Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Linai Mituzienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui J. R. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo Policijos departamentas prie LR VRM atsiliepimu nurodė, kad su pareikštu ieškiniu ir patikslintu ieškiniu sutinka. Sutinka, kad Šiaulių apskrities VPK turi teisę reikalauti priteisti regreso tvarka išmokėtas kompensaciją ir draudimo išmoką, nes bylos rašytinė medžiaga patvirtina, kad Šiaulių apygardos teismo 2018-02-27 nutartyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, be to, teismo išvados padarytos remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017-03-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-695/2017, kurios ratio decidendi nesutampa su nagrinėjama byla. Mano, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė faktinę aplinkybę, susijusią su subjektu, kuris priėmė sprendimą dėl kompensacijos ir draudimo išmokos sumokėjimo sužalotam pareigūnui ir faktiškai išmokėjo pareigūnui 6294,43 Eur. Bylos medžiagoje esantis Šiaulių apskrities VPK viršininko 2015-05-27 įsakymo Nr. 40-TE- 611 „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo“ 2 punktas patvirtina faktinę aplinkybę, kad būtent Šiaulių apskrities VPK viršininko įsakymu, o ne vėliau priimta Policijos departamento 2015-06-22 išvada Nr. 5-IL-2745 „Dėl sprendimo priėmimo“ buvo priimtas sprendimas pareigūnui V. G. išmokėti 6006,42 Eur kompensaciją. Šiaulių AVPK, kaip atskiras juridinis asmuo, yra savarankiškas biudžetinės įstaigos savininkas Biudžetinių įstaigų įstatymo prasme ir reikalavimo teisę dėl kompensacijos ir draudimo išieškojimo grindžia Biudžetinių įstaigų įstatymo 10 str. 1 d. 10 p., Civilinio kodekso 6.290 str. 3 d., Vidaus tarnybos statuto 50 str. 11 d., Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530, 26 p., Kompensacijų, mokėtinų pareigūno ar kursanto mirties ar sveikatos sutrikdymo atvejais, išmokėjimo ir jų išieškojimo iš žalą padariusio asmens policijos įstaigos, kuri išmokėjo kompensaciją, naudai tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016-07-05 įsakymu Nr. 5-V-548 (toliau - Aprašas) 6 punktu, numatančiu, kad policijos įstaiga, išmokėjusi kompensaciją, išieško šias pinigines lėšas iš žalą padariusio asmens regreso tvarka savo naudai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Bylos medžiagoje esantys dokumentai patvirtina, kad būtent ieškovas Šiaulių AVPK pervedė sužalotam pareigūnui pinigines sumas, Policijos departamentas, tik kaip biudžeto asignavimų valdytojas ir centrinė vidaus reikalų įstaiga, skiria lėšas piniginei kompensacijai išmokėti (padidina programos sąmatą). Sutinka su ieškovo motyvais dėl jo patirtos žalos pobūdžio, kadangi sužalojus asmens sveikatą, asmeniui padaroma ne tik turtinės, bet ir neturtinės žalos, kadangi sveikata yra asmeninė neturtinė vertybė. Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnui dėl jam padaryto sužalojimo byloje nustatytomis aplinkybėmis buvo padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala, pagal sužalojimų pobūdį, patirtą fizinį bei dvasinį skausmą, nepatogumus ir kt. kas turi būti vertinama pinigais. Prašo tenkinti Šiaulių AVPK pateikta patikslintą ieškinį ir bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad atsakovas J. R. 2015-11-27 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 286 straipsnį, dėl to, kad 2015-02-17, apie 19.00 val., Raseinių PK, 306 tarnybiniame kabinete, tyrėjui V. G. atliekant ikiteisminį tyrimą ir pildant sulaikymo protokolą, spyrė į dešinės kojos blauzdą ir, sugriebęs už dešinės rankos ketvirto piršto, jį suko, dėl ko pareigūnui buvo padaryti odos nubrozdinimai dešinėje blauzdoje, dešinės rankos pirmame piršte ir dešinės rankos ketvirto piršto vidurinio pirštikaulio lūžimas, t. y. nesunkiai sutrikdyta pareigūno V. G. sveikata. Šiaulių apygardos teismo 2016-02-18 nutartimi atsakovo apeliacinis skundas dėl Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžio atmestas. V. G. dėl padaryto sveikatos sužalojimo buvo nedarbingas 66 dienas. 2015-05-14 LR VRM Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija, remiantis 2015-04-23 Tarnybinio patikrinimo išvada, pateikė pažymą, kurioje nurodoma, kad tarp 2015-02-17 fizinio veiksnio ir pareigūno V. G. sveikatos sutrikdymo yra tarpusavio ryšys, sveikatos sutrikdymas priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo. Likę pakitimai: dešinės rankos IV piršto dalinė kontraktūra.

