Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. T., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, turintis profesinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą (griovimo/demontavimo darbus), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2009 m. gruodžio 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 2 dalį paskirta 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda;

2) 2011 m. kovo 29 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirta 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda;

3) 2012 m. lapkričio 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį paskirtas 4 mėnesių laisvės apribojimas;

4) 2014 m. spalio 3 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirtas 10 mėnesių laisvės apribojimas;

5) 2016 m. gruodžio 7 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą skirtas laisvės atėmimas 2 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti 2 metų laisvės atėmimo bausmę;

6) 2018 m. vasario 21 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

7) 2020 m. lapkričio 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį skirtas laisvės atėmimas 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

8) 2021 m. kovo 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinę 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su neatlikta Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 7 punktu, 8 punktu, 10 punktu įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

9) 2021 m. gegužės 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis ir 9 dalimis, bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 5 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; tęsti darbą; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, 722 straipsniu, skirta E. T. baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai įvykdyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;

10) 2022 m. liepos 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį skirta bausmė – 15 MGL, t. y. 750 Eur dydžio bauda, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 10 MGL, t. y. 500 Eur dydžio bauda, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo 1 metams bausme, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 10 MGL, t. y. 500 Eur dydžio bauda, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant E. T. bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 2023 m. rugsėjo 5 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti bausmę;

11) 2024 m. kovo 28 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirta 30 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. T. skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta – 20 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirta 20 parų arešto bausmė pakeista į 20 dienų laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės visiškai pridėta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmės (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartimi buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir nuteistasis pasiųstas atlikti laisvės atėmimo paskirtos ir neatliktos bausmės) dalis – 7 mėnesių 9 dienų laisvės atėmimo ir paskirta E. T. subendrinta bausmė – 7 mėnesiai ir 29 dienos terminuoto laisvės atėmimo;

12) 2024 m. balandžio 3 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį skirta 45 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirta 30 parų arešto. 2024 m. gegužės 24 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo teikimas tenkintas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrinta Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. kovo 28 d. ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 3 d. nuosprendžiais E. T. paskirtos bausmės, prie griežtesnės Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. kovo 28 d. nuosprendžiu paskirtos 7 mėnesių 29 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis – 20 parų arešto bausmė, areštą keičiant į laisvės atėmimą, ir skirta galutinė bausmė – 8 mėnesius 19 dienų laisvės atėmimo. Bausmė atlikta 2024 m. gruodžio 17 d.;

13) 2025 m. birželio 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti darbą arba būti registruotam užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

14) 2025 m. rugsėjo 3 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirta 40 parų arešto bausmė;

15) 2025 m. spalio 7 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, paskirta įpareigojimas būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamasis įsakymas dar neįsiteisėjęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimus numatytus BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. T. pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpas, o būtent: 2025 m. balandžio 10 d. apie 00:00 val., išdaužęs akmeniu L. R. T. firma „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių patalpų, (duomenys neskelbtini), įėjimo durų stiklą, įsibrovė į patalpas ir iš patalpų pagrobė keturias vieno litro talpos alaus „Meister Premium“ pakuotes, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 6,60 euro turtinę žalą,

Tokiais savo veiksmais E. T. padarė nusikaltimą numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat E. T. sugadino svetimą turtą, o būtent: 2025 m. balandžio 10 d. apie 00:00 val., siekdamas įsibrauti į L. R. T. firmai „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias patalpas, R. Kalantos g. 119, Kaune, išdaužė akmeniu ėjimo durų stiklą, padarydamas 463 eurų turtinę žalą, o, akmeniui nukritus ant terasos grindų, apgadino terasos grindis, padarydamas dar 349,27 euro turtinę žalą. Tokiu būdu sugadino svetimą turtą, padarydamas L. R. T. firmai „(duomenys neskelbtini)“ iš viso 812,27 euro.

Tokiais savo veiksmais E. T. padarė nusikaltimą numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Iš neblaivumo nustatymo duomenų, nustatyta, kad E. T. 2025 m. balandžio 10 d. buvo nustatytas 1,37 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 154).

