Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ­– Šiaulių apskrities VPK) ir atsakovo J. R. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareikštą ieškinį atsakovui J. R. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas Šiaulių apskrities VPK prašė priteisti iš atsakovo J. R. 8689,58 Eur turtinės žalos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinyje nurodė, kad 2015-02-17 Raseinių policijos komisariato (toliau ­– Raseinių PK) tarnybiniame kabinete J. R. Raseinių PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui (toliau – pareigūnui) V. G. nesunkiai sutrikdė sveikatą. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal nusikaltimo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje, požymius. Dėl patirto sveikatos sutrikdymo pareigūnas V. G. nuo 2015-02-18 iki 2015-04-24 buvo nedarbingas. Pagal Šiaulių apskrities VPK Finansų skyriaus duomenis V. G. laikino nedarbingumo laikotarpiu pareigūnui priskaičiuota 1880,02 Eur nedarbingumo pašalpa bei 515,13 Eur sumokėta socialinio draudimo įmokų. Viso Šiaulių apskrities VPK išmokėjo 2395,15 Eur sumą.

Nurodė, kad 2015-04-29 surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada dėl V. G. sveikatos sutrikdymo tarnyboje, kuria buvo pripažinta, kad yra priežastinis ryšys tarp pareigūno V. G. sveikatos sutrikdymo ir tarnybos. Vadovaujantis Šiaulių apskrities VPK viršininko (duomenys neskelbtini) įsakymu nuspręsta V. G. išmokėti 6006,42 Eur dydžio kompensaciją. Taip pat pareigūnui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išmokėta 279,62 Eur dydžio draudimo suma bei 8,39 Eur (3 procentai išmokėtos draudimo sumos) buvo sumokėta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Iš viso Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos per Šiaulių apskrities VPK išmokėjo 6294,43 Eur dėl įvykio, kurio metu buvo sutrikdyta pareigūno sveikata tarnybos metu.

Ieškovas teigė, kad pareigūnui dėl įvykdytos nusikalstamos veikos padaryta žala Šiaulių apskrities VPK ligos pašalpos išmokos, kompensacija bei socialinių draudimų įmokų forma buvo kompensuota iš valstybės biudžeto. Dėl to Šiaulių apskrities VPK, kaip išmokas išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga, turi teisę reikalauti atlyginti žalą iš atsakingo už žalą asmens.

Atsakovas J. R. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad jis nesužalojo pareigūno V. G. ir nepadarė turtinės žalos, nors yra pripažintas kaltu 2015-11-27 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu. Nurodė, kad 2015-02-17 dieną policijos pareigūnas V. G. pats naudojo smurtą prieš atsakovą. Tvirtino, jog 2015-04-08 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Jurbarko poskyrio ekspertas, apžiūrėjęs jį ir susipažinęs su išrašais iš medicininių dokumentų, specialisto išvadoje nurodė, kad atsakovui J. R. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Atsakovo atstovė nurodė, kad Šiaulių apskrities VPK šioje byloje nėra tinkamas ieškovas dėl kompensacijos priteisimo, nes pinigines lėšas išmokėjo Policijos departamentas, be to mokėjimo pavedime nurodyta mokėjimo paskirtis – darbo užmokestis, o ne kompensacija.

