- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-07
- Bylos Nr.
- 2A-208/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Kazys Kailiūnas, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- M. S.
- Atsakovas
- B. R. P.
- Kategorijos
- 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo M. S. (Ž. S. teisių perėmėjo) ir atsakovės B. R. P. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2108-513/2010 pagal nurodyto ieškovo ieškinį paminėtai atsakovei dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Ž. S. dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovei B. R. P., prašydamas priteisti 260 000 Lt nuostolių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (2-9 b. l.).
Nurodė, kad ieškovas ir atsakovė 2007 m. liepos 2 d. sudarė Preliminariąją nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį (toliau - Preliminarioji sutartis), kuria įsipareigojo sudaryti pagrindinę Nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – Pagrindinė sutartis), pagal kurią atsakovė parduotų, o ieškovas įsigytų atsakovei nuosavybės teise priklausančią 111/1295 dalį žemės sklypo, dalį gyvenamojo namo ir dalį kitų statinių, esančius (duomenys neskelbtini) (Gyvenamojo namo 439/3000 dalis, žemės sklypo 111/1295 dalis ir kitų statinių 439/3000 dalis toliau – Turtas), bei priimtų nuomos teises pagal 2002 m. lapkričio 19 d. nuomos sutartį į 444/1295 dalį žemės sklypo. Ieškovo teigimu, preliminariojoje sutartyje nebuvo numatyto termino, iki kada turi būti sudaryta pagrindinė sutartis, todėl pagal CK 6.165 straipsnio 3 punktą, Preliminarioji sutartis ir iš jos kylančios teisės bei pareigos pasibaigė 2008 m. liepos 2 d., dėl to ieškovas 2009 m. birželio 1 d. raštu atsisakė sudaryti Pagrindinę sutartį; remiantis Susitarimo „Dėl preliminariosios nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties pakeitimo“ (toliau – Susitarimas) 5.1 punktu, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 260 000 Lt suma (130 000 Lt avansas ir 130 000 Lt nuostoliai).
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. liepos 2 d. preliminariu spendimu buvo visiškai patenkinęs ieškinį, priteisdamas iš atsakovės ieškovo naudai 130 000 Lt sumokėto avanso, 130 000 Lt baudos, 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (49-51 b. l.).
Prieštaravime dėl preliminaraus teismo sprendimo atsakovė prašė jį panaikinti ir ieškinį atmesti (58-61 b. l.). Nurodė, kad Pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta po to, kai atsakovė su kitais bendraturčiais sudarys Turto naudojimosi tvarkos sutartį, tačiau vienas iš bendraturčių sunkiai sirgo, dėl ko su juo buvo sunku susitarti, o vėliau mirė, todėl užtruko dokumentų tvarkymas, ieškovas žinojo paminėtas aplinkybes, jis netgi buvo įgaliotas tvarkyti reikalus, susijusius su Turto naudojimu ir valdymu, tačiau įgaliojimas buvo panaikintas dėl ieškovo neveikimo (CK 1.117 str. 2 d.). Atsakovės teigimu, dėl ieškovo atsisakymo sudaryti Pagrindinę sutartį ji patyrė 409 174 Lt nuostolių (292 000 Lt dėl Turto nuvertėjimas, 40 000 Lt dėl pasisavintas atsakovės kilnojamasis turtas ir 77 174 Lt išlaidos, reikalingos remontui).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. lapkričio 30 d. galutiniu sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės ieškovui 100 000 Lt Turto kainos dalį, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2010 m. birželio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 900 Lt bylinėjimosi išlaidų (136-139 b. l.).
Nurodė, kad Preliminariojoje sutartyje įtvirtinta šalių valia sudaryti Pagrindinę sutartį po to, kai bus atlikti veiksmai, nurodyti Preliminariojoje sutartyje, todėl ieškovas nepagrįstai teigia, jog Preliminariojoje sutartyje nenustatytas jos vykdymo terminas, kad paminėta sutartis galiojo tik metus; Pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta per 30 kalendorinių dienų nuo 2009 m. lapkričio 4 d., t. y. Turto naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties viešajame registre įregistravimo dienos. Pažymėjo, kad šalys Preliminariojoje sutartyje numatė, jog, jiems atsisakius sudaryti Pagrindinę sutartį, Preliminarioji sutartis turi būti nutraukta notarine tvarka, o tai taip pat paneigia ieškovo argumentą, kad ši sutartis galiojo tik vienerius metus.