Motyvuojamoji dalis

Nagrinėjamu atveju kaltinimai E. T. buvo pareikšti dėl vagystės įsibraunant į patalpą ir dėl svetimo turto sugadinimo, byloje kaltinamojo kaltė įrodyta pilna apimtimi. Kaltinamasis E. T. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad įvykio dieną buvo susijaudinęs, nes jo draugė buvo išvažiavusi ir išvyko ne ten kur turėjo išvykti. Todėl jis po darbo išgėrė alaus, tuo metu buvo pas pažįstamus, iš jų išėjus jau buvo gilus vakaras. Pagalvojo, jog nori dar išgerti, tačiau neturėjo pinigų ir sugalvojo, kad pasiėmęs akmenį išdauš vitriną, tuo metu apie pasekmes nepagalvojo, taip ir padarė, išdaužė vitriną ir įlindęs į parduotuvę, pasiėmė 4 alaus. Stiklus išdaužė pasiėmęs akmenį. Pasiėmęs alaus nuėjo į netoli esantį restauruojamą pastatą, ten slėpėsi palėpėje, kol jį rado policijos pareigūnai. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina ir liudytojo parodymai bei kita byloje esanti rašytinė medžiaga.

Liudytojas M. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2025 m. balandžio 10 d. apie 01:00 val. budėjo prie adreso (duomenys neskelbtini), Kaune, ir išgirdo nuo pastato medinės terasos sklindantį triukšmą ir dūžtančio stiklo garsą. Išvažiavo iš (duomenys neskelbtini), Kaunas, kiemo teritorijos ir pastebėjo, kad gėrimų parduotuvės įėjimo durų stiklas yra išdaužtas. Nedelsiant apie įvykį pranešė per radijo ryšio priemone (t. 1, b. l. 29-32 l.). Liudytojo M. V. parodymus patvirtina 2025 m. balandžio 10 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos tyrėjos Kamilės Magylaitės tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog iš tiesų 2025 m. balandžio 10 d., patruliuojant apie 01:06 val. iš Kauno apskr. OVS budėtojų buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas medikai atvyko į iškvietimą ir mato kaip asmenys plėšia parduotuvę. Atvykus nurodytu adresu, įvykio vietoje, pareigūnus pasitiko ekskomisarų biuro apsaugos darbuotojas J. B.bei GMP brigada „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirbo M. D. ir M. V., kurie paaiškino, analogiškas įvykio aplinkybes, kaip ir nurodyta liudytojo, ikiteisminio tyrimo metu, duotuose parodymuose (t. 1, b. l. 144-146). Byloje esantis 2025 m. balandžio 10 d. apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos tyrėjos Gintarės Sepetkaitės tarnybinis pranešimas dėl paieškos karštais pėdsakais, atskleidžia, jog nustačius, kad (duomenys neskelbtini), Kaunas buvo išdaužtas parduotuvės stiklas ir vagystę galimai įvykdęs asmuo pasišalino, buvo peržiūrėti (duomenys neskelbtini), Kaunas, savininko L. R. T., pateikti vaizdo įrašai, kurie buvo daryti vaizdo kameromis fiksuojant pastatą (duomenys neskelbtini), Kaunas. Iš vaizdo įrašų buvo užfiksuota, jog stiklą išdaužęs asmuo pasišalino Naglio gatve. Dėl ko siekiant nustatyt vagystę įvykdžiusį asmenį buvo patikrinta pastatas esantis Naglio g. (duomenys neskelbtini), kur buvo rasti keturi alaus buteliais ,,Meister“ ir namo devintame aukšte besislepiantis E. T. gimęs (duomenys neskelbtini), kuris prisipažino įvykdęs vagystę (t. 1, b. l. 147-149). Analogiškos aplinkybės nustatytos ir 2025 m. balandžio 10 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos tyrėjos Gretos Krasuckaitė-Šimkienė tarnybiniame pranešime dėl sulaikymo ,,karštais pėdsakais“ (t. 1, b. l. 150-151). Visi šie įrodymai patvirtina kaltinamojo E. T. duotus parodymus apie tai, kad po įvykdytos vagystės jis slapstėsi renovuojamo namo palėpėje, kur ir buvo surastas policijos pareigūnu.

