Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, 2A-549-826/2017

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-04-06
Bylos Nr.: 2A-549-826/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-33-3-01820-2012-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Alvydas Žerlauskas, Kristina Domarkienė
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Plungės, Rietavo, NŽT, V. V.
Ieškovas: S. B.
Trečiasis asmuo: notarei G

Kategorijos

2.1.2.4.1.1Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris
2.1.3.4Žemės sklypai ir kiti ištekliai
2.1.6.1Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai
2.4.4.1Servitutas
2.6.16.8Žemės nuoma
3.1.1.2.17Teismo procesinių sprendimų privalomumo principas
3.1.2.2.6Kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumas
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.2Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą

Civilinė byla Nr. 2A-549-826/2017Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01820-2012-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.3.4; 2.1.6.1; 2.4.4.1; 2.6.16.8; 3.1.1.2.17; 3.1.2.2.6; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės ir Alvydo Žerlausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir NŽT), V. V. apeliacinius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimo ir 2016 m. lapkričio 17 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovėms NŽT, V. V., tretiesiems asmenims notarei G. D., M. G., A. Ž. ir Plungės rajono savivaldybės administracijai dėl aktų panaikinimo, valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas: Panaikinti 2012 m. kovo 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus įsakymo Nr. 36VĮ-(14.36.2)-278 dalį 1 priedo 20 p., kuriuo patvirtintas Kulių seniūnijos Kulių kadastro vietovės žemėtvarkos projektas ir suformuotas žemės sklypas atsakovei V. V.. Panaikinti 2012 m. gegužės 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus įsakymą Nr. 36SK (14.36.110)-83, kuriuo suformuotas 0,2692 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kulių kadastro vietovėje, ir patvirtinti šio žemės sklypo kadastriniai duomenys. Panaikinti 2012 m. liepos 18 d. įsakymą Nr. 36VĮ-(14.36.2)-1092, kuriuo leista parduoti atsakovui R. V. valstybinės žemės sklypą, kadastro Nr. 6837/0004:210. Pripažinti negaliojančia 2012 m. liepos 19 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 4997 dėl 0,2692 ha ploto žemės sklypo pardavimo.Nurodė, kad pagal pirkimo–pardavimo sutartį nuosavybės teise įsigijo arklidę Kulių miestelyje, Plungės rajone, valstybei priklausančiame žemės sklype. Į žemės sklypą prie pastatų patekdavo keliuku, einančiu prie atsakovei V. V. nuosavybės teise priklausančių pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), Kuliai, Plungės r. Šią aplinkybę patvirtina ir 2006 m. gruodžio 18 d. žemės nuomos sutartis Nr. 38, pagal kurią jis nuomojasi 0,35 ha žemės sklypą, o plane jau tada buvo nurodytas 6 metrų kelias. 2012 m. liepos mėn. savo žemės sklype atsakovė V. V. panaikino kelią ir todėl jis neteko galimybės patekti prie savo pastatų. NŽT sužinojo, kad rengiant žemėtvarkos projektą, V. V. buvo suprojektuotas namų valdos žemės sklypas, o buvęs pravažiuojamasis kelias dėl higieninių reikalavimų panaikintas. Teigė, jog atsakovių veiksmai prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei bei imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nes projektuojant namų valdos žemės sklypą pažeistos Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338, 148 p. nuostatos, taip pat formuojant žemės sklypą atsakovei V. V. pakeista nusistovėjusi žemės sklypo naudojimosi tvarka, kas užkerta galimybę patekti prie pastatų ir jais naudotis. Mano, jog formuojant atsakovei žemės sklypą, per jį einantis kelias turėjo būti paliktas valstybei arba jam nustatytas servitutas.Atsakovės V. V. atstovas advokatas V. G. pateikė teismui prašymą priimti papildomą sprendimą dėl atsakovės V. V. reikalavimo taikyti vieno mėnesio ieškinio senaties terminą ieškovo S. B. ieškinio reikalavimų daliai dėl atsakovės NŽT administracinių aktų panaikinimo.Nurodė, kad ieškovas praleido terminą ieškiniui dėl administracinių aktų apskundimo paduoti ir neprašė teismo šio termino atnaujinti, todėl teismas turėtų taikyti ieškinio senatį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Plungės rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismo motyvai:

5.1. Ieškovas S. B. nuo 2001 m. birželio 18 d. naudojosi nuomos teise žemės ūkio paskirties 0,65 ha žeme Kuliuose, Plungės r. sav., ir tai patvirtina savo pažymose Plungės rajono savivaldybės administracija. Į bylą pateiktos valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojo kortelės detalizuoja S. B. 2003–2016 metais mokėtas sumas už 0,65 ha naudojamą žemės sklypą. Darytina išvada, kad žemę administruojančių institucijų sprendimais leista naudotis žeme ir už tai imamas nustatytas mokestis. Paminėti duomenys paneigia atsakovių argumentus dėl tinkamo žemės sklypų planų rengimo ginčo atveju.

5.2. Ieškovas, kaip valstybinės žemės sklypo naudotojas, ženklinant žemėtvarkos projekte suprojektuotą atsakovės žemės sklypą, turėjo būti taip pat kviečiamas kaip besiribojančio žemės sklypo naudotojas, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. B. dar nuo 2001 m. birželio 18 d. naudojasi praktiškai dvigubai didesniu sklypu (0,65 ha), apie kurio naudojimą jau turėjo duomenis 2007 m. birželio 11 d. Telšių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Plungės žemėtvarkos skyrius.

5.3. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovei prie jai nuosavybės teise priklausančių pastatų laisvoje valstybinėje žemėje buvo suformuotas ne prašytas įsigyti 0,22 ha, o 0,2692 ha ploto žemės sklypas, patvirtinti šio žemės sklypo kadastriniai duomenys ir žemės sklypas parduotas atsakovei.

