- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-16
- Bylos Nr.
- I-1771-189/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Laimutis Alechnavičius (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto sprendimai“
- Atsakovas
- Vilniaus rajono savivaldybės tarybai, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Andrius Bambalas
- Kategorijos
- 14.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto sprendimai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto sprendimai“ skundą atsakovams Vilniaus rajono savivaldybės tarybai, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ (toliau – ir Bendrovė) skundu (b.l. 3–16) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:
1. panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2009 m. kovo 27 sprendimą Nr. T3-102 „Dėl leidimo rengti žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r., detalųjį planą“ (toliau – ir Sprendimas);
2. įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasirašyti sutartį dėl detaliojo planavimo organizatoriaus pareigų ir teisių perdavimo 14,4142 ha žemės sklypo, kurio kadastro numeris (duomenys neskelbtini), detaliajam planui rengti, nenumatant joje šiuo metu pateiktoje Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis) 7.1.1, 7.1.2, 7.2.8 punktuose įtvirtintų nuostatų;
3. įpareigoti Administraciją per 20 darbo dienų nuo sutarties dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sudarymo išduoti pareiškėjui planavimo sąlygų sąvadą dėl 14,4142 ha žemės sklypo, kurio kadastro numeris (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimo.
Nurodė, kad 2005 m. birželio 27 d. nusipirko žemės sklypą, kurio paskirtis įsigijimo momentu buvo – kita (mažaaukščiams gyvenamiesiems pastatams ir infrastruktūros objektams statyti). Žemės sklypo naudojimo paskirtis buvo nustatyta Tarybos 2002 m. balandžio 22 d. sprendimu ir pakeista 2002 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 75. Žemės sklypo detalusis planas, pagal kurį žemės sklypo paskirtis – kita (mažaaukščiams gyvenamiesiems pastatams ir infrastruktūros objektams statyti), yra galiojantis. Vienintelis motyvas, kuriuo buvo grindžiamas Administracijos atsisakymas sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, buvo tai, kad numatomas detalaus planavimo tikslas – padalinti žemės sklypą į mažesnes dalis, prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 daliai, vadovaujantis kuria rengti detaliuosius planus formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bei statinių statybai galima tik tais atvejais, kai statyba numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose arba specialiuosiuose saugomų teritorijų ar jų zonų, saugomų paveldo objektų, taip pat gyvenamųjų ar kitų teritorijų išdėstymo planuose. Teigė, jog nagrinėjamu atveju tokia nuostata netaikytina, kadangi teritorijoje, į kurią patenka žemės sklypas, jau yra suplanuotas individualių gyvenamųjų namų kvartalas, t. y. pageidaujama ne formuoti naują gyvenamųjų namu kvartalą ar grupę, o jau esamoje, detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje, skirtoje gyvenamųjų namu statybai, žemės sklypą padalinti į 95 mažesnius sklypus, ir nei tikslinė žemės sklypo naudojimo paskirtis, nei jos naudojimo būdas ar pobūdis nesikeis. Pabrėžė, jog, remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 2 dalimi ir 3 dalies 2 punktu, taip pat atsižvelgiant į funkcinę paskirtį, planavimo darbų programa ir koncepcija rengiamos tais atvejais, kada yra keičiama žemės sklypo paskirtis ir detaliuoju planu nustatomi nauji žemės sklypo naudojimo reglamentai, kurių optimalus parinkimas ir atliekamas koncepcijos pagalba. Jokie kiti atvejai, kada būtina parengti ir patvirtinti planavimo darbų programą ir koncepciją, Teritorijų planavimo įstatyme nėra numatyti. Visi žemės sklypo naudojimo reglamentai yra įtvirtinti galiojančiame žemės sklypo detaliajame plane, todėl nėra jokio teisinio pagrindo iš naujo rengti ir tvirtinti žemės sklypo planavimo darbų programą ir koncepciją. Be to, Administracija 2007 m. kovo 1 d. išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra skirtas visai žemės sklypo infrastruktūrai (įskaitant inžinierinę, susisiekimo, rekreacinę, socialinę ir kultūrinę). Taip pat išduotos ir planuojamo statyti gyvenamųjų namų kvartalo nutekamųjų vandenų nuleidimo techninės sąlygos, dujotiekio pajungimo techninės sąlygos, telekomunikacijų techninės sąlygos ir elektros energijos tinklų techninės sąlygos. Be to, Sprendimas bei Sutarties 7.1.1, 7.1.2 ir 7.2.8 punktų nuostatos yra neteisėtos bei nepagrįstos dar ir dėl to, kad Bendrovei nuosavybės teise priklauso tik konkretus 14,4142 ha dydžio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, o yra nustatytas reikalavimas rengti darbų programą ir koncepciją, įvertinančią visų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų inžinerinės, susisiekimo, rekreacinės, socialinės, kultūrinės infrastruktūros plėtros tendencijas. Remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635 patvirtinto Detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 19 punktu, pažymėjo, kad jei savivaldybė negali reikalauti, kad žemės sklypo valdytojas rengtų ne jo valdomo žemės sklypo detalų planą, ji taip pat negali reikalauti, kad žemės sklypo valdytojas tvirtinimui teiktų didesnio nei jo sklypo planavimo darbų programą ir koncepciją.
