Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rositos Patackienės ir Dainiaus Rinkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. – K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. K. – K. ieškinį atsakovui O. K. dėl santuokos nutraukimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Swedbank“, viešoji įstaiga „Neptūno krepšinio klubas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Klaipėdos apygardos prokuratūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

2) po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypą (unikalus Nr.(-)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr.(-)), ūkinį pastatą (unikalus Nr.(-)), kitus inžineriniu statinius – kiemo aikštelę (unikalus Nr.(-)) ir aptvėrimus (unikalus Nr.(-)), esančius (duomenys neskelbtini), o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 100 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų;

4) galimas prievoles VšĮ „Neptūno krepšinio klubas“ , Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir Klaipėdos apygardos prokuratūrai po santuokos nutraukimo nustatyti esant atsakovo asmeninėmis prievolėmis;

7) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametėms dukroms kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis: S. išlaikymui – 535 Eur, E. išlaikymui – 365 Eur nuo ieškinio pateikimo dienos iki dukrų pilnametystės;

4. Atsakovui 2019 m. palikus bendrus šeimos namus, dukros gyveno ir gyvena su ieškove. Dukras su ieškove sieja glaudus emocinis ryšys, dukroms ieškovės gyvenamojoje vietoje sukurta saugi aplinka ir geros gyvenimo sąlygos. Dukros įpratusios prie šios gyvenamosios vietos. Todėl ieškovė prašė dukrų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove.

5. Ieškovė kiekvieną mėnesį dukrų maistui skiria apie 200 Eur kiekvienai, papildomai – apie 100 Eur per mėnesį jų maitinimui mokykloje. Dukrų poreikis aprangai sudaro po 70 Eur per mėnesį. S. (15 m.) nuo 2023 m. rugsėjo lanko privačią „(duomenys neskelbtini)“ mokyklą (480 Eur/mėn.), E. (12 m.) – valstybinę mokyklą, tačiau jai reikia korepetitorių lietuvių kalbai ir matematikai (160 Eur/mėn.), bei šokių užsiėmimų (220 Eur/mėn.). Abiejų dukrų poreikiams vaistams, vitaminams ir medicininėms paslaugoms reikia po 30 Eur per mėnesį. Dėl nustatytos stuburo skoliozės abiem būtini laikysenos korektoriai (po 42 Eur) bei kineziterapijos ir baseino užsiėmimai (po 46,40 Eur/mėn.). Kadangi S. yra jautresnis vaikas, jai reikalingos psichoterapeuto konsultacijos (240 Eur/mėn.) Higienai ir buities prekėms dukroms skiriama po 40 Eur per mėnesį kiekvienai, laisvalaikiui – po 30 Eur.

6. 2024 m. vaiko pinigai sudarė 96,25 Eur per mėnesį, todėl šia suma mažinamas tėvų teiktinas išlaikymas: S. – iki 1 070 Eur, E. – iki 730 Eur. Todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovo tokį išlaikymą periodinėmis išmokomis: po 535 Eur kas mėnesį S. ir po 365 Eur kas mėnesį E..

7. Atsakovas, palikęs šeimą 2019 m., dukrų išlaikymui lėšų pervesdavo tik kartais ir simboliškai, pervestos sumos nepadengdavo nei mokesčio už dukrų ugdymą, nei kitų būtinųjų ir laisvalaikio poreikių. Todėl ieškovė iš atsakovo prašė priteisti 14 117,52 Eur išlaikymo dukroms įsiskolinimą už 3 metų laikotarpį iki ieškinio padavimo.

8. Santuokos metu ieškovė ir atsakovas bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo šį turtą: žemės sklypą (unikalus Nr.(-)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr.(-)), ūkinį pastatą (unikalus Nr.(-)), kitus inžineriniu statinius – kiemo aikštelę (unikalus Nr.(-)) ir aptvėrimus (unikalus Nr.(-)), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – Nekilnojamasis turtas), 200 vienetų paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių vertė – 30 000 Eur bei dalyvio įnašą į VšĮ „(duomenys neskelbtini) ”, kurio vertė – 100 Eur.