Trečiasis asmuo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad su ieškovo argumentais ir prašymais sutinka ir palaiko jo motyvus ir poziciją, išdėstytą ieškinyje.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo 1621,12 Eur turtinės žalos atlyginimo ieškovo naudai. Ieškinio dalį dėl 6006,42 Eur kompensacijos ir 288,01 Eur draudimo išmokos paliko nenagrinėtu. Likusią ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo valstybės naudai 49,00 Eur žyminio mokesčio ir 2,61 Eur pašto išlaidų į valstybės biudžetą. Iš ieškovo priteisė 11,36 Eur pašto išlaidų į valstybės biudžetą.Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas, kad atsakovas nesutinka su reikalaujama priteisti žala, vertino, jog yra pagrindas peržiūrėti ieškovo reikalavimą dėl išmokų išieškojimo, įvertinant jį pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, šalių paaiškinimus, taip pat baudžiamosios bylos medžiagą, konstatavo, kad byloje nustatytos visos atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinos civilinės atsakomybės sąlygos. Nurodė, kad byloje įrodyta, jog atsakovas siekdamas išvengti sulaikymo, sutrikdė pareigūno sveikatą, tuo padarant pareigūnui žalą. Dėl sveikatos sutrikdymo pareigūnas 66 dienas buvo nedarbingas. Atsakovas jokių įrodymų, patvirtinančių, jog V. G. nedarbingumo pažymėjimai buvo išduodami nesant tam teisinio ir/ar medicininio pagrindo, byloje nepateikė. Pažymėjo, kad tiek baudžiamojoje byloje, tiek medicininiuose dokumentuose yra konstatuotas priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų bei pareigūnui sukelto sveikatos sutrikdymo (žalos).Teismas sprendė, kad neturi teisinio pagrindo nesutikti su byloje nustatytomis aplinkybėmis, todėl priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei pareigūnui sukeltos žalos laikė įrodytu. Tuo pačiu, atsižvelgdamas į tai, kad pareigūno sveikatos sutrikdymas buvo padarytas atsakovo tyčiniais veiksmais, laikė, kad atsakovo kaltė dėl padarytos žalos yra įrodyta. Teismas darė išvadą, kad pareigūnui faktiškai išmokėta nedarbingumo išmoka neviršija nukentėjusiojo patirtos žalos, todėl ji visa – 1621,12 Eur, o ne kaip prašo ieškovas 1880,02 Eur išieškoma regreso tvarka. Vadovaudamasis CK 6.37 ir 6.210 straipsniais sprendė priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos ­–1621,12 Eur – nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo reikalavimą atlyginti jo patirtus nuostolius, lygius nedarbingumo pašalpos sąnaudų sumai, t.y. nukentėjusiajam pagal pateiktus nedarbingumo pažymėjimus priskaičiuotą nedarbingumo pašalpą ir darbdavio socialinio draudimo įmokas, teismas, laikė nepagrįstu ir atmestinu. Kadangi naujausia Kasacinio teismo praktika nurodo, jog darbdavio mokamos socialinio draudimo įmokos nėra laikomos ieškovo patirtais nuostoliais, nes nukentėjusiajam atlyginamos tik jo negautos pajamos (nedarbingumo pašalpa). Nagrinėjamu atveju, teismas sprendė, kad Šiaulių apskrities VPK nėra tinkamas ieškovas dėl regresinio reikalavimo atlyginti 6006,42 Eur kompensacijos ir 288,01 Eur draudimo išmokos. Kadangi 6006,42 Eur kompensaciją ir 288,01 Eur dydžio draudimo išmoką išmokėjo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos iš savo lėšų per ieškovą, kuris buvo tik tarpininkas, pervesdamas pinigines lėšas į pareigūno asmeninę sąskaitą. Teismas nesutiko su ieškovo ir trečiojo asmens teiginiu, jog reikalavimo teisę reikšti ieškinį iš Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos perėmė Šiaulių apskrities VPK. Tokią išvadą darė atsižvelgdamas į tai, jog byloje nėra duomenų apie reikalavimo teisių perėmimą, Policijos departamentas taip pat nesuteikė ieškovui įgaliojimo atstovauti jį dėl išmokų išieškojimo. Taip pat pažymėjo, kad išvada dėl sprendimo priėmimo Policijos departamentas pavedė Šiaulių apskrities VPK Policijos departamento naudai išieškoti iš atsakovo išmokėtas sumas – 6006,42 Eur kompensacijos ir 288,01 Eur draudimo išmoką, kas taip pat patvirtina, kad šios piniginės lėšos buvo išmokėtos ir priklausė Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas J. R. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2017 m. lapkričio sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo Šiaulių apskrities VPK ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo regreso tvarka atmesti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria iš atsakovo priteista 1621,12 Eur turtinės žalos ieškovui. Teigia, jog nesužalojo pareigūno V. G. ir nepadarė turtinės žalos Šiaulių apskrities VPK. Nurodo, kad atsakovas pats nukentėjo nuo policijos pareigūno V. G., o atsakovo sužalojimo aplinkybės liko neištirtos.