Teismas sprendė, jog Pagrindinė sutartis nesudaryta dėl ieškovo kaltės, nes jis, veikdamas pagal ieškovui atsakovės išduotą įgaliojimą, nesutvarkė Turto naudojimo dokumentų, o kai atsakovė su kitais Turto bendrasavininkiais sudarė paminėto turto naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį, ieškovas atsisakė sudaryti paminėtą sutartį. Teismas konstatavo, jog šalių sutartiniai santykiai nutraukti, todėl kiekviena šalis turi grąžinti kitai viską, ką ji buvo perdavusi kitai šaliai, vykdydama sutartį (CK 6.222 str. 1 d.). Teismo teigimu, ieškovas yra sumokėjęs atsakovei 130 000 Lt Turto kainos dalį, o, Preliminariosios sutarties nuostatomis, jeigu ieškovas nepagrįstai vengtų sudaryti Pagrindinę sutartį, šie pinigai lieka atsakovės nuostoliams atlyginti. Teismo nuomone, nors šalys ir numatė, kad nuostolių dydis nustatytas iš anksto, įvertinus minimalius atsakovės nuostolius, tačiau nustatyti nuostoliai yra neprotingai dideli, nes dėl dokumentų trūkumų atsakovė iki 2009 m. lapkričio 4 d. negalėjo parduoti Turto (kurio vertė 2010 m. balandžio 21 d. buvo 198 000 Lt), todėl nuostolių sumą sumažino iki 30 000 Lt ir nevertino atsakovės argumentų dėl ieškovo veika padarytos žalos, susijusios su remonto reikalingumu ir namų apyvokos daiktų praradimu, kaip nesusijusių su šios bylos nagrinėjimo dalyku.Teismas sprendė, kad, pakeisdamas preliminarų teismo sprendimą, iš atsakovės ieškovui priteisia 100 000 Lt (CK 6.258 str. 3 d., CPK 430 str. 6 d. 3 p.).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. galutinį sprendimą, priteisti iš atsakovės ieškovui 130 000 Lt kainos dalį ir 30 000 Lt nuostolių atlyginimo (154-158 b. l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Apygardos teismas nepagrįstai atmetė apelianto argumentus, kad preliminarioje sutartyje nebuvo nustatytas jos įvykdymo (pagrindinės sutarties sudarymo) terminas, ir be pagrindo netaikė CK 6.165 straipsnio 3 dalies nuostatų dėl 1 metų Preliminariosios sutarties termino. Pagal CK 1.117 straipsnio 2 dalį, terminas gali būti apibrėžiamas, nurodant tik tokį įvykį, kuris neišvengiamai turi įvykti, o šiuo atveju Turto naudojimosi tvarkos nustatymo sutartis, numatyta Preliminariosios sutarties 4.2.3 punkte, galėjo būti nesudaryta, kadangi jos pasirašymas priklausė nuo subjektyvios kitų Turto savininkų valios.Teismas, nurodęs, kad Preliminarios sutarties sąlyga dėl jos nutraukimo notarine tvarka, paneigia pareigą Preliminariąją sutartį įvykdyti per vienerius metus, neatsižvelgė į CK 6.165 straipsnio 5 dalį, įtvirtinančią naikinamąjį terminą, pagal kurią, nustatytu terminu nesudarius Pagrindinės sutarties, pasibaigia prievolė sudaryti šią sutartį. Apygardos teismas nepagrįstai pripažino kaltu apeliantą dėl Pagrindinės sutarties nesudarymo. Apeliantas, veikdamas pagal atsakovės išduotą įgaliojimą, iš esmės vykdė bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigą; be to, įgaliojimas galiojo tik 3 mėnesius, o nuo jo panaikinimo iki Preliminariosios sutarties įvykdymo termino pabaigos (2008 m. spalio 29 d.) atsakovė turėjo pakankamai laiko (9 mėnesius) įvykdyti savo įsipareigojimus, nuo kurių vykdymo atsakovės neatleido įgaliojimo išdavimas, o Preliminarioji sutartis buvo pasirašyta 14 mėnesių anksčiau negu mirė vienas iš Turto bendrasavininkių. Atsakovė yra atsakinga už Preliminariosios sutarties sąlygų nevykdymą ir Pagrindinės sutarties nesudarymą, todėl atlygintinų nuostolių suma pagal Preliminariosios sutarties 5.1 punktą priteistina iš atsakovės apeliantui. Apeliantas sutinka, kad paminėtoje sutartyje nustatyta 130 000 Lt atlygintinų nuostolių suma yra neprotingai didelė, todėl sumažintina iki 