9. VĮ Registrų centro duomenimis, Nekilnojamojo turto vertė yra 118 446 Eur. Pagal 2024 m. vasario 12 d. konsultacinė pažymą, Nekilnojamo turto vertė rinkoje būtų 169 000 Eur. Ieškovė prašė turtą padalinti vadovaujantis 2024 m. vasario 12 d. konsultacine pažyma.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

41. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

42. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

43. Ieškovė prašo bylą apeliaciniame teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

45. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nustatytus atvejus. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

46. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3- 2/2022, 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2/2024).

47. Tai, kad ieškovė nesutinka su tuo, kokias išvadas, išklausęs dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus ir ištyręs rašytinius įrodymus, padarė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindas apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, kuriuos analizuojant kartu su šalių paaiškinimais bei apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodytais argumentais, tinkamas skundžiamo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka. Todėl ieškovės prašymas nagrinėti bylą žodiniame teismo posėdyje netenkinamas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų

49. Santuokos metu šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą (unikalus Nr.(-)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr.(-)), ūkinį pastatą (unikalus Nr.(-)), kiemo aikštelę (unikalus Nr.(-)) ir aptvėrimus (unikalus Nr.(-)), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nekilnojamasis turtas), taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas.

50. Šalys turi solidarų įsipareigojimą AB „Swedbank“ pagal 2006 m. gruodžio 15 d. kredito sutartį Nr. 06-104329-FA/06-104330-FA, kuri buvo pakeista 2007 m. gruodžio 20 d. susitarimu Nr. 06-104329-FA/06-104330-FA-1 (toliau – ir Kredito sutartis). Kredito sutartimi šalims solidariai buvo suteikti 460 000 Lt ir 110 000 Lt kreditai Nekilnojamajam turtui įsigyti ir remontuoti. Pagal AB „Swedbank“ 2024 m. sausio 4 d. pažymą Nr. SR-TS-24-7, neįvykdyti įsipareigojimai pagal Kredito sutartį 2024 m. sausio 4 d. buvo 113 037,70 Eur.

52. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 27 d. nuosprendžiu atsakovas yra nuteistas už nusikalstamų veikų padarymą, atsakovui skirta 22 596 Eur bauda, taip pat solidariai su kitu asmeniu priteista atlyginti 378 533,82 Eur ir 92 852,01 Eur žalą VšĮ „Neptūno krepšinio klubui“.

54. Ieškovė apeliaciniu skundu skundžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 4 d. sprendimo dalį, kuria priteistas išlaikymas šalių nepilnametei dukrai S., padalintas santuokoje įgytas turtas bei nustatyta, kad vidiniuose santykiuose tarp ieškovės ir atsakovo ieškovė dengia kreditą ir vykdo kitus įsipareigojimus bankui, o tuo atveju, jei atsakovas įvykdytų prievolę bankui, ieškovė įsipareigoja atsakovui grąžinti sumokėtas sumas. Nenustačius būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, byla nagrinėjama nurodytose apeliacinio skundo ribose.

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo

55. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį, preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalį, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalinimo būdo.

56. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017, 51 punktas; kt.). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 3.123 straipsnyje pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų. Įstatymų leidėjui nurodžius CK 3.123 straipsnyje iš esmės pagrindinius kriterijus, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, remiantis kitais kriterijais nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius tam realų poreikį apsaugoti svarbius sutuoktinio, vaikų ar kitus įstatymo saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 220/2007; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009; 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-387/2022, 77 punktas; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika formuojama ta linkme, jog vaikų gerovė paprastai yra užtikrinama jiems teikiamu išlaikymu, todėl šis klausimas santuokos nutraukimo bylose išsprendžiamas nustatant išlaikymo dydį, atitinkantį vaiko poreikius ir tėvų galimybes tokį išlaikymą teikti. Vis dėlto įstatymų leidėjas kaip vieną iš sąlygų, leidžiančių teismui nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, yra įtvirtinęs būtinybę užtikrinti vaiko interesus, todėl išskirtiniais atvejais, kai reikia užtikrinti vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo socialiniam, psichologiniam ir fiziniam vystymuisi, ir to negalima pasiekti tik kito iš tėvų teikiamu išlaikymu, teismas gali taikyti CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatytą išimtį ir tam sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, paskirti didesnę santuokos metu įgyto turto dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-387/2022, 80 punktas).

