Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, Iv-870-629/2011

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2011-04-14
Bylos Nr.: Iv-870-629/2011
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00513-2009-3
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Milda Vainienė
Atsakovas: Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, Vilniaus rajono savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos
Pareiškėjas: UAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“
Advokatai: Gytis Mekionis

Administracinė byla Nr. I-870-629/2011(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00513-2009-3)Procesinio sprendimo kategorija 15., 74. (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė,sekretoriaujant Vilmai Sinicaitei,dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Gyčiui Mekioniui,

dalyvaujant atsakovių Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ir Vilniaus rajono savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, atstovui Albertui Laurinavičiui,

viešame teismo posėdyje, išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ skundą atsakovams Vilniaus rajono savivaldybės administracijai ir Vilniaus rajono savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas UAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ (toliau – ir Bendrovė) skundais (I t. b. l. 3–12, 84–93, II t. b. l. 78-82) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) ir Vilniaus rajono savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, jos neteisėtu veikimu atsiradusią 148516,77 Lt žalą (už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 23 d. iki 2009 m. vasario 20 d.), 1029288,09 Lt žalą (už laikotarpį nuo 2006 m. gegužės 12 d. iki 2008 m. spalio 22 d. ir nuo 2009 m. vasario 21 d. iki 2009 m. balandžio 9 d.), taip pat 276754,06 Lt žalą (už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 10 d. iki 2010 m. vasario 10 d.), taip pat bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2005 m. birželio 27 d. nusipirko žemės sklypą, esantį Vilniaus rajono savivaldybėje (toliau – ir Žemės sklypas), kurio paskirtis jau įsigijimo momentu buvo – kita (mažaaukščiams gyvenamiesiems pastatams ir infrastruktūros objektams statyti). Žemės sklypo įsigijimo finansavimui, taip pat inžinerinių tinklų jame įrengimui ir projektavimui bei paruošiamiesiems darbams 2006 m. gegužės 12 d. pareiškėjas su AB „DnB NORD bankas“ pasirašė Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kreditavimo sutartis). Nurodė, kad įsigydamas Žemės sklypą siekė jį padalinti į 95 sklypus, suprojektuoti sklypų naudojimui reikalingus visus infrastruktūros objektus, atlikti kitus veiksmus, būtinus žemės sklypų naudojimui pagal tiesioginę paskirtį ir juose vystyti gyvenamųjų namų statybą ir/ar parduoti žemės sklypus tretiesiems asmenims, kurie juose statytų gyvenamuosius namus savo poreikiams. Dėl to 2005 m. spalio 11 d. pateikė Institucijai prašymą perduoti detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas bei sudaryti sutartį. Institucija 2005 m. spalio 25 d. raštu atsisakė pareiškėjui perduoti detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas. 2005 m. lapkričio 14 d. pareiškėjas pateikė užklausimą Aplinkos ministerijai, kuri 2005 m. lapkričio 30 d. pateikė atsakymą Nr. (14-3)-D8-9187. 2005 m. gruodžio 16 d. pareiškėjas, atsižvelgdamas į Aplinkos ministerijos paaiškinime nurodytą papildomą informaciją, kreipėsi į Instituciją su nauju prašymu dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo. Institucija 2006 m. sausio 9 d. raštu atsisakė perduoti pareiškėjui Žemės sklypo detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas. 2006 m. spalio 29 d. pareiškėjas Institucijai pateikė prašymą dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo. 2007 m. birželio 7 d. atsakovo atstovė žodžiu patvirtino, kad pateikti visi reikalingi dokumentai, tačiau joks oficialus atsakymas į aukščiau minėtą prašymą pareiškėjui nebuvo pateiktas, jis nebuvo pakviestas pasirašyti sutarties dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo. 2007 m. birželio 19 d. pareiškėjas Institucijai pateikė pakartotinį prašymą, tačiau atsakovas ir į šį prašymą jokio oficialaus atsakymo nepateikė, tik žodžiu nurodė pateikti išsamų pagrindimą, kodėl pareiškėjo teikiami prašymai turėtų būti tenkinami. 2008 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjas pateikė atsakovui teisinį ir faktinį pagrindimą. 2008 m. rugsėjo 19 d. Institucija pateikė atsakymą, kuriame buvo nurodytas naujas atsisakymo perduoti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas pagrindas – privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimo – užstatymo intensyvumo – nenustatymas Žemės sklypo detaliuoju planu. Pareiškėjo manymu, teisinio pagrindo atmesti jo prašymus, nurodant vis naujus reikalavimus, arba į juos neatsakyti, nebuvo. 2008 m. rugsėjo 25 d. pareiškėjas pateikė prašymą dėl sutarties sudarymo, kuriame patikslino planavimo tikslą – nurodė, kad Žemės sklypo detalusis planas bus rengiamas, siekiant Žemės sklypą padalinti į 95 sklypus nekeičiant naudojimo paskirties ir nustatyti užstatymo intensyvumą. Pabrėžė, kad iki 2008 m. spalio 9 d. (per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos) negavo rašytinio pranešimo apie sutarties dėl teritorijų detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo pasirašymo vietos ir laiko. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. I-676-662/2009 konstatavo, jog atsakovas „nevykdė teisės aktais <...> nustatytos pareigos, t. y. vilkino įgyvendinti teisės aktais <...> priskirtą funkciją“.

Paaiškino, kad pagal Kreditavimo sutartį laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 23 d. iki 2009 m. vasario 20 d. priskaičiuota ir sumokėta 42 592,67 eurų palūkanų ir 420,76 eurų įsipareigojimo mokesčio, iš viso 148 516,77 Lt (toliau – ir Palūkanos). Teigė, kad Palūkanos yra minimali pareiškėjo žala, patirta dėl neteisėto atsakovo neveikimo ir pareigų nevykdymo. Pažymėjo, kad net Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2009 m. vasario 21 d. priėmus sprendimą Nr. I-676-662/2009, Institucija ir toliau nevykdė teisės aktais nustatytų pareigų. Nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2009 m. kovo 27 d. priėmė sprendimą Nr. T3-102, kuriuo nusprendė leisti Bendrovei rengti Žemės sklypo detalųjį planą, tačiau pareiškėjo manymu, šiuo sprendimu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. sprendime Nr. I-676-662/2009 nurodytas įpareigojimas nebuvo įvykdytas. 2009 m. kovo 25 d. pateikė Institucijai Pretenziją dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovas su ja nesutiko. Institucija 2009 m. balandžio 9 d. pateikė pareiškėjui pasirašytą Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašymui. Teigė, kad Institucija, sutikdama pasirašyti sutartį, pripažino, kad atsisakyti ją sudaryti nebuvo jokio teisinio pagrindo, kadangi pareiškėjas atitiko visus teisės aktų keliamus reikalavimus.

Nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 25 d. prašymą pateikė, laikydamasis Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635 patvirtinto Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 12, 7.3 punktų reikalavimų, todėl, teikiant šį prašymą (kaip ir visą laikotarpį nuo 2005 m. spalio 11 d., kai buvo teiktas pirmasis prašymas Institucijai), egzistavo visos sąlygos, kad atsakovas jį išnagrinėtų ir Aprašo nustatyta tvarka priimtų sprendimą dėl sutarties dėl detaliojo planavimo organizatoriaus pareigų ir teisių perdavimo sudarymo.

Teigė, kad pagal Kreditavimo sutartį laikotarpiu nuo šios sutarties sudarymo (2006 m. gegužės 12 d.) iki dienos, kai atsakovas pateikė pareiškėjui pasirašytą detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį (2009 m. balandžio 9 d.) (neįskaitant laikotarpio nuo 2008 m. spalio 23 d. iki 2009 m. vasario 20 d.) priskaičiuota ir sumokėta 293816,10 eurų (1014488,23 Lt) palūkanų. Pažymėjo, kad, siekdama apginti savo teises dėl neteisėto atsakovo neveikimo, UAB „Inter partes“ advokatų kontorai ir antstoliui sumokėjo 14799,86 Lt už suteiktas teisines paslaugas. Konstatavo, kad minėtos palūkanos ir išlaidos teisinei pagalbai yra pareiškėjo patirta žala dėl neteisėto atsakovo veikimo, iš viso 1029288,09 Lt.

2010 m. lapkričio 30 d. skundo patikslinimu (II t. b. l. 78–82) pareiškėja prašo priteisti 276 754,06 Lt, kurie buvo sumokėti bankui kaip palūkanos pagal Kreditavimo sutartį už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 10 d. iki 2010 m. vasario 10 d. Nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryba vietoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. nutarties įvykdymo, kuria pareiškėjos skundą teismas tenkino iš dalies: panaikino Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. T3-102 2 p., įpareigojo Vilniaus rajono savivaldybės administraciją per 15 d. nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos iš Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) projekto pašalinti 7.1.2, 7.2.8 p. bei 7.1.1 p. pirmojo sakinio dalį, 2010 m. liepos 30 d. priėmė sprendimą Nr. T3-258 „Dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų, esančių (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r., kaimo plėtros koncepcinės schemos“, kuriuo ir toliau neteisėtai bei nepagrįstai siekiama pareiškėjui neleisti įvykdyti jo verslo plano, nes aptariamo sprendimo 5 p. numatyta, kad Taryba nusprendė „detaliojo planavimo metu žemės sklypus gyvenamųjų namų statybai formuoti ne mažesnius kaip 0,1500 ha“, nors jokie teisės aktai nenumato, kad žemės sklypai gyvenamųjų namų statybai šiuo atveju turi būti ne mažesnio negu nurodyto dydžio.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimais į skundus (I t. b. l. 72–73, 157–159, II t. b. l. 113–115) prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Atsakovo manymu, nurodytas žalos dydis nepagrįstas įrodymais. Atkreipė dėmesį, kad Kreditavimo sutartis buvo sudaryta iki 2009 m. balandžio 30 d., todėl iki šios dienos kredito gavėjas privalėjo atiduoti gautą kreditą ir sumokėti atitinkamai iki šios dienos priskaičiuotas palūkanas. Pažymėjo, kad pagal Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 12 p. kredito gavėjas turi teisę grąžinti kreditą ar jo dalį bankui anksčiau nei sutartyje nustatytais pagrindais tik gavęs banko raštišką sutikimą. Padarė išvadą, kad taip paneigiamas pareiškėjo teiginys, jog Bendrovė kreditoriui beprasmiškai ir ilgesnį laikotarpį (iki 2009 m. vasario 20 d.) privalėjo mokėti palūkanas. Nurodė, kad pagal Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 8 p. bei bendrosios dalies 1 p. pareiškėjui nustatyta pareiga naudoti kreditą pagal paskirtį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.881 str. 2 d., 6.877 str. 1 d.). Nurodė Kreditavimo sutarties 8.1 p., pagal kurį dalis kredito (2 085 264 eurų) buvo skirta kredito gavėjo įsiskolinimo akcininkui M. V. padengti. Pagal Kreditavimo sutarties 8.2 p., Žemės sklypo inžineriniams tinklams įrengti, projektuoti, paruošiamiesiems darbams yra skiriama 955 736 eurų. Atkreipė dėmesį, kad 2009 m. kovo 12 d. pareiškėjas ir AB „DnB NORD bankas“ sudarė susitarimą „Dėl 2006 m. gegužės 12 d. kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo“, pagal kurį Kreditavimo sutarties 1.1 p. nurodyta suma yra 221788565 eurai, tačiau šios sutarties specialiosios dalies 8 p. nebuvo pakeistas. Konstatavo, kad tariamos žalos dydžio negalima sieti su visa kredito suma, nes dalis kredito yra nesusijusi su Žemės sklypu.

Paaiškino, kad Institucija neįpareigojo Bendrovės sudaryti Kreditavimo sutarties ir mokėti palūkanas, be to, Institucija nėra sutarties šalis ir jai iš šios sutarties jokių prievolių kilti negali. Pažymėjo, kad mokėti palūkanas Bendrovė įsipareigojo savo rizika pasirašydama Kreditavimo sutartį. Padarė išvadą, kad pareiškėjas siekia gauti kaip žalos atlyginimą dalį įmonės bendrųjų veiklos kaštų.

Nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2009 m. kovo 27 d. priėmė sprendimą Nr. T3-102, kuriuo nusprendė leisti pareiškėjai rengti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), detalųjį planą. Nesutikdama su Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimo teisėtumu ir pagal Tarybos sprendimą parengtu detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) projektu, pareiškėja kreipėsi į teismą. Šioje pareiškėjo inicijuotoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A525-1071/2010 tik iš dalies patenkino pareiškėjos reikalavimus. Minėtoje byloje pareiškėja kėlė Vilniaus rajono savivaldybės tarybos piktnaudžiavimo valdžia klausimą ir teigė, kad Administracija „piktybiškai nevykdo jos kompetencijai priskirtų funkcijų“, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuos pareiškėjos argumentus atmetė kaip nepagrįstus ir nurodė, kad „Taryba priimdama 2009 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. T3-102 veikė savo kompetencijos ribose“ ir nenustatė piktnaudžiavimo ar vilkinimo požymių. Pažymėjo, kad kreipimasis į teismą yra įprastas demokratinėje visuomenėje teisių ginimo būdas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad dėl tokio ginčų sprendimo būdo atsiranda žala. Nurodė, kad reikalavimai dėl žalos priteisimo negali būti pripažinti pagrįstais atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju atsakovės veiksmai iš dalies yra sąlygoti nepakankamai aiškaus ginčo santykių teisinio reglamentavimo, o tai leidžia daryti išvadą kad pareiškėjų tariamai turėta teisė nebuvo realizuota ne dėl Savivaldybės institucijų veiksmų ar neveikimo, o iš dalies dėl to, kad iškilo teisinis ginčas, kuris buvo pakankamai sudėtingas. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėja iki šiol nėra įgyvendinusi savo verslo planų: detaliojo planavimo procesas yra pradinėje stadijoje (sutartis dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo buvo pasirašyta tik 2010 m. gruodžio 23 d.)

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunduose išdėstytas aplinkybes (III t. b. l. 154–162).

Atsiliepimas

Atsakovių atstovas teismo posėdyje iš esmės palaikė atsiliepimuose nurodytas aplinkybes (III t. b. l. 154–162).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl turtinės žalos, padarytos neteisėtais veiksmais (neveikimu) viešojo administravimo srityje, atlyginimo.

Nagrinėjant bylą būtina aiškintis aplinkybes, kurios reikalingos nustatyti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėti veiksmai, žala ir nuostoliai, priežastinis ryšys bei kaltė). Reikalavimo patenkinimas galimas tik konstatavus šių sąlygų buvimą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. 4 d. valstybės ar savivaldybės (kurios yra atsakingos už valstybės ar vietos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytą žalą) civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų (šiuo atveju Vilniaus rajono savivaldybės administracija) darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Skirtingai nuo minėto kodekso 6.248 str., šiame straipsnyje akcentuojama, kad valstybės ar savivaldybės deliktinė atsakomybė atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valdžios institucijos darbuotojo kaltės, t. y. viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Tai reiškia, kad kaltė kaip valstybės ar savivaldybės deliktinės atsakomybės sąlyga yra suponuojama, kai nesvarbu dėl kokios priežasties valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

2009 m. balandžio 21 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ skundas administracinėje byloje Nr. I-1646/2009 (proceso Nr. 3-61-3-00513-2009-3), kuriame prašoma priteisti pareiškėjai iš atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos jos neteisėtu veikimu atsiradusią 148 516,77 Lt žalą (I t. b. l. 3–12).

2009 m. gegužės 12 d. teisme gautas pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ skundas administracinėje byloje Nr. I-1808/2009 (proceso Nr. 3-61-3-00674-2009-1), kuriame prašoma priteisti pareiškėjai iš atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, jos neteisėtu veikimu atsiradusią 1 029 288,09 Lt žalą (I t. b. l. 84–93).

2009 m. balandžio 23 d. ir 2009 m. gegužės 13 d. nutartimis buvo priimti minėti pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ skundai. 2009 m. birželio 9 d. minėtos administracinės bylos buvo sujungtos (I t. b. l. 171).

2009 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjos skundai dėl žalos atlyginimo buvo atmesti kaip nepagrįsti (II t. 11-20).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas panaikintas ir ginčas pirmos instancijos teismui grąžintas nagrinėti iš naujo (II t. b. l. 61–68).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d., žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartyje nurodė, kad nagrinėjant bylą iš naujo vertintinas ir 1711 Lt prašomos atlyginti žalos dydis, nes nesutiko su teismo padaryta išvada, kad iš 2007 m. gegužės 23 d. sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) (I t. b. l. 130) matyti, kad pareiškėja UAB „Inter partes“ sumokėjo 1711,00 Lt už teisinės išvados dėl gyvenamųjų namų statybos parengimą ir konsultacijas, tačiau šios pareiškėjos patirtos išlaidos nėra susijusios su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos veiksmais (neveikimu), tačiau dėl kitų pareiškėjo prašomų atlyginti patirtos žalos sumų: išlaidų turėtų antstoliui – 188,80 Lt (94,40 Lt ir 94,40 Lt) bei 11 800,00 Lt ir 1 100,06 Lt dydžio išlaidų advokatų kontorai Sutkienė, Pilkauskas ir partneriai, konstatavo, kad šiuos reikalavimus pirmosios instancijos teismas atmetė pagrįstai.

Pareiškėja jai padarytą turtinę žalą kildina iš atsakovės – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos – darbuotojų neteisėtų veiksmų bei neveikimo, todėl būtina nustatyta ar Vilniaus rajono savivaldybės administracijos darbuotojai veikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).

Pirmiausia pasisakytina dėl atsakovės veiksmų laikotarpiu nuo 2006 m. gegužės 12 d. iki 2008 m. spalio 22 d., t. y. pirmuoju prašomos patirtos žalos atlyginimo laikotarpiu.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyta, kad atsakovo atsakymų (2005 m. spalio 25 d. rašto Nr. A33–3462–(4.20) „Dėl teritorijos planavimo bei planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo”, 2006 m. birželio 9 d. rašto Nr. A33–90–(4.20) „Dėl teritorijos planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo”) bei neatsakymo į 2007 m. spalio 29 d., 2008 m. birželio 19 d. ir 2008 m. rugsėjo 5 d. prašymus pareiškėja neskundė, tačiau, kaip konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartyje, jau 2007 m. spalio 25 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje administracinėje byloje Nr. A5–943/2007 konstatavo, kad vien tik ta aplinkybė, jog pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka nesikreipė dėl viešojo administravimo institucijos neveikimo pripažinimo ir įpareigojimo tinkamai atsakyti į jo prašymą, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo nurodomi ir, jo nuomone, neteisėti viešojo administravimo institucijos veiksmai ir neveikimas yra teisėti, kad pareigūnai jo atžvilgiu elgėsi teisėtai. Teismas šioje byloje turėjo išsamiai ir visapusiškai ištirti bylos aplinkybes, įvertinti, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė (ne) teisėtai, ir savo argumentuotas išvadas šiuo klausimu pateikti teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje (Administracinė jurisprudencija/Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis, Nr. 3 (13), 2007. P. 237–243).