Šiaulių AVPK viršininkas 2015-05-27 įsakymu Nr. 40-TE-611, nusprendė išmokėti V. G. kompensaciją. Policijos departamentas 2015-06-22 išvada Nr. 5-IL-2745 pritarė kompensacijos V. G. išmokėjimui n ir nutarė išmokėti 6006,42 eur kompensaciją. 2015-07-08 mokėjimo nurodymu V. G. buvo pervesti pinigai.

VSDFV Šiaulių skyrius 2015-04-21 pranešimu nurodė, kad vadovaujantis Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintomis Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygomis, dėl 2015 m. vasario 17 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo metu patirtos traumos valstybės lėšomis apdraustajam V. G. apskaičiuota 279,62 Eur dydžio draudimo suma. Valstybės institucija, kurioje dirba V. G. į VSDFV sąskaitą turi pervesti 8,39 Eur , t.y. 3 procentus išmokėtinos draudimo sumos.

V. G. išmokėta 279,62 Eur draudimo išmoka, Valstybinio socialinio draudimo fondui valdybai dėl socialinės išmokos dėl sveikatos sutrikdymo pervesta 3 procentai išmokėtos sumos, t.y. 8,39 Eur.

Nagrinėjamų atveju nustatyta, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu priteista 1621,42 Eur turtinės žalos atlyginimo Šiaulių apskrities VPK naudai. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartimi ši sprendimo dalis nepanaikinta. Todėl atsižvelgiant į tai, kad 1621,42 Eur turtinės žalos atlyginimas Šiaulių apskrities VPK naudai jau priteistas, šiuo klausimu teismas nepasisako.

Iš 2017-05-12 pateikto ieškinio matyti, kad ieškiniu prašyta priteisti ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tačiau sprendime šis klausimas nebuvo išspręstas.

LR CK 6.37 ir 6.210 straipsniai nustato, kad skolininkas privalo mokėti nustatyto dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu priteistos sumos – 1621,12 Eur – nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-03-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas patikslintu ieškiniu ir bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad Šiaulių apskrities VPK yra atskiras juridinis asmuo, savarankiška biudžetinė įstaiga ir reikalavimo teisę dėl 6006,42 Eur kompensacijos ir 288,01 Eur draudimo išmokos išieškojimo grindžia Biudžetinių įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 10 punktu, civilinio kodekso 6.293 straipsnio 3 dalimi, Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 11 dalimi, Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530, 26 punktu, Kompensacijų, mokėtinų pareigūno ar kursanto mirties ar sveikatos sutrikdymo atvejais, išmokėjimo ir jų išieškojimo iš žalą padariusio asmens policijos įstaigos, kuri išmokėjo kompensaciją, naudai tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016- 07-05 įsakymu Nr. 5-V-548 (toliau - Aprašas) 6 punktu. Šis punktas numato, kad policijos įstaiga, išmokėjusi kompensaciją, išieško šias pinigines lėšas iš žalą padariusio asmens regreso tvarka savo naudai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tretysis asmuo Policijos departamentas prie LR VRM savo atsiliepimu taip pat nurodo, kad su ieškovo argumentais dėl jo tinkamumo teikti ieškinį dalyje dėl kompensacijos ir draudimo išmokos priteisimo regreso tvarka sutinka. Paaiškino, kad Šiaulių apskrities VPK viršininko 2015-05-27 įsakymo Nr. 40-TE-611 ,,Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo“ 2 punktas patvirtina faktinę aplinkybę, kad būtent Šiaulių apskrities VPK viršininko įsakymu, o ne vėliau priimta Policijos departamento prie LR VRM 2015-06-22 išvada Nr. 5-IL-2745 „Dėl sprendimo priėmimo“ buvo priimtas sprendimas pareigūnui V. G. išmokėti 6006.42 Eur kompensaciją. Pinigus V. G. pervedė Šiaulių apskrities VPK, o Policijos departamentas prie LR VRM, tik kaip biudžeto asignavimų valdytojas ir centrinė vidaus reikalų įstaiga, skiria lėšas piniginei kompensacijai išmokėti (padidina programos sąmatą).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu buvo pasiūlyta keisti ieškovą iš Šiaulių apskrities VPK į Policijos departamentą prie LR VRM. Tačiau šalys nebuvo pakeistos.

