Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-01-07 · Civilinė byla Nr. e2-3190-845/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-01-07
Bylos Nr.
e2-3190-845/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-34194-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lijana Visokavičienė
Atsakovas
G. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3190-845/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34194-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3.; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gelvora“ ieškinį atsakovui G. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė UAB „Gelvora“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo G. S. 579,24 Eur skolą, 1 800,81 Eur palūkanų, 7,57 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad pradinė kreditorė UAB „4finance“ su atsakovu 2014 m. liepos 18 d., 2014 m. liepos 19 d. ir 2014 m. liepos 20 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 811612009, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas sutartyje nurodyto dydžio kreditas, kurį atsakovas įsipareigojo grąžinti sutartyje nustatyta tvarka bei mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyje numatytas sumas. Atsakovui nevykdant savo sutartinių prievolių, pradinė kreditorė UAB „4finance“ 2014 m. lapkričio 7 d. minėtą sutartį su atsakovu vienašališkai nutraukė. Pradinė kreditorė UAB „4finance“ visas savo reikalavimo teises į atsakovą perleido ieškovei pagal UAB „Gelvora“, UAB „4finance“ ir UAB „Finansų administravimas“ 2017 m. gegužės 4 d. sudarytą Paskolų portfelio pardavimo sutartį Nr. 17-50-03. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovo įsiskolinimas sudaro 579,24 Eur negrąžinta kredito dalis, 1 800,81 Eur palūkanos, kurias sudaro pelno palūkanos, apskaičiuotos iki sutarties nutraukimo, bei kompensacinės palūkanos, apskaičiuotos po sutarties nutraukimo, ir 7,57 Eur skolos išieškojimo išlaidos.

Atsiliepimas

Atsakovas G. S. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad UAB „Credintinfo“ duomenų sistemoje 2020 m. lapkričio 17 d. atsakovo vardu neregistruota jokių faktinių įsiskolinimų. Pasak atsakovo, remiantis UAB „Credintinfo“ sistemos duomenimis, jo skola ieškovei buvo faktiškai apmokėta 2017 m. gegužės 8 d. Atsakovas ginčija ieškovės reikalavimus sumokėti skolą ir palūkanas, kadangi palūkanų suma nuo 2017 m. gegužės 24 d., kuomet jos sudarė 933,83 Eur, dėl atsakovui nesuprantamų priežasčių yra ženkliai padidėjusi (2020 m. rugsėjo 2 d. palūkanos sudarė 1 061,49 Eur, o ieškinio pateikimo teismui dieną (2020 m. lapkričio 24 d.) palūkanos padidėjo iki 2 387,62 Eur. Atsakovo teigimu, per trejus metus palūkanų suma padidėjo 105,66 Eur, o vėliau per tris nepilnus mėnesius palūkanų suma padidėjo net 1 326,13 Eur.

Šalies argumentai

Ieškovė pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose atkreipė dėmesį, kad pagal atsakovo pateiktus UAB „Credintinfo“ sistemos duomenis, faktinė vartojimo kredito pabaigos data – 2017 m. gegužės 8 d. (kreditorė UAB „4finance“), tačiau nenurodyta, kokia konkreti vartojimo kredito sutartis buvo apmokėta. Pasak ieškovės, pradinė kreditorė galimai pašalino informaciją iš minėtos duomenų bazės dėl perleistos skolos, todėl buvo pakeistas atsakovo skolos statusas duomenų bazėje. Ieškovė pažymėjo, kad Vartojimo kredito sutartyje Nr. 811612009 galutinė kredito grąžinimo data buvo nurodyta – 2014 m. rugpjūčio 17 d., o pagal atsakovo pateiktą UAB „Creditinfo“ sistemos duomenų išrašą, prie vartojimo kredito sutarties (kreditorė UAB „4finance“) numatoma vartojimo kredito pabaigos data nurodyta 2014 m. rugsėjo 16 d., kuri neatitinka Vartojimo kredito sutartyje Nr. 811612009 numatytos kredito grąžinimo datos. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad minėto atsakovo pateikto išrašo skiltyje „Detali kitų įsiskolinimų informacija“ nurodyta, kad skola Nr. 811612009/140917, kuri 2017 m. gegužės 11 d. buvo parduota. Pasak ieškovės, Paskolų portfelio pardavimo sutartis buvo sudaryta 2017 m. gegužės 4 d., tačiau atsakovo pateiktame išraše nurodyta, kad būklės pasikeitimo data – 2017 m. gegužės 11 d., t. y. data, kada galimai buvo pateikti duomenys UAB „Creditinfo“ dėl reikalavimo teisės perleidimo. Ieškovės teigimu, tai, jog UAB „Creditinfo“ sistemoje nėra duomenų apie atsakovo įsiskolinimą, savaime nepatvirtina, jog atsakovo skola ieškovei neegzistuoja ar yra apmokėta, kadangi tai yra kreditoriaus pasirinkimas, ar pateikti duomenis UAB „Creditinfo“ apie asmens įsiskolinimus, ar ne. Atsakydama į atsakovo argumentus dėl sparčiai kintančios palūkanų sumos, ieškovė nurodė, kad palūkanų suma kinta, kadangi kreditorius turi teisę pasirinkti, kokia apimtimi reikalauti palūkanų pagal sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. 811612009.