57. Ieškovė prašo nukrypti nuo Nekilnojamojo turto lygių dalių principo, teigdama, kad ieškovė žymiai didesne dalimi – 78,03 proc. – yra prisidėjusi prie Nekilnojamojo turto įsigijimo. Šį teiginį ieškovė grindžia tuo, kad ieškovės tėvas, norėdamas padėti ieškovei kuo greičiau grąžinti kreditą už Nekilnojamąjį turtą, padovanojo ieškovei iš viso 56 057,32 Eur, kuriuos ieškovė, kaip savo asmenines lėšas, panaudojo daliai kredito už Nekilnojamąjį turtą grąžinti, t. y. iš AB „Swedbank“ sumokėtų 99 979,04 Eur įmokų pagal Kredito sutartį 56 057,32 Eur buvo sumokėti ieškovės asmeninėmis lėšomis.

58. Nėra pagrindo pripažinti pagrįstu šį ieškovės reikalavimą.

59. Nekilnojamasis turtas, priešingai nei teigia ieškovė, buvo įsigytas bendromis šalių lėšomis, t. y. Kredito sutarties pagrindu šalims bendrai suteikto kredito (paskolos) lėšomis (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.881 straipsnis). Tai, kad ieškovė asmeninėmis lėšomis įvykdė dalį solidarios sutuoktinių prievolės pagal Kredito sutartį, sudarytų pagrindą ieškovei reikalauti iš atsakovo kompensacijos už asmeninėmis lėšomis įvyktą bendrą prievolę/jos dalį, bet ne pagrindą teigti, kad Nekilnojamasis turtas buvo įsigytas panaudojant asmenines ieškovės lėšas.

60. Be to, ieškovės teiginiai, kad 56 057,32 Eur kredito dalis buvo grąžinta asmeninėmis ieškovės lėšomis, nėra įrodyti.

61. Aplinkybę, kad ieškovės tėvas padovanojo ieškovei iš viso 56 057,32 Eur, ieškovė grindžia: 1) AB „Swedbank“ banko sąskaitos išrašu, pagal kurį E. K. 2005 m. spalio 14 d. pervedė ieškovei 400 Lt, paskirtis – lėšų pervedimas, 2006 m. gruodžio 7 d. pervedė ieškovei 5 000 Lt, paskirtis – pervedimas, 2007 m. balandžio 11 d. pervedė ieškovei 4 000 Eur, paskirtis – pervedimas; 2007 m. liepos 10 d. pervedė ieškovei 1 700 Lt, paskirtis – papildymas, 2007 m. liepos 30 d. pervedė ieškovei 1 800 Lt, paskirtis – papildymas; 2) 2007 m. gruodžio 15 d. – 2019 m. rugpjūčio 22 d. tarp ieškovės ir E. K. sudarytomis paprastos rašytinės formos dovanojimo sutartimis.

62. Nei AB „Swedbank“ banko sąskaitos išraše, nei dovanojimo sutartyse nėra nurodyta, kad pervestos/padovanotos pinigų sumos yra skirtos kreditui pagal Kredito sutartį grąžinti.

