Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Romualdos Janovičienės, Andrutės Kalinauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ ir atsakovo A. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto rinkos perspektyvos“, A. S., K. A., N. E. L., A. L., V. K. (V. K.) dėl palūkanų, nuostolio iš turto pardavimo ir papildomų išlaidų priteisimo, atsakovo A. L. priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, atsakovės Nijolės E. L. priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ ir atsakovui A. L. dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

a) priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Nekilnojamojo turto rinkos perspektyvos“, A. S., K. A. ir V. K. 7289,64 Lt nuostolių iš turto pardavimo, 1500 Lt papildomų išlaidų, 3728,75 Lt palūkanų įmokų po sutarties nutraukimo, viso 12 518,39 Lt nuostolių dėl Lizingo sutarties Nr. LT032316 nevykdymo ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ naudai;

b) priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Nekilnojamojo turto rinkos perspektyvos“ ir V. K. 26911,35 Lt nuostolių iš turto pardavimo, 863 Lt papildomų išlaidų, 5800,25 Lt palūkanų įmokų po sutarties nutraukimo, viso – 33 574,60 Lt nuostolių dėl Lizingo sutarties Nr. LT037778 nevykdymo ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ naudai;

c) priteisti iš atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto rinkos perspektyvos“ 20 088,93 Lt nuostolių iš turto pardavimo, 4525 Lt papildomų išlaidų, 5752,34 Lt palūkanų įmokų po sutarties nutraukimo, viso – 30366,27 Lt nuostolių dėl Lizingo sutarties Nr. LT049113 nevykdymo ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ naudai;

d) priteisti iš atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto rinkos perspektyvos“ 8161,21 Lt nuostolių iš turto pardavimo, 8250 Lt papildomų išlaidų, 13129,90 Lt palūkanų įmokų po sutarties nutraukimo, viso – 29541,11 Lt nuostolių dėl Lizingo sutarties Nr. LT063851 nevykdymo;

e) priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Nekilnojamojo turto rinkos perspektyvos“, A. S., K. A. ir V. K. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (12518,39 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2013-03-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ naudai;

f) priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Nekilnojamojo turto rinkos perspektyvos“ ir V. K. 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (33 574,60 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2013-03-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ naudai;

g) priteisti iš atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto rinkos perspektyvos“ 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (59 907,38 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2013-03-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ naudai;

UAB „Swedbank lizingas“ ieškinio reikalavimą A. L. atžvilgiu atmesti; A. L. priešieškinį UAB „Swedbank lizingas“ atmesti;Atsakovės N. E. L. priešieškinį UAB „Swedbank lizingas“ ir A. L. tenkinti. Pripažinti negaliojančia 2006-04-27 laidavimo sutartį Nr.LT063816/L tarp UAB „Swedbank lizingas“ ir N. E. L.;Proporcingai pagal patenkintus ir atmestus reikalavimus paskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas iš ieškovo pateiktos pažymos, nustatė, kad nuostolis iš turto pardavimo, sudaro: pagal lizingo sutartį Nr. LT032316 - 7289,64 Lt, pagal lizingo sutartį Nr. 037778 – 26911,35 Lt, pagal lizingo sutartį Nr. LT049113 – 20088,93 Lt ir pagal Lizingo sutartį Nr. LT063851 – 8161,21 Lt. Iš kitų įrodymų teismas nustatė, kad ieškovas apskaičiavo 28411,24 Lt palūkanų įmokų sumą už visą pagal įmokų grafikus likusį laikotarpį nuo sutarčių nutraukimo iki turto išpirkimo laikotarpio pabaigos bei kad ieškovas patyrė 15138 Lt papildomų išlaidų, kurios susidarė ieškovui atsiskaičius su partneriais už turto suradimo ir pardavimo paslaugas. Teismas pažymėjo, kad atsakovai A. S., K. A., V. K. atsiliepimų į ieškinį nepateikė, nuostolių dydžio neginčijo. Lizingo sutartimi atsakovas UAB „Nekilnojamojo turto rinkos perspektyvos“, be netesybų, išlaidų ir palūkanų, įsipareigojo ieškovui mokėti sutartines įmokas – turto išpirkimo įmokas, t.y. pinigų sumas, kuriomis pagal įmokų grafiką dengiama turto vertė (18 p., 23 p., 2.4 p.). Pagal laidavimo sutarčių 4 p., laiduotojai už kliento įsipareigojimus pagal lizingo sutartį atsako lizingo bendrovei tomis pačiomis sąlygomis ir apimtimi kaip ir atsakovas UAB „Nekilnojamojo turto rinkos perspektyvos“, t. y. moka turto išpirkimo įmokas, palūkanų įmokas ir PVM bei baudas ir delspinigius, pažeidus lizingo sutarties sąlygas. Teismo vertinimu, laiduotojai, pasirašydami laidavimo sutartis, įsipareigojo ieškovui ta pačia apimtimi kaip ir lizingo gavėjas UAB „Nekilnojamojo turto rinkos perspektyvos“, todėl ieškovui nutraukus lizingo sutartis dėl to, kad lizingo gavėjas nevykdė sutartinių finansinių įsipareigojimų, laiduotojai turi pareigą atlyginti nuostolius kartu su UAB „Nekilnojamojo turto rinkos perspektyvos“, už kurį laidavo. Teismas, vadovaudamasis CK 6.38 str., 6.256 str., 6.574 str. ir nurodytomis lizingo sutarčių ir laidavimo sutarčių nuostatomis, iš atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto rinkos perspektyvos“ bei atsakovų A. S., K. A. ir V. K., kaip solidarių bendraskolių, solidariai priteisė nuostolius iš turto pardavimo, papildomas išlaidas bei palūkanų įmokas po sutarties nutraukimo. Ieškovui iš atsakovų UAB „Nekilnojamojo turto rinkos perspektyvos“, A. S., K. A. ir V. K. solidariai priteisė 7289,64 Lt nuostolių iš turto pardavimo, 1500 Lt papildomų išlaidų, 3728,75 Lt palūkanų įmokų po sutarties nutraukimo, viso – 12518,39 Lt nuostolių dėl Lizingo sutarties Nr. LT032316 nevykdymo.

Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl A. L. sudarytos laidavimo sutarties galiojimo, jos termino bei šalių prievolių pagal šią sutartį, nustatė, kad su A. L. sudaryta laidavimo sutartimi buvo užtikrinta terminuota prievolė pagal lizingo sutartį, todėl padarė išvadą, kad atsakovo A. L. laidavimas yra terminuotas. Teismas, įvertinęs laidavimo sutarties 22 punkto formuluotę, nesutiko su ieškovo argumentu, kad sudarydamos laidavimo sutartį, šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, jog laiduotojo A. L. laidavimas galioja iki visiško visų prievolių, kylančių iš lizingo sutarties, įvykdymo, ir kad laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių jo laidavimo padarinių. Teismas, nustatęs, kad laidavimas terminuotas, konstatatavo, kad atsakovo A. L. laidavimas ieškovui baigėsi suėjus trims mėnesiams nuo lizingo sutarties Nr. LT063851 nutraukimo 2009-06-08, t. y. 2009-09-08. Ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui A. L., kaip laiduotojui, pasibaigus įstatymo numatytam naikinamajam laidavimo pabaigos terminui, todėl ieškinio reikalavimą šiam atsakovui atmetė.

Teismas atsakovo A. L. prašymą pripažinti 2009-07-23 laidavimo sutartį Nr. LT063851/L negaliojančia dėl to, kad sudarydamas laidavimo sutartį jis iš esmės suklydo dėl sandorio esmės ir dalyko, laikė nepagrįstu, nes atsakovo priešieškinyje nurodomos aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina atsakovą žinojus apie tai, kad lizingo gavėjas netinkamai vykdo prievoles pagal lizingo sutartį, bei lizingo sutarties turinį, kuriame, be kitų sąlygų, nurodytos įmokų nemokėjimo pasekmės. Teismas nustatė, kad byloje nėra patikimų duomenų, kurie patvirtintų, kad laidavimo sutarties metu atsakovui nebuvo žinoma apie lizingo sutarties, kurios įvykdymą jis užtikrino laidavimu, nutraukimą. Teismo vertinimu, atsakovo elgesys po laidavimo sutarties sudarymo nepatvirtina jo ketinimo toliau valdyti automobilį ir/ar jį įsigyti, nes jis nepasinaudojo teise įsigyti automobilį iš lizingo bendrovės, nesikreipė dėl naujos lizingo sutarties sudarymo. Teismas atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad grąžindamas automobilį lizingo bendrovei, atsakovas jau neabejotinai žinojo apie lizingo sutarties nutraukimą, tačiau tuomet neginčijo nei laidavimo sutarties, nei vekselio, kuriuo įsipareigojo padengti lizingo gavėjo įsiskolinimą. Atsakovas reikalavimą dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia pareiškė tik tada, kai teisme jau buvo priimtas ieškovo ieškinys dėl nuostolių, atsiradusių iš lizingo sutarties, atlyginimo. Teismas konstatavo, kad atsakovas sudarė rizikingą sutartį, prisiėmė riziką dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo teisinių padarinių. Skolininkui neįvykdžius prievolių ir jų įvykdymo naštai persikėlus laiduotojui, nėra pagrindo laidavimo sandorį nuginčyti CK 1.90 str. pagrindu. Teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad atsakovas, žinodamas apie lizingo sutarties nutraukimą, nebūtų sudaręs laidavimo sutarties, kadangi laidavimo sutarties sudarymas netrukdė atsakovui įgyvendinti savo tikrųjų ketinimų – valdyti ir įsigyti automobilį. Atsakovas atsisakė savo ketinimų ne dėl laidavimo sutarties sudarymo, o dėl kitų priežasčių. Atsakovui neįrodžius aktyvių ieškovo veiksmų, kuriais buvo siekiama suklaidinti atsakovą dėl esminių sandorio sąlygų, nėra pagrindo laidavimo sandorį nuginčyti ir CK 1.91 straipsnio pagrindu.

Teismas patenkino N. E. L. priešieškinį dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nes laidavimo sutartį N. E. L. vardu sudarė A. L., veikdamas pagal įgaliojimą, tačiau viršydamas suteiktus įgaliojimus. N. E. L. laidavimo sandorio nepatvirtino, todėl remiantis CK 1.92 str., CK 2.133 str. 6 d., laidavimo sutartį teismas pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento (CK 1.95 str. 1 d.).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ apeliaciniame skunde prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė atmesti UAB „Swedbank lizingas“ ieškinio reikalavimus A. L. atžvilgiu, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – UAB „Swedbank lizingas“ ieškinio reikalavimus A. L. atžvilgiu patenkinti, t. y. priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Nekilnojamojo turto rinkos perspektyvos“ ir A. L. 8161,21 Lt nuostolių iš turto pardavimo, 8250 Lt papildomų išlaidų, 13 129,90 Lt palūkanų įmokų po sutarties nutraukimo, viso – 29 541,11 Lt nuostolių dėl lizingo sutarties Nr. LT063851 nevykdymo ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ naudai; priteisti iš atsakovo A. L. 5 procentų dydžio procesinių palūkanų; pakeisti pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, proporcingai pagal patenkintus reikalavimus; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai nusprendė, kad atsakovo A. L. priešieškinis dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia turi būti atmestas. Tačiau palikęs galioti laidavimo sutartį Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovas praleido CK 6.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą, per kurį kreditorius turėjo teisę pareikšti ieškinį laiduotojui. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas turi teisę reikalauti iš pagrindinio skolininko 8161,21 Lt nuostolių iš turto pardavimo, 8250 Lt papildomų išlaidų, 13 129,90 Lt palūkanų įmokų po sutarties nutraukimo, viso – 29 541,11 Lt nuostolių dėl lizingo sutarties Nr. LT063851 nevykdymo. Kadangi pagrindinio skolininko atsakomybės dydis yra aiškus, tai įrodžius, kad laidavimo sutartis yra galiojanti, o CK 6.88 straipsnio 1 dalyje numatytas laidavimo pabaigos terminas šiuo atveju netaikytinas, ieškovo reikalavimai atsakovo atžvilgiu turėjo būti patenkinti. Apelianto nuomone, skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartyje civilinėje byloje 3K-3-310/2014 suformuotam precedentui, todėl turi būti panaikinta. Įvertinęs ieškovo sudaromų laidavimo sutarčių tekstą, kasacinis teismas konstatavo, kad laidavimo sutartimis jas sudariusios šalys sutarė, kad šios galiojimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė pagal lizingo sutartį. Dėl to CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas – trys mėnesiai nuo prievolės įvykdymo suėjimo – negali būti taikomas. Nagrinėjamu atveju laidavimo sutarties 22 punkte aiškiai susitarta, kad laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė pagal lizingo sutartį. Taigi šiuo atveju šalys susitarė, kad laidavimas pasibaigia ne suėjus įstatyme nustatytam terminui, o atsitikus tam tikram įvykiui – pasibaigus prievolei pagal lizingo sutartį. Toks susitarimas yra aiškus ir nedviprasmiškas, o sąlyga, su kuria šalys susiejo laidavimo pabaigą – prievolės pagal lizingo sutartį pabaiga – nėra įvykusi, todėl nėra pagrindo teigti, kad laidavimas pasibaigė. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti galiojančią, aiškią ir nedviprasmišką laidavimo sutarties 22 punkte įtvirtintą nuostatą bei konstatuoti, kad laidavimas taip pat nėra pasibaigęs.