5.4. Pravažiuojamasis kelias iki R. V. namų valdos žemės sklypo pabaigos buvo įtrauktas į siekiamo įsigyti namų valdos žemės sklypo plotą, kas pateisintų jo padidėjimą nuo 0,22 ha iki 0,2692 ha. Tokią išvadą teismas daro ir iš pateiktų į bylą žemės sklypų Kulių miestelyje, (duomenys neskelbtini), situacijos brėžinio.

5.5. Atsakovių apeliavimas į tai, kad ieškovas turi galimybę prie nuosavybės teise valdomų pastatų privažiuoti ir kitais keliais, nei nurodoma ieškinyje, niekuo nepagrįsti. Ginčas šioje byloje yra nuo 2012 m. gruodžio 3 d., kada buvo iškelta byla. Pretenzijos reiškiamos dar anksčiau, tačiau per 4 metus nebuvo suprojektuoti jokie pravažiuojamieji keliai ir ieškovui nebuvo pateikta jokia alternatyva, sprendinių planas.

Plungės rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 17 d. papildomu sprendimu netenkino atsakovės V. V. atstovo advokato V. G. prašymo pripažinti, kad ieškovas S. B. praleido ieškinio padavimo terminą. Teismo motyvai:

6.1 Ieškovas iš esmės nebuvo tinkamai informuotas apie žemėtvarkos projekte suprojektuotą atsakovo žemės sklypą ir apie jo teisės pažeidimą faktiškai sužinojo tik 2016 m. spalio 1 d., gavęs atsakymą iš NŽT. Tik 2012 m. spalio 31 d. gavęs papildomą informaciją jis sužinojo apie žemėtvarkos projektą, kuriame R. V. prašymu buvo suformuotas žemės sklypas turint tikslą jį įsigyti iš valstybės. Todėl laikytina, kad ieškovas nebuvo tinkamai informuotas apie žemėtvarkos projekte suprojektuotą atsakovo žemės sklypo ženklinimą, todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė NŽT pateikė apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimo ir 2016 m. lapkričio 17 d. papildomo sprendimo, prašė juos panaikinti ir bylą išnagrinėti iš esmės – atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Savo skundą grindžia tokiais motyvais.

7.1. Teismas nepagrįstai sprendime nepasisakė ir 2016 m. lapkričio 17 d. papildome sprendime neteisingai aiškina senaties terminą ieškovo reikalavimams.

7.1.1. Ieškovas ginčija administracinius aktus, kuriems pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą (toliau – ABTĮ) nustatytas 1 mėnesio administracinio akto apskundimo terminas. Skundžiami administraciniai aktai priimti 2012 m. kovo 15 d., 2012 m. gegužės 18 d., 2012 m. liepos 18 d., o ieškovas į teismą kreipėsi 2012 m. lapkričio 28 d. Skundžiamas 2012 m. kovo 15 d. žemės reformos žemėtvarkos projektas, kaip numatyta Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikoje, buvo pateiktas viešai svarstyti, tačiau jokių prieštaravimų ar pretenzijų nebuvo gauta. Be to, ieškovas 2012 m. spalio 17 d. gavo Plungės ir Rietavo skyriaus 2012 m. spalio 1 d. raštą, kuriame pateikiama informacija apie skundžiamo administracinio akto esmę. Vien faktas, kad jis negavo visų priedų su šiuo raštu, nereiškia, kad jis nesuprato skundžiamų aktų esmės.

Žemesnės instancijos teismas

7.2. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad 2012 m. kovo 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyrius nusprendė organizuoti 465,09 ha ploto valstybinės žemės sklypo Plungės r. savivaldybės Kulių seniūnijos Kulių kadastro vietovėje formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, suformuojant žemės ūkio paskirties žemės sklypą, reikalingą S. B. nuosavybės teise valdomiems pastatams eksploatuoti. 2016 m. balandžio 6 d. raštu Nr. 36SD-1504-(14.36.104) „Dėl prašymo parduoti žemės sklypą prie pastatų“ ieškovui išaiškinta, kad jo prašomas parduoti 0,36 ha žemės plotas nėra suformuotas jokiu teritorijų planavimo dokumentu ar žemės valdos projektu, nėra atlikti kadastriniai matavimai ir į jis neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Taip pat ieškovui nuosavybės teise priklausantys statiniai nėra apriboti žemės sklypais ir yra palikta vietos privažiavimui, kuris būtų suprojektuotas ieškovui pradėjus procedūras dėl žemės sklypo, reikalingo jam priklausantiems pastatams eksploatuoti, suformavimo.

7.3. Teismas klaidingai nurodė, kad jo žemės sklypas ribojasi su atsakovės sklypu, nes žemės plotas, reikalingas jam nuosavybės teise priklausantiems pastatams eksploatuoti, nėra suformuotas, t. y. jo naudojamam žemės plotui nėra nustatytos ribos, kadastro duomenys ir jis nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Vien mokesčių mokėjimas ne už 0,35 ha, o už 0,65 ha žemę nėra pagrindas konstatuoti, kad jis yra valstybinės žemės naudotojas, o ženklinant žemėtvarkos projekte suprojektuotą atsakovės žemės sklypą turėjo būti kviečiamas kaip besiribojančio žemės sklypo naudotojas.

7.4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad A. Ž., kuris sudarė žemės sklypo planą, nesilaikė metodikoje keliamų reikalavimų žemės sklypo plano sudarymui, dėl ko negalima nustatyti, kodėl prašoma įsigyti 0,22 ha sklypo plotas padidėjo. 2012 m. kovo 15 d. NŽT įsakymo Nr. 36VĮ-(14.36.2)-278 1 priedo 20 p. R. V. buvo suprojektuotas 0,25 ha ploto žemės sklypas. Pagal kadastrinių matavimų duomenis, apskaičiuotas žemės sklypo plotas – 0,2692 ha. Vadovaujantis Nuostatų 1 priedu ir tuo, jog žemėtvarkos projektas 2012 m. rengtas pagal naujausią kartografinę medžiagą, ortofotografinį žemėlapį M1:10000, suformuoto žemės sklypo plotas yra iki 1 ha (0,25 ha), maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida – 0,025 ha, kas ir yra 0,2750 ha. Be to, teikdamas prašymą dėl žemės sklypo įsigijimo, jo suformavimo prie jam priklausančių pastatų negali prašyme tiksliai nurodyti ploto, kuris reikalingas jo statiniams eksploatuoti.

