. S. nekonstatuota jokių psichikos sutrikimų, atsiradusių dėl jos atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos. A. S. jos atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo metu dėl psichikos sveikatos būklės galėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų esmę ir valdyti savo veiksmus. Šiuo metu dėl psichikos sveikatos būklės ji gali suprasti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie jas parodymus, dalyvauti teismo posėdyje. A. S. galėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų (būtent , jos privertimo teikti seksualinio pobūdžio paslaugas, jos išnaudojimo ) pobūdį ir reikšmę. A. S., atsižvelgiant į jai būdingas individualias psichologines ypatybes, nesuvokė tikrųjų kelionės į (duomenys neskelbtini) tikslų bei motyvų, todėl ir sutiko išvykti iš (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) bandė išreikšti savo nesutikimą teikti lytines paslaugas, tačiau dėl tiriamosios nurodytų situacinių aplinkybių (niekur nebuvo išleidžiama, jos skundų ir nesutikimo niekas nepaisė, negalėjo pabėgti ar kreiptis pagalbos, bijojo grasinimų ir galimo smurto), negalėjo aktyviai ir konstruktyviai pasipriešinti su ja atliekamiems veiksmams. Tyrimo metu nenustatyta, jog A. S. yra padidintai įtaigi. A. S. nenustatyta reikšmingų atminties sutrikimų. A. S. nebūdingas padidintas polinkis fantazuoti (1 t., b. l. 104-106).

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamųjų L. D. ir E. D. kaltė padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 3 str. 1 d. veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas.

Pagal Lietuvos Respublikos 2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcijos BK 157 str. 1 d. atsako tas, kas siūlė pirkti ar kitaip įgyti vaiką arba pardavė, pirko ar kitaip perleido arba įgijo vaiką, arba verbavo, gabeno ar laikė nelaisvėje vaiką žinodamas arba siekdamas, kad jis būtų įtrauktas į prostituciją ar būtų pelnomasi iš jo prostitucijos arba jis būtų išnaudojamas pornografijai ar priverstiniam darbui.

Pagal Lietuvos Respublikos 2012-06-30 įstatymo Nr. XI-2198 redakcijos BK 157 str. 1 d. atsako tas, kas siūlė pirkti, kitaip įgyti, pardavė, pirko, kitaip perleido, įgijo, verbavo, gabeno arba laikė nelaisvėje vaiką žinodamas ar siekdamas, kad, neatsižvelgiant į vaiko sutikimą, jis būtų neteisėtai įvaikintas, išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai, kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitiems išnaudojimo tikslams.

Lietuvos Respublikos BK 157 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2012-06-30 įstatymo Nr. XI-2198 redakcija) įvesti papildomi objektyvūs požymiai – nusikalstamos veikos padarymo būdai, dėl kurių nusikalstamų veikų kvalifikavimo galimybės pagal BK 157 str. 1 d. išsiplėtė, todėl šiuo požiūriu naujoji BK 157 str. 1 d. redakcija laikytina kaip atsakomybę sunkinančia.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 3 str. 3 d. baudžiamasis įstatymas, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

Esant išdėstytoms aplinkybėms dėl kaltinamiesiems L. D. ir E. D. pagal Lietuvos Respublikos BK 157 str. 1 d. inkriminuotos nusikalstamos veikos taikytinas nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi 2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija.

Objektyviai vaiko pirkimas arba pardavimas padaromas vienu ar keliais aukščiau išvardytais alternatyviais veiksmais: siūlymu pirkti ar kitaip įgyti vaiką; vaiko pardavimu; vaiko pirkimu; kitokiu neteisėtu perleidimu; kitokiu neteisėtu įgijimu; vaiko verbavimu; gabenimu; laikymu nelaisvėje, žinant arba siekiant, kad vaikas būtų įtrauktas į prostituciją ar būtų pelnomasi iš jo prostitucijos arba jis būtų išnaudojamas pornografijai ar priverstiniam darbui. Taigi, vaiko pirkimo arba pardavimo sudėčiai konstatuoti pakanka nustatyti bent vieną iš alternatyvių, aukščiau paminėtų nusikalstamų veiksmų, pažymint ir tai, kad vaiko pirkimo ar pardavimo atveju įstatymas nereikalauja netgi nukentėjusiojo asmens valią palenkiančių būdų (taip pat alternatyvių) panaudojimo, kaip kad prekybos žmonėmis atveju, tai: a) fizinio smurto; b) grasinimų; c) kitokio atėmimo galimybės priešintis; d) pasinaudojimo priklausomumu; e) pažeidžiamumu; f) apgaulės; g) pinigų sumokėjimo ar kitokios turtinės naudos suteikimo asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusįjį (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys Nr. Nr. 1A-58/2011, 1A-461/2014).