2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi teismas nutarė civilinę bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į šalyje susiklosčiusią nepalankią epideminę COVID-19 (koronaviruso infekcijos) situaciją (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 225 straipsnio 7 punktas, 232 straipsnis). Šalys prieštaravimų dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka teismui nepareiškė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktika dėl šių įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo yra nuosekli ir išsami. Šis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010 ir 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas ir pradinė kreditorė UAB „4finance“ 2014 m. liepos 18 d. sudarė Vartojimo kredito sutartis Nr. 811612009, pagal kurias atsakovui iki 2014 m. rugpjūčio 17 d. buvo suteiktas 144,81 Eur dydžio kreditas. 2014 m. liepos 19 d. Vartojimo kredito sutartimis Nr. 811612009 pradinė kreditorė suteikė atsakovui papildomą 144,81 Eur kreditą, galutinė kredito grąžinimo data nepasikeitė. 2014 m. liepos 20 d. Vartojimo kredito sutartimi Nr. 811612009 atsakovui papildomai buvo suteikta 289,62 Eur kredito suma. Bendras pagal nurodytas Vartojimo kredito sutartis Nr. 811612009 (toliau – Kredito sutartis) atsakovui suteiktas kreditas – 579,24 Eur, galutinė kredito grąžinimo data – 2014 m. rugpjūčio 17 d. Ieškovės teismui pateiktas UAB „4finance‘ sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 18 d. iki 2014 m. liepos 20 d. patvirtina, jog nurodyto dydžio kredito suma buvo pervesta atsakovui į jo banko sąskaitą. Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 3.1 punktu atsakovas įsipareigoti grąžinti gautą kredito sumą bei sumokėti palūkanas, griežtai laikydamasis specialiosiose sąlygose nustatyto kredito grąžinimo grafiko.

Pažymėtina, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudaryta Kredito sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo kredito sutartis, t. y. atsakovui paskolos forma buvo suteiktas kreditas asmeninėms reikmėms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 22 dalis). Pagrindinė vartojimo kredito gavėjo pareiga yra nustatytu terminu grąžinti kreditoriui iš jo gautas pinigines lėšas ir sumokėti Kredito sutartyje nustatyto dydžio palūkanas ir kitus mokesčius (CK 6.873 straipsnio 1 dalis, Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 3.1., 4.1 – 4.4., 5.1., 6.1. – 6.5 punktai).

Iš teismui pateiktos 2017 m. gegužės 4 d. pradinės kreditorės UAB „4finance“, ieškovės ir UAB „Finansų administravimas“ sudarytos Paskolų portfelio pardavimo sutarties Nr. 17-50-03 matyti, kad pradinė kreditorė UAB „4 finance“ reikalavimo teises, kylančias iš Kredito sutarties, į atsakovą yra perleidusi ieškovei UAB „Gelvora“. Apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovas informuotas 2017 m. gegužės 24 d. pranešimu dėl reikalavimo perleidimo, išsiųstu registruota pašto siunta Kredito sutartyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu. Taigi ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovas įvykdytų jo pagal Kredito sutartį neįvykdytas prievoles (CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 7 dalis).

Prisiimtas sutartines prievoles kiekvienas asmuo turi vykdyti laiku ir tinkamai, t. y. pagal sutartyje ir (ar) įstatymuose nustatytus reikalavimus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Pagrindinė atsakovo sutartinė prievolė pagal Kredito sutartį, atitinkančią vartojimo kredito sandorio požymius, buvo grąžinti jam suteiktą kreditą bei sumokėti Kredito sutartyje nustatyto dydžio palūkanas (CK 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis, Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 3.1., 4.1. – 4.4. punktai ir specialiosios sąlygos). Kadangi šio savo įsipareigojimo atsakovas tinkamai neįvykdė, pradinė kreditorė 2014 m. lapkričio 7 d. Kredito sutartį su atsakovu vienašališkai nutraukė, o duomenis perdavė į Kreditų biurą „Creditinfo Lietuva“. Apie vienašalį Kredito sutarties nutraukimą atsakovas buvo informuotas 2014 m. lapkričio 7 d. raginimu, išsiųstu registruota pašto siunta Kredito sutartyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu. Iki Kredito sutarties nutraukimo atsakovui buvo priskaičiuotos 144,73 Eur dydžio mokėjimo (pelno) palūkanos.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove arba pradine kreditore. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį ginčija ieškovės reikalavimus sumokėti skolą ir palūkanas, remdamasis vien tiktai UAB „Creditinfo“ duomenimis, pagal kuriuos atsakovas neturi įsiskolinimo. Ieškovė savo rašytiniuose paaiškinimuose pagrįstai nurodė, kad kreditorė gali būti nepateikusi informacijos apie asmens įsiskolinimus UAB „Creditinfo“, kuri tvarko duomenis apie asmenų kreditingumą (šių duomenų pateikimas kreditorei nėra privalomas). Teismas pažymi, kad vien tas faktas, kad UAB „Creditinfo“ duomenų bazėje nėra informacijos apie atsakovo įsiskolinimą pradinei kreditorei ar ieškovei, savaime neįrodo, jog atsakovas yra padengęs įskolinimą ieškovei ar pradinei kreditorei, be to, UAB „Creditinfo“ duomenų bazėje esantys duomenys nėra pakankami sprendžiant dėl galimo asmens įsiskolinimo (CPK 178 str.). Pabrėžtina, jog kitų skolos pradinei kreditorei ar ieškovei grąžinimą pagrindžiančių dokumentų (mokėjimo pavedimo kopijų, banko sąskaitos išrašų ir pan.) atsakovas teismui nepateikė. Atkreiptinas atsakovo dėmesys į tai, jog teismas nėra įpareigotas remtis vien tik atsakovo pateiktais UAB „Creditinfo“ duomenimis, kadangi kaip jau buvo minėta, teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, vertindamas įrodymų visetą, o išvadą dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pagal byloje pateiktus duomenis darytina išvada, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti ieškovės reikalaujamos priteisti skolos už negrąžintą kreditą pagrįstumu. Taigi byloje objektyvių atsakovo atsiliepime išdėstytų teiginių apie grąžintą įsiskolinimą ieškovei ar pradinei kreditorei patvirtinančių duomenų, nėra.