Nustatyta, kad Šiaulių AVPK, prašydamas regreso tvarka priteisti žalą dėl išmokėtų kompensacijos ir draudimo išmokos, vadovavosi Kompensacijų, mokėtinų pareigūno ar kursanto mirties ar sveikatos sutrikdymo atvejais, išmokėjimo ir jų išieškojimo iš žalą padariusio asmens policijos įstaigos, kuri išmokėjo kompensaciją, naudai tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016-07-05 įsakymu Nr. 5-V-548 (toliau - Aprašas), kur 6 punkte, nurodyta, jog policijos įstaiga, išmokėjusi kompensaciją, išieško šias pinigines lėšas iš žalą padariusio asmens regreso tvarka savo naudai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju, nors nusikalstami veiksmai padaryti 2015-02-17, o įsakymas priimtas 2016-07-05, tačiau Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro priimtame minimo įsakymo 2 punkte numatyta, kad kompensacijų, išmokėtų iki šio įsakymo įsigaliojimo dienos, išieškojimo procedūros atliekamos pagal šiuo įsakymu patvirtintą tvarkos aprašą. Šiuo atveju, kompensacija išmokėta 2015-07-08, tačiau Šiaulių AVPK laikydamasis aukščiau išdėstytų nuostatų kreipėsi į teismą dėl išmokėtos kompensacijos išieškojimo regreso tvarka. Be to ir Policijos departamento 2016-06-22 išvadoje dėl sprendimo priėmimo Nr. 5-IL-2745 2 punkte nurodyta, kad pavedama Šiaulių apskrities VPK Policijos departamento prie VRM naudai, regreso tvarka išieškoti iš įvykio, kurio metu buvo sužalotas policijos pareigūnas kaltininko išieškoti išmokėtas sumas. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad Šiaulių apskrities VPK yra tinkamas ieškovas dėl V. G. išmokėtos piniginės kompensacijos ir draudimo išmokos išieškojimo regreso tvarka.

Šiaulių apskrities VPK, atlyginęs dėl atsakovo veiksmų atsiradusią žalą specialiųjų įstatymų pagrindu išmokėdamas pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo, t. y. atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais. Žalos padariusio asmens atsakomybės dydžio klausimas nustatytinas vadovaujantis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę, ir nepriklauso nuo to, kas pareiškė jam reikalavimą atlyginti žalą – nukentėjęs asmuo tiesiogiai ar sveikatos sutrikdymo kompensaciją nukentėjusiajam išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga, įgyvendindama atgręžtinio reikalavimo teisę.

Vidaus tarnybos statute, Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygose ir juos konkretizuojančiuose vidaus reikalų ministro įsakymuose įtvirtinti kompensacijų pareigūnams už sveikatos sutrikdymą mokėjimo pagrindai ir jų dydžio nustatymo kriterijai nesiejami su žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygomis, t. y. draudimo išmoka mokama ne vadovaujantis CK nustatytais civilinės atsakomybės pagrindais, bet pagal šiuose teisės aktuose įtvirtintus imperatyviųjų normų reikalavimus. Šiais teisės aktais valstybė prisiėmė pareigą, įvykus juose nurodytam draudžiamajam įvykiui, išmokėti pareigūnui kompensaciją, apskaičiuotą remiantis objektyvaus pobūdžio neindividualizuotais kriterijais (medicinos ekspertizės komisijos nustatytu sveikatos sutrikdymo laipsniu, pobūdžiu ir pan.) pagal patvirtintą metodiką, kurios privalo laikytis institucija, apskaičiuojanti ir išmokanti kompensaciją. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013).

Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. Nuostoliai – piniginė žalos išraiška, apimanti turėtas išlaidas ir negautas pajamas; neturtinė žala yra žalos asmeniui dalis, atsirandanti kaip sveikatos sužalojimo pasekmė. Dėl sveikatos sužalojimo patirta žala nustatoma pagal netekto darbingumo laipsnį, vertinant asmens pajamų praradimą, sveikatos atstatymo ir palaikymo išlaidas, taip pat su prarasto darbingumo dalimi susijusius asmens patirtus dvasinius išgyvenimus.

Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.288 straipsnio 1 dalį, žala atlyginama nuo jos padarymo dienos. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, CPK 178 straipsnį šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi žala nepreziumuojama. Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (LR CPK 177 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad policijos pareigūnui V. G. išmokėta jo septynių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, apskaičiuota vadovaujantis viešosios teisės aktų reikalavimais bei draudimo išmoka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 3 dalies 7 punktu, Vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Vidaus reikalų ministro 2009 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1V-125 (2012 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. 1V-206 redakcija) 4.7 punkte numatyta, kad pareigūnui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju, kai laikinasis nedarbingumas trunka nuo 66 iki 74 dienų, išmokama 7 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. G. nedarbingas buvo 66 dienas, t.y. nuo 2015-02-18 iki 2015-04-22. V. G. Policijos departamento 2016-06-22 išvadoje dėl sprendimo priėmimo Nr. 5-IL-2745 numatyta skirti lėšų kompensacijai išmokėti 6006,42 Eur sumoje, o Šiaulių AVPK viršininkas 2015-07-09 įsakymu Nr. 40-TE-768 nusprendė V. G. išmokėti 6006,42 Eur kompensaciją, ši 6006,42 Eur suma pervesta V. G..

Iš bylos duomenų matyti, kad pareigūnas realiai patyrė žalą, kai nuo 2015-02-18 iki 2015-04-22 buvo nedarbingas. Vertinant padarytos žalos dydį svarbiomis laikytinos šios bylos aplinkybės – pareigūno sužalojimo laipsnis (lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas), nedarbingumo laikotarpis (66 dienos), turėjęs įtakos negautoms pajamoms. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad V. G. nedarbingumo laikotarpiu jis negalėjo atlikti nei savo tiesioginių pareigų kaip policijos pareigūnas, nei kario savanorio pareigų, kur jis taip pat gauna atlyginimą. Iš baudžiamojoje byloje pateiktų įrodymų matyti, kad V. G. kaip kario savanorio vienos dienos tarnybinis atlyginimas 30,22 Eur, bei už tas dienas kai karys savanoris dalyvavo pratybose ir mokymuose ar vykdė tarnybos užduotis mokama 5,4 Eur vienos paros maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija. Pridėta kovinio rengimo 2015 m. vasario – balandžio mėnesių tvarkaraščiai (baudž. byla Nr. 1-150-446/2015, 1 t., b. l. 122-123). Šiuo požiūriu V. G. patyrė finansinių nuostolių. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2015-05-14 LR VRM Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija, remiantis 2015-04-23 Tarnybinio patikrinimo išvada, pateikė pažymą, kurioje nurodoma, kad tarp 2015-02-17 fizinio veiksnio ir pareigūno V. G. sveikatos sutrikdymo yra tarpusavio ryšys, sveikatos sutrikdymas priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo. Likę pakitimai: dešinės rankos IV piršto dalinė kontraktūra.

Vadovaujantis VSDFV Šiaulių skyriaus 2015-04-21 pranešimu V. G. taip pat buvo išmokėta 279,62 Eur dydžio draudimo suma. Šiaulių apskrities VPK į VSDFV sąskaitą pervedė 8,39 Eur , t.y. 3 procentus išmokėtinos draudimo sumos. Ši suma taip pat priteistina iš atsakovo.

Atsakovas ieškovo prašomų priteisti sumų visiškai neginčijo. Jo manymu, jis jokio sužalojimo V. G. nepadarė ir nieko mokėti neturi. Be to argumentavo, jog jo materialinė padėtis sunki, jis turi daug įsiskolinimų ir finansinių įsipareigojimų. Atsakovas į bylą pateikė jo finansinius įsipareigojimus patvirtinančius dokumentus (kredito sutartį, sąskaitas – faktūras, kur matyti patirtos išlaidos, mokėjimo nurodymus dėl kreditų) tačiau nepateikta įrodymų iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovo turtinę padėtį: nekilnojamojo turto išrašai, pažymos apie gaunamas pajamas, metinės pajamų deklaracijos , turimą techniką ir pan. Dėl to teismas neturi galimybės spręsti apie atsakovo turinę padėti.

LR CK 6.37 ir 6.210 straipsniai nustato, kad skolininkas privalo mokėti nustatyto dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos – 6294,43 Eur – nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-03-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas (LR CPK 83 straipsnio 10 punktas), priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą, t.y. priteistina 141,62 Eur žyminio mokesčio (LR CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 185 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 5 procentus metinių palūkanų nuo Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu priteistos sumos – 1621,12 Eur – nuo bylos iškėlimo teisme (2017-03-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, įmonės kodas 190521648, buveinė Aušros alėja 19, Šiauliai.

Priteisti iš atsakovo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 6294,43 Eur (šešis tūkstančius du šimtus devyniasdešimt keturis eurus 43 ct) žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos – 6294,43 Eur – nuo bylos iškėlimo teisme (2017-03-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, įmonės kodas 190521648, buveinė Aušros alėja 19, Šiauliai.

Priteisti iš atsakovo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 141,62 EUR (vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą 62 ct) žyminio mokesčio, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.