Lietuvos Respublikos Seimas 1995 m. liepos 3 d. ratifikavo JTO Vaiko teisių apsaugos konvenciją, kurioje numatyta vaiko sąvoka apima visus asmenis iki aštuoniolikos metų. Joks vaikas net, jei jis priartėja prie pilnametystės slenksčio, negali duoti sutikimo užsiimti prostitucija ir joks suaugęs asmuo negali pateisinti savo veiksmų tuo, kad vaikas sutiko verstis prostitucija ir išreiškė norą būti gabenamas gauti iš prostitucijos pelną ir juo dalytis. Vaiko amžius (iki 18 metų) savaime reiškia jo pažeidžiamą statusą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji A. B. (mergautinė pavardė-S.) nusikalstamos veikos prieš ją padarymo metu neturėjo 18 metų, tokiu būdu ji buvo vaikas.

Nukentėjusioji A. B. viso bylos tyrimo metu – duodama parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjams, ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuriuos teismas perskaitė, apklausiama teisiamajame posėdyje - davė iš esmės nuoseklius ir neprieštaringus parodymus. Ji parodė, kad jai (duomenys neskelbtini) bendraujant su kaltinamuoju L. D. šis jai pasiūlė su juo vykti į (duomenys neskelbtini) pailsėti, galimai, ir padirbėti, ji sutiko. Tada L. D. paprašė jos asmens tapatybės kortelės, paaiškino, jog reikia tvarkyti kelionės dokumentus, jis ją parvežė į namus pas mamą pasiimti jos asmens tapatybės kortelės. Ji pasiėmė asmens tapatybės kortelę, mamai sakydama, kad įsidarbino ir reikia dokumento, kortelę atidavė L. D.. Bilietus į (duomenys neskelbtini) nupirko L. D., jie kartu nuvyko į (duomenys neskelbtini) oro uostą, ten jai L. D. jai atidavė jos asmens tapatybės kortelę ir jos tėvų sutikimą jai išvykti į užsienį. Kad sutikimas išvykti į užsienį yra suklastotas, ji nežinojo. Prieš išvykdama nieko nežinojo ir neįtarė, kad gali pakliūti į prostituciją. (duomenys neskelbtini) ji su L. D. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestą, kur juos pasitiko E. D. ir parsivežė į savo namus. Pabuvęs apie savaitę, L. D. pasakė, kad jam reikia skubiai grįžti į (duomenys neskelbtini) ir, pažadėjęs grįžti jos pasiimti, išvažiavo. Tuomet E. D. ją nuvežė į viešnamį ir, gavusi viešnamio šeimininkės sutikimą, liepė ten dirbti ir ją ten paliko. Ji buvo išsigandusi, neturėjo, kur eiti ar prašyti pagalbos, neturėjo pinigų, todėl palūžo ir teikė šiame viešnamyje seksualines paslaugas. Po to ją E. D. su savo draugu pervežė į kitą viešnamį, kur ji vėl teikė seksualines paslaugas už atlygį, pinigus pasiimdavo viešnamio šeimininkė. Šiame viešnamyje jai buvo paduoti suklastotas jos gimimo liudijimas ir užsienio piliečio registracija, kad galėtų parodyti dokumentus pareigūnams. Taip ji buvo išnaudojama iki 2008 m. gegužės mėnesio, kol pasitaikius progai, pabėgo. E. D. telefonu jai grasino susidorojimu, jei ji negrįš pas ją. Tada ji kreipėsi į (duomenys neskelbtini) policiją, kuri ją pristatė į (duomenys neskelbtini) ambasadą, grįžo į (duomenys neskelbtini) 2008-08-01. (duomenys neskelbtini) ji buvo išnaudojama seksualiai, buvo sugniuždyta, palaužta psichologiškai, bijojo E. D., buvo nuo jos priklausoma.