7.5. Nepagrįstas teismo argumentas, kad atsakovių apeliavimas į tai, kad ieškovas turi galimybę prie nuosavybės teise valdomų pastatų privažiuoti ir kitais keliais, nei nurodoma ieškinyje, niekuo nepagrįstas. Ieškovui nuo 2012 m. rugsėjo 6 d. išduotas leidimas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. 36L-(14.36.36)-49, tačiau jis jau 4 metus jokių tolesnių veiksmų dėl žemės sklypo formavimo nėra atlikęs. Nesuformavus sklypo, nėra galimybės spręsti dėl galimybės privažiuoti iki jo. Jei ieškovo netenkintų suprojektuotas privažiuojamasis kelias per laisvą valstybinę žemę, tada būtų galima spręsti dėl servituto nustatymo.

7.6. Pirmosios instancijos teismas pripažino 2012 m. liepos 19 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia, tačiau sprendime nenurodė jokių motyvų, kuo remdamasis padarė tokias išvadas. Taip pat nusprendė sutartį pripažinti negaliojančia, neišsprendė restitucijos klausimo.

7.7. Teismas nepagrįstai priteisė visas ieškovo turėto bylinėjimosi išlaidas, nes jos nors neviršija maksimalaus dydžio, tačiau turėjo būti sumažintos atsižvelgus į tai, jog byla nebuvo sudėtinga, sprendžiami klausimai negali būti traktuojami kaip teisiškai nauji.

Atsakovė V. V. pateikė apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimo, kuriuo prašė jį panaikinti ir bylą išnagrinėti iš esmės – atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Savo skundą grindžia tokiais motyvais. Teismo sprendime nėra išvadų dėl galimai pažeistų teisės aktų reikalavimų, ieškinio reikalavimų patenkinimo motyvų ir susietumo su teisės aktų reikalavimų pažeidimais. Teismas nusprendė pripažinti 2012 m. liepos 19 d. žemės pirkimo–pardavimo sandorį negaliojančiu, tačiau tokio sprendimo motyvų nėra, nespręstas restitucijos taikymo klausimas. Byloje pateikta VĮ Registrų centro pažyma patvirtina faktą, kad ieškovo statinys yra laisvoje valstybinėje žemėje, kad jis nėra valstybinės žemės nuomininkas ir niekada nesiekė, jog prie jo statinio būtų suformuotas atitinkamas žemės sklypas. Todėl ieškovas nėra atsakovės gretimo sklypo savininkas ir jis neturėjo būti kviečiamas ženklinant žemės sklypą. Nebūdamas gretimo žemės sklypo savininkas, jis neturėjo teisės ginčyti ir 2012 m. liepos 19 d. sandorį. Visa informacija buvo skelbiama viešai vietos laikraštyje, todėl atskirai jį informuoti pareigos nebuvo. Teismas peržengė ieškinio reikalavimus nurodydamas, kad ieškovas naudojasi 0,65 ha žemės sklypu, kuris yra greta atsakovės žemės sklypo, tačiau teismas tokių išvadų nepagrindė leistinais įrodymais. Ieškovas S. B. byloje teikė 2006 m. gruodžio 18 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 38, kurioje buvo nurodytas kitas, t. y. 0,35 ha, žemės sklypo plotas, o ieškovo atstovas advokatas L. S. nuolat įrodinėjo, jog ši nuomos sutartis tapo neterminuota. Teismo akcentuojamas kelias niekada nebuvo kelias nei teisiškai nei fiziškai, todėl teismo siekis šioje sprendimo dalyje taikyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nebuvo pagrįstas jokiais faktiniais bylos duomenimis. Ieškovo S. B. teisė privažiuoti prie jo statinių gali būti realizuojama rengiant atitinkamą žemės sklypo projektą ir nustatant atitinkamus kelio servitutus, todėl pretenzijos dėl administracinių aktų ir sandorio panaikinimo yra niekuo nepagrįstos, nes ir nepatenkinus ieškinio reikalavimų ieškovui nėra užkirsta teisė inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir tokiu būdu suformuoti atitinkamą žemės sklypą, nustatant atitinkamus kelio servitutus. Teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį, netinkamai taikė ir aiškino Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 105 p. reglamentavimą, kadangi greta esančio žemės sklypo naudotojai neturi būti kviečiami į gretimo sklypo ženklinimo procedūrą, nes tokiu atveju sklypą ženklinant tinkamai atstovauja NŽT, kuri yra laisvos valstybinės žemės valstybės įgaliota patikėtinė. Teismo sprendimas neteisėtas, nes priimtame sprendime nėra nurodyti atsakoivų pasisakymų teismo posėdžių metu pagrindiniai motyvai, taip pat teismas niekaip nevertino teismo išvažiuojamųjų posėdžių.Atsakovė V. V. pateikė apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. papildomo sprendimo, kuriuo prašė jį panaikinti ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Savo skundą grindžia tokiais motyvais. Teismas netinkamai aiškino apskundimo termino eigos pradžią. Terminas prasidėjo 2012 m. spalio 17 d., t. y. ieškovui gavus 2012 m. spalio 1 d. raštą, kuriame pateikiama informacija apie skundžiamo administracinio akto esmę. Teismas be pagrindo citavo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį, nes buvo nepagrįstai nurodyta, kad ieškovas, kaip gretimo žemės sklypo naudotojas, privalo būti kviečiamas į kito žemės sklypo ženklinimo procedūrą. Todėl ieškovo žinojimas arba nežinojimas apie atsakovės V. V. žemės sklypo ženklinimą nėra reikšmingas sprendžiant 1 mėnesio termino dėl administracinių aktų apskundimo klausimą. Atsakovė NŽT pateikė atsiliepimus į atsakovės apeliacinius skundus dėl sprendimo ir papildomo sprendimo panaikinimo. Atsiliepimus į apeliacinį skundą grindė tais pačiais motyvais kaip ir savo apeliaciniame skunde. Ieškovas S. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo panaikinimo, kuriame nurodė, kad pirmosios instancijos teismo papildomas sprendimas teisėtas, todėl naikinti jo nėra pagrindo. Atsiliepimo motyvai. Terminas ieškinio senaties pradžiai turėtų būti skaičiuojamas nuo momento, kai jam tapo žinomas skundžiamų administracinių aktų turinys, t. y. nuo 2012 m. spalio 31 d., kai iš atsakovės NŽT gavo 2012 m. spalio 26 d. raštą Nr. 36SD-(14.36.104)-1805 su prie šio rašto pridėtais dokumentais iš 13 lapų, nes tik gavus šiuos dokumentus tapo žinoma, kokiu administracinių aktų pagrindu jam buvo užkirstas kelias naudotis pravažiuojamuoju keliu, ir atsirado galimybė parengti ir tinkamai suformuluoti savo ieškinio reikalavimus. Taip pat šiame rašte 2012 m. spalio 1 d. nebuvo pateiktas 2012 m. kovo 15 d. Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 36VĮ- (14.36.2.)-278, todėl apie ieškinio pateikimą teismui net nebuvo galima pagalvoti. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią bylą vadovavosi 2014 m. gruodžio 19 d. nutartyje išdėstytais nurodymais ir išaiškinimais, todėl nėra jokio teisinio pagrindo sutikti su atsakovės V. V. teiginiais, kad ši nutartis yra priimta pažeidžiant materialinės teisės normas.Ieškovas S. B. pateikė atsiliepimus į atsakovių apeliacinius skundus, kuriais prašė skundų netenkinti. Atsiliepimo motyvai.