Atsiliepimas
Atsakovas Administracija atsiliepimais į skundą (b.l. 68–70, 78–80) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi ne dėl teisių ir pareigų sutarties sudarymo, o dėl leidimo keisti detaliojo plano sprendinius. Dėl Bendrovės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) yra priimti keli tarybos sprendimai (2002-04-22 Nr. 277, 2002-08-14 Nr. 75), o kadangi pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus gali sustabdyti, pakeisti ar panaikinti savivaldybės taryba, Administracija privalėjo kreiptis į Tarybą tam, kad pastaroji leistų keisti sprendimais patvirtintus detaliuosius planus. Be to, atsižvelgiant į pareiškėjo planus statyti didelę gyvenvietę, būtina atsižvelgti į kaimyniniuose sklypuose statomas ir jau pastatytas gyvenvietes, būsimą ir esamą inžinerinę, susisiekimo, socialinę, kultūrinę infrastruktūrą. Pažymėjo, jog 95 gyvenamųjų namų gyvenvietė reiškia, kad joje gyvens apie 300 ir daugiau žmonių, todėl pareiškėjo ir yra prašoma įvertinti gretimų sklypų socialinę, inžinerinę, susisiekimo, kultūrinę infrastruktūrą tam, kad būtų galima išlaikyti teritorijos socialinio, ekonominio ir ekologinio vystymo pusiausvyrą (Teritorijų planavimo įstatymo 3 str. 1 d. 1 p.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 27 punktu, teigė, jog Sutartyje numatyti reikalavimai yra pagrįsti ir teisėti, o Administracija jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu (b.l. 120–124) skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Nurodė, jog skundžiamu Sprendimu išspręstas iš esmės pareiškėjo antras ir trečias skundo reikalavimai, išskyrus papildomus reikalavimus – dėl Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 7.1.1, 7.1.2, 7.2.8 punktuose įtvirtintų nuostatų reikalingumo. Pabrėžė, jog pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Administraciją pasirašyti sutartį dėl detaliojo planavimo organizatoriaus pareigų ir teisių perdavimo 14,4142 ha žemės sklypo, kurio kadastro numeris (duomenys neskelbtini), detaliajam planui rengti, nenumatant joje Sutarties 7.1.1, 7.1.2, 7.2.8 punktuose įtvirtintų nuostatų, nėra adekvatus nagrinėjamoje situacijoje susiklosčiusioms aplinkybėms ir sprendime paminėtiems teisės aktams. Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 7.1.1, 7.1.2, 7.2.8 punktuose įtvirtintų nuostatų ydingumas ar jų neatitikimas teisės aktams taip pat neargumentuotas. Nustatė, jog Bendrovė išreiškė valią performuoti savo turimą sklypą, kurio detalusis planas patvirtintas Tarybos sprendimais (2002-04-22 Nr. 277 ir 2002-08-14 Nr. 75) ir padalinti jį į 95 sklypus, todėl nagrinėjamu atveju būtina atlikti iš naujo detaliojo plano keitimo procedūrą. Remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 7 dalimi, detaliųjų planų keitimai rengiami, derinami ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip detalusis planas. Vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2, 4 ir 5 punktais, 24 straipsnio 1 dalimi, aplinkybe, jog dėl ginčo sklypo yra priimti Tarybos 2002 m. balandžio 22 d., sprendimas Nr. 277, 2002 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas Nr. 75, remdamasis Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, padarė išvadą, jog Administracija privalėjo kreiptis į Tarybą dėl leidimo keisti sprendimais patvirtintus detaliuosius planus. Įvertinęs Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas (3 str. 1 d. 1, 3, 7 p.), Taisyklių 8 punktą, Tvarkos aprašo 19 punktą, pabrėžė, jog reikalavimas dėl būtinumo įvertinti gretimų sklypų socialinę, inžinerinę, susisiekimo, kultūrinę infrastruktūrą yra pagrįstas teisės aktais ir atsižvelgta į pareiškėjo planus statyti didelę gyvenvietę. Konstatavo, jog Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 7.1.1, 7.1.2, 7.2.8 punktų reikalingumas atitinka Taisyklių 27 punktą, tokių punktų reikalingumas nagrinėjamu atveju nėra perteklinis bei prieštaraujantis teisės aktams. Konstatavo, jog atsakovų išreikšta pozicija dėl Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 7.1.1, 7.1.2, 7.2.8 punktuose įtvirtintų nuostatų atitinka Vietos savivaldos įstatymo nuostatas (6 str. 22, 26, 28), t. y. atitinka savivaldybių funkcijų turinį: būti atsakingai už kraštovaizdžio tvarkymą ir apsaugą, socialinės ir ekonominės raidos planavimą, aplinkos kokybės gerinimą, apsaugą, gamtinės aplinkos darną.