Netikėti nukentėjusiosios A. B. parodymais teismas neturi pagrindo, nes juos patvirtina kiti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. Iš asmenų, kirtusių Lietuvos Respublikos sieną, duomenų bazės matyti, kad nukentėjusioji A. B. (duomenys neskelbtini) oro uosto Pasienio kontrolės punktą kirto 2007-12-11, 5.33 val., su kaltinamuoju L. D., ji išvykdama į (duomenys neskelbtini) Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM (duomenys neskelbtini) oro uosto užkardos patikrai pateikė sutikimą dėl vaiko laikino išvežimo į užsienį. Iš (duomenys neskelbtini) miesto notarų biuro gautų duomenų, liudytojų S. S., E. S. parodymų matyti, kad notarė sutikimo išvykti nepilnametei A. S. į užsienį netvirtino, registro numeriu (duomenys neskelbtini) S. ir E. S. parašų tikrumas nebuvo liudytas. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos Prekybos žmonėmis skyriaus tyrėjo 2009-01-06 tarnybiniame pranešime ir Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2008-08-11 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog iš Interpolo (duomenys neskelbtini) nacionalinio biuro buvo gautas pranešimas apie tai, kad Lietuvos Respublikos pilietė A. S. pranešė, kad kaltinamasis L. D. pasiūlė jai vykti į (duomenys neskelbtini) dirbti kavinėje ir 2007 metų gruodžio mėnesį ją palydėjo iki (duomenys neskelbtini) oro uosto, kur juos pasitiko L. D. sesuo E.. A. S. tris mėnesius gyveno pas E. D. ir buvo nuvežta į vieną iš (duomenys neskelbtini) viešnamių, kur užsiėmė prostitucija. Liudytoja S. S. parodė, kad jos dukra A. B., grįžusi iš (duomenys neskelbtini), jai papasakojo, kad (duomenys neskelbtini) dirbo prostitute, sakė, kad į (duomenys neskelbtini) pateko per jaunuolius, kad ją apgaulės būdu išvežė į (duomenys neskelbtini) dirbti prostitute. Ji sakė, kad (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės susitiko žmogų, pas kažką gyveno (duomenys neskelbtini), o paskui ją išvežė į užsienį. Ji pasakojo, kad niekur neišeidavo, būdavo užrakinta, tame name kartu su tuo vyru gyveno moteris. Ji pasakojo, kad ją mušdavo, grasino, jei nedirbs prostitute.

Iš Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvados matyti, kad A. B. jos atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo metu dėl psichikos sveikatos būklės galėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų esmę ir valdyti savo veiksmus; ji šiuo metu dėl psichikos sveikatos būklės ji gali suprasti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie jas parodymus, dalyvauti teismo posėdyje; ji galėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų (būtent, jos privertimo teikti seksualinio pobūdžio paslaugas, jos išnaudojimo ) pobūdį ir reikšmę. A. B., atsižvelgiant į jai būdingas individualias psichologines ypatybes, nesuvokė tikrųjų kelionės į (duomenys neskelbtini) tikslų bei motyvų, todėl ir sutiko išvykti iš Lietuvos. Tyrimo metu nenustatyta, jog A. B. yra padidintai įtaigi, jai nenustatyta reikšmingų atminties sutrikimų, jai nebūdingas padidintas polinkis fantazuoti.