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (2004 m. sausio 15 d. redakcija) 20 str. 2 d. (2006 m. birželio 8 d. redakcija), savivaldybė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis gali sudaryti sutartį dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų žemės sklypų valdytojui ar naudotojui perdavimo ir sutarčių dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sudarymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimas Nr. 635 „Dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas). Šio Aprašo 13 p. nustatyta, jog savivaldybės administracijos direktorius per 10 dienų nuo prašymo pateikimo dienos išnagrinėja pateiktą medžiagą, priima sprendimą dėl sutarties sudarymo ir apie tai praneša raštu pareiškėjui, nurodydamas sutarties pasirašymo vietą ir laiką. Sutartis turi būti sudaroma per vieną mėnesį nuo sprendimo sudaryti ją priėmimo dienos. Jeigu prašymas netenkinamas, pareiškėjui per 10 dienų nuo sprendimo dėl sutarties nesudarymo priėmimo dienos pateikiamas motyvuotas atsakymas.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 53 p. detalieji planai keičiami planavimo organizatoriaus iniciatyva.

Byloje nustatyta, kad 2005 m. spalio 11 d. pareiškėja kreipėsi su prašymu į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją perduoti detaliojo planavimo organizatoriaus teise ir pareigas bei tuo tikslu sudaryti sutartį.

2005 m. spalio 25 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracija raštu Nr. A33-3462-(4.20) atsakė į pareiškėjos prašymą perduoti detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas, rengiant 14,4142 ha dydžio kitos paskirties (gyvenamiems objektams statyti ir eksploatuoti) žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r., detaliojo planavimo projektą, siekiant padalyti žemės sklypą, ir paaiškino, kad savivaldybė gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės savininkams, valdytojams ir naudotojams, kai prašymuose nurodyti planavimo tikslai neprieštarauja savivaldybės lygmens bendrųjų ir specialiųjų planų sprendiniams; nurodė, kad nagrinėti ir nustatyti atskirų sričių – gyvenamųjų teritorijų vystymą Vilniaus rajono teritorijoje ir rengti šiuo tikslu specialųjį gyvenamųjų teritorijų išdėstymo planą savivaldybė nenumato, kadangi rengiamo Vilniaus rajono teritorijos bendrojo plano konkretizuotų sprendinių svarstymas, derinimas ir tvirtinimas prasidės 2005 m. lapkričio mėn.; patvirtinus bendrąjį planą, bus galima rengti gyvenamųjų namų kvartalo teritorinio planavimo dokumentus (I t. b. l. 26, 107).

2005 m. lapkričio 14 d. pareiškėja kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją su prašymu pateikti išaiškinimą, ar gali būti rengiamas suformuoto sklypo Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) k., kadastrinis adresas Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – kita (gyvenamiesiems objektams statyti ir eksploatuoti) detalusis planas ir perduotos sklypo savininkui detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos siekiant minėtą sklypą padalinti (I t. b. l. 27, 108). Atsakydama į pareiškėjos 2005 m. lapkričio 14 d. prašymą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2005 m. lapkričio 30 d. rašte Nr. (14-3)-D8-9187 nurodė, jog įvertinę tai, kad pagal Žemės sklypo detalųjį planą jau yra suformuotas individualių gyvenamųjų namų kvartalas, būtų galimas Žemės sklypo detaliojo plano rengimas bendra Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, patikslinant teritorijos tvarkymo ir statybos reglamentus bei kompleksiškai išsprendžiant kelių, privažiavimų bei infrastruktūros klausimus (I t. b. l. 28, 109).

Taigi savo atsisakymą sudaryti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį atsakovas, be kita ko, grindė atitinkamos teritorijos (ar jos dalies) bendrųjų planų ar specialiojo planavimo dokumentų nebuvimu.

Vertinant pastarojo atsakovo argumento pagrįstumą, paminėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje pripažįsta, jog vien aplinkybė, kad atitinkamai teritorijai nėra patvirtinti bendrojo ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, savaime neužkerta kelio rengti detaliuosius planus (pvz. 2006 m. birželio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A8–1024/2006; 2006 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556–1114/2006; 2007 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556–658/2007), tačiau tik tokiais atvejais, kai teisės aktuose nėra nustatyta konkreti išimtis iš šios taisyklės (pvz., 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502–665/2008; 2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A146–335/2008).

Vadovaujantis Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-151 (aplinkos ministro 2006 m. balandžio 13 d. įsakymo Nr. D1-188 redakcija), 3 p. 1 lentelės 5.1 p., kitos paskirties žemė – gyvenamosios teritorijos – yra apibrėžiama, kaip teritorija, skirta gyvenamųjų namų statybai. Taip pat vadovaujantis Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinys, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašas ir jų turinys, patvirtinto 2005-01-20 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-37/D1-40, V dalies 15 p., kitos paskirties naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo būdas – teritorija, skirta gyvenamųjų namų statybai.

Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 1 d. rengti detaliuosius planus formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų kvartalų ar gyvenamųjų namų grupių (daugiau kaip trys gyvenamieji namai) statybai galima tik tais atvejais, kai tai yra numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose arba specialiuosiuose saugomų teritorijų ar jų zonų, taip pat gyvenamųjų teritorijų išdėstymo planuose (2004 m. rugsėjo 28 d. redakcija). Jei bendrieji planai neparengti iki 2007 m. gruodžio 31 d., kai turi būti parengti savivaldybių teritorijų ir jų dalių (miestų ir miestelių) bendrieji planai, rengti detaliuosius planus svarbių savivaldybės infrastruktūros objektų (išskyrus gyvenamųjų namų) statybai gali būti leidžiama savivaldybės tarybos sprendimu, gavus apskrities viršininko pritarimą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuosavybės teise turi kitos paskirties (gyvenamiems objektams statyti ir eksploatuoti) 14,4142 ha žemės sklypą, kuriam yra supaprastinta tvarka parengtas bei Tarybos 2002 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. 277 bei jį pakeitusiu 2002 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 75 patvirtintas detalusis planas, pagal kurį žemės sklypas suskirstytas į 12 žemės sklypų, kurie atitinkamai priskirti mažaaukštei gyvenamajai teritorijai, visuomeninės paskirties teritorijai, komercinės paskirties teritorijai, infrastruktūros–bendros paskirties teritorijai, miškų ūkio paskirties teritorijai, rekreacinės paskirties teritorijai (administracinė byla Nr. I-1771-189/2009, b. l. 28–29, 30).

