Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Boleslovo Kalainio ir Vidmanto Mylės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo R. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo

O. Z. (O. Z.) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir nustatyta galutinė 11 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktais, O. Z. įpareigotas bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, bei per visą laisvės apribojimo bausmės laiką mokytis, dirbti arba registruotis darbo biržoje.

E. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį ir jam skirtas 45 parų areštas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – 30 parų areštas.

Nukentėjusiojo R. B. civilinis ieškinys tenkintas visiškai. Priteista R. B. iš O. Z. ir E. Ž. solidariai 1000 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. Ž. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o O. Z. padėjo padaryti sukčiavimą: O. Z. padėjo įvykdyti O. Z. nusikalstamą veiką, duodamas patarimą, kaip įvykdyti sukčiavimą, t. y. pasirašyti su R. B. fiktyvią automobilio „Peugeot 406“ pirkimo–pardavimo sutartį ir už automobilį pinigų nesumokėti, nuvežė jį savo automobiliu adresu: (duomenys neskelbtini), po to, O. Z. sudarė sandorį su R. B. dėl automobilio „Peugeot 406“ pirkimo išsimokėtinai, pasirašė skolos raštelį, įsipareigodamas iki 2016 m. birželio 25 d. sumokėti 600 eurų ir iki 2016 m. liepos 6 d. sumokėti 400 eurų, iš anksto žinodamas, kad susitarimo sąlygos nebus vykdomos, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo R. B. priklausantį automobilį „Peugeot 406“, kurio vertė 1000 eurų, tuo padarydamas jam 1000 eurų žalą. Apeliaciniu skundu (prašymu) nukentėjusysis R. B. prašo įpareigoti O. Z. ir E. Ž. turtinę žalą atlyginti per 8 mėnesius. Apygardos teismo posėdyje prokurorė, nuteistieji ir jų gynėjos prašė apeliacinį skundą atmesti.Nukentėjusiojo R. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Skundžiamu nuosprendžiu E. Ž. buvo nuteistas areštu, o O. Z. laisvės apribojimu, paskiriant BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktuose numatytus įpareigojimus: bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, per visą laisvės apribojimo bausmės laiką mokytis, dirbti arba registruotis darbo biržoje. Minėtu nuosprendžiu iš nuteistųjų taip pat priteista solidariai 1000 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam R. B.. Nukentėjusysis kreipėsi į apeliacinės instancijos teismą, prašydamas įpareigoti nuteistuosius turtinę žalą atlyginti per 8 mėnesius.Baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi, asmuo, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pareikšto civilinio ieškinio išsprendimą baudžiamosiose bylose reglamentuoja BPK X skyriaus normos. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tačiau nei šiame straipsnyje, nei kitose BPK X skyriaus normose nesuteikta teisė teismui nustatyti terminą, per kurį nuteistasis turėtų atlyginti civiliniu ieškiniu nukentėjusiajam priteistą žalą. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad pagal BK 48 straipsnio (Laisvės apribojimas) nuostatas, asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis suderintus draudimus bei įpareigojimus, kurie turėtų didžiausią poveikį nuteistojo elgesiui. Šio straipsnio 6 dalies 2 punkte yra numatytas įpareigojimas atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu. Iš bylos medžiagos matyti, kad O. Z. buvo nuteistas laisvės apribojimu už turtinio pobūdžio nusikaltimą – sukčiavimą, kuriuo nukentėjusiajam R. B. padaryta 1000 Eur turtinė žala. Taigi, minėto įpareigojimo taikymas įpareigotų nuteistąjį realiai švelninti nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala, padarinius, o kartu užtikrintų ir bausmės paskirties įgyvendinimą. Be to, įpareigojimas atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą šiuo atveju yra suderinamas ir su kitais pirmosios instancijos teismo nuteistajam O. Z. paskirtais įpareigojimais – bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, bei per visą laisvės apribojimo bausmės laiką mokytis, dirbti arba registruotis darbo biržoje. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas) ir O. Z. paskiriamas įpareigojimas per 8 mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.Iš skundo matyti, kad nukentėjusysis prašo įpareigoti atlyginti turtinę žalą per 8 mėnesius abu nuteistuosius. Tačiau toks įpareigojimas, kai asmeniui (šiuo atveju E. Ž.) buvo paskirta bausmė – areštas, nenumatytas nei BK 49 str. (Areštas), nei kituose baudžiamojo įstatymo straipsniuose. Šiuo aspektu, atkreiptinas dėmesys, kad O. Z. ir E. Ž. prievolė atlyginti žalą nukentėjusiam R. B. yra solidari, o tai reiškia, kad nukentėjusysis turi teisę reikalauti, kad žalą atlygintų tiek abu – O. Z. ir E. Ž., tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.).

6. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma, kurioje nurodyta, kad iš O. Z. valstybės naudai priteistinos 69 Eur 48 ct dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

6.1. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, matyti, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, kitais atvejais – apeliacinės instancijos teismui panaikinus išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naują, apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Šioje byloje apeliacinės instancijos teisme gynėjas nuteistajam O. Z. buvo parinktas vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kur imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai sprendžiama, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo negali būti tenkinamas. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikomasi ir formuojamoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-10-518/2017).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nuosprendį pakeisti:

O. Z. (O. Z.) paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 2 punkte numatytą įpareigojimą – atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.