67. Šalys turi du vienos lyties nepilnamečius vaikus – dukras. Dukrų amžiaus skirtumas – mažiau nei 4 metai – nesudaro būtinybės dukroms gyventi atskiruose kambariuose. Į bylą pateiktame 2024 m. kovo 26 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, kad Nekilnojamąjį turtą sudarantis gyvenamasis namas yra pastatytas 1940 m., rekonstruotas – 1965 m., namas yra 1 aukšto, 4 kambarių, 85,19 kv. m bendro ploto, 76,36 kv. m naudingo ploto ir 52,56 kv. m gyvenamojo ploto. Šie kadastriniai duomenys nustatyti 1999 m. birželio 22 d. Tačiau minėtame išraše yra duomenys, kad 2019 m. liepos 10 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas rekonstruoti gyvenamąjį namą, o iš 2024 m. vasario 12 d. konsultacinėje pažymoje apie galimą turto kainą rinkoje Nr. VP23NK12-07 esančių gyvenamojo namo nuotraukų matyti, kad gyvenamasis namas faktiškai yra naujai rekonstruotas, turintis du gyventi visiškai pritaikytus aukštus, ir, tikėtina, žymiai didesnio ploto, nei nurodyta 1999 m. birželio 22 d. kadastro duomenyse.

68. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad, nenukrypus nuo Nekilnojamojo turto lygių dalių principo, šalių dukroms nebus užtikrintos gyvenimo sąlygas, būtinos jų socialiniam, psichologiniam ir fiziniam vystymuisi.

69. Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį, turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu taip galima padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniam turo padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

71. Kaip jau nurodyta, gyvenamasis namas yra dviejų gyventi visiškai pritaikytų aukštų, gyvenamojo namo rekonstrukcijos metu, tikėtina, žymiai padidintas namo plotas, nurodytas 2024 m. kovo 26 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše. Ieškovės teiginiai, kad nėra galimybės pagal tiesioginę paskirtį naudoti po ½ gyvenamojo namo dalį, yra niekaip nemotyvuoti ir nepagrįsti įrodymais.

76. CK 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo turo vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad 100 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų rinkos vertė yra 30 000 Eur. 30 000 Eur yra 100 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų nominali, o ne rinkos vertė. Nominali akcijų vertė nustatoma įmonės steigimo metu ir parodo, kiek tuo metu buvo įnešta pinigų į įmonės kapitalą. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. balanso matyti, kad ši įmonė 2023 m. pabaigoje turėjo 73 122 Eur vertės turto, o mokėtinas sumas ir įsipareigojimus sudarė 117 361 Eur. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. pelno (nuostolių) ataskaitą, įmonė 2023 m. negavo pajamų ir neturėjo sąnaudų, t. y. veikos nevykdė. Todėl ieškovės teiginiai, kad 100 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų rinkos vertė yra 30 000 Eur, nėra įrodyti.

78. Kaip jau nurodyta, šalys 2023 m. kovo 1 d. sudarė Vedybų sutartį, kuria susitarė, kad bet koks turtas ir prievolės, įgytos vieno iš sutuoktinių vardu po Vedybų sutarties pasirašymo, bus to atitinkamo sutuoktinio asmeninė nuosavybė arba asmeninė prievolė. Vedybų sutartimi šalys susitarė, kad kiekvieno iš sutuoktinių pajamos, gautos po Vedybų sutarties pasirašymo, yra kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 27 d. nuosprendžiu atsakovas yra nuteistas už nusikalstamų veikų padarymą, atsakovui skirta 22 596 Eur bauda, taip pat solidariai su kitu asmeniu iš atsakovo priteista atlyginti 378 533,82 Eur ir 92 852,01 Eur žalą VšĮ „Neptūno krepšinio klubui“. Pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 27 d. nuosprendžiu atsakovui skirtą baudą ir iš atsakovo priteistą žalą VšĮ „Neptūno krepšinio klubui“ pripažino asmeninėmis atsakovo prievolėmis, ši sprendimo dalis nebuvo apskųsta apeliaciniu skundu.

79. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas turėtų asmeninės nuosavybės teise turto, iš kurio galėtų būti išieškota Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 27 d. nuosprendžiu priteista bauda ir žala. Ieškovei priteisus visą Nekilnojamąjį turtą, o atsakovui – faktiškai nemokios ir neveikiančios įmonės akcijas, būtų pažeisti atsakovo kreditorių – valstybės ir VšĮ „Neptūno krepšinio klubo“ – teisės.