Iš 2025 m. balandžio 10 d. įvykio vietos, patalpų ir daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta – gėrimų parduotuvė (duomenys neskelbtini), Kaune (t. 1, b. l. 39-49). Byloje patalpų (duomenys neskelbtini), Kaune savininkas pateikė vaizdo įrašus, darytus įvykio metu, kuriuose fiksuotos įvykio aplinkybės, o būtent vaizdo įrašu ,,(duomenys neskelbtini)“, kurio laiko ir datos žyma 04/09/2025 23:59:31 WED, nustatyta, kad matomos išorinės pastato patalpos, kurios yra apšviestos, taip pat matomas šalia esantis šaligatvis, gatvė bei kitoje gatvės pusėje esantis šaligatvis. Vaizdo įrašui prasidėjus, matoma, kad nuo kitoje gatvės pusėje esančio šaligatvio link kameros pusėje esančio pastato ateina asmuo, kuris pereidamas gatvę eina susidėjęs rankas į striukės kišenes. Nuo gatvės asmuo ateina prie minėto apšviesto pastato, užlipa mediniais laiptais, ant kurių kažką išmeta iš rankų. Užlipęs laiptais, asmuo atsiduria pastato terasoje, eina arčiau link kameros, matosi, kad asmuo vyriškos lyties, dėvintis tamsios spalvos drabužius, juodos spalvos striukę, tamsios spalvos džinsus, ant galvos užsidėjęs gobtuvą. Vyriškis liekno kūno sudėjimo. Matoma, kad vyriškis eina terasos medinėmis grindimis link pastato įėjimo, dešinėje rankoje nešasi akmenį, kurį laiko prispaudęs prie dešinio šono. 21 sekundę vyriškis, laikydamas akmenį dešinėje rankoje, su juo padaro mostą ir meta jį į pastatą, matosi, kad pažyra stiklo šukės, akmuo kelis kartus atšokęs nuo grindų, nukrenta medinėje terasoje. Vyriškis išmetęs akmenį, prieina prie išdužusio stiklo ir tris kartus su dešine koja spiria į ta patį išdaužtą stiklą, tuomet pribėga prie nukrito akmens, jį paima abejomis rankomis ir dar kartą meta į tą pačią išdaužtą vietą (t. 1, b. l. 78-80). Kiti byloje apžiūros protokolais apžiūrėti vaizdo įrašai, yra šio vaizdo įrašo tęsinys. Taigi, kaip nustatyta į gėrimų parduotuvę UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kurios patalpos yra (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo įsibrauta su akmeniu išdaužiant vitrinos stiklą. Kaip nustatyta iš byloje esančių tarnybinių pranešimų ir paties kaltinamojo E. T. parodymu, gėrimų parduotuvės stiklą su akmeniu išdaužė būtent kaltinamasis. Tačiau kaltinamasis ne tik išdaužė parduotuvės stiklą, bet ir per atsiradusią skylę įlindo į parduotuvę, priklausančią UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir iš jos pavogė keturis alaus butelius, kurių vertė 6,76 Eur (t. 1, b. l. 22), kurie buvo surasti vykdant kaltinamojo paiešką. Tokiais savo veiksmais E. T. neabejotinai įvykdė vagystę įsibrovęs į patalpą, kai vagystės dalykas neturi reikšmės, nes veikos kvalifikuojantis požymis yra įsibrovimas į patalpą.