Be to, atsakovas atsiliepime ginčijo ieškovės reikalaujamas priteisti palūkanas ir nesutiko su jų dydžiu, teigdamas, jog palūkanos pernelyg greitai kito (didėjo), tačiau savo nesutikimo su palūkanomis tinkamai nepagrindė.

Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 4.4. punktu šalys sulygo, kad palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui. Be to, Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.5 punktu šalys sutarė, kad iki kol bus grąžintas visas Kreditas ir palūkanos, Sutarties nutraukimas nesustabdo Kredito ir/ar palūkanų, kitų Sutartyje numatytų mokėjimų skaičiavimo ir nepanaikina Kredito gavėjo prievolės mokėti Kredito davėjui pagal Sutartį mokėtinas sumas. Kredito gavėjo mokėtinos sumos yra apskaičiuojamos šios Sutarties 4, 5 ir 7 skyriuose nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalių nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, kurios, gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo. Aptartas išaiškinimas neužkerta sutarties šalims kelio susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad toks aiškinimas visiškai atitinka kompensuojamųjų palūkanų kaip skolininko civilinės atsakomybės formos (minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimo) sampratą ir neprieštarauja CK 6.221 straipsnio nuostatoms, pagal kurias sutartinė civilinė atsakomybė netesybų (ar jų paskirtį atitinkančių kompensuojamųjų palūkanų) mokėjimo forma skolininkui gali būti taikoma kartu su sutarties nutraukimu (CK 6.221 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Taigi remiantis minėtu Kredito sutarties 6.5 punktu, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo palūkanų ir po paskolos grąžinimo termino suėjimo, t. y. iki visiško kredito grąžinimo. Pagal byloje pateiktus duomenis, ieškovės reikalaujamos priteisti kompensuojamosios palūkanos yra apskaičiuotos už laikotarpį po Kredito sutarties nutraukimo, t.y. nuo 2017 m. gegužės 4 d. (reikalavimo teisės perleidimo dienos) iki 2020 m. spalio 19 d. (1264 dienos), remiantis Kredito sutarties 4.1 p., 4.4 p., 7.1 punktais ir specialiosiomis sąlygomis, ir sudaro 1 504,44 Eur (579,24 Eur x 75 proc. / 365 d. x 1264 d.). Iki reikalavimo teisės perleidimo dienos, t. y. už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 7 d. iki 2017 m. gegužės 3 d. kompensuojamosios palūkanos sudaro 151,64 Eur (296,37 Eur – 144,73 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos). Ieškovės palūkanų paskaičiavimą pagrindžia teismui pateiktas 2020 m. lapkričio 24 d. Palūkanų paskaičiavimo aktas.

Kadangi atsakovas neįvykdė savo pareigos laiku grąžinti kreditą ir sumokėti palūkanas, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 579,24 Eur skolą ir 1 800,81 Eur palūkanas, kurias sudaro 144,73 Eur dydžio mokėjimo (pelno) palūkanos ir 1 656,08 Eur kompensuojamosios palūkanos) yra pagrįstas ir tenkinamas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 7,57 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų.

Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 dalimi, nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktą, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Ieškovės prašomos priteisti 7,57 Eur išlaidos yra pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, nebuvo nuginčytos, todėl priteistinos ieškovei iš atsakovo.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovei taip pat priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2 387,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 54 Eur žyminis mokestis.

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo atsakovui išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-355) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 232, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Gelvora“ (j. a. k. 125164834) 579,24 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų ir 24 ct) skolą, 1 800,81 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų ir 81 ct) palūkanų, 7,57 Eur (septynis eurus ir 57 ct) skolos išieškojimo išlaidų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 387,62 Eur (du tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus ir 62 ct)) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 30 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lijana Visokavičienė