Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Julius Lankelis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo faktiniu valdymu) nustatymo, suinteresuoto asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonė „Turto bankas“ ir biudžetinė įstaiga Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjų E. V. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – (ne)nustatymo (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

5. Nustatyta, kad pareiškėjo E. V. tėvai M. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. A. V., gim. (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu tėvai susilaukė vieno vaiko – sūnaus E. V.. Pareiškėjo tėvų santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvas V. A. V. mirė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenys patvirtina, kad pareiškėjo tėvai daugiau vaikų neturėjo. 2007-04-06 palikėja M. V. testamentu, kurį patvirtino Vilniaus m. 38-ojo notarų biuro notarė Gražina Pocienė, butą, esantį Vilniuje (duomenys neskelbtini), paliko pareiškėjui M. V.. M. V. mirė (duomenys neskelbtini).

6. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2024-06-03 išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog pareiškėjo motinos vardu papildomai yra registruotas 0,06 ha žemės sklypas, esantis Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro 2024-06-07 Testamentų registro išrašo duomenimis testamentų registre neregistruota palikėjos testamentų, palikėjo palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų. Pareiškėjo teigimu, po motinos M. V. mirties pareiškėjas velionės palikimą priėmė faktiškai pradėjęs visą motinos paliktą turtą valdyti ir prižiūrėti, naudoti kaip savo.

7. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, būtina palikimą priimti tam tikra valstybės pripažįstama tvarka bei terminas (Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 3 dalis). Vienas iš teisiškai pripažįstamų palikimo priėmimo būdų – palikimo priėmimas faktiniu valdymu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje detalizuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį (turtą) valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

8. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis (įpėdinis) pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), kad: faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą; paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui; faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus; aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.; paprastai dėl fakto nustatymo įpėdiniui gali tekti kreiptis ir tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas privalomai registruotinas turtas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-16 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020, nutarties 27–28 punktai).

9. Pareiškėjas nurodė, kad po motinos M. V. mirties visą laiką nepertraukiamai valdė paveldimą turtą, t. y. priėmė jos asmeninius daiktus, santaupas, banko sąskaitose buvusias pinigines lėšas, ir šiuo motinos paliktu turtu naudojosi kaip savo nuosavybe. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjo nurodytais duomenimis, kad jis (pareiškėjas) po motinos M. V. mirties faktiškai pradėjo valdyti palikėjos turtą, juo (turtu) rūpindamasis ir naudodamasis kaip savo. Pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas po motinos mirties rūpinosi bei naudojosi jos daiktais, kurį laiką daro mokėjo motinos vardu išrašytas sąskaitas, motinos santaupas panaudojo būtent motinos laidotuvėms. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po M. V. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį (turtą) valdyti, juo (turtu) rūpintis, kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto. Mirusiosios M. V. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį (paveldimą turtą) valdyti ir juo (paveldimu turtu) rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tokiais savo veiksmais pareiškėjas E. V. išreiškė valią įgyti visas teises į palikimą.

10. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas E. V. po motinos M. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdamas jį (palikimą) faktiškai valdyti. Juridinis faktas šioje byloje nustatytas pareiškėjo E. V. paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimui po M. V. mirties.

11. Kadangi paveldint galioja paveldėjimo universalumo principas, t. y. palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiems įpėdiniams neatsižvelgiant į tai, žinojo jie (įpėdiniai) ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas, o įpėdiniai negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo, nes palikimas priimamas visas ir besąlygiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-469/2018, nutarties 18–19 punktai), todėl konkretus paveldimas turtas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nevardijamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 7–8 dalimis, 115 straipsniu, 259 straipsniu, 443–444 ir 448 straipsniais,

nusprendė:

tenkinti pareiškėjo E. V. pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po motinos M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėjęs jį (palikimą) faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui nustatytinas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę pagal įstatymą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.