Šalies argumentai

12.1. Apeliantė nepagrįstai nurodė, jog teismo išvada, kad jis kaip gretimo sklypo savininkas turėjo būti kviečiamas į atsakovės V. V. žemės sklypo ženklinimą, neteisinga. Iš bylos duomenų matyti, kad jis naudojasi ir moka už 0,65 ha žemės sklypą. 0,35 ha jam buvo išnuomota, kad jis galėtų naudotis vienu statiniu – arklide, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), o dar vienam statiniui – sandėliui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), naudoti žemės nuomos sutartis sudaryta nebuvo, šis statinys stovi ir šiuo metu atskirai toliau nuo arklidės, dėl to jis toliau naudojasi visa 0,65 ha ploto žemės sklypo dalimi.

12.2. Į civilinę bylą pateikė specialisto UAB „Gargždų projektas“ matininko A. K. parengtą schemą, kurioje matininkas, atlikęs matavimus ginčo vietoje, nustatė, kad jo dviem statiniams eksploatuoti reikalinga 0,65 ha ploto žemės dalis, kuri tiesiogiai ribojasi su ankstesnio savininko R. V. namų valdos žemės sklypu.

12.3. Civilinėje byloje esančioje medžiagoje nėra pateikta nė vieno įrodymo, kuris suteiktų pagrindą daryti išvadą, kad projekto autorius A. Ž. turėjo teisėtą pagrindą R. V. pagal jo turimus teisinius sklypo suteikimo dokumentus suprojektuoti 0,2692 ha ploto namų valdos žemės sklypą.

12.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, panaikinęs prašomus NŽT priimtus administracinius aktus, panaikino 2012 m. liepos 19 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 4997, nes jei sandorio atsiradimo pagrindą lėmė kompetentingos valstybinės institucijos priimti administraciniai aktai, tai šių administracinių aktų panaikinimas reiškia ir paties sandorio negaliojimą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. kovo 23 d. nutarties, kuria nutarta procesinį sprendimą priimti 2017 m. balandžio 6 d. 15.00 val., aprašomojoje dalyje nurodyta, kad apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovių V. V. ir NŽT apeliacinius skundus dėl 2016 m. spalio 31 d. Plungės rajono apylinkės teismo sprendimo panaikinimo, tačiau buvo išnagrinėti atsakovių apeliaciniai skundai ne tik dėl 2016 m. spalio 31 d. sprendimo, bet ir 2016 m. lapkričio 17 d. papildomo sprendimo panaikinimo, Tai yra rašymo apsirikimas, kuris taisytinas nepriimant atskiros nutarties dėl klaidos taisymo.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl viešojo administravimo subjekto atsakovės NŽT priimtų administracinių aktų, t. y. 2012 m kovo 15 d. NŽT įsakymo Nr. 36VĮ-(14.36.2)-278 1 priedo 20 p., kuriuo patvirtintas 2011 m. Kulių seniūnijos Kulių kadastro vietovės žemėtvarkos projektas parinktoje 465,09 ha ploto teritorijoje ir 2012 m. gegužės 18 d. NŽT skyriaus įsakymo Nr. 36SK (14.36.110)-83, kuriuo suformuotas 0,2692 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kulių kadastro vietovėje, ir patvirtinti šio žemės sklypo kadastriniai duomenys, 2012 m. liepos 18 d. įsakymo Nr. 36VĮ-(14.36.2)-1092, kuriuo nutarta parduoti atsakovui kitos paskirties valstybinės žemės sklypą, kadastro Nr. 6837/0004:210, ir 2012 m. liepos 19 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 4997 dėl 0,2692 ha ploto žemės sklypo pardavimo atsakovui, teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimus tenkino. Apeliantai pateikė apeliacinius skundus, prašydami panaikini teismo sprendimą ir papildomą sprendimą, nes teismas netinkamai aiškino faktines bylos aplinkybes ir netinkamai pritaikė teisės normas.

