Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Kristina Kakurinė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. Ž. (A. Ž.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. vasario 1 d. nutarties panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I . Bylos esmė

1. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (toliau – Institucija) (duomenys neskelbtini) 2021 rugpjūčio 31 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, A. Ž. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 368 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Nutarime nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus pareigūnai 2021 m. liepos 27 d. apie 10 val. nustatė (patikrinimo aktas (duomenys neskelbtini)), kad A. Ž. nuosavybės teise priklausančiame mėgėjų sodų žemės sklypo naudojimo būdo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), palei pravažiuojamąjį kelią auga erškėtrožių krūmai, iškeroję į važiuojamąją kelio dalį už žemės sklypo ribų (valstybinės žemės plote). Toks krūmų auginimas nesuderintas su vietos seniūnu, apželdintuoju ar savivaldybės darbuotoju. Sklypo savininkas A. Ž. pažeidė (duomenys neskelbtini) savivaldybės (duomenys neskelbtini) 2012 m. balandžio 26 d. spendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų (duomenys neskelbtini) želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių 15 punkto (2020 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija) reikalavimus. Nesutikdamas su šiuo nutarimu administracinėn atsakomybėn traukiamas A. Ž. jį apskundė Klaipėdos apylinkės teismui.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

5. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

10. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, kad apylinkės teismas, nagrinėjęs A. Ž. administracinio nusižengimo bylą, nesilaikė aptartų ANK ir kitų teisės aktų nuostatų, skundžiamos nutarties išvados nėra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to reikalauja įstatymas. A. Ž. savo kaltės dėl jam inkriminuojamo nusižengimo padarymo nepripažino ir tvirtino, kad nėra nustatyta (įrodyta), ar aptariami erškėtrožių krūmai yra pasodinti ir auga A. Ž. privačiame žemės sklype ir tik jų šakos išsikeroję į valstybinę žemę ir kelią, ar vis tik jie yra neteisėtai pasodinti ir auga valstybinėje žemėje (skundo pirmosios instancijos teismui argumentas, b. l. 4). Apygardos teismas pažymi, jog tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija nėra paneigta bylos medžiagoje esančių duomenų visuma.

12. Apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad, išskyrus anksčiau minėtą patikrinimo aktą, jokių duomenų, patvirtinančių, kad buvo padarytas ANK 368 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas, byloje nėra. 2021 m. rugpjūčio 4 d. Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius 2021 m. liepos 28 d. patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai, prašydamas patikrinti akte nurodytas aplinkybes ir išsiaiškinti, ar buvo padarytas nusižengimas (b. l. 7–8). (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) G. R. jokio administracinio nusižengimo tyrimo neatliko, o 2021 m. rugpjūčio 31 d. rašytinio proceso tvarka paskyrė A. Ž. administracinę nuobaudą (b. l. 20). Byloje nėra Nekilnojamojo turto registro duomenų ir žemės sklypo matavimų, kurie galėtų patvirtinti arba paneigti aplinkybę, jog Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu užfiksuoti erškėtrožių krūmai yra pasodinti valstybinėje žemėje. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo A. Ž. skundą, neapklausė specialisčių, dalyvavusių patikrinime ir surašiusių 2021 m. liepos 28 d. patikrinimo aktą.

13. Institucijos atsiliepime į A. Ž. skundą, adresuotą apylinkės teismui, bandoma grįsti A. Ž. kaltę, padarius ANK 386 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tuo, jog jis kviečiamas nė karto neatvyko į Instituciją, kad paaiškintų įvykio aplinkybes (b. l. 33–34). Pažymėtina, jog kaltinimas A. Ž. buvo suformuluotas ir jis nubaustas už tai, kad pažeidė (duomenys neskelbtini) savivaldybės (duomenys neskelbtini) 2012 m. balandžio 26 d. spendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų (duomenys neskelbtini) želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių 15 punktą, o ne už tai, kad kviečiamas neatvyko į Instituciją ir vengė dalyvauti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime.

14. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad administracinio nusižengimo padarymą patvirtina visi neprieštaringi bylos medžiagoje esantys duomenys, kurie pripažįstami įrodymais, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tokių duomenų, išskyrus Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius 2021 m. liepos 28 d. patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuotas tik galbūt padarytas pažeidimas, nesama. Kaip jau minėta, byloje nėra duomenų apie tai, kad patikrinimo akte ir nuotraukose užfiksuoti erškėtrožių krūmai auga valstybinėje žemėje, kad jie pasodinti ir prižiūrimi nesuderinus su seniūnu ar savivaldybės atstovu. Iš to, kas aptarta anksčiau, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė esminį įrodymų vertinimo kriterijų ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę įrodinėjo, remdamasis ne neprieštaringų įrodymų visumos analize, o vieninteliu bylos medžiagoje esančiu įrodymu. Institucijos atsiliepime į A. Ž. skundą pirmosios instancijos teismui bei teismo nutartyje minimi neindividualizuoti ir neformalizuoti pokalbiai su A. Ž. telefonu, kai bandoma įrodinėjimo pareigos naštą perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, be kitų reikšmingų duomenų, patvirtinančių teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių nustatymą, patys savaime negali būti pripažįstami tiesioginiu įrodymu, patvirtinančiu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę.

15. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas, tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis, 7 dalis). Tai yra būtinas pagrindas teisiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jį padariusį asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai ir, nesant bent vieno iš jų, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio administracinės atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, Nr. 2AT-10-693/2018). Vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563 ir 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas, jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-489/2019, Nr. 2AT-3-495/2020).

16. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas administracinio nusižengimo byloje skundžiamą apylinkės teismo nutartį teisės taikymo aspektu, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepašalino byloje esančių prieštaravimų bei akivaizdžių abejonių dėl A. Ž. padaryto administracinio nusižengimo ir, jais remdamasis, padarė in dubio pro reo principo reikalavimų pažeidimą, o nutartyje išdėstė prieštaringas bei bylos medžiagoje neužfiksuotais duomenimis pagrįstas išvadas. Asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas tik tuomet, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojantį nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis) būtent Institucijai tenka pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą (ANK 567 straipsnis). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pagal konstitucinės jurisprudencijos nuostatas teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas). Nors apylinkės teismas privalėjo vadovautis ir šia praktika, tačiau proceso metu nesiėmė jokių aktyvių veiksmų byloje esančioms objektyvioms abejonėms ir akivaizdiems prieštaravimams pašalinti, o proceso metu A. Ž. išdėstytus argumentus ir pateiktus duomenis, pagrindžiančius faktą, kad administracinis nusižengimas galbūt apskritai nebuvo padarytas, nes jis teismui pateikė tokius ir tiek duomenų, kuriais disponavo (savo paties darytas žemės sklypo nuotraukas, liudytojos T. Ž. paaiškinimus), atmetė ir jų net nevertino, deklaratyviai nurodydamas, jog A. Ž. pažeidė (duomenys neskelbtini) savivaldybės (duomenys neskelbtini) 2012 m. balandžio 26 d. spendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų (duomenys neskelbtini) savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių 15 punkto nuostatas.

17. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, nesilaikydamas įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 567 straipsnis) ir nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimų (ANK 566 straipsnio 1 dalis), skundžiamoje nutartyje nurodė prieštaringus argumentus, nepašalino byloje esančių pagrįstų abejonių dėl A. Ž. kaltės ir jo veiksmų tinkamo vertinimo (kvalifikavimo), todėl padarė esminius proceso teisės pažeidimus. Šie pažeidimai lėmė esminį materialiosios teisės normos pažeidimą, t. y. A. Ž. buvo pripažintas kaltu nenustačius ir neįrodžius, kad jo veikoje yra visi ANK 368 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Kadangi administracinio nusižengimo teisena A. Ž. nutraukiama, nes neįrodyta, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas (ANK 591 straipsnio 1 punktas), apygardos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. vasario 1 d. nutartį ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos 2021 rugpjūčio 31 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, ir administracinio nusižengimo teiseną A. Ž. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 368 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.