Apeliaciniu skundu ieškovas Šiaulių apskrities VPK nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalimi, kuria ieškinio dalis dėl 6006,42 Eur kompensacijos ir 288,01 Eur draudimo išmokos palikta nenagrinėta, nepriteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos bei priteistos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Prašo skundžiamą sprendimą dalyje dėl 6006,42 Eur kompensacijos ir 288,01 Eur draudimo išmokos palikimo nenagrinėtu, pašto išlaidų iš ieškovo priteisimo, panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti Šiaulių apskrities VPK ieškinį bei priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos iki teismo visiško įvykdymo. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentavo ir įvertino ieškovo reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, tačiau rezoliucinėje jo dalyje išdėstant teismo išvadą dėl ieškinio nenurodė šio patenkinto reikalavimo turinio. Teigia, jog Šiaulių apskrities VPK turėjo teisę pareikšti ieškinį su reikalavimu dėl 6006,42 Eur išmokėtos kompensacijos ir 288,01 Eur draudimo išmokos priteisimo.

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas J. R. prašo ieškovo Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl skundžiamo sprendimo atmesti. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalimi, kuria iš atsakovo buvo priteista 1621,12 Eur turtinės žalos atlyginimo ieškovo naudai.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas Šiaulių apskrities VPK prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo ieškovo naudai 1621,12 Eur turtinės žalos atlyginimo, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad byloje nustatytos visos atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl nedarbingumo pašalpos priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo J. R. apeliacinis skundas netenkintinas. Ieškovo Šiaulių apskrities VPK apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimas naikintinas iš dalies ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas J. R. 2015-11-27 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 286 straipsnį, dėl to, kad 2015-02-17, apie 19.00 val., Raseinių PK, 306 tarnybiniame kabinete, pareigūnui V. G. atliekant ikiteisminį tyrimą ir pildant sulaikymo protokolą, spyrė į dešinės kojos blauzdą ir, sugriebęs už dešinės rankos ketvirto piršto, jį suko, dėl ko pareigūnui buvo padaryti odos nubrozdinimai dešinėje blauzdoje, dešinės rankos pirmame piršte ir dešinės rankos ketvirto piršto vidurinio pirštikaulio lūžimas, t. y. nesunkiai sutrikdyta pareigūno V. G. sveikata. Šiaulių apygardos teismo 2016-02-18 nutartimi atsakovo apeliacinis skundas dėl Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžio atmestas. V. G. dėl padaryto sveikatos sužalojimo buvo nedarbingas 66 dienas. Šiaulių apskrities VPK Finansų skyriaus pažymoje dėl V. G. ligos nurodyta, kad V. G. buvo išmokėta 2395,15 Eur nedarbingumo pašalpa. 2015-05-14 LR VRM Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija, remiantis 2015-04-23 Tarnybinio patikrinimo išvada, pateikė pažymą, kurioje nurodoma, kad tarp 2015-02-17 fizinio veiksnio ir pareigūno V. G. sveikatos sutrikdymo yra tarpusavio ryšys. Remiantis Policijos departamento 2016-06-22 išvada dėl sprendimo priėmimo Nr. (duomenys neskelbtini, Šiaulių apskrities VPK viršininkas 2015-07-09 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė V. G. išmokėti 6006,42 Eur kompensaciją, 2015-07-08 mokėjimo nurodymu 6006,42 Eur suma pervesta V. G., mokėjimo paskirtyje nurodyta – darbo užmokestis. Pagal ieškovo teismui pateiktus duomenis ieškovas V. G. išmokėjo 1252,92 Eur ligos pašalpos (už 2015 m. vasario mėn. – 258,22 Eur, už 2015 m. kovo mėn. – 459,52 Eur, 2015 m. 4 mėn. – 535,18 Eur), nuo išmokėtos ligos pašalpos apskaičiuota ir išmokėta 427,10 Eur mokesčių į Valstybės biudžetą. V. G. taip pat buvo apskaičiuota ir išmokėta 279,62 Eur draudimo suma. Taigi V. G. dėl padaryto sveikatos sužalojimo buvo apskaičiuota ir išmokėta 7538,96 Eur suma ir Sodrai 523,52 Eur suma, viso – 8062,48 Eur.