Žemesnės instancijos teismas

2006 m. sausio 9 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracija raštu Nr. A33-90-(4.20), atsakydama į pareiškėjos 2005 m. gruodžio 16 d. prašymą sudaryti sutartį dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo savininkui, rengiant 14,4142 ha dydžio žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r., detaliojo planavimo projektą, norint padalyti žemės sklypą į 95 sklypus ir dalies sklypų pakeisti žemės naudojimo pobūdį, paaiškino, kad Žemės sklypo parengtas detalusis planas su jame numatytais statybos reglamentais ir teritorijos tvarkymo režimu buvo patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės valdybos ir tarybos sprendimais; nurodyta, kad patvirtinti detaliojo plano sprendiniai nebus keičiami, todėl detaliojo planavimo procedūra nebus pradėta, sutartis dėl detaliojo teritorijos planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo nebus sudaroma (I t. b. l. 29, 110).

Teismo vertinimu, aukščiau nurodyti Tarybos sprendimai leidžia padaryti išvadą, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijai sprendžiant pareiškėjų prašymą dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo bei sutarties sudarymo egzistavo specialusis planas, kuris ginčo teritorijoje numatė galimybę statyti gyvenamuosius namus, kitos paskirties pastatus ar statinius. Todėl esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovė iš esmės nepagrįstai 2005 m. spalio 25 d. raštu Nr. A33–3462–(4.20) „Dėl teritorijos planavimo bei planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo” bei 2006 m. birželio 9 d. raštu Nr. A33–90–(4.20) „Dėl teritorijos planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo” atsisakė sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, kol nebus parengti savivaldybės teritorijos (ar jos dalies) bendrasis planas ar atitinkami specialiojo teritorijų planavimo dokumentai.

Žemesnės instancijos teismas

Nustatyta, kad 2007 m. spalio 29 d. pareiškėja pateikė naują prašymą dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo (I t. b. l. 30, 31, 11-112). 2008 m. birželio 19 d. pareiškėja pateikė prašymą Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, kuriame prašė greičiau išnagrinėti 2007 m. spalio 29 d. prašymą (I t. b. l. 32). 2008 m. rugsėjo 1 d. pareiškėja dar kartą kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę dėl tarnybinių funkcijų vykdymo, prašydama nedelsiant išnagrinėti 2007 m. spalio 29 d. prašymą dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, siekiant parengti Žemės sklypo detalųjį planą dėl Žemės sklypo padalinimo į 95 dalis ir priimti teigiamą sprendimą (I t. b. l. 33–36, 114–117). Į pastaruosius atsakovė pareiškėjai iš viso neatsakė, todėl toks Vilniaus rajono savivaldybės administracijos darbuotojų elgesys vertinamas kaip neveikimas.

2008 m. rugsėjo 5 d. pareiškėja pateikė Vilniaus rajono savivaldybei raštą ir prašymą planavimo sąlygų sąvadui detaliojo planavimo dokumentams rengti (prijungta administracinė byla Nr. I-676-662/2009, b. l. 59–61).

2008 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė atsakymą (į 2007 m. spalio 29 d., 2008 m. rugsėjo 1 d., 2008 m. birželio 19 d., 2008 m. rugsėjo 5 d. prašymus), kuriame siūlo vadovautis Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2002 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. 277 „Dėl L. P. ir V. S. P. bendros nuosavybės žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r., detalaus plano patvirtinimo supaprastinta tvarka“, kuris numatė sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) padalijimą į 12 įvairaus pobūdžio kitos paskirties žemės sklypų (tarp jų – 3 mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijos žemės sklypai); kadangi detaliuoju planu nebuvo nustatytas privalomas teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimas – užstatymo intensyvumas, todėl <...> būtina rengti detalųjį planą minėtam rodikliui nustatyti (I t. b. l. 37, 118).

Žemesnės instancijos teismas

2008 m. rugsėjo 25 d. raštu pareiškėja kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją su patikslintu prašymu dėl Žemės sklypo detaliojo plano organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo (I t. b. l. 38–42, 74, 119–123).

2008 m. lapkričio 4 d. UAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su pareiškėja sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo 14,4142 ha žemės sklypo detaliajam planui rengti bei per 20 darbo dienų nuo sutarties sudarymo išduoti pareiškėjai planavimo sąlygų sąvadą (I t., b. l. 58–68, 144–155, prijungta administracinė byla Nr. I-676-662/2009, b. l. 3–13).

2009 m. vasario 21 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime nusprendė pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ skundą tenkinti iš dalies: įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją UAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ prašymą dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus pareigų ir teisių perdavimo ir sutarties sudarymo per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti ir priimti sprendimą; kitoje dalyje pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ skundą atmesti kaip nepagrįstą (I t. b. l. 44–47, 125-128, prijungta administracinė byla Nr. I-676-662/2009, b. l. 153–156).

Vertinant atsakovės veiksmus laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 23 d. iki 2009 m. balandžio 9 d., t. y. antruoju prašomos patirtos žalos atlyginimo laikotarpiu, pastebėtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. įsiteisėjusiu sprendimu yra nustatyta, kad „<...> nėra jokių duomenų, kad pareiškėjos 2008 m. rugsėjo 25 d. prašymas dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus pareigų ir teisių perdavimo ir sutarties sudarymo būtų išnagrinėtas ir UAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pateiktas motyvuotas atsakymas. Atsakovė ne tik iki skundo pateikimo teismui dienos, bet ir iki šiol nėra išnagrinėjusi pareiškėjos prašymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimo. Iš to seka, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracija nevykdė teisės aktais jai nustatytos pareigos, t, y. vilkino įgyvendinti teisės aktais jai priskirtą funkciją“.