80. Įvertinus nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad nėra pagrindo nukrypti nuo Nekilnojamojo turto lygių dalių principo, taip pat nėra aplinkybių, dėl kurių Nekilnojamasis turtas ir 100 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų tarp šalių negali būti padalinti natūra.

81. Tačiau yra pagrindas sutikti su ieškovės apeliacinio skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas, padalinęs Nekilnojamąjį turtą tarp šalių po ½ dalį ir šalių prievolę pagal Kredito sutartį, kuria buvo suteiktas kreditas Nekilnojamajam turi įsigyti ir remontuoti, palikęs solidaria šalių prievole, be pagrindo nustatė, kad vidiniuose santykiuose tarp ieškovės ir atsakovo ieškovė moka kredito grąžinimo įmokas, o tuo atveju, jei atsakovas įvykdytų prievolę bankui pagal Kredito sutartį, ieškovė grąžina atsakovui sumokėtas sumas. Pirmosios instancijos teismas tokio sprendimo niekaip nemotyvavo, o, tikėtina, perrašė ieškovės ieškinio reikalavimo dėl prievolės pagal Kredito sutartį vykdymo vidiniuose ieškovės ir atsakovo santykiuose dalį. Tačiau šis ieškovės reikalavimas buvo pareikštas atsižvelgiant į ieškovės reikalavimą nukrypti nuo Nekilnojamojo turto lygių dalių principo ir priteisti ieškovei visą Nekilnojamąjį turtą.

82. Nekilnojamąjį turtą tarp šalių padalinus po ½ dalį ir šalių prievolę pagal Kredito sutartį, kuria buvo suteiktas kreditas Nekilnojamajam turi įsigyti ir remontuoti, palikus solidaria šalių prievole, nėra pagrindo nukrypti nuo CK 6.9 straipsnio 1 dalies nuostatų ir vidiniuose ieškovės ir atsakovo santykiuose pareigą grąžinti kreditą pagal Kredito sutartį nustatyti tik ieškovei.

83. Todėl pirmosios instancijos sprendimo dalis, kuria nustatyta, kad vidiniuose santykiuose tarp ieškovės ir atsakovo ieškovė įsipareigoja toliau dengti kreditą ir vykdyti įsipareigojimus bankui, o tuo atveju, jei atsakovas įvykdytų prievolę bankui, ieškovė įsipareigoja atsakovui grąžinti sumokėtas sumas, panaikinama (CPK 330 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

84. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė išlaikymą šalių nepilnametėms dukroms periodinėmis išmokos po 388,50 Eur per mėnesį kiekvienai. Pagal CK 3.208 straipsnį, jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

85. Pirmosios instancijos teismas tokį išlaikymo dydį priteisė atsižvelgęs į nuo 2025 m. sausio 1 d. nustatytos minimalios mėnesinės algos dydį (777 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius), kaip orientacinį kriterijų nustatant vaiko išlaikymo dydį, ieškovės nurodytus dukrų poreikius, duomenis apie šalių turtinę padėtį ir įsipareigojimus kreditoriams. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iš atsakovo priteistas išlaikymas šalių dukroms yra proporcingas vaikų poreikiams ir šalių turtinei padėčiai.

86. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą dukrai S. iki 535 Eur per mėnesį.

87. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CP 3.192 straipsnio 2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius (CK 3.198 straipsnio 1 dalis).

88. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273/2020). Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495/2020). Vaikas turi poreikį gyventi saugioje švarioje aplinkoje, būti sotus, apsirengęs, mokytis, žaisti, atostogauti, ugdyti savo gebėjimus ir pan. Šiems poreikiams tenkinti tėvai patiria išlaidų. Sutiktina, kad pirmiau išvardyti vaiko poreikiai gali būti patenkinti įvairiai, pavyzdžiui, tiek perkant drabužius dėvėtų prekių parduotuvėje ar atostogaujant pas močiutę kaime, tiek rengiantis vienetiniais drabužiais ir vykstant atostogų į egzotinius kraštus. Taigi vaikų poreikių tenkinimo lygis priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų. Tačiau, nepaisant jų, valstybės pareiga yra užtikrinti minimalų vaiko poreikių tenkinimo standartą. Kaip pažymėta pirmiau, orientaciniu dydžiu šiandieną laikytina minimalioji mėnesinė alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495/2020).

89. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad S. poreikiams per mėnesį reikia 1 166 Eur. Įvertinus ieškovės pateiktą S. poreikių lentelę, poreikių pagrindimą ir poreikių dydį patvirtinančius dokumentus, nėra pagrindo teigti, kad visų lentelėje nurodytų S. poreikių dydis yra pagrįstas.

90. S. poreikiai aprangai (po 70 Eur per mėnesį), higienos prekėms (po 40 Eur per mėnesį), laisvalaikiui (po 30 Eur per mėnesį) nėra niekaip konkretizuoti būtent S. atveju, tik nurodytos šių poreikių mėnesio sumos, tačiau nenurodyta, kokių konkrečių reikalingų įsigyti prekių ar laisvalaikio praleidimo būdų pagrindu nurodytas būtent toks poreikių dydis.

91. S. poreikių lentelėje nurodyta, kad sveikatai (vaistams, vitaminams, procedūroms) per mėnesį reikalinga 316 Eur suma. Ieškovė nurodė, kad kiekvieną mėnesį vaistams, vitaminams ir medicininėms procedūroms (pvz., kraujo tyrimams) per mėnesį reikia 30 Eur. Byloje nėra duomenų apie tokią S. sveikatos būklę, dėl kurios jai reikėtų nuolat vartoti nekompensuojamus vaistus, vitaminus bei atlikti mokamus kraujo tyrimus.

92. VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės ambulatorinio apsilankymo 2024 m. sausio 3 d. aprašyme nurodyta, kad S. diagnozuota jaunatvinė idiopatinė skoliozė, krūtinės ir liemens sritis; uždaras įskilas stuburas. S. rekomenduota ambulatorinė reabilitacija, mankšta, laikysenos korektorius. Kitų duomenų apie S. nustatytas diagnozes ir skirtą gydymą nėra.

93. Ieškovė pateikė duomenis, kad laikysenos korektorius kainuoja 42 Eur. Ieškovė taip pat nurodė, kad kineziterapijos ir užsiėmimų baseine išlaidų Valstybinė ligonių kasa nekompensuoja; kineziterapijos užsiėmimas Klaipėdos poliklinikoje kainuoja 4,50 Eur, o užsiėmimas baseine – 7,10 Eur, todėl šiems užsiėmimams reikia po 46,40 Eur per mėnesį. Ieškovė yra pateikusi tik Klaipėdos poliklinikos teikiamų mokamų paslaugų kainoraštį, tačiau šis kainoraštis nepatvirtina nei kad S. nėra skiriama Valstybinių ligonių kasų kompensuojama ambulatorinė reabilitacija ir mankšta, nei kad ieškovė realiai patiria po 46,50 Eur išlaidas per mėnesį S. kineziterapijai ir užsiėmimams baseine.

94. Ieškovė taip pat nurodė, kad S. (duomenys neskelbtini) psichologė rekomendavo kreiptis į psichoterapeutą, kurio konsultacijos per savaitę kainuoja 60-80 Eur, o per mėnesį – mažiausiai 240 Eur. Byloje nėra duomenų apie S. nustatytą poreikį lankyti psichoterapeuto konsultacijas. Be to, ieškovė yra pateikusi tik skelbimą internete apie psichoterapeuto paslaugų kainas, tačiau nėra pateikti įrodymai apie realiai S. lankomas psichoterapeuto konsultacijas ir tam patiriamas išlaidas.