Atsakovas A. L. apeliaciniame skunde prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas atsakovo priešieškinis, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pripažinti 2009-07-23 laidavimo sutartį Nr. LT063851/L negaliojančia; atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino to, kaip būtų elgęsis normaliai atidus ir protingas asmuo tokioje ar panašioje situacijoje. Apelianto nuomone, kad toks asmuo niekada nebūtų sudaręs laidavimo sutarties esant nutrauktai lizingo sutarčiai, nes tokios sutarties sudarymas neduoda jokių teigiamų pasekmių nei atsakovui, nei asmeniui, už kurį jis laiduoja. Atsakovas teigia, kad lizingo sutarties galiojimo faktas turėjo esminę reikšmę jo apsisprendimui sudaryti laidavimo sutartį ir prisiimti iš jos kylančius įsipareigojimus, be to, pažymėjo, kad laidavimo sutarties turinys beveik identiškas kitoms sudaromoms laidavimo sutartims, kurios pasirašomos esant galiojančioms lizingo sutartims, todėl jis, neturėdamas teisinio išsilavinimo, negalėjo įtarti ir numanyti, kad tokia laidavimo sutartimi laiduoja už jau nutrauktą lizingo sutartį. Atsakovas nesutiko su teismo teiginiu, kad jo elgesys po laidavimo sutarties sudarymo nepatvirtina ketinimų įsigyti automobilį. Jis paaiškino, kad tuomet kai jis sužinojo aplinkybes, kad lizingo sutartis nutraukta, kreipėsi į UAB „Swedbank lizingas“. Ten jam buvo paaiškinta, kad ieškovas gali anuliuoti lizingo sutarties nutraukimą tik tuo atveju, jei bus padengti visi UAB „Nekilnojamojo turto rinkos perspektyvos“ įsiskolinimai bei padengti visų UAB „Nekilnojamojo turto rinkos perspektyvos“ akcininkų laidavimai. Tik perimdamas teises ir pareigas pagal konkrečią lizingo sutartį, atsakovas galėjo įsigyti automobilį. Dėl to teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovo nesikreipimas dėl naujos lizingo sutarties sudarymo įrodo jo neketinimą įsigyti automobilį. Teismas neįvertino aplinkybių, kad būtent tik teisių ir pareigų perėmimas pagal konkrečią lizingo sutartį pagal konkrečią lizingo sutartį buvo esminis siekiant įsigyti automobilį. Atsakovas nurodo, kad ieškovas neatskleidė, jog lizingo sutartis nutraukta, iš laidavimo sutarties turinio taip pat nėra galimybės to matyti. Kadangi jis, esant nutrauktai lizingo sutarčiai, nebūtų sudaręs laidavimo sutarties, todėl ieškovo tylėjimas apie lizingo sutarties nutraukimą, yra pagrindas taikyti CK 1.19 straipsnio 5 punktą. Be to, ieškovo sąžiningumas kelia abejonių dar ir dėl to, kad laidavimo sutarties preambulėje nurodytas vienas ieškovą atstovaujantis asmuo, o pačią sutartį pasirašė jau kitas.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ prašė atsakovo A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą grindžia tuo, kad A. L. neįrodė ne tik suklydimo fakto, bet ir jo esmingumo. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino reikalavimo pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad dėl neatskleistos informacijos apie vienašališką lizingo sutarties nutraukimą jis iš esmės suklydo dėl sandorio esmės ir jo dalyko. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas neįrodė savo teiginių, jog nežinojo apie vienašalį lizingo sutarties nutraukimą. Pirmosios instancijos teisme surinkta įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovas žinojo (negalėjo nežinoti), kad lizingo sutartis yra vienašališkai nutraukta: atsakovas, jo paties teigimu, 2006 m. - 2009-06-01 dirbo UAB „Nekilnojamojo turto rinkos perspektyvos“ komercijos direktoriumi; įrodymų apie tai, kada pasibaigė darbo santykiai, atsakovas nepateikė, atsakovas pripažino, kad žinojo apie lizingo gavėjo finansinius sunkumus ir kad jis netinkamai vykdo įsipareigojimus; 2009-04-04 ieškovas pateikė atsakovui UAB „Nekilnojamojo turto rinkos perspektyvos pretenziją, kuria įspėjo, kad netinkamai vykdant lizingo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus sutartys bus nutrauktos; atsakovas pripažino, kad 2009 m. 06-07 mėn. aktyviai bendravo su ieškovu dėl galimybės perimti teises ir pareigas pagal lizingo sutartį, 2009-09-27 apeliantas pasirašė ne tik laidavimo sutartį, bet ir vekselį, kurio suma atitiko UAB „Nekilnojamojo turto rinkos perspektyvos“ įsiskolinimo pagal lizingo sutartį sumą; atsakovas lizingo dalyku (automobiliu) naudojosi iki 2009-11-17; atsakovas gera valia turto negrąžino, ieškovui teko pasitelkti savo partnerį, kad pastarasis surastų ir grąžintų turtą; teismas pripažino, o atsakovas neginčijo, kad turto paiešką ieškovas organizavo pagrįstai, iš atsakovo buvo priteistos turto paieškos ir grąžinimo išlaidos. Be to, atsakovas neteko teisės ginčyti laidavimo sutarties dar ir dėl to, kad jis šį sandorį patvirtino: jau, kaip jis teigia, žinodamas apie lizingo sutarties nutraukimą, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų dėl sudarytos laidavimo sutarties nuginčijimo, be to, apmokėjo visą vekselio sumą, kas patvirtinta, jog jis siekė solidariai atsakyti už UAB „Nekilnojamojo turto rinkos perspektyvos“ prievoles pagal lizingo sutartį.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas A. L. prašė ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ apeliacinį skundą atmesti; atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas A. L. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodė, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime teisingai nurodė, kad šalių susitarimas, jog laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, turi būti išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai. Šiuo konkrečiu atveju sutartimi buvo užtikrinama terminuota prievolė pagal 2007-10-22 UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „Nekilnojamojo turto rinkos perspektyvos“ sudarytą lizingo sutartį Nr. LT063851. Ieškovas savo apeliaciniame skunde nurodo kasacinio teismo praktiką, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2014. Tačiau minėtoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės nėra tapačios ar labai panašios į faktines aplinkybes šioje byloje, nes nagrinėjamoje byloje lizingo sutartis pasirašant laidavimo sutartį jau buvo nutraukta. Laidavimo sutarties 22 p. yra nurodyta, kad jos galiojimas pasibaigia tuo pačiu metu, kai pasibaigia juo užtikrinta prievolė pagal lizingo sutartį. Kadangi šiuo konkrečiu atveju galima konstatuoti, kad laidavimo sutarties sudarymo metu atsakovui nebuvo žinoma esminė aplinkybė apie lizingo sutarties nutraukimą bei iš jos kylanti prievolė tinkamai mokėti lizingo įmokas yra modifikavusi į prievolę dėl žalos atlyginimo, tai atsakovas daro išvadą, kad laidavimo sutarties sudarymo metu neegzistavo prievolė tiesiogiai susijusi su lizingo sutartimi. Taigi tokia laidavimo sutarties formuluotė yra iš esmės neaiški ir dviprasmiška, nes nėra aišku kokio pobūdžio prievolė (dėl netinkamo lizingo sutarties vykdymo ar dėl nuostolių atlyginimo) turi pasibaigti, kad pasibaigtų laidavimo sutartis. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad laidavimas apeliantui yra pasibaigęs 2009-09-08.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovo A. L. - atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinių skundų argumentų.