30 000 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. galutinio sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys, ir priimti naują teismo sprendimą – panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. liepos 2 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti (140-143 b. l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Teismas neteisingai aiškino ir taikė Preliminariosios sutarties (su pakeitimais) 5.2 punktą, kuriame numatyta, kad, pirkėjui atsisakius sudaryti Pagrindinę sutartį, jo sumokėta 130 000 Lt suma lieka pardavėjo, t. y. atsakovės, nuostolių atlyginimui padengti, kurios dydis atitinka iš anksto šalių įvertintus minimalius pardavėjo nuostolius dėl to, kad nebuvo sudaryta Pagrindinė sutartis, bei atlyginti visus kitus nuostolius, kurių nepadengia numatytas nuostolių dydis, dėl ko priėmė iš dalies neteisingą teismo sprendimą. Dėl sandorio nesudarymo kaltas ieškovas, todėl teismas nepagrįstai iš atsakovės ieškovui priteisė 100 000 Lt avanso, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.Pagal Preliminariosios sutarties (su pakeitimais) 5.2 punkto sąlygas, atsakovei turi būti atlyginti ne tik minimalūs 130 000 Lt nuostoliai, bet ir kiti nuostoliai, kurių nepadengia minimalūs nuostoliai, todėl teismas nepagrįstai nevertino į bylą pateiktų įrodymų, susijusių su atsakovės patirtų nuostolių dydžiu, o atsakovė nepateikė priešieškinio todėl, kad byla buvo nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka. Preliminariosios sutarties sudarymo metu (2007 m. liepos 2 d.) Turto vertė buvo 490 000 Lt, o 2010 m. balandžio 21 d. – 198 000 Lt, taigi dėl Turto nuvertėjimo atsakovė patyrė 292 000 Lt nuostolių; be to, atsakovei leidus ieškovui gyventi ir naudotis ginčo turtu, jis pasisavino ir sugadino 40 000 Lt vertės daiktus, o buto remontui reikalinga 77 174 Lt suma.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti (167-168 b. l.). Nurodo, kad ieškovas geranoriškai bendradarbiavo ir stengėsi, kad atsakovė galėtų įvykdyti Preliminariosios sutarties 4.2 punkte nustatytas sąlygas, o tai, jog, praėjus 5 mėnesiams po ieškovo pranešimo apie Preliminariosios sutarties pabaigą, atsakovė įvykdė įsipareigojimus, įrodo, kad atsakovė turėjo galimybę Preliminariosios sutarties sąlygas įvykdyti anksčiau, t. y. galiojant Preliminariajai sutarčiai. Ieškovo teigimu, atsakovė atsakinga už Pagrindinės sutarties nesudarymą, todėl turi prisiimti sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo pasekmes. Pažymi, kad atsakovė leido ieškovui ne tik naudotis Turtu, bet ir jį remontuoti.
Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti (163-165 b. l.). Nurodo, kad Preliminariosios sutarties 3.1 punkte buvo numatytas terminas, iki kada turi būti sudaryta pagrindinė sutartis (apibrėžtas 30 kalendorinių dienų trukme, po sutartyje nurodytų veiksmų įvykdymo), šią sąlygą iškėlė pats ieškovas, todėl, elgdamasis sąžiningai, turėtų ją gerbti ir vykdyti (CK 1.5 str., 6.4 str., 6.158 str., 6.163 str.), o ieškovo nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Ieškovas pasiūlė paminėtą terminą įrašyti į Preliminariąją sutartį ir žinojo, kad bus nelengva išspręsti klausimą dėl naudojimosi tvarkos nustatyto su kitais bendraturčiais, o sudaryti Pagrindinę sutartį ieškovas atsisakė dėl kritusių nekilnojamojo turto kainų, nors po Preliminariosios sutarties sudarymo jis naudojosi Turtu.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 7 d. nutartimi ieškovas Ž. S. buvo pakeistas jo procesinių teisių perėmėju M. S. (176-177 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovės apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).
Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas, neįvertinęs visų reikšmingų bylos aplinkybių ir įrodymų, padarė išvadą, neatitinkančią faktinių aplinkybių, dėl ko, netinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, iš dalies neteisingai išsprendė bylą (CPK 176 str., 183 str., 185 str.).
CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminarioji sutartis – šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; šio straipsnio 3 dalyje sutarties šalys įpareigojamos preliminariojoje sutartyje nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti; tokio termino nenurodžius, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per 1 metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo; nesudarius pagrindinės sutarties per nustatytą terminą, pasibaigia prievolė ją sudaryti (CK 6.165 str. 5 d.). CK 6.165 straipsnio 4 dalies nuostatomis, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.
Pagal CK 1.117 straipsnio 1 dalį, terminas gali būti nustatytas įstatymų, sandorių arba paskirtas teismo; jis gali būti apibrėžiamas, nurodant įvykį, kuris neišvengiamai turi įvykti (CK 1.117 str. 2 d.). Terminas civiliniuose teisiniuose santykiuose reiškia laiko tarpą, su kuriuo įstatymas sieja civilinių teisinių pasekmių buvimą, o jo nustatymas užtikrina teisinį apibrėžtumą, teisinių santykių teisinės padėties aiškumą laiko atžvilgiu bei teisinių santykių stabilumą, todėl terminas negali būti apibrėžiamas įvykiu, kuris nėra neišvengiamas (gali įvykti arba neįvykti iš viso), nes tokiu būdu neapibrėžiamas termino, kaip laiko tarpo, pabaigos momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2009).
Teisėtai sudarytos ir galiojančios sutarties sąlygos jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Kasacinis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad sutartis turi būti aiškinama, nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011, 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
Pirmosios instancijos teismas suklydo, konstatuodamas, kad šalys Preliminariosios sutarties 3.1 punkte susitarė dėl šios sutarties įvykdymo (Pagrindinės sutarties sudarymo) termino, kad jį siejo su neišvengiamai įvyksiančiu įvykiu – Turto naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties pasirašymu ir įregistravimu.
Bylos duomenimis, ieškovo ir atsakovės 2007 m. liepos 2 d. sudarytos Preliminarios sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad šalys sudarys Pagrindinę sutartį Preliminarioje sutartyje numatytomis sąlygomis per 30 kalendorinių dienų po to, kai atsakovė su kitais Turto bendrasavininkiais notaro biure sudarys Turto naudojimosi tvarkos sutartį, pagal naujai atliktus kadastrinius matavimus ir priklausančių dalių perskaičiavimą, bei ją įregistruos viešame registre įstatymų nustatyta tvarka (Preliminarios sutarties 3.1 p., 4.2.3 p., 18-21 b. l.).
Byloje nėra ginčo dėl to, jog šalys, sudarydamos Preliminariąją sutartį, žinojo apie vieno iš Turto bendrasavininkių ligą ir problemas, susijusias su susitarimu dėl naudojimosi Turtu tvarkos. Nepaneigtas atsakovės teigimas, kad buvo „sunku susitarti“ su šiuo bendrasavininkiu dėl Turto naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties sudarymo (58-61 b. l.). Be to, atsakovė buvo išdavusi įgaliojimą ieškovui laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 29 d. iki 2008 m. sausio 31 d. veikti atsakovės vardu, tikslu įgyvendinti Preliminariosios sutarties 3.1 ir 4.2 punkto sąlygas, atstovaujant atsakovę įgaliojime nurodytose institucijose, pateikiant ir gaunant reikalingus dokumentus šiose įstaigose, atliekant Turto kadastrinius matavimus, kadastro duomenų tikslinimą, gaunant kitų bendrasavininkių leidimus parduoti Turtą bei su Turto bendrasavininkiais pasirašant Turto naudojimosi tvarkos sutartį, tačiau tai nebuvo padaryta.