Tokiu būdu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 58 str. 2 d., kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, teismas daro išvadą, kad atsakovės veiksmų (neveikimas) neteisėtumas laikotarpiu 2008 m. spalio 23 d. iki 2009 m. balandžio 9 d., kai atsakovė pateikė pareiškėjui pasirašytą detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį, yra įrodytas.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti 276 754,06 Lt, kurie buvo sumokėti bankui kaip palūkanos pagal Kreditavimo sutartį už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 10 d. iki 2010 m. vasario 10 d. Pastarąjį reikalavimą motyvuodama tuo, jog Vilniaus rajono savivaldybės taryba vietoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. nutarties įvykdymo, kuria pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: panaikino Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. T3-102 2 p., įpareigojo Vilniaus rajono savivaldybės administraciją per 15 d. nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos iš Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) projekto pašalinti 7.1.2, 7.2.8 p. bei 7.1.1 p. pirmojo sakinio dalį, 2010 m. liepos 30 d. priėmė sprendimą Nr. T3-258 „Dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų, esančių (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r., kaimo plėtros koncepcinės schemos“, kuriuo ir toliau neteisėtai bei nepagrįstai siekiama pareiškėjai neleisti įvykdyti jos verslo plano, nes aptariamo sprendimo 5 p. numatyta, kad Taryba nusprendė „detaliojo planavimo metu žemės sklypus gyvenamųjų namų statybai formuoti ne mažesnius kaip 0,1500 ha“, nors jokie teisės aktai nenumato, kad žemės sklypai gyvenamųjų namų statybai šiuo atveju turi būti ne mažesnio negu nurodyto dydžio.

Nustatyta, kad, vykdydama 2009 m. vasario 21 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, Vilniaus rajono savivaldybės administracija išnagrinėjo pareiškėjos 2008 m. rugsėjo 25 d. prašymą bei 2009 m. kovo 16 d. rašte Nr. A33-1053-(25.3.1) nurodė, kad Žemės sklypo detalusis planas buvo patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 2002 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. 277 „Dėl L. P. ir V. S. P. bendros nuosavybės žemės sklypo, kad Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r., detalaus plano patvirtinimo supaprastinta tvarka“ ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2002 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 75 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 2002 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. 277 dalinio pakeitimo“; <...> klausimas dėl leidimo rengti Žemės sklypo patvirtinto detaliojo plano sprendinių keitimą bus teikiamas artimiausiame Savivaldybės tarybos posėdyje (I t. b. l. 49, 138).

2009 m. kovo 27 d. Vilniaus rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. T3-102 „Dėl leidimo rengti žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r., detalųjį planą“ nusprendė leisti UAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ rengti 14,4142 ha ploto kitos paskirties mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijos žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r., detalųjį planą (1 p.); įpareigojo savivaldybės administraciją planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti išduoti, kai UAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ parengs ir patvirtins Savivaldybės taryboje žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r., planavimo darbų programą ir koncepciją, įvertinančią (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų inžinerinės, susisiekimo, rekreacinės, socialinės, kultūrinės infrastruktūros plėtros tendencijas (2 p.) (I t. b. l. 50, 139, 169).

2009 m. balandžio 9 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė pareiškėjai Detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis) (I t. b. l. 54–57, 140–143).

2009 m. balandžio 20 d. pareiškėja kreipėsi su prašymu į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, kuriame prašė pakeisti Sutarties projektą (administracinė byla Nr. I-1771-189/2009, b. l. 63–64).

2009 m. gegužės 7 d. pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. T3-102 ir įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasirašyti sutartį dėl detaliojo planavimo organizatoriaus pareigų ir teisių perdavimo 14,4142 ha žemės sklypo, kurio kadastro numeris (duomenys neskelbtini), detaliajam planui rengti, nenumatant joje šiuo metu pateiktoje Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 7.1.1, 7.1.2, 7.2.8 punktuose įtvirtintų nuostatų ir įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją per 20 darbo dienų nuo sutarties dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sudarymo išduoti pareiškėjui planavimo sąlygų sąvadą dėl 14,4142 ha žemės sklypo, kurio kadastro numeris (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimo (administracinė byla Nr. I-1771-189/2009).

2009 m. rugpjūčio 10 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu nusprendė pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ skundą atmesti kaip nepagrįstą (administracinė byla Nr. I-1771-189/2009).

2010 m. liepos 16 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą pakeitė. Panaikino Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. T3-102 „Dėl leidimo rengti žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r., detalųjį planą“ 2 p., įpareigojo Vilniaus rajono savivaldybės administraciją per 15 d. nutarties įsiteisėjimo dienos iš Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) projekto pašalinti 7.1.2, 7.2.8 p. bei 7.1.1 p. pirmojo sakinio dalį „įvertinant Savivaldybės taryboje patvirtintos planavimo darbų programos ir koncepcijos sprendinius“ (administracinė byla Nr. I-1771-189/2009, b. l. 166-173).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad pareiškėjos reikalavimai yra pagrįsti tik iš dalies. Pareiškėjos teiginius, kad ji turėtų rengti detalųjį planą supaprastinta tvarka teisėjų kolegija kategoriškai atmetė, konstatavusi, kad Taryba, priimdama 2009 m. kovo 27 sprendimą Nr. T3-102, veikė savo kompetencijos ribose, nes Tarybos sprendimu patvirtintu detaliuoju planu nustatytų privalomų žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų pakeitimui būtinas savivaldybės tarybos pritarimas, tačiau konstatavo, kad atsakovai tiek ginčo Sprendime, tiek ginčo Sutartyje be teisėto pagrindo planavimo sąlygų sąvado išdavimą susiejo su įpareigojimu pareiškėjui parengti detaliojo plano koncepciją. Nurodė, kad atsakovai reikalavimus dėl detaliojo plano rengimo etapo stadijų privalėjo nustatyti ne Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartyje, o planavimo sąlygose. Tarybos 2009 m. kovo 27 sprendimo Nr. T3-102 2 p. buvo pripažintas prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams, o pastarųjų išvadų pagrindu taip pat konstatavo, kad atsakovės parengtame ir pasirašytame Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties projekte 7.1.1, 7.1.2, 7.2.8 p. sąlygos prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl įpareigojo Administraciją iš Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) projekto 7.1.1, 7.1.2, 7.2.8 punktų pašalinti reikalavimus dėl detaliojo plano rengimo etapo stadijų nustatymo, tačiau pareiškėjos reikalavimo – įpareigoti Administraciją išduoti pareiškėjui planavimo sąlygų sąvadą – nepatenkino, konstatavusi, kad nėra pagrindo įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui planavimo sąlygų sąvadą.