Kadangi apeliaciniai skundai pateikti dėl ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ir atsakovo A. L. 2009-07-23 laidavimo sutarties Nr. LT063851/L galiojimo, teisių ir pareigų pagal ją apimties nustatymo, jos pabaigos, tai ginčas nagrinėjamas šių pateiktų skundų ribose (CPK 320 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2007-10-22 ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ (ankstesnis pavadinimas - UAB „Hansa lizingas“) ir V. Š. sudarė lizingo sutartį Nr. LT063851, kuria ieškovas įsipareigojo iš lizingo gavėjo nurodyto pardavėjo įsigyti automobilį BMW X5, identifikavimo Nr. WBAFF41090L059994 ir perduoti jį lizingo gvėjui valdyti ir naudotis. 2007-11-12 ieškovas, atsakovas UAB „Nekilnojamojo turto rinkos perspektyvos“ ir V. Š. sudarė sutartį dėl teisių ir pareigų perleidimo, kuria visos iš lizingo sutarties kylančios teisės ir pareigos buvo perleistos UAB „Nekilnojamojo turto rinkos perspektyvos“. Dėl skolininko UAB „Nekilnojamojo turto rinkos perspektyvos“ lizingo sutarties pažeidimo, ieškovas 2009-06-08 vienasmeniškai nutraukė sutartį ir pareikalavo sumokėti susidariusį įsiskolinimą bei grąžinti sutarčių pagrindu valdytą ir naudotą turtą iki 2009 m. birželio 15 d. (t. 1; b. l. 61). Skolininkas UAB „Nekilnojamojo turto rinkos perspektyvos“ įpareigojimo padengti įsiskolinimą nevykdė. Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ ir atsakovas A. L. 2009-07-23 sudarė laidavimo sutartį Nr. LT063851/L, kuria laidavo už UAB „Nekilnojamojo turto rinkos perspektyvos“ pagal prisiimtus įsipareigojimus lizingo sutarties pagrindu.