Dėl atsakovo J. R. apeliacinio skundo argumentų.

Apeliaciniu skundu atsakovas J. R. nurodo, kad nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria iš atsakovo priteista 1621,12 Eur turtinės žalos ieškovui. Minėta, jog bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas Kelmės rajono apylinkės teismo (dabar Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų) 2015-11-27 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 286 straipsnį. Byloje nustatytos visos atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl yra pagrindas atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Dėl ieškovo Šiaulių apskrities VPK apeliacinio skundo argumentų.

Apeliaciniu skundu ieškovas Šiaulių apskrities VPK nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškinio dalis dėl 6006,42 Eur kompensacijos ir 288,01 Eur draudimo išmokos palikta nenagrinėta, nepriteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos bei priteistos iš ieškovo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas ieškinio dalį dėl 6006,42 Eur išmokėtos kompensacijos ir 288,01 Eur draudimo išmokos pritesimo paliko nenagrinėtu, motyvuodamas tuo, kad ieškovas Šiaulių apskrities VPK neturi reikalavimo teisės dėl minėtų išmokų, kadangi byloje nėra duomenų apie reikalavimo teisių perėmimą, trečiasis asmuo Policijos departamentas nesuteikė ieškovui įgaliojimo atstovauti jį dėl išmokų išieškojimo, o pareigūnui išmokėtos piniginės lėšos priklausė trečiajam asmeniui.

Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Finansų valdyba pasiūlė skirti Šiaulių apskrities VPK 6294,43 Eur sumą, kurią sudaro 6006,42 Eur dydžio piniginė kompensacija ir 288,01 Eur dydžio draudimo suma ir išmokėti pareigūnui V. G. dėl 2015-02-17 įvykio metu sutrikdytos sveikatos, atliekant tarnybines pareigas. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje dėl 6294,43 Eur sumos tik Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos yra tinkamas ieškovas, kadangi jo sprendimu ir piniginėmis lėšomis buvo sumokėta pareigūnui V. G. kompensacija, o ieškovas Šiaulių apskrities VPK buvo tik tarpininkas, kuris pervedė pinigines lėšas į pareigūno asmeninę sąskaitą.Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškinio dalį dėl 6006,42 Eur kompensacijos ir 288,01 Eur draudimo išmokos nenagrinėtina, turėjo siūlyti trečiajam asmeniui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos tapti nagrinėjamojoje byloje ieškovu, pareiškiančiu reikalavimą dėl minėtos kompensacijos ir draudimo išmokos išmokėjimo. Tuo pačiu kiltų reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo. Tokia teismų praktika suformuota kasacinės instancijos nutartyse, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-133-695/2017.Ieškovas reiškė reikalavimą dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos t. y. 1621,12 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą motyvuojamojoje dalyje argumentavo, įvertino ieškovo reikalavimą, tačiau šio reikalavimo neišsprendė, todėl ši bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Panaikinus skundžiamą teismo sprendimą iš dalies ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl šalių pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes šis klausimas turės būti sprendžiamas bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dalyje dėl procesinių palūkanų priteisimo ieškovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Sprendimo dalį dėl bylos palikimo nenagrinėta bei dėl Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos procesinės padėties bei reikalavimo tikslinimo perduoti nagrinėti iš naujo.

Likusioje sprendimo dalyje jį palikti nepakeistą.

Ši Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.