Dėl 2016 m. lapkričio 17 d. papildomo sprendimo panaikinimo

Asmens teisė kreiptis į teismą yra įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši konstitucinė asmens teisė nereiškia, kad įstatymų leidėjas negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir tam tikrų reikalavimų, kuriuos turi atitikti teismui pateikiamas kreipimasis. Konstitucinė asmens teisė reikalauti teisminės gynybos yra derinama su poreikiu apsaugoti teisinio stabilumo bei teisingumo principų pusiausvyrą. Civiliniame kodekse tam, kad būtų garantuotas civilinių santykių stabilumas ir aiškumas, yra nustatyta ieškinio senatis. Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas terminas, per kurį galima ginti pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties terminai gali būti nustatyti ne tik Civiliniame kodekse, bet ir specialiuosiuose įstatymuose. pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalį skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualus akto įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Kad šis terminas turi būti taikomas ieškovo reikalavimams dėl atsakovės NŽT įsakymų panaikinimo, šalys neginčija. Plungės rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 17 d. papildomu sprendimu netenkino atsakovės V. V. atstovo advokato V. G. prašymo pripažinti, kad ieškovas S. B. praleido ieškinio padavimo terminą. Atsakovės apeliaciniais skundais prašė šį papildomą sprendimą panaikinti motyvuodamos tuo, teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, susijusias su ieškinio senaties terminu, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir argumentus, susijusius su ieškinio senatimi. Apeliančių nuomone, ieškovo reikalavimams panaikinti NŽT 2012 m kovo 15 d., 2012 m. gegužės 18 d., 2012 m. liepos 18 d. įsakymus taikytinas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatytas 1 mėnesio apskundimo terminas, kuris turi būti skaičiuojamas ne nuo NŽT 2012 m. spalio 31 d. rašto gavimo momento, o nuo 2012 m. spalio 1 d. rašto gavimo momento. Teisėjų kolegija su šiais apeliančių argumentais nesutinka.Ieškovo skundžiami NŽT įsakymai yra individualaus pobūdžio, nes skirti konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 punktas). Vadinasi, aiškinantis, ar ieškovas nepraleido termino šiems administraciniams aktams apskųsti, svarbu išsiaiškinti, kada skundžiamų aktų turinys ieškovui tapo žinomas. Iš bylos medžiagos matyti, jog NŽT 2012 m. spalio 1 d. rašte Nr. 36SD-(14.36.104)-1656 nurodė, kad 2011 m. gruodžio mėn. rengiant Plungės r. Kulių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą buvo suprojektuotas namų valdos žemės sklypas R. V.. Projektas suderintas su Plungės rajono vyr. architektu, patvirtintas 2012 m. kovo 15 d. Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 36VĮ-(14.36.2)-278. Projektuojant namų valdos žemės sklypą šiam asmeniui pravažiuojamasis kelias dėl higieninių reikalavimų panaikintas. Prie priedų pridėtas leidimo rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą kopija. Ieškovo atstovui papildomai užklausus instituciją ir paprašius pateikti skundžiamus aktus, prie NŽT 2012 m. spalio 31 d. rašto pridėti skundžiami aktai. Remiantis šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad ieškovas apie skundžiamų aktų turinį sužinojo 2012 m. spalio 31 d., į teismą kreipėsi 2012 m. lapkričio 28 d., todėl termino apskųsti NŽT priimtus administracinius aktus nepraleido. Pirmosios instancijos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. papildomas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo nėra teisinio pagrindo.