Atsakovas A. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad laidavimo sutartį sudarė suklydęs (CK 1.90 straipsnis), nes jis nebūtų jos sudaręs, jei būtų žinojęs, kad lizingo sutartis nutraukta. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė suklydimo fakto ir jo esmingumo, t. y. kad aplinkybė, jog lizingo sutartis yra nutraukta, turėjo esminę reikšmę atsakovo apsisprendimui sudaryti laidavimo sutartį.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Š. K. v. V. R., bylos Nr. 3K-3-478/2003). CK 1.90 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais; nustatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatymuose įtvirtinto sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kartu įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (žr., pvz.,Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-745/2001; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2009).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu. Vadinasi, teismai, spręsdami dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu, privalo tirti ir vertinti CK 1.90 straipsnio taikymui pirmiau nurodytų būtinų sąlygų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-702/2013).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs rašytinius byloje įrodymus, konstatavo, kad byloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad laidavimo sutarties metu atsakovui apie lizingo sutarties, kurios įvykdymą jis užtikrino laidavimu, nutraukimą nebuvo žinoma. Teisėjų kolegija, pritardama šiai pirmosios instancijos teismo pozicijai, papildomai pažymi, kad nors laidavimo sutartyje nėra nuostatos apie lizingo sutarties nutraukimą, tačiau byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad labiau tikėtina, jog atsakovas apie šį juridinį faktą žinojo (CPK 185 straipsnis).

Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose teigia, kad jis nuo 2006 m. iki 2009 m. birželio 1 d. dirbo UAB „Nekilnojamojo turto rinkos perspektyvos“ (lizingo gavėjo) komercijos direktoriumi. Lizingo sutartis nutraukta 2009 m. birželio 8 d., laidavimo sutartis sudaryta 2009 m. liepos 23 d. Nos byloje nėra įrodymų apie tai, kada pasibaigė jo darbo santykiai, tačiau ši aplinkybė įrodo, jog atsakovui buvo žinoma apie lizingo gavėjo įsipareigojimus bei galimybes juos vykdyti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tuo metu, kai atsakovas A. L. dirbo UAB „Nekilnojamojo turto rinkos perspektyvos“ komercijos direktoriumi, ieškovas išsiuntė lizingo gavėjui pretenziją dėl skolos nesumokėjimo ir įspėjo apie tai, kad nesumokėjus skolos, lizingo sutartys bus vienašališkai nutrauktos (t. 1, b. l. 60). 2009 m. birželio – liepos mėn. atsakovas pripažino, kad tiesiogiai bei aktyviai bendravo su ieškovu dėl galimybės perimti teises ir pareigas pagal lizingo sutartį, todėl teismas daro išvadą, kad jis teiravosi ir domėjosi visomis su lizingo sutarties vykdymu susijusiomis aplinkybėmis. Šalys 2009 m. liepos 23 d. sudarė laidavimo sutartį, o 2009 m. rugsėjo 29 d. atsakovas pasirašė vekselį, kurio suma atitiko UAB „Nekilnojamojo turto rinkos perspektyvos“ įsiskolinimo pagal lizingo sutartį sumą. Iš šių byloje esančių duomenų darytina išvada, kad atsakovas žinojo apie lizingo gavėjo įsiskolinimą ieškovui, šių įsipareigojimų apimtį. Taip pat iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad apeliantas lizingo dalyku (automobiliu) naudojosi ir po to, kai jo darbo santykiai pasibaigė bei po to, kai buvo nutrauktos lizingo sutartys, t. y. iki 2009 m. lapkričio 17 d. Atsakovas automobilio gera valia negrąžino, ieškovas patyrė išlaidas dėl jo suradimo ir susigrąžinimo, o atsakovas įpareigotas apmokėti šias išlaidas. Vertinant šias išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovas žinojo apie lizingo sutarčių nutraukimo faktą, ypač atsižvelgiant į tai, kad jis laidavo už juridinį asmenį, kuriame dirbo atsakingose pareigose – komercijos direktoriumi, o viena iš bendrovių akcininkių yra atsakovo motina atsakovė N. E. L.. Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad paprastai laiduojama už asmenį, kurį su laiduotoju sieja tam tikri ryšiai, todėl laiduotojas žino apie asmens finansines galimybes įvykdyti prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2014). Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovui buvo žinomos visos reikšmingos aplinkybės, susijusios ne tik su lizingo sutarties sudarymu bei vykdymu, bet ir su šios sutarties nutraukimu.

Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstais apelianto A. L. teiginius dėl to, kad jis suklydo dėl sandorio esmės. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo nurodytas teiginys, jog jis nebūtų sudaręs laidavimo sutarties, jei būtų žinojęs apie lizingo sutarties nutraukimą, nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas žinojo apie lizingo gavėjo finansinę padėtį bei kaip lizingo gavėjas vykdo lizingo sutartį, t. y. ar laiku moka įmokas ir pan. Vadinasi, atsakovui buvo žinomas lizingos sutarties turinys, šia sutartimi prisiimti įsipareigojimai bei tai, kad ji nėra tinkamai vykdoma. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad atsakovas suprato sandorio esmę, žinojo už kokį asmenį bei kokias jo prievoles laiduoja. Be to, kaip minėta, ieškovui susigrąžinus lizingo dalyką (automobilį), atsakovas neginčijo laidavimo sutarties, pretenzijų dėl to nereiškė, nors tuo metu jam jau neabejotinai buvo žinoma apie lizingo sutarčių nutraukimą. Šios aplinkybės teikia pagrindo išvadai, kad aplinkybė, jog lizingo sutartis nutraukta, nebuvo esminė atsakovui sudarant laidavimo sutartį (CPK 185 stripsnis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ ieškinio reikalavimai atsakovo A. L. atmesti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovo A. L. atžvilgiu tenkinti.

Priteisti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ (į. k. 111568069) naudai solidariai iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto rinkos perspektyvos“ (į. k. 300509406) ir A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2363,65 € (8161,21 Lt) nuostolių iš turto pardavimo, 2389,37 € (8250 Lt) papildomų išlaidų, 3802,68 € (13 129,90 Lt) palūkanų įmokų po sutarties nutraukimo, viso 8555,70 € (aštuonis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 70 ct) (29 541,11 Lt) nuostolių dėl lizingo sutarties Nr. LT063851 nevykdymo, bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (8555,70 €) nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. kovo 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ naudai iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto rinkos perspektyvos“ priteista 2340 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ (į. k. 111568069) naudai iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto rinkos perspektyvos“ (į. k. 300509406) 424,70 € (keturis šimtus dvidešimt keturis eurus 70 ct) (1466,40 Lt), o iš atsakovo A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 253,01 € (du šimtus penkiasdešimt tris eurus 1 ct) (873,60 Lt) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms pirmosios instancijos teisme, atlyginti.

Kitas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ (į. k. 111568069) naudai iš atsakovo A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 192,60 € (šimtą devyniasdešimt du eurus 60 ct) (665 Lt) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

Priteisti iš atsakovo A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 256,67 € (du šimtus penkiasdešimt šešis eurus 67 ct) (886,23 Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.