Kartu savo veiksmais kaltinamasis E. T. ir sugadino svetimą turtą, tai yra L. R. T. firmai „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – stiklą ir terasą, kurių bendra vertė 812,27 eurų (t. 1, b. l. 15-17). Nors kaltinamasis nurodė, kad jis savo veiksmais sugadino tik L. R. T. firmai „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, tai yra (duomenys neskelbtini), Kaunas esančios parduotuvės stiklą, o terasa jau buvo apgadinta, vis tik, iš aukščiau aptarto vaizdo įrašo neabejotinai nustatyta, jog būtent kaltinamojo E. T. į parduotuvės vitriną mestas akmuo, net du kartus atšoką ant terasos grindų, taip terasos grindyse padarydamas neabejotinus apgadinimus, tokiu būdu kaltinamasis E. T. sugadino L. R. T. firmai „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – ir parduotuvės vitrinos stiklą ir terasos grindis, kai apgadinimų bendra vertė didesnė nei 500 Eur.

Šių įrodymų visumoje, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis E. T., veikdamas tiesiogine tyčia padarė dvi nusikalstamas veikas, o būtent 2025 m. balandžio 10 d. apie 00:00 val., išdaužęs akmeniu L. R. T. firmai „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių patalpų, R. Kalantos g. 119, Kaune, įėjimo durų stiklą, įsibrovė į patalpas ir iš patalpų pagrobė keturias vieno litro talpos alaus „Meister Premium“ pakuotes, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 6,60 euro turtinę žalą. Taip pat 2025 m. balandžio 10 d. apie 00:00 val., siekdamas įsibrauti į L. R. T. firmai „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias patalpas, (duomenys neskelbtini), Kaune, išdaužė akmeniu ėjimo durų stiklą, padarydamas 463 eurų turtinę žalą, o, akmeniui nukritus ant terasos grindų, apgadino terasos grindis, padarydamas dar 349,27 euro turtinę žalą. Tokiu būdu sugadino svetimą turtą, padarydamas L. R. T. firmai „(duomenys neskelbtini)“ iš viso 812,27 euro. Dėl tokių veiksmų įvykdymo E. T. pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimus numatytus BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.

Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sukinančias aplinkybes.