Įvertinęs ištirtų išdėstytų įrodymų visetą, nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad kaltinamasis L. D. 2007 m. gruodžio mėn., iš 10 į 11 d. naktį, pagal išankstinį susitarimą veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. D., apgaule - pasiūlęs vaikui A. B. vykti į (duomenys neskelbtini) atostogauti ir jai sutikus, gabeno automobiliu A. B. iš (duomenys neskelbtini) miesto iki (duomenys neskelbtini) oro uosto, vaikas - nukentėjusioji A. B., panaudodama iš L. D. gautą netikrą dokumentą - sutikimą dėl vaiko laikino išvežimo į užsienį, praėjo (duomenys neskelbtini) oro uosto pasienio kontrolės punktą ir kartu su L. D. išskrido į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) oro uostą, iš kur, nuvykus į (duomenys neskelbtini) miestą, L. D. perleido vaiką - nukentėjusiąją A. B. juos pasitikusiai E. D., žinodamas, kad vaikas - A. B. bus įtraukta į prostituciją ir bus pelnomasi iš jos prostitucijos; kaltinamoji E. D. 2007-12-11 (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste įgijo iš L. D. apgaule atgabentą vaiką - nukentėjusiąją A. B. ir ją parsigabeno į savo tiksliai nenustatytą gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, žinodama, kad ji bus įtraukta į prostituciją ir bus pelnomasi iš vaiko – A. B. prostitucijos. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamieji L. D. ir E. D., veikdami bendrininkų grupėje, žinojo, kad nukentėjusioji A. B. nusikalstamos veikos padarymo metu - 2007-12-11 – neturėjo 18 metų, nes nukentėjusioji prieš išvykstant į (duomenys neskelbtini) L. D. perdavė savo asmens tapatybės kortelę, pagal kurio duomenis buvo pagamintas netikras dokumentas - sutikimas dėl A. B. laikino išvežimo į užsienį, šiuos dokumentus L. D. nukentėjusiajai grąžino (duomenys neskelbtini) oro uoste prieš patikrą.

Ši kaltinamųjų L. D. ir E. D. nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 157 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija), kaip ir kvalifikuotina.

Vertindamas kaltinamųjų L. D. parodymus, kad jis su nukentėjusiąją A. B. į (duomenys neskelbtini) vyko jos iniciatyva tikslu pailsėti, ketinimų nukentėjusiąją įtraukti į prostituciją neturėjo, jis nežinojo, jog nukentėjusioji yra nepilnametė, nukentėjusioji A. B. (duomenys neskelbtini) pas jo seserį E. D. pasiliko savo noru, jis tik iš bylos medžiagos sužinojo, kad A. B. (duomenys neskelbtini) užsėmė prostitucija, ką patvirtina jai išduotas leidimas verstis prostitucija, L. D. parodymus, kad ji iš anksto nežinojo, kad brolis L. D. pas ją į (duomenys neskelbtini) atvyks su nukentėjusiąja A. B., nukentėjusioji pati pasiprašė pas ją pasilikti (duomenys neskelbtini), ji nežinojo, kad A. B. yra nepilnametė, ji nukentėjusiosios į prostituciją neįtraukė, jos viešnamiuose neįdarbino, gyvendama pas ją A. B. dirbo parduotuvėje, namo statyboje, ji iš bylos medžiagos sužinojo, kad A. B. (duomenys neskelbtini) užsėmė prostitucija, nes byloje yra A. B. 2008-04-08 prašymas licencijai verstis prostitucija, teismas laiko juos neteisingais, prieštaraujančiais nukentėjusiosios A. B. parodymams, kitiems ištirtiems įrodymams, todėl juos atmeta. Šioje dalyje teismas atskirai pažymi, kad byloje esantys dokumentai - 2008-04-08 (duomenys neskelbtini) Respublikos (duomenys neskelbtini) regiono Visuomenės sveikatos ir socialinio darbo bendrojo valdymo Visuomenės sveikatos direkcijos Visuomenė higienos ir sveikatingumo skatinimo skyriuje buvo paduotas A. S. prašymas išduoti asmens, atsiduodančio už atlygį, verslo licenciją, (duomenys neskelbtini) Respublikos valdžios institucijos 2008-05-08 nutarimas A. S. leisti verstis (duomenys neskelbtini) prostitucija leidžia teismui padaryti išvadas, kad A. B. (duomenys neskelbtini) nuo 2008-05-08 turėjo teisę legaliai verstis prostitucija, tačiau ši aplinkybė L. D. ir E. D. kaltinimui teisinės reikšmės neturi, nes L. D. ir E. D. kaltinami neteisėtu vaiko gabenimu, perleidimu, įgijimu žinant, kad vaikas bus įtrauktas į prostituciją ir bus pelnomasi iš jo prostitucijos. 2008-04-08 galimai teikdama prašymą licencijai verstis prostitucija nukentėjusioji A. B. buvo pilnametė ir galėjo savarankiškai spręsti savo veiksmus.