Dėl administracinių aktų teisėtumo

Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo ieškinio reikalavimo dalį ir panaikino 2012 m. kovo 15 d. NŽT įsakymo Nr. 36VĮ-(14.36.2)-278 dalį dėl 1 priedo 20 p., kuriuo patvirtintas Kulių seniūnijos Kulių kadastro vietovės žemėtvarkos projektas ir suformuotas žemės sklypas atsakovei V. V. (pradinis atsakovas R. V.), motyvuodamas tuo, kad ieškovas, būdamas besiribojančio sklypo savininkas, nebuvo kviečiamas žymint atsakovės sklypo ribas. Apeliantės su tokiu teismo sprendimu nesutiko nurodydamos, kad teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl netinkamai taikė teisės normas. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutinka.Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas yra vietovės lygmens specialusis teritorijų planavimo dokumentas – žemėvaldų planas (projektas). Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakyme Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ (redakcija, galiojanti nuo 2012 m. sausio 1 d., Žin., 2011, Nr. 165-7881) nurodyta, jog Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika (toliau – Metodika) privalo vadovautis žemės reformą vykdantys specialistai bei žemės reformos žemėtvarkos projektus ir žemės sklypų planus, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektams, rengiantys Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje išvardyti asmenys rengdami dokumentus nuosavybės teisėms atkurti grąžinant natūra, perduodant ar suteikiant nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduodant, nuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti žemę, mišką, vandens telkinius. Žemėtvarkos projektai ir projektui prilyginami planai rengiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ ir šia Metodika. Iš bylos duomenų matyti, kad R. V. nuo 2011 m. birželio 17 d. asmeninės nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kulių k., Plungės r. Jis 2011 m. birželio 17 d. kreipėsi į NŽT su prašymu suprojektuoti 0,22 ha žemės sklypą, reikalingą naudotis jo statiniams. 2012 m. sausio 10 d. laikraštyje „Plungė“ Nr. 3 (1864) buvo paskelbta informacija, kad Plungės rajono savivaldybės Kulių kadastro vietovėje parengtas žemės reformos žemėtvarkos projektas, su kuriuo žmonės gali susipažinti nuo sausio 9 d. iki 23 d. Remiantis šiomis faktinėmis aplinkybėmis pripažintina, kad buvo laikytasi Metodikos 77 punkto ir reikalavimų. Jokių pasiūlymų ar prieštaravimų negauta. Todėl 2012 m. kovo 15 d. NŽT įsakymu Nr. 36VĮ-(14.36.2)-278 buvo patvirtintas A. Ž. parengtas Plungės rajono savivaldybės Kulių seniūnijos Kulių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, 2011 m. parinktoje 465,09 ha ploto (iš jo 459,31 ha laisvos valstybinės žemės, miško ir vandens telkinių) teritorijoje suformuotos žemės ir miško sklypų ribos, plotai fiziniams ir juridiniams asmenims, nustatyta žemės naudojimo paskirtis, žemės sklypų naudojimo būdai ir pobūdžiai, taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos bei servitutai žemės sklypams, kurie fiziniams ir juridiniams asmenims buvo suprojektuoti pagal iki 2011 m. spalio 24 d. pateiktus asmenų prašymus. Iš to matyti, kad skundžiamas Kulių seniūnijos Kulių kadastro vietovės žemėtvarkos projektas parengtas laikantis norminių aktų reikalavimų. Kitų duomenų, kurie pagrįstų, kad tvirtinant šį projektą, buvo padaryti esminiai pažeidimai, ieškovas nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovas savo reikalavimą panaikinti 2012 m. kovo 15 d. NŽT įsakymo Nr. 36VĮ-(14.36.2)-278 1 priedo 20 punktą grindė tuo, kad jis yra gretutinio sklypo savininkas, todėl turėjo būti kviečiamas ženklinant atsakovės V. V. sklypą. Pirmosios instancijos teismas šiam motyvui pritarė. Teisėjų kolegija nesutinka su šia teismo išvada.Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika numato ir žemėtvarkos projektų įgyvendinimo tvarką, jos 105 p. numatyta, jog ženklinant žemėtvarkos projekte suprojektuotus žemės sklypus, kviečiami pretendentai į šiuos žemės sklypus bei juos naudojantys asmenys, taip pat besiribojančių žemės sklypų savininkai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr.534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai taip pat numato, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos, sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims (32.1.1 p.)Byloje nustatyta, kad pastatas – arklidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Plungės r. sav., Kulių sen., Kuliai, pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Plungės r. sav., Kulių sen., Kuliai, nuo 2001 m. gegužės 7 d. asmeninės nuosavybės teise priklauso S. B.. Plungės rajono apylinkės teismas 2002 m. kovo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-196-03/2002 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovui nuo 2001 m. vasario 5 d. nuosavybės teise priklauso elektrikų kontora, nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėta 1H1p, esanti (duomenys neskelbtini), Kulių k., Plungės r. 2006 m. gruodžio 18 d. valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarties Nr. 38 pagrindu ieškovui buvo išnuomotas 0,35 ha žemės sklypas, adresu Kulių k., Plungės r., nuo 2006 m. gruodžio 18 d. iki 2008 m. gruodžio 18 d. Nuomos sutarties terminas pratęstas iki 2009 m. gruodžio 18 d. Nors nuomos sutartis nepratęsta, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas naudojasi žemės sklypu ir moka nuomos mokestį (Plungės rajono savivaldybės administracijos 2014 m. vasario 28 d. raštas Nr. AS-1915 „Dėl valstybinės žemės nuomos“ patvirtina, kad ieškovas naudojasi nuomos teise žemės ūkio paskirties 0,65 ha žemės sklypu Plungės r. sav., Kulių k., nuo 2001 m. birželio 18 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos 2016 m. vasario 28 d. raštas Nr. AS-1008 „Apie valstybinės žemės nuomą“ patvirtina, kad ieškovas naudojasi nuomos teise žemės ūkio paskirties 0,65 ha žemės sklypu Plungės r. sav., Kulių k., nuo 2001 m. birželio 18 d. 2016 m. spalio 4 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos raštas Nr. AS-5640 patvirtina, kad jis nuomojasi žemės ūkio paskirties 0,65 ha žemės sklypą Plungės r. sav., Kulių k., nuo 2001 m. birželio 18 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.). Remiantis šiomis faktinėmis aplinkybėmis laikytina, kad ieškovas naudojasi žemės ūkio paskirties 0,65 ha žemės sklypu Plungės r. sav., Kulių k., ir moka žemės nuomos mokestį. Sprendžiant, ar nebuvo pažeistas Metodikos 105 punkto reikalavimas, neužtenka nustatyti, kad ieškovas naudojasi žemės ūkio paskirties 0,65 ha žemės sklypu Plungės r. sav., Kulių k., būtina nustatyti, ar jo naudojamas žemės sklypas ribojasi su atsakovės sklypu. Iš 2012 m. rugpjūčio 7 d. ieškovo kreipimosi į NŽT dėl leidimo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą matyti, kad žemės sklypas prie ieškovui nuosavybės teise priklausančių pastatų nesuformuotas. 2012 m. rugsėjo 3 d. NŽT skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 36VĮ-(14.36.2)-1255 nuspręsta organizuoti valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir įgyvendinimo darbus Plungės rajono savivaldybėje, Kulių sen., Kulių k., Kulių kadastro vietovėje, suformuojant žemės ūkio paskirties žemės sklypą, reikalingą S. B. nuosavybės teise valdomiems pastatams (registro Nr. 80/43284) eksploatuoti. Šio įsakymo 2 punkte numatyta, jog ieškovas pats imasi veiksmų dėl projekto rengimo ir rengimo procedūrų atlikimo. 