BK 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, prokuroras prašė kaltinamąjį E. T. pripažinti recidyvistu ir tai laikyti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, vis tik, įvertinus aukščiau aptarto įstatymo nuostatas, teismas sprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo E. T. pripažinti recidyvistu. Iki šiuo nuosprendžiu pripažintų nusikaltimų padarymo, kaltinamasis nors ir buvo eilę kartų teistas, tačiau paskutiniais teismų nuosprendžiais jis buvo pripažintas padaręs baudžiamuosius nusižengimus, tuo tarpu paskutinį kartą už nusikaltimo padarymą kaltinamasis buvo teistas 2021 m. gegužės 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, kai tuo metu jis buvo pripažintas padaręs smurtinį nusikaltimą, o šiuo nuosprendžiu pripažintos veikos nėra susijusios su smurtu prieš kitą asmenį, tačiau nukreiptos prieš kitų asmenų nuosavybę. Įvertinus tai, teismas sprendžia, kad kaltinamojo įvykdyti nusikaltimai yra nutolę laiko atžvilgiu ir skiriasi pagal valstybės saugomus gėrius, į ką buvo nukreiptas kaltinamojo neteisėtas veikimas, todėl teismas, šiuo nuosprendžiu kaltinamojo nepripažįsta recidyvistu.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų įvykdymo nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kadangi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, kaltu dėl nusikaltimo įvykdymo visiškai prisipažino, davė išsamius parodymus dėl nusikalstamų veikų įvykdymo aplinkybių ir kritiškai vertino savo elgesį. Teismas nustatė ir vieną kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai yra tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo veiksmas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nes po sulaikymo kaltinamajam buvo nustatytas 1,37 promilių neblaivumas, o pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo neabejotinos įtakos jo nusikalstamo elgesio raiškai. Skiriant bausmę teismas taip pat įvertina tai, kad kaltinamasis E. T. yra ne kartą teistas, jo nusikalstamo veikimo modelis yra kintantis, baustas administracine tvarka. Nors buvo konsultuotas tiek psichiatro, tiek psichologo, tačiau ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog nėra tikslinga kaltinamajam skirti teismo psichiatrinę ekspertizę. Atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis šiuo metu jau geba atpažinti savo problemines sritis ir jas stengiasi kontroliuoti, tai yra teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad turi priklausomybę alkoholiui, kuri skatina jį nusikalsti, tačiau šiuo metu jau gydosi nuo priklausomybės, nori gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdas. Teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis suvokia darbo svarbą ir ją akcentuoja, vykdo individualią veiklą, ir ketiną ją tęsti, taip siekdamas atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, vertintinos labiau kaip spontaniškas elgesys, o ne apgalvotas veikimas, kadangi ir pats kaltinamasis E. T. nurodė, kad išvakarėse, vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau susipyko su gyvenimo drauge ir norėjo dar išgerti, tačiau tam neturėjo lėšų, o atsižvelgiant į veikų padarymo laiką, neturėjo ir legalios galimybės įsigyti alkoholinių gėrimų, todėl ir sugalvojo taip pasielgti, neįvertinęs kilsiančių pasekmių. Įvertinama ir tai, kad kaltinamojo veiksmais buvo sukelta nebejotina žala kitiems asmenims, tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad įmonė iš kurios jis pavogė alkoholinius gėrimus, dėl pavogtų prekių, pretenzijų jam neturėjo, o nusikalstamos veikos visuomenei nesukėlė didelio pavojingumo. Kaltinamasis nurodė jaučiantis gėda dėl savo elgesio, kadangi parduotuvėje, iš kurios vogė, jis dažnai apsipirkinėja, o teismo vertinimu kaltinamojo dabartinis santykis susijęs su nusikaltimų padarymo vertinimu, leidžia spręsti, jog jis yra supratęs savo nusikalstamo elgesio neigiamumą ir galima tikėtis nusikalstamo elgesio pokyčio, teigiama linkme, siekiant kaltinamajam nesielgti rizikingai ir neatsakingai, ir laikytis įstatymų. Teismas sprendžia, jog už BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą kaltinamajam skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra, nustatant, jog kaltinamasis turi būti namuose nuo 23.00 val. iki 05.00 val., uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 4 punktas), už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą kaltinamajam skirtina 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra, nustatant, jog kaltinamasis turi būti namuose nuo 23.00 val. iki 05.00 val., uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę ir skirtina subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra, nustatant, jog kaltinamasis turi būti namuose nuo 23.00 val. iki 05.00 val., uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamajam visiškai prisipažinus dėl padarytų nusikaltimų, skirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu, BK 66 straipsniu, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo E. T. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – nuo 2025 m. balandžio 10 d. 02:29 val. iki 2025 m. balandžio 10 d. 15:01 val. įskaitant tris dienas laisvės apribojimo.

Šiuo nuosprendžiu skirta bausmė nebendrinama su ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu, kadangi nuosprendžio priėmimo metu, jis dar nėra įsiteisėjęs, o bausmių bendrinimo klausimas turės būti sprendžiamas vykdymo procese.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl kitų klausimų

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. BPK 112 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Nagrinėjamoje byloje L. R. T. firma „(duomenys neskelbtini)“ yra pareiškusi civilinį ieškinį 812,27 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimui (t. 1, b. l. 140-143). Byloje yra pateikti duomenys pagrindžiantys turtinę žalą – stiklo sugadinimas 463 Eur ir terasos grindys – 349,27 Eur, žalos sumos yra grindžiamos komerciniu pasiūlymu (t. 1, b. l. 16) ir sąmata (t. 1, b. l. 17), teismas šiuos dokumentus pripažįsta tinkamais įrodymais dėl žalos atlyginimo, nes jie pagrindžia tai, kokiomis sumomis bus atstatomas kaltinamojo neteisėtais veiksmais sugadintas turtas. Byloje yra pripažinta, jog kaltinamasis E. T., mesdamas akmenį į L. R. T. firmai „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių patalpų stiklą, išdaužė ne tik stiklą, tačiau apgadino ir terasos grindis, o šie apgadinimai užfiksuoti vaizdo įrašais, kuriuose matyti, jog kaltinamojo metamas į stiklą akmuo, atsimuša ir keletą kartų atsitrenkia į terasos grindis, taip neabejotinai apgadindamas ir jas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos yra pagrįstas ir įrodytas, todėl priteisia iš kaltinamojo 812,27 Eur turtinės žalos atlyginimui L. R. T. firmai „(duomenys neskelbtini)“.