Teismo vertinimu, aukščiau išdėstytos aplinkybės, kurios buvo konstatuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. nutartyje, neleidžia teismui padaryti išvados, kad laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 10 d. iki 2010 m. vasario 10 d. atsakovės veiksmai buvo neteisėti visa apimtimi, o tik iš dalies.

Pareiškėjos nurodomo atsakovės 2010 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. T3-258 „Dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų, esančių (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r., kaimo plėtros koncepcinės schemos“ (II t. b. l. 83–84) teismas nevertina, nes pastarasis priimtas jau po 2010 m. vasario 10 d. ir nepatenka į pareiškėjos prašomos atlyginti žalos laikotarpį.

Įvertinęs visus aukščiau išdėstytus atsakovės veiksmus ir padaręs išvadą, kad laikotarpiu nuo 2006 m. gegužės 12 d. iki 2008 m. spalio 22 d., bei laikotarpiu nuo iki nuo 2008 m. spalio 23 d. iki 2009 m. balandžio 9 d. atsakovė savo veiksmais pažeidė teisės aktų nustatytas elgesio taisykles, teismas daro išvadą, kad pastarieji pažeidimai galėtų būti konstatuoti pakankama priežastimi žalai atsirasti, tačiau būtina konstatuoti žalos padarymo faktą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 str. 1 d. nurodyta, kad (atlygintina) žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Nurodytoje straipsnio dalyje yra minimos dvi skirtingos nuostolių sampratos: tiesioginiai nuostoliai turėtų išlaidų prasme ir nuostoliai kaip piniginė (šioje dalyje apibūdintos žalos) žalos išraiška. Todėl, sprendžiant pareiškėjos prašomos atlyginti turtinės žalos (jos dydžio) nustatymo klausimą, yra būtina: 1) išsiaiškinti, ar dėl minėto institucijos neveikimo pareiškėja turėjo konkrečių išlaidų (tiesioginių nuostolių), ir, nustačius tokių išlaidų turėjimo faktą, jas priteisti žalos atlyginimui; 2) nustatyti, ar dėl minėto neveikimo pareiškėja neteko turto, ar toks jos turtas buvo sužalotas, ir, nustačius tokio turto netekimo ar sužalojimo faktą, suteikti jai piniginę išraišką (įvertinti prarastą ar sužalotą turtą pinigais) bei priteisti šiuos pinigus žalos atlyginimui; 3) išsiaiškinti, ar minėtas neveikimas nulėmė pareiškėjos prašomas atlyginti negautas pajamas tokiu būdu, kad galėtų būti laikomas tokių pajamų negavimo rezultatu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-428-11).

Ginčas šioje byloje kilo dėl turtinės žalos priteisimo. Pareiškėja turtinės žalos atsiradimą sieja su sumokėtomis palūkanomis 2006 m. gegužės 12 d. Kreditavimo sutarties su AB DnB NORD banku Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (I t. b. l. 13–22, b. l. 23–25).

Byloje nustatyta, kad 2005 m. birželio 27 d. pareiškėja su akcininku M. V. sudarė paskolos sutartį (I t. b. l. 177–178). Šalys susitarė, kad M. V. suteiks iki 8 500 000 Lt paskolą UAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ žemės sklypui įsigyti, projektavimo, statybos ir paruošiamiesiems darbams atlikti, taip pat susitarė, kad gavus paskolą iš banko refinansavimui, projektavimo–statybos ir paruošiamiesiems darbams atlikti, paskolos davėjui grąžinama 7 200 000 Lt suteiktos paskolos.

2005 m. birželio 27 d. pareiškėja už 8 000 000 Lt nusipirko 14,4142 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. sav., kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini) Riešės k.v., kurio paskirtis – kita (mažaaukščiams gyvenamiesiems pastatams ir infrastruktūros objektams statyti) (I t., b. l. 101–108).

2006 m. gegužės 12 d. pareiškėja su AB DnB NORD bankas pasirašė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kreditavimo sutartis), kredito suma – 3 041 000 EUR (I t. b. l. 13–22). Kaip matyti iš Kredito sutarties specialiosios dalies 8 p., kredito paskirtis buvo tokia: 2 085 264 EUR kredito dalis skiriama Kredito gavėjo įsiskolinimo akcininkui M. V. padengti, o 955 736 EUR kredito dalis skiriama žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r., inžinierinių tinklų įrengimui, projektavimui paruošiamiesiems darbams. Kredito sutarties bendrosios dalies 1 p. nustatyta pareiga naudoti kreditą pagal paskirtį, o specialiosios dalies 4 p. nustatytas viso 3 041 000 EUR kredito grąžinimo terminas – 2009 m. balandžio 30 d.

2009 m. kovo 12 d. pareiškėja ir AB „DnB NORD bankas“ sudarė susitarimą „Dėl 2006 m. gegužės 12 d. kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo“ (I t. b. l. 23–25), pagal kurį keičiama kredito suma – 2 217 885,65 eurai – bei kredito (2 217 885,65 eurai) grąžinimo terminas iš 2009 m. balandžio 30 d. į 2009 m. gruodžio 31 d.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.881 str. 1 d. kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas.

LR CK 6.877 str. nustatyta, kad jeigu paskolos sutartis sudaryta nustatant joje sąlygą, kad paskolos gavėjas naudos paskolos sumą tam tikram tikslui (tikslinė paskola), tai paskolos gavėjas privalo užtikrinti paskolos davėjo galimybę kontroliuoti, kaip paskolos gavėjas naudoja paskolos sumą (1 d.), o paskolos gavėjui naudojant paskolos sumą ne pagal paskolos sutartyje nustatytą tikslinę paskirtį arba pažeidžiant šio straipsnio 1 d. nustatytą sąlygą, paskolos davėjas turi teisę reikalauti, kad paskolos gavėjas grąžintų paskolos sumą prieš terminą ir sumokėtų palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (2 d.).