L. D. kaltinamas tuo, kad jis, nuo 2007 m. lapkričio mėn. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos ir valandos iki 2007 m. gruodžio 11 d., 05.30 val., laikė, nešiodamas su savimi, žinomai netikrą dokumentą - sutikimą dėl vaiko –A. B. (S.), gim. (duomenys neskelbtini), laikino išvežimo į užsienį. Po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2007-12-11, 05. 30 val., (duomenys neskelbtini) oro uosto patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), realizavo žinomai netikrą dokumentą - sutikimą dėl vaiko laikino išvežimo į užsienį, perduodamas jį A. B. (S.), siekdamas, kad netikrą dokumentą ji pateiktų (duomenys neskelbtini) oro uosto pasienio kontrolės punkto pareigūnams. Tokiais savo veiksmais L. D. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., t. y. nesunkų tyčinį nusikaltimą.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 3 str. 1 d. veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos BK 95 str. 1 d. 1 p. b) pp. asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję 8 metai, kai buvo padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas (Lietuvos Respublikos 2010-06-15 įstatymo Nr. XI-901 redakcija). L. D. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. kvalifikuotos galimai padarytos nusikalstamos veikos pabaiga yra 2007-12-11. Tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos BK 95 str. 1 d. 1 p. b) pp. 2003-10-10 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. IX-1495 redakcija numatė 5 metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 3 str. 3 d. baudžiamasis įstatymas, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

Esant išdėstytoms aplinkybėms L. D. dėl pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. kvalifikuotos galimai padarytos nusikalstamos veikos apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino turi būti taikomas nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, kuris numatė 5 metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą.

Kaip minėta, L. D. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. kvalifikuotos galimai padarytos nusikalstamos veikos pabaiga yra 2007-12-11. Iš teismo nuosprendžio matyti, kad L. D. 2011-02-08 nuosprendžiu nuteistas už 2008-11-29 padarytą nusikaltimą (2 t., b. l. 150-157). Pagal Lietuvos Respublikos BK 95 str. 8 d. jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują tyčinę nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padaryta nauja tyčinė nusikalstama veika. Šiuo atveju L. D. naują nusikaltimą padarė 2008-11-19, todėl nuo šios datos skaičiuojama senaties eiga už 2007-12-11 galimai padaryta nusikalstamą veika, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.. Tokiu būdu, šioje kaltinimo dalyje apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas suėjo 2013-11-29.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 2 p. baudžiamasis procesas negalimas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. L. D. dėl pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. kvalifikuotos galimai padarytos nusikalstamos veikos apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo terminas yra suėjęs, todėl baudžiamoji byla šioje dalyje nutrauktina.

Kaltinamųjų L. D. ir E. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jie nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupe.

Skirdamas kaltinamiesiems bausmes už paradytą nusikaltimą teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taisyklėmis (Lietuvos Respublikos BK 61 str.).

Kaltinamasis L. D. padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 6 d.), yra anksčiau teistas, tame tarpe, už sunkų nusikaltimą - prekybą žmonėmis, turi neišnykusį teistumą, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nevedęs, dirba. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam L. D. skirtina artima Lietuvos Respublikos BK 157 str. 1 d. numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui bausmė.