Neturtinė žala pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinė žala atlyginama visais atvejai, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Taigi, kaip matyti iš įstatymo nuostatos, neturtinė žala yra sietina su asmens išgyvenimais, šiuo atveju civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos pareiškė L. R. T. firmai „(duomenys neskelbtini)“, kuri kaip juridinis asmuo, jokia prasme negalėjo patirti dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų ar kitų aplinkybių, sietinų su neturtinės žalos atsiradimu, juo labiau tokių, kurie nurodyti civiliniame ieškinyje – medikamentai, nesaugumo jausmas, naktinis budėjimas prie parduotuvės. Priešingai juridiniam asmeniui padaryta neturtinė žala galėtų būti siejama su reputacijos pablogėjimu, visuomenės nusistatymu prieš juridinį asmenį, tačiau nagrinėjamu atveju, tokios aplinkybės nustatytos nebuvo, todėl civilinis ieškinys atmestinas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalimi, kai kaltinamajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, jog gynėjo dalyvavimas būtinas <...> nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas. Tai imperatyvi įstatymo nuostata, reiškianti, kad valstybė garantuoja suimtam kaltinamajam gynėją nagrinėjant jo bylą teisme. Nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam E. T. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosios bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas teismui pripažinus, jog šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra būtinas. Kaltinamasis šiuo metu atlieka arešto bausmę, valstybės garantuojama teisinė pagalba, šiuo atveju, kaltinamajam buvo suteikta imperatyviai laikantis BPK nuostatų, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Dėl to, teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo E. T. nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- keturi buteliai ir juodos spalvos kelnės, stiklo šukė, akmuo, nuoplova nuo durų rankenos, nuoplova nuo durų stiklo, rankos pėdsakas, avalynės pėdsakas, saugomi Kauno AVPK daiktų saugojimo saugykloje (t. 1, b. l. 70-73 l), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini;

- vaizdo įrašai, esantys laikmenoje prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus numatytus BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje ir skirti bausmes:

- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį skirti 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, su intensyvia priežiūra, nustatant, jog E. T. turi būti namuose nuo 23.00 val. iki 05.00 val., taip pat uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, su intensyvia priežiūra, nustatant, jog E. T. turi būti namuose nuo 23.00 val. iki 05.00 val., taip pat uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, su intensyvia priežiūra, nustatant, jog E. T. turi būti namuose nuo 23.00 val. iki 05.00 val., taip pat uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, su intensyvia priežiūra, nustatant, jog E. T. turi būti namuose nuo 23.00 val. iki 05.00 val., taip pat uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, BK 66 straipsniu, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu į paskirtos bausmės laiką įskaityti kaltinamojo E. T. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – nuo 2025 m. balandžio 10 d. 02:29 val. iki 2025 m. balandžio 10 d. 15:01 val., įskaityti tris dienas laisvės apribojimo.

Išaiškinti E. T., jog nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo: 1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti, panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo E. T. 812,27 (aštuonis šimtus dvylika Eur 27 ct) eurų turtinės žalos atlyginimą civiliniam ieškovui L. R. T. firmai „(duomenys neskelbtini)“.

L. R. T. firmos „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį, dėl neturtinės žalos, atmesti.

Nepriteisti iš kaltinamojo E. T. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- keturis butelius ir juodos spalvos kelnes, stiklo šukę, akmenį, nuoplovas nuo durų rankenos, nuoplovas nuo durų stiklo, rankos pėdsaką, avalynės pėdsaką, saugomus Kauno AVPK daiktų saugojimo saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

- vaizdo įrašus, esančius laikmenoje prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o teisiamajame posėdyje nedalyvavusiam kaltinamajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.