2012 m. rugsėjo 6 d. leidimo Nr. 36L-(14.36.36)-49 4 punkte numatyta išspręsti privažiavimo klausimus, esant būtinybei nustatyti servitutą. Iki šios dienos ieškovas jokių veiksmų nesiėmė ir tai patvirtina 2016 m. balandžio 6 d. NŽT raštas Nr. 36SS-8-(14.36.45) „Dėl jūsų skundo ir atlikto žemės naudojimo patikrinimo“. NŽT 2016 m. balandžio 6 d. raštu Nr. 36SD-1504-(14.36.104) „Dėl prašymo parduoti žemės sklypą prie pastatų“ nurodė ir tai, kad jo prašomas parduoti 0,35 ha ploto žemės sklypas nėra suformuotas jokiu teritorijų planavimo dokumentu. Ieškovas 2016 m. balandžio 18 d. prašyme „Dėl neįtraukimo į pradedamo rengti 2016 m. gegužės 3 d. Kulių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą“ nurodė, kad jis nepageidauja būti įtrauktas, nes sklypas suformuotas ir tai patvirtina 2016 m. kovo 23 d. pateikti rašytiniai įrodymai, registracijos Nr. 36FP-1177, t. y. 2006 m. gruodžio 18 d. valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis Nr. 38 ir pateiktas 0,35 ha suformuoto valstybinės žemės sklypo Kulių m., Kulių sen., Plungės r., kuriame yra išsidėstę S. B. priklausantys pastatai, planas, kuris pažymėtas numeriu Nr. 938, pagal kurį žemės ūkio naudmenų našumo balas 35,6. Tačiau nesutiktina su ieškovo argumentais, nes NŽT pakartotinai ieškovui 2016 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 36SD-2151-(14.36.104) nurodė, kad žemės sklypas nėra suformuotas, ir pakartotinai išaiškino, kokius veiksmus jam reikia atlikti. Remiantis šiomis aplinkybėmis bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais, darytina išvada, kad ieškovo naudojamas žemės sklypas yra nesuformuotas, todėl nėra galimybės nustatyti jo bendros ribos su atsakove ir konstatuoti, jog jis turėjo būti kviečiamas kaip pretendentas į gretimą žemės sklypą. Kad buvo kviečiami šiuo metu atsakovei V. V. priklausančio žemės sklypo gretimo sklypo savininkai, pretendentai ar nuomotojai, patvirtina 2012 m. kovo 22 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas. Iš jo matyti, kad nustatant R. V. žemės sklypo dalis dalyvavo ir pasirašė žemės sklypo esamas (būsimas) savininkas ar naudotojas ir gretimų žemės sklypų savininkai K. B., S. R., A. J.. Remiantis šiomis aplinkybėmis matyti, kad Metodikos 105 punkto reikalavimų buvo laikytasi. Nors ieškovas nurodė, kad suformavus atsakovui R. V. žemės sklypą, buvo panaikintas kelias, kuriuo jis patekdavo prie savo statinių, tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka. 2006 m. gruodžio 18 d. valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarties Nr. 38 pagrindu ieškovui buvo išnuomotas 0,35 ha žemės sklypas, adresu Kulių k., Plungės r., nuo 2006 m. gruodžio 18 d. iki 2008 m. gruodžio 18 d. Nuomos sutarties terminas pratęstas iki 2009 m. gruodžio 18 d. Iš plano, M1:000, Nr. 38 matyti, kad gretimų sklypų savininkai naudojasi 6 m keliu. Pagal 1998 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 27.4.1 p. laisvos valstybinės žemės fondo žemėje gali būti suprojektuoti vietinės reikšmės keliai ar servitutiniai keliai, reikalingi privažiuoti prie projektuojamo žemės sklypo. Duomenų, kad atsakovės sklype buvęs kelias buvo įteisintas ar jam nustatytas servitutas, byloje nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovė NŽT 2012 m. rugsėjo 6 d. leidimo Nr. 36L-(14.36.36)-49 4 punkte ieškovui nurodė, kad suformavus sklypą, bus išspręstas privažiavimo klausimas, esant būtinybei spręstinas klausimas dėl servituto nustatymo. Aplink ieškovo žemę yra valstybinė žemė, tai patvirtina žemėtvarkos projektas. Iš 2016 m. kovo 31 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 36ŽN-13(14.36.73.) 1 priedo matyti, kad aplink ieškovo naudojamą žemės sklypą pravažinėti keliai, vadinasi, jo teisė patekti prie jam nuosavybės teise priklausančių statinių neapribota. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos nuomone, nesant konkrečių duomenų apie šiuo metu ieškovui formuojamo sklypo ribas, neatlikus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, nėra pagrindo išvadai, jog ieškovas neturi galimybės privažiuoti prie jam nuosavybės teise priklausančio pastato. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas netinkamai naudojasi jam suteiktomis teisėmis, kadangi atsisako būti įtrauktas į žemėtvarkos projekto rengimą, kurio metu jam būtų suformuotas žemės sklypas, reikalingas jam nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui eksploatuoti, taip pat ieškovui būtų nurodytas ir kelias privažiuoti prie jam priklausančių pastatų.Remiantis išdėstytų aplinkybių pagrindu naikinti skundžiamo 2012 m. kovo 15 d. NŽT įsakymo Nr. 36VĮ-(14.36.2)-278 1 priedo 20 punktą nėra teisinio ir faktinio pagrindo, nes žemėtvarkos projektas patvirtintas laikantis įstatymų nuostatų, procedūrinių pažeidimų nenustatyta.Iš bylos duomenų matyti, kad 0,2692 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Kulių k., Plungės r., suformuotas remiantis Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 36SK-(14.36.110.)-83. 2011 m. birželio 17 d. R. V. prašyme suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte norimą pirkti žemės sklypą ar suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte arba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte norimą nuomoti žemės sklypą yra išreikštas noras pirkti 0,22 ha. Tačiau NŽT 2012 m. gegužės 7 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. 36KAM-36496 žemės sklypo plotas nurodytas 0,2692 ha. Iš sudarytos žemės naudojimo plotų eksplikacijos matyti, kad šį plotą sudaro: 0,1631 ha naudmenos, 0,0813 ha pastatai, kiemai, 0,0248 ha vandenys, išskyrus ežerus. Jokių kelių nenumatyta. Kaip nurodė atsakovė NŽT apeliaciniame skunde, pateikiant prašymą institucijai, nebuvo žinomas tikslus žemės sklypo plotas, kuris reikalingas statiniams naudoti. Tad atlikus žemės naudojimo plotų eksplikaciją matyti, iš ko susidaro atsakovei suformuotas žemės sklypas. Jokių kitų duomenų, kurie pagrįstų neteisėtus matavimus ar nukrypimus nuo teisinio reglamentavimo, teismui nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai). Remiantis tuo, kas išdėstyta, pagrindas panaikinti 2012 m. gegužės 18 d. NŽT įsakymą Nr. 36SK (14.36.110)-83, kuriuo suformuotas 0,2692 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kulių kadastro vietovėje, ir patvirtinti šio žemės sklypo kadastriniai duomenys, nenustatytas, todėl ši reikalavimo dalis netenkintina. Pirmosios instancijos teismas nutarė tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimą panaikinti 2012 m. liepos 18 d. įsakymą Nr. 36VĮ-(14.36.2)-1092, kuriuo nutarta parduoti atsakovei kitos paskirties valstybinės žemės sklypą, kadastro Nr. 6837/0004:210. Apeliantės nesutiko su šiuo teismo sprendimu motyvuodamos tuo, kad žemės sklypas suformuotas teisėtai, todėl pagrindo panaikinti administracinį aktą nėra. Sutiktina su šiais apeliacinio skundo argumentais. Skundžiamas aktas yra priimtas remiantis teisėto 2012 m. kovo 15 d. NŽT įsakymo Nr. 36VĮ-(14.36.2)-278 1 priedo 20 p., kuriuo patvirtintas Kulių seniūnijos Kulių kadastro vietovės žemėtvarkos projektas ir suformuotas žemės sklypas atsakovei V. V., ir 2012 m. gegužės 18 d. NŽT skyriaus įsakymu Nr. 36SK (14.36.110)-83, kuriuo suformuotas 0,2692 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kulių kadastro vietovėje, ir patvirtinti šio žemės sklypo kadastriniai duomenys. Kitų duomenų, kurie pagrįsto skundžiamo akto neteisėtumą, nenustatyta (CPK 12, 178 straipsniai). Remiantis šiomis aplinkybėmis netenkintinas ieškovo ieškinio reikalavimus panaikinti 2012 m. liepos 18 d. įsakymą Nr. 36VĮ-(14.36.2)-1092.2012 m. liepos 19 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 36SU-198 R. V. iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT, įsigijo 0,2692 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Kulių k., Plungės r., už 3 770,00 Lt. Pirmosios instancijos teismas panaikino 2012 m. liepos 19 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 4997. Apeliantės nesutiko su šiuo teismo sprendimu motyvuodamos tuo, kad teismas savo sprendimo nemotyvavo. Iš dalies sutiktina su apeliančių argumentais, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, vien aplinkybė, kad teismas detaliai neaptarė 2012 m. liepos 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties, nereiškia, kad pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo pagrindai ir faktinės aplinkybės nėra aiškios. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas šį ieškovo reikalavimą rėmėsi tuo, kad nusprendė panaikinti skundžiamus administracinius aktus, kurių pagrindu buvo sudaryta sutartis. Ieškovas šios sutarties negaliojimą grindė tik administracinių aktų neteisėtumu. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, jog nėra pagrindo panaikinti viešojo administravimo subjekto skundžiamus sprendimus, nebeliko pagrindo panaikinti 2012 m. liepos 19 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 4997. Kitų argumentų, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl skundžiamos sutarties neteisėtumo, ieškovas nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Remiantis tuo, kas išdėstyta, ši ieškovo reikalavimo dalis taip pat netenkintina.Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliančių teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių paaiškinimus ir bylos rašytinių įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs faktines aplinkybes, netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias žemėtvarkos projekto rengimą ir tvirtinimą, dėl to pirmosios instancijos teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovo ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