III.
Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b.l. 128–137), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintus reikalavimus, remdamasis vien tik Administracijos nurodytais teisės aktais ir jų aiškinimu, visiškai nepasisakydamas dėl Bendrovės pateiktų argumentų, nenurodydamas, kodėl tokie argumentai atmestini. Pažymi, jog jis ginčijo ne Sutarties nuostatų reikalingumą, o jų teisėtumą ir pagrįstumą, bei atitinkamai ne Sprendimo teisingumą, o teisėtumą ir pagrįstumą.
2. Skundžiamame sprendime nepateikti argumentai dėl Tarybos kompetencijos priimti skundžiamą Sprendimą nebuvimo. Remdamasis Tvarkos aprašo 3 punktu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punktu, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, 16 straipsniu, Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalimi, nesutinka su teismo argumentais, jog nagrinėjamu atveju būtina keisti ginčo žemės sklypo detalų planą, dėl kurio priimti keli Tarybos sprendimai, o juos keisti gali tik pati Taryba. Pabrėžia, jog nė vienas teisės aktas nenumato savivaldybės tarybos kompetencijos iš anksto suteikti ar nesuteikti leidimo keisti detaliojo plano sprendinius. Taip pat nė vienas teisės aktas nenumato savivaldybės tarybos kompetencijos tvirtinti parengtą planavimo darbų programą ir koncepciją, todėl toks Sprendime nustatytas reikalavimas laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu. Taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas šiuo atžvilgiu nepagrįstai rėmėsi Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, kadangi joje aiškiai numatyta, jog joje įtvirtintos nuostatos taikomos, rengiant detaliuosius planus svarbių savivaldybės infrastruktūros objektų (išskyrus gyvenamųjų namų) statybai.
3. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentais dėl antrojo ir trečiojo skundo reikalavimų. Nurodo, kad sutarties projekto, kuris neatitinka teisės aktų reikalavimų, parengimas nelaikytinas tinkamu teismo sprendimo įvykdymu, kaip ir vienašalis tokio projekto pasirašymas iš Administracijos pusės.
Atsiliepimas
Atsakovas Administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 148–150) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme. Papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Pažymi, jog į Tarybą buvo kreiptasi ne dėl sutarties detaliojo planavimo organizatoriaus teisėms ir pareigoms perdavimo sudarymo ar leidimo keisti detaliojo plano sprendinius, o dėl galimybės keisti Tarybos sprendimais patvirtintus detaliojo plano sprendinius.
2. Teigia, jog ginčo žemės sklype joks gyvenamųjų namų kvartalas nėra suplanuotas. Be to, Administracija neteigia, jog Bendrovės valdomo žemės sklypo padalijimas prieštarautų teritorijų planavimo tikslams ir uždaviniams, tačiau tokiam padalijimui neužtenka pareiškėjo noro, būtina laikytis teisės aktų reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas ginčija Tarybos 2009 m. kovo 27 sprendimą Nr. T3-102 teigdamas, kad Tarybai teisės aktai nesuteikia teisės priimti tokio pobūdžio Sprendimą, t.y. kad Taryba viršijo savo kompetenciją, taip pat ši Sprendimą ginčija ir tuo aspektu, kad jo antrajame punkte nustatytas įpareigojimas, susietas su planavimo programos bei koncepcijos parengimu, yra nepagrįstas.
Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti Administraciją pasirašyti sutartį dėl detaliojo planavimo organizatoriaus pareigų ir teisių perdavimo. Vertinant šį reikalavimą pažymėtina, kad atsakovas yra pasirašęs sutarties projektą dėl detaliojo planavimo organizatoriaus pareigų ir teisių, tačiau šios sutarties nepasirašo pats pareiškėjas, todėl įvertinus pareiškėjo skundo bei apeliacinio skundo motyvus yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas netiksliai suformulavo savo reikalavimą teismui, nes jis iš esmės nesutinka su sutarties projekto 7.1.1, 7.1.2, 7.2.8 punktuose esančiomis sąlygomis ta apimtimi, kiek jos susiję su reikalavimu parengti bei savivaldybės taryboje patvirtinti planavimo programą bei koncepciją.
Taip pat pareiškėjas prašo įpareigoti Administraciją išduoti pareiškėjui planavimo sąlygų sąvadą.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuosavybės teise turi kitos paskirties (gyvenamiems objektams statyti ir eksploatuoti) 14,4142 ha žemės sklypą, kuriam yra supaprastinta tvarka parengtas bei Tarybos 2002 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. 277 bei jį pakeitusiu 2002 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 75 patvirtintas detalusis planas, pagal kurį žemės sklypas suskirstytas į 12 žemės sklypų, kurie atitinkamai priskirti mažaaukštei gyvenamajai teritorijai, visuomeninės paskirties teritorijai, komercinės paskirties teritorijai, infrastruktūros-bendros paskirties teritorijai, miškų ūkio paskirties teritorijai, rekreacinės paskirties teritorijai (b.l. 28-29, 30).
Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas siekia turimą žemės sklypą nekeičiant naudojimo paskirties padalinti į 95 sklypus ir nustatyti užstatymo intensyvumą (b.l. 18). Pareiškėjo į bylą pateiktas išplanavimo pasiūlymas tvirtina, kad ginčo žemės sklype pareiškėjas siekia statyti vienbučių ir blokuotų namų kvartalą (b.l. 96-106). Šie pareiškėjo tikslai atitinka iki 2010 01 01 galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio (2006 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. X-679 redakcija) 1 dalies 1, 2, 4 punktuose numatytas sąlygas, todėl pareiškėjo numatomiems tikslams įgyvendinti turi būti rengiamas detalusis planas. Nuo 2010 01 01 įsigaliojusi nauja Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio redakcija šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktų iš esmės nepakeitė, todėl būtinumas rengi detalųjį planą išlieka.
Apeliantas teigia, kad jis turėtų rengti detalųjį planą supaprastinta tvarka. Kolegija kritiškai vertina tokius apelianto argumentus.
Pagal iki 2010 01 01 galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 8 dalies nuostatas detalųjį planą rengti supaprastinta tvarka buvo galima tada, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami (išskyrus, kai pagal įstatymus privačios žemės sklypus dalinti dalimis neleidžiama) ar sujungiami (1), kai keičiamos naudojamų žemės sklypų ribos ir plotas (2), kai žemės sklypai formuojami prie naudojamų statinių (3). Nagrinėjamoje byloje aktuali pirmoji galimybė, t.y. kai žemės sklypai padalijami. Tačiau pareiškėjas be deklaruoto tikslo – padalinti turimą žemės sklypą į 95 sklypus – taip pat nurodo, kad jis nori nustatyti užstatymo intensyvumą (b.l. 18). Be to jo į bylą pateikti išplanavimo pasiūlymai tvirtina, kad padalindamas žemės sklypą į 95 sklypus jis siekia suformuoti žemės sklypus naujų gyvenamųjų namų statybai, nustatyti teritorijos naudojimo būdus ir pobūdį, nustatyti šiuose naujuose žemės sklypuose statinių aukštingumą, užstatymo intensyvumą bei užstatymo tankį procentais (b.l. 96-106). Tokių sprendinių nustatymui Teritorijų planavimo įstatymas supaprastintos detaliųjų planų rengimo tvarkos nenumatė, kaip ir nenumato šiuo metu galiojanti Teritorijų planavimo įstatymo redakcija, todėl, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktų nuostatomis, detalusis planas turi būti rengiamas bendra tvarka.