Kaltinamoji E. D. padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 6 d.), nusikalto pirmą kartą, anksčiau neteista yra neteista, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, yra netekėjusi, dirba. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamajai E. D. mažesnė nei Lietuvos Respublikos BK 157 str. 1 d. numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d., teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išsprendžia pareikštus civilinius ieškinius.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiąja ir civiline ieškove pripažinta A. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl jai padarytos neturtinės žalos atlyginimo, prašydama iš kaltinamųjų L. D. ir E. D. solidariai priteisti 60000 Lt (4 t. 45, 46 b. l.).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.282 str. 3 d. teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. B. civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamųjų L. D. ir E. D. nusikalstamų veiksmų ji patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją. Jie jai primetė savo valią, įžeidė ir pažemino. Dėl prieš ją įvykdyto nusikaltimo ji iškentėjo psichologinį smurtą, jautė ir iki šiol jaučia psichologinę įtampą, nerimą, sumažėjo jos bendravimo galimybės, savęs vertinimas, atsirado miego sutrikimai. Iki šiol ji jaučia baimę, dirglumą, jai sudėtinga bendrauti su šeimos nariais, aplinkiniais. Įvertinus šias aplinkybes, teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusioji A. B. dėl kaltinamųjų neteisėtų veikų patyrė įtampą, baimę, stresą ir neigiamus emocinius išgyvenimus. Tai patvirtina ne tik pačios nukentėjusiosios A. B., bet ir liudytojų parodymai. Nukentėjusioji A. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) prieš ją buvo naudojamas fizinis ir psichologinis smurtas, iš (duomenys neskelbtini) grįžo serganti, gydėsi pas ginekologus, psichiatrus ir psichologus. Taigi daroma išvada, kad dėl kaltinamųjų L. D. ir E. D. bendrų tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, į tai, kad kaltinamieji L. D. ir E. D. nusikaltimą nukentėjusios A. B. atžvilgiu padarė tyčia, pasinaudoję apgaule, dėl savo veiksmų nesigaili, į tai, kad A. B. teko prieš savo valią užsiimti prostitucija, dirbti statybose, į kaltinamųjų turtinę padėtį – abu kaltinamieji dirba, į protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus, ir siekiant protingos skirtingų interesų pusiausvyros, daroma išvada, kad nukentėjusiosios A. B. pareikštas civilinis ieškinys dėl jai padarytos neturtinės žalos mažintinas, priteisiant A. B. iš kaltinamųjų L. D. ir E. D. solidariai 25000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas taip:

Šiaulių apygardos teisme, prie baudžiamosios bylos saugomos L. D. prie 2014-11-24 prašymo pateiktos penkios 2008 m. birželio-liepos mėnesiais darytos nuotraukos, E. D. gynėjo advokato V. B. 2014-10-06 teismo posėdžio metu pateikta nukentėjusiosios A. B. užrašų knygutė, liudytojos nukentėjusiosios motinos S. S. pateikti vokas su laišku ir viena nuotrauka, adresuoti nukentėjusiosios A. B. tėvui E. S., vokas su trimis laiškais ir 14 nuotraukų, adresuoti nukentėjusiosios motinai S. S. (4 t. 79 b. l.), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 3 p., nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str., 307 str., 308 str., 310 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 157 str. 1 d., ir nuteisti laisvės atėmimu 7 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 3, 9 dalimis šią bausmę bausmių visiško sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2011-12-21 nuosprendžiu paskirta 2 metų 9 mėnesių laisvės bausme su 35 MGL dydžio bauda ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 8 metams 9 mėnesiams su 35 MGL dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo L. D. suėmimo dienos vykdant šį teismo nuosprendį.

Į atliktos bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo 2011-12-21 nuosprendį.

Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo palikti L. D. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Baudžiamąją bylą dalyje, kurioje L. D. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 2 p.).

E. D. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 157 str. 1 d., ir nuteisti laisvės atėmimu 5 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. D. suėmimo dienos vykdant šį teismo nuosprendį.

Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo palikti E. D. paskirtą kardomąją priemonę – 3000 Lt užstatą. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir jį pradėjus vykdyti 3000 Lt užstatą, įmokėtą į (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros depozitinę sąskaitą AB DNB Nord bankas, (duomenys neskelbtini) skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti užstato davėjai E. D., a. k. (duomenys neskelbtini)

Iš L. D. ir E. D. solidariai priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. B. 7240,50 EUR (25000 Lt) neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – Šiaulių apygardos teisme, prie baudžiamosios bylos saugomus L. D. prie 2014-11-24 prašymo pateiktas penkias 2008 m. birželio-liepos mėnesiais darytas nuotraukas, E. D. gynėjo advokato V. B. 2014-10-06 teismo posėdžio metu pateiktą nukentėjusiosios A. B. užrašų knygutę, liudytojos nukentėjusiosios motinos S. S. pateiktus voką su laišku ir viena nuotrauka, adresuotą nukentėjusiosios A. B. tėvui E. S., voką su trimis laiškais ir 14 nuotraukų, adresuotą nukentėjusiosios motinai S. S., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėjas Raimundas Jurgaitis