Kolegijos nuomone, šalys, sudarydamos Preliminariąją sutartį, suprato (turėjo suprasti), jog yra abejonių dėl sutarties, susijusios su naudojimosi Turtu tvarkos nustatymu, sudarymo, jog tai priklausė nuo subjektyvios trečiojo asmens (Turto bendrasavininkio) valios, todėl nurodytas įvykis galėjo ir neįvykti. Juolab kad Turto naudojimosi tvarkos nustatymo sutartis buvo sudaryta praėjus daugiau nei 2 metams po Preliminariosios sutarties sudarymo ne su aukščiau paminėtu Turto bendrasavininkiu, bet po jo mirties, su šio bendrasavininkio įpėdiniais, paminėtam bendrasavininkiui taip ir nepasirašius Turto naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties, o atsakovė nepateikė įrodymų apie tai, jog nurodytos sutarties sudarymas turėjo neišvengiamai įvykti (CPK 12 str., 178 str., 185 str., 314 str.).
Taigi paminėtoje Preliminariosios sutarties sąlygoje nurodytų atsakovės įsipareigojimų įvykdymas priklausė nuo valios kitų fizinių asmenų (bendraturčių), kurie galėjo sutikti arba nesutikti pasirašyti Turto naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį pagal naujai atliktus kadastrinius matavimus ir priklausančių dalių perskaičiavimą. Todėl nurodytos sutarties sudarymas ir įregistravimas viešame registre negali būti vertinamas kaip įvykis, kuris neabejotinai įvyks, dėl ko Preliminariosios sutarties galiojimo terminas negalėjo būti susietas su pasirašymu ir teisiniu įregistravimu sutarties dėl nustatymo Turto naudojimosi tvarkos, kuriam įvykus, Pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per 30 kalendorinių dienų.
Dėl pasakyto, šalys ydingai nurodė Preliminariosios sutarties įvykdymo (Pagrindinės sutarties sudarymo) terminą pagal įvykį, kuris galėjo įvykti arba neįvykti, t. y. jis neturėjo neišvengiamai įvykti, o tai neatitinka CK 1.117 straipsnio 2 dalies nuostatų. Tokiu atveju sutarties šalys prisiėmė riziką dėl galimų neigiamų paminėtos sutarties neįvykdymo pasekmių. Nurodytų išvadų nepaneigia ir aplinkybės, kad ieškovas po Preliminariosios sutarties ir Susitarimo pasirašymo galėjo naudotis atsakovės Turtu, kad nereiškė pretenzijų atsakovei per vienerius metus nuo Preliminariosios sutarties pasirašymo dėl šios sutarties nevykdymo, o atsisakė sudaryti Pagrindinę sutartį praėjus beveik 2 metams po Preliminariosios sutarties sudarymo, kadangi Preliminariosios sutarties įvykdymas priklausė nuo trečiųjų fizinių asmenų (Turto bendrasavininkių) subjektyvios valios.
Taigi nagrinėjamu atveju ieškovas apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad yra pagrindo taikyti CK 6.165 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal kurias, Pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta per 1 metus nuo Preliminariosios sutarties sudarymo, t. y. iki 2008 m. liepos 2 d.
Neįgyvendinus preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, civilinė atsakomybė taikoma tada, kai nustatoma, jog nepagrįstai vengta ar nepagrįstai atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį, ir ši atsakomybė taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (CK 6.165 str. 4 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2010, 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).
Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo teigti, kad yra ieškovo kaltės dėl to, jog nebuvo sudaryta Pagrindinė sutartis, tačiau be pagrindo sprendė, kad nėra atsakovės kaltės dėl šios sutarties nesudarymo įstatymo nustatytu terminu.
Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas, 2007 m. spalio 29 d. atsakovės jam išduoto įgaliojimo (14 b. l.), pagal kurį ieškovui buvo pavesta „tvarkyti reikalus“, susijusius su Turto naudojimu ir valdymu, tarp jų – atstovauti atsakovę valstybinėse institucijose, notaro biure bei advokato kontoroje, taip pat atliekant kadastrinius matavimus ir atsakovei priklausančių gyvenamojo namo bei žemės sklypo dalių perskaičiavimą, pateikti ir gauti reikalingus dokumentus paminėtose įstaigose, pasirašyti ir įregistruoti Turto naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį, galiojimo metu (2007 m. spalio 29 d. – 2008 m. sausio 31 d.) būtų ėmęsis aktyvių veiksmų, jog būtų sudaryta aukščiau nurodyta Turto naudojimosi tvarkos nustatymo sutartis; be to, į bylą nepateikti ir dokumentai, kad ieškovas būtų siuntęs raginimus ar pretenzijas atsakovei dėl Preliminariosios sutarties nevykdymo per vienerių metų terminą nuo jos sudarymo ar iš karto po šio termino suėjimo (2008 m. liepos 2 d.; CPK 12 str., 178 str.). Priešingai, ieškovas ieškinyje pripažįsta, kad, veikdamas pagal paminėtą įgaliojimą, jis neatliko įgaliojime nurodytų veiksmų, o pretenziją dėl Preliminariosios sutarties nevykdymo ir atsisakymą sudaryti Pagrindinę sutartį atsakovei pareiškė tik 2009 m. birželio 1 d., t. y. praėjus beveik 2 metams nuo Preliminariosios sutarties sudarymo (2-9, 22 b. l.).
Kolegijos nuomone, byloje nėra ir įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė veikė aktyviai, siekdama kuo greičiau sudaryti Turto naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį, kad ėmėsi veiksmų dėl susitarimo su kitais bendraturčiais, kad sprendė, kaip pašalinti kliūtis dėl vieno iš bendraturčių nesutikimo sudaryti Turto naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį (CPK 12 str., 178 str.). Nors atsakovė 2008 m. gegužės 14 d. pareiškimu panaikino ieškovui 2007 m. spalio 29 d. išduotą įgaliojimą, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos veikimą dėl Pagrindinės sutarties sudarymo tiek laikotarpiu, kai galiojo nurodytas įgaliojimas, išduotas ieškovui, tiek iki jo išdavimo ir po šio įgaliojimo panaikinimo, apeliaciniame skunde nurodydama, kad 2007 m. išvyko iš Lietuvos ir grįžo tik 2008 m. pavasarį.
Dėl aukščiau nurodyto yra pagrindo teigti, kad abiejų Preliminariosios sutarties šalių ydingas susitarimas ir neveikimas lėmė Pagrindinės sutarties nesudarymą per 1 metų laikotarpį nuo Preliminariosios sutarties pasirašymo, todėl konstatuotina abiejų sutarties šalių kaltė dėl Preliminariosios sutarties neįvykdymo įstatymo nustatyta tvarka (CPK 185 str.).
Nustačius, kad abi šalys yra kaltos dėl Preliminariosios sutarties neįvykdymo (Pagrindinės sutarties nesudarymo) ir dėl jų patirtų nuostolių, susijusių su Pagrindinės sutarties nesudarymu, šalys grąžinamos į pirminę padėtį, iš atsakovės ieškovui priteisiant pinigų sumą, jo perduotą atsakovei kaip avansą už Turtą (CK 6.237 str. 1, 2 d.). Tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei teismų praktiką (CK 1.5 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2007). Šiuo atveju Kolegija nenagrinėja atsakovės argumentų dėl jos nurodytų nuostolių (140-143 b. l.); juolabiau kad atsakovės 117 174 Lt nuostoliai dėl ieškovo neteisėtų veiksmų, naudojantis Turtu aukščiau nurodytu laikotarpiu, nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku.
Dėl pasakyto pakeistinas pirmosios instancijos teismo sprendimas, padidinant ieškovui iš atsakovės priteistą avansą iki 130 000 Lt, t. y. priteisiant visą avansą, jo sumokėtą atsakovei už Turtą (CPK 263 str., 329 str. 1 d., 330 str.).
Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą aukščiau nurodytu būdu, pagal CPK taisykles pakeistinas ir teismo sprendime nurodytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.), papildomai priteisiant iš atsakovės ieškovui 100 Lt žyminio mokesčio išlaidų ir 50 Lt atstovavimo išlaidų, t. y. iš viso 150 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.
Iš dalies patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, iš atsakovės ieškovui priteistina ½ dalis žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, t. y. 900 Lt (159 b. l.; CPK 79 str., 93 str. 2 d., 302 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. galutinį sprendimą.
Papildomai priteisti iš atsakovės B. R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 30 000 Lt (