95. Didelę ieškovės nurodytų S. poreikių dalį – 480 Eur per mėnesį – sudaro išlaidos už ugdymą privačioje mokykloje – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal bylos duomenis, ugdymo sutartį dėl S. mokymosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovė sudarė 2023 m. birželio 6 d. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas 2019 m. išsikraustė iš bendrų šeimos namų ir išvyko gyventi į užsienį, išlaikymą dukroms teikė tik retkarčiais ir epizodiškai. Byloje nėra duomenų, kad sprendimas S. lankyti privačią „(duomenys neskelbtini)“ mokyklą buvo priimtas abiejų šalių, įvertinus abiejų šalių gaunamas pajamas ir galimybę užtikrinti S. ugdymą privačioje mokykloje. Nors ieškovė nurodė, kad sprendimas dėl mokymosi privačioje mokykloje buvo priimtas siekiant užtikrinti gerą S. psichologinę būseną ir sukurti saugią mokymosi aplinką, tačiau nėra pagrindo teigti, kad tai negali būti pasiekta lankant valstybinę mokyklą. Tuo labiau, kad šalių dukra E., lankiusi privatų (duomenys neskelbtini), šiuo metu lanko valstybinę mokyklą.

96. Kaip jau nurodyta, byloje nenustatyti individualūs, specifiniai S. poreikiai, susiję su S. sveikata ar išskirtinių gabumų lavinimu, dėl kurių iš esmės didėja S. išlaikymo išlaidos.

97. Pagal bylos duomenis, nuo 2023 m. lapkričio mėn. ieškovės darbo užmokestis yra 1 269,50 Eur atskaičius mokesčius, taip pat ieškovė iš individualios veiklos gauna 896,89 Eur pajamas per mėnesį.

98. Iš byloje esančių atsakovo pajamų mokesčių deklaracijų matyti, kad 2021 m. atsakovas deklaravo 2 837,46 Eur pajamas, 2022 m. deklaravo 4 585,66 Eur pajamas, 2023 m. deklaravo 17 352,71 Eur pajamas. Iš šių deklaracijų taip pat matyti, kad atsakovas moka įmokas pagal sudarytas gyvybės draudimo sutartis, kurių naudos gavėjos yra šalių nepilnametės dukros E. ir S.. T. y., dukrų naudai atsakovas per mėnesį patiria papildomas išlaidas. Iš Klaipėdos skyriaus pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą matyti, kad atsakovas gauna su darbo santykiais susijusias pajamas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, atsakovo draudžiamosios pajamos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. buvo 924 Eur per mėnesį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas asmeninės nuosavybės teise turėtų nekilnojamojo turto ar transporto priemonių.

99. Ieškovė nurodė, kad atsakovas pardavė turėtas sėkmingai veikiančios VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dalis ir visas lėšas pasiliko sau. Iš 2024 m. spalio 2 d. viešosios įstaigos pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad atsakovas turėtas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dalis pardavė už 100 Eur. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dalys faktiškai buvo parduotos už kitą kainą, nei nurodyta 2024 m. spalio 2 d. sutartyje.

100. Nors ieškovė nurodė, kad atsakovas, būdamas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir padelio treneriu, gali gauti ir, tikėtina, gauna didesnes pajamas tiek kaip direktorius, tiek kaip treneris, nei deklaruojama oficialiai, tačiau byloje nėra įrodymų apie atsakovo gaunamas nepaskaitomas pajamas. Ieškovė nenurodė, kokio konkretaus dydžio pajamas turi ir gali gauti atsakovas. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nemažino iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas gauna mažesnes pajamas negu ieškovė. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas pagal savo turtinę padėtį gali mokėti didesnį išlaikymą nepilnametėms dukroms, nei priteisė pirmosios instancijos teismas. Kaip jau nurodyta, teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius (CK 3.198 straipsnio 1 dalis).

101. Vertinant atsakovo turtinę padėtį, atsižvelgiama ir į tai, kad iš atsakovui Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 27 d. nuosprendžiu skirta 22 596 Eur bauda, taip pat solidariai su kitu asmeniu iš atsakovo priteista atlyginti 378 533,82 Eur ir 92 852,01 Eur žalą VšĮ „Neptūno krepšinio klubui“.

102. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo išlaikymą šalių nepilnametėms dukroms periodinėmis išmokos po 388,50 Eur per mėnesį kiekvienai, šio išlaikymo dydžio nemažino Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta išmoka vaikui, kurios dydis ieškinio pateikimo metu buvo 96,24 Eur, o nuo 2025 m. sausio mėn. 1 d. yra 122,80 Eur. Todėl ši išmoka galės būti skirta papildomiems S. poreikiams patenkinti.

103. Atsižvelgus į vienodą šalių pareigą teikti išlaikymą nepilnametei dukrai S., iš atsakovo priteistas 388,50 Eur išlaikymas, ieškovės teiktinas tokio pačios dydžio išlaikymas bei išmoka vaikui, iš viso 873,24 Eur ieškinio pateikimo metu ir 899,80 Eur nuo 2025 m. sausio 1 d., teisėjų kolegijos nuomone, yra proporcingas S. poreikiams, šalių turtinei padėčiai ir užtikrina būtinas S. vystytis sąlygas.

104. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo priteistas išlaikymas šalių nepilnametei dukrai S. periodinėmis išmokos po 388,50 Eur per mėnesį, paliekama nepakeista.

Dėl procesinės bylos baigties

105. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimą ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo priešingai išvadai susiformuoti. Tačiau pirmosios instancijos teismas be pagrindo nustatė, kad vidiniuose santykiuose tarp ieškovės ir atsakovo ieškovė įsipareigoja toliau dengti kreditą ir vykdyti įsipareigojimus bankui, o tuo atveju, jei atsakovas įvykdytų prievolę bankui, ieškovė įsipareigoja atsakovui grąžinti sumokėtas sumas. Todėl ši teismo sprendimo dalis keičiama (CPK 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

106. Pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 5 dalis).

107. Pagal bylos duomenis, ieškovė ieškinį apmokėjo 1 173 Eur žyminiu mokesčiu, taip pat patyrė 3 989,90 Eur išlaidas už advokato pagalbą. Pirmosios instancijos teisme buvo patirtos 11,95 Eur išlaidos už procesinių dokumentų byloje siuntimą. Atsakovas nepateikė įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.

108. Pirmosios instancijos teismas šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstė proporcija 75:25. Apeliaciniu skundu nėra ginčija ši pirmosios instancijos teismo nustatyta proporcija. Pakeitus aukščiau nurodytą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, sprendžiama, kad šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme paskirstomos proporcija 80:20. Todėl iš atsakovo ieškovei priteisiama 4 123,12 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteisiamos 10 Eur išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą. Iš ieškovės šių išlaidų dalis nepriteisiama, nes yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 6 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

109. Ieškovė apeliacinį skundą apmokėjo 629 Eur žyminiu mokesčiu, taip pat patyrė 2 299 Eur išlaidas advokatui už apeliacinio skundo parengimą. Atsakovas nepateikė įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme.

110. Įvertinus apeliaciniu skundu pareikštus ir patenkintus reikalavimus, vertinama, kad buvo patenkinta 10 proc. apeliacinio skundo reikalavimų. Todėl iš atsakovo ieškovei priteisiama 292,80 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 4 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 4 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta, kad vidiniuose santykiuose tarp ieškovės E. K. – K. ir atsakovo O. K. ieškovė E. K. – K. atsakovui O. K. įsipareigoja toliau dengti kreditą ir vykdyti įsipareigojimus bankui, o tuo atveju, jei atsakovas O. K. įvykdytų prievolę bankui, ieškovė E. K. – K. įsipareigoja atsakovui O. K. grąžinti sumokėtas sumas.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 4 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Priteisti iš atsakovo O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei E. K. – K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 123,12 Eur (keturi tūkstančiai vienas šimtas dvidešimt trys eurai 12 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Priteisti iš atsakovo O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 10 Eur (dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei E. K. – K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 292,80 Eur (du šimtai devyniasdešimt du eurai 80 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.