Iš Kredito sutarties sąlygų matyti, kad suteikto 2 085 264 EUR kredito dalis buvo skirta bei panaudota Kredito gavėjo įsiskolinimo akcininkui M. V. padengti už nuosavybės, t. y. žemės sklypo, įsigijimą. Kaip jau nustatyta nagrinėjamoje byloje, pareiškėja 2005 m. birželio 27 d. už 8 000 000 Lt nusipirko 14,4142 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. sav., kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini) Riešės k.v., kurio paskirtis – kita (mažaaukščiams gyvenamiesiems pastatams ir infrastruktūros objektams statyti). Pastaruoju sklypu pareiškėja disponavo iki 2010 m. balandžio 21 d., kol dalis jo buvo perleista trečiajam asmeniui (II t. b. l. 132–136, 142–144). Teismo vertinimu, žemės sklypo vertė ginčo laikotarpiu galėjo kisti, tačiau veikiama rinkos dėsnių bei bendros ekonominės krizės, tačiau jai nebuvo daroma atsakovės veikimo ar neveikimo įtaka, todėl palūkanos, mokėtos bankui už paskolintas lėšas iš esmės nuosavybės įsigijimui (su M. V. atsiskaityti) negali būti pripažintinos pareiškėjos žala. Pažymėtina, jog pareiškėjai turint pakankamai nuosavų lėšų nekilnojamojo daikto įsigijimui, nebūtų buvę būtinybės ir skolintis bei mokėti palūkanų.

Teismo vertinimu, tik 955 736 EUR kredito dalis, kuri buvo skirta žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r., inžinierinių tinklų įrengimui, projektavimui paruošiamiesiems darbams, analizuotina kaip galima pareiškėjos žala.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas pateikė detalius paskaičiavimus, iš kurių matyti, kad inžinierinių tinklų įrengimui, projektavimui paruošiamiesiems darbams atlikti, notarės išlaidoms, konsultacijoms laikotarpiu nuo 2005 m. liepos mėn. iki 2010 m. gegužės mėn. buvo išleista 600333,07 Lt iš jų 457916,06 Lt buvo gauta paskolos, o 142417,01 Lt – įmonės lėšos (II t. b. l. 154). Taigi nagrinėjamu atveju vertintina ar nuo 457916,06 Lt dydžio paskolos sumokėtos palūkanos galėtų būti pripažįstamos pareiškėjos patirta žala.

Kaip matyti iš pateiktų duomenų, 2005 m. spalio 21 d. su D. S. buvo sudaryta Projektavimo darbų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone (duomenys neskelbtini) k. žemės sklypo 14,4142 ha raidos programai atlikti, o už jos atlikimą sumokėta 2500 Lt (2250 Lt paskolos) (II t. 154, 155, 171, 172–173, 175).

A. M. PĮ 2005 m. gruodžio 28 d., 2006 m. vasario 27 d., 2006 m. birželio 21 d. buvo sumokėta iš viso 8496 Lt paskolos už topografines nuotraukas bei jų papildymus (II t. b. l. 154, 155, III t. b. l. 1, 2, 3, 4).

UAB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ 2006 m. gegužės 2 d. bei 2006 d. liepos 31 d. buvo sumokėta 63720 Lt paskolos už inžinierinius geologinius tyrimus „Individualių namų kvartalo (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus raj. Statybos sklypai ir privažiavimo keliai bei inžinieriniai tinklai“ I- as etapas (II t. 154, 155, III t. b. l. 6, 7, 8–9, 10, 11–12, 13, 14).

UAB „Numas“ 2006 m. spalio 19 d. bei 2007 m. kovo 29 d. buvo sumokėta 135 000 Lt paskolos už sklypo teritorijos detaliojo plano ruošimą (II t. 154, 155, III t. b. l. 15, 16, 17, 18, 19, 20–22, 23, 24, 25).

UAB „Eits“ 2007 m. balandžio 18 d. buvo sumokėta 4536 Lt paskolos už inžinierinių tinklų projektavimo darbus (II t. 154, 155, 157, 158, 159–160, 161–165, 166–167, 168, 169).

UAB „Nit projektai“ 2007 m. kovo 1 d. buvo sumokėta 162 000 Lt paskolos už 135 individualių gyvenamųjų namų kvartalo (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen. Vilniaus r., lauko inžinierinių tinklų projektavimo darbus (II t. 154, 155, III t. b. l. 26, 27, 28, 29, 30–33).

KB „Jungtiniai miškai“ 2006 m. gruodžio 13 d. bei 2007 m. balandžio 2 d. buvo sumokėta 21240 Lt paskolos už kirtimo leidimo gavimą, rangos darbus bei miškotvarkos projekto, miško tvarkymo, kirtimo leidimo gavimą (II t. 154, 155, III t. b. l. 34, 35, 36, 37, 38, 39–40, 41-42).

UAB „Red 2“ 2007 m. rugpjūčio 8 d. buvo sumokėta 14612,06 Lt paskolos už konsultacinius darbus bei kopijavimo paslaugas (II t. 154, 155, III t. b. l. 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51–52, 53).

2008 m. spalio 6 d. 1062 Lt paskolos buvo sumokėta A.D. už projektavimo darbus (II t. 154, 155, III t. b. l. 56, 57, 28, 59, 60), o 2007 m. rugpjūčio 1 d. 45000 Lt paskolos buvo sumokėta UAB „Zijenas“ už padalijimo, žemės paskirties pakeitimą (II t. 154, 155, III t. b. l. 61, , 62–63, 64–66, 67–68).

Iš 2007 m. gegužės 23 d. sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 130) matyti, kad pareiškėja UAB „Inter partes“ sumokėjo 1711,00 Lt už teisinės išvados dėl gyvenamųjų namų statybos parengimą ir konsultacijas.

Teismo vertinimu, pareiškėjos aukščiau nurodytos turėtos išlaidos, t. y. sumokėtos palūkanos nuo paskolos dalies bei išlaidos už teisines išvadas negali būti vertinamos kaip pareiškėjos žala, nes dalis iš jų (D. S., A. M. PĮ) buvo būtinosios siekiant turimame žemės sklype statyti gyvenamuosius namus net ir pirminio detalaus plano pagrindu, o likusios vertintinos kaip pareiškėjos veikimas savo rizika, nes buvo atliekami darbai, kuriuos atlikti galėjo tik asmuo, jau turintis detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas, o pareiškėja tokio statuso tuo metu dar neturėjo.

Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta. Pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui. Pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju, teismas, įvertinęs pareiškėjos skundo argumentus bei faktines bylos aplinkybes, sprendžia, jog pareiškėja neįrodė padarytos žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Taigi, įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėja neįrodė padarytos žalos, o tuo pačiu ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, o nenustačius visų civilinės atsakomybės sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti pripažintas pagrįstu, todėl skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Atmetus skundą, netenkinamas ir reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų pareiškėjai atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

atmesti pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Milda Vainienė