Panaikinus sprendimą ir priėmus naują sprendimą, perskirstytinos ir šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo ieškovas S. B. prašė priteisti 1 574,91 Eur jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 158,09 Eur (545,85 Lt) žyminis mokestis už ieškinio pateikimą, 158,13 Eur (546,00 Lt) žyminis mokestis už apeliacinį skundą, 158,13 Eur (546,00 Lt) žyminis mokestis už apeliacinį skundą, 231,70 Eur (800,00 Lt) išlaidos už ieškinio parengimą, 57,92 Eur (200,00 Lt) išlaidos advokatui už atstovavimą teisme, 86,89 Eur (300,00 Lt) išlaidos už konsultacijas, 434,43 Eur (1 500,00 Lt) išlaidos už apeliacinio skundo suruošimą, 202,73 Eur (700,00 Lt) išlaidos už atstovavimą posėdžiuose, 86,89 Eur (300,00 Lt) Eur išlaidos už atstovavimą teismo posėdžiuose. Atsakovė V. V. prašė priteisti 2 495,07 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 41,99 Eur (145,00 Lt) žyminis mokestis už apeliacinį skundą, 2453,08 Eur (8470,00 Lt) (173,77 Lt (600,00 Lt) susipažinimo su byla išlaidos, 463,39 Eur (1 600,00 Lt) išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 463,39 Eur (1 600,00 Lt) išlaidos už apeliacinio skundo suruošimą, 347,54 Eur (1 200,00 Lt) susipažinimo su ieškovo apeliaciniu skundu, susipažinimo su ieškovo atsiliepimu į apeliacinį skundą, teisinių konsultacijų išlaidos, 579,24 Eur (2 000,00 Lt) dalyvavimo teismo posėdžiuose išlaidos, plius 21 PVM).Apeliacinės instancijos teismui iš esmės panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atsakovei priėmus palankų sprendimą, t. y. atmetus ieškovo ieškinio reikalavimus, iš ieškovo atsakovei priteistina 2 495,07 Eur bylinėjimosi išlaidos, jos turėtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

Atsakovė V. V. pateikė duomenis, kad jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro 41,60 Eur žyminis mokestis.Ieškovas pateikė duomenis, kad jo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro 600,00 Eur išlaidos už atsiliepimų į apeliacinius skundus pateikimą. Atsakovės sumokėtas 41,60 Eur žyminis mokestis yra už apeliacinį skundą dėl 2016 m. spalio 31 d. sprendimo. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus šį skundžiamą sprendimą ir priėmus atsakovei palankų sprendimą šioje byloje, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

atsakovių Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus, ir V. V. apeliacinius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimo ir 2016 m. lapkričio 17 d. papildomo sprendimo panaikinimo tenkinti iš dalies:

Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – netenkinti ieškovo ieškinio.

Likusios apeliacinių skundų dalies netenkinti.

Priteisti atsakovei V. V. iš ieškovo S. B. 2 495,07 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, ir 41,60 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Marius DobrovolskisKristina DomarkienėAlvydas Žerlauskas