Kaip minėta ginčo žemės sklypui supaprastinta tvarka yra parengtas bei Tarybos 2002 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. 277 bei jį pakeitusiu 2002 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 75 patvirtintas detalusis planas, pagal kurį žemės sklypas suskirstytas į 12 žemės sklypų, nustatytas 50 procentų sklypų užstatymo tankis ir maksimalus 10 m pastato aukštis iki jo kraigo (b.l. 28-29, 30). Pagal pareiškėjo deklaruotus ir šioje byloje nustatytus tikslus pareiškėjas siekia pakeisti dalį šiuo metu galiojančio detaliojo plano privalomų sprendinių, t.y. pakeisti sklypų skaičių, pakeisti užstatymo intensyvumą, nustatyti užstatymo tankį bei statinių aukštingumą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635 Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo 7 ir 7.4 puntas (LR Vyriausybės 2007 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. 36 redakcija) nustato, kad detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos perduodamos ir sutartis sudaroma, kai numatoma keisti bent vieną iš šių privalomų nustatytų žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų: žemės sklypo naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, leistinas pastatų aukštis, leistinas sklypo užstatymo tankumas, leistinas sklypo užstatymo intensyvumas, jeigu toks keitimas neprieštarauja galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams. Tuo atveju, kai žemės valdytojas ar naudotojas numato keisti bent vieną iš pirma nurodytų privalomų savivaldybės tarybos ar savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinto detaliojo plano nustatytų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų, keitimui būtinas atitinkamai savivaldybės tarybos ar savivaldybės administracijos direktoriaus pritarimas.
Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas faktines aplinkybes, t.y. kad pareiškėjas siekia keisti nustatytus privalomus žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus, kurie buvo nustatyti savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintu detaliuoju planu, bei atsižvelgiant į aptarto Aprašo 7 ir 7.4 p. nuostatas, kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje Taryba priimdama 2009 m. kovo 27 sprendimą Nr. T3-102 veikė savo kompetencijos ribose, nes tarybos sprendimu patvirtintu detaliuoju planu nustatytų privalomų žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų pakeitimui būtinas savivaldybės tarybos pritarimas.
Vertinant pareiškėjo ginčijamas Tarybos 2009 m. kovo 27 sprendimo Nr. T3-102 2-ojo punkto nuostatas bei pareiškėjo skundo bei apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad pareiškėjas nesutinka su šiomis nuostatomis ta apimtimi, kiek Taryba įpareigojo Administraciją išduoti pareiškėjui planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti tik po to, kai pareiškėjas parengs ir savivaldybės taryboje patvirtins ginčo žemės sklypo planavimo darbų programą bei koncepciją, įvertinančią (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų inžinerinės, susisiekimo, rekreacinės, socialinės, kultūrinės infrastruktūros plėtros tendencijas.
Su šia ginčo dalimi tiesiogiai susijęs ir sekantis pareiškėjo reikalavimas, kuriuo jis ginčija Administracijos parengtos Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) projekto 7.1.1, 7.1.2, 7.2.8 punktų nuostatas, kuriomis pareiškėjas įpareigojamas parengti ir teikti tvirtinti savivaldybės tarybai ginčo žemės sklypo planavimo darbų programą ir koncepciją, taip pat kuriomis Administracija įsipareigoja išduoti pareiškėjui planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti tik po to, kai pareiškėjas parengs ir savivaldybės taryboje patvirtins ginčo žemės sklypo planavimo darbų programą bei koncepciją.
Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio nuostatas teritorijų planavimo procesą sudaro keturi etapai - parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas ir baigiamasis etapas. Žemės sklypo planavimo programa yra parengiamojo etapo elementas (Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 2 dalis), o detaliojo plano koncepcijos nustatymas yra teritorijų planavimo dokumento rengimo etapo elementas (Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Be to Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 6 dalis nustato, kad prieš pradėdamas rengti detaliojo planavimo dokumentus, planavimo organizatorius Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją savivaldybės vyriausiąjį architektą, kad šis pateiktų planavimo sąlygų sąvadą.
Loginiu bei sisteminiu būdu aiškinant Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 1, 3 bei 6 dalių nuostatas darytinos išvados, kad planavimo sąlygų sąvadas planavimo organizatoriui turi būti išduotas iki pradedant rengti detaliojo planavimo dokumentus, t.y. iki prasidedant antrajam planavimo procesui - teritorijų planavimo dokumento rengimo etapui. O kadangi detaliojo plano koncepcijos nustatymas yra antrojo etapo elementas, konstatuotina, kad koncepcijos nustatymas negali būti atliekamas anksčiau nei planavimo sąlygų išdavimas. Atsižvelgiant į tai yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovai tiek ginčo Sprendime, tiek ginčo Sutartyje be teisėto pagrindo planavimo sąlygų sąvado išdavimą susiejo su įpareigojimu pareiškėjui parengti detaliojo plano koncepciją. Dar daugiau, Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis nustato, kad tais atvejais, kai planavimo organizatorius yra žemės valdytojas ar naudotojas, reikalavimai dėl detaliojo plano rengimo etapo stadijų nustatomi planavimo sąlygose, kurias rengia savivaldybės vyriausiasis architektas. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas yra žemės valdytojas ir naudotojas, taip pat jis būsimas planavimo organizatorius, todėl atsakovai reikalavimus dėl detaliojo plano rengimo etapo stadijų privalo nustatyti ne Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartyje, o planavimo sąlygose.
Atsižvelgiant į padarytas išvadas konstatuotina, kad Tarybos 2009 m. kovo 27 sprendimo Nr. T3-102 2-asis punktas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams todėl naikintinas.
Taip pat atsižvelgiant į padarytas išvadas bei į tai, kad Administracija nėra atsisakiusi su pareiškėju pasirašyti Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį, tačiau parengtame ir atsakovo pasirašytame sutarties projekte anksčiau aptartos 7.1.1, 7.1.2, 7.2.8 punktų sąlygos prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 88 straipsnio 4 punktu, konstatuoja, kad yra pagrindas ginčą spręsti kitu būdu nei reikalauja pareiškėjas, t.y. yra pagrindas įpareigoti Administraciją iš Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) projekto 7.1.1, 7.1.2, 7.2.8 punktų pašalinti reikalavimus dėl detaliojo plano rengimo etapo stadijų nustatymo.
Vertinant trečiąjį pareiškėjo reikalavimą – įpareigoti Administraciją išduoti pareiškėjui planavimo sąlygų sąvadą – kolegija daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas, po to kai bus sudaryta Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis, vengs vykdyti savo pareigas ir įstatymo nustatyta tvarka neišduos planavimo sąlygų. Todėl konstatuotina, jog nėra pagrindo įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui planavimo sąlygų sąvadą.
Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas.
Sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl teismo išlaidų priteisimo pažymėtina, kad pareiškėjas teismo išlaidoms pagrįsti pateikė tik žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą kvitą, patvirtinantį 50 Lt išlaidas. Kitas išlaidas pagrindžiančių dokumentų nepateikė.
Byloje pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas tik iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas ir pareiškėjo pirminiai reikalavimai taip pat tenkinami iš dalies – iš trijų pareikštų reikalavimų vienas atmetamas, kiti du tenkinami iš dalies. Atsižvelgiant į šias aplinkybes pareiškėjo naudai iš atsakovo priteistina 1/3 dalis reikalauja išlaidų, t.y. 17 Lt.
Teisėjų kolegija vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 143 straipsniu, 88 straipsnio 1, 2 ir 4 punktais, 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria
apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą pakeisti. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto sprendimai“ skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. T3-102 „Dėl leidimo rengti žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., detalųjį planą“ 2-ąjį punktą. Įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją per 15 dienų nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos iš Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) projekto pašalinti 7.1.2, 7.2.8 punktus bei 7.1.1 punkto pirmojo sakinio dalį „įvertinant Savivaldybės taryboje patvirtintos planavimo darbų programos ir koncepcijos sprendinius“.
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovų Vilniaus rajono savivaldybės Tarybos ir Vilniaus rajono savivaldybės Administracijos solidariai priteisti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto sprendimai“ naudai 17 Lt teismo išlaidų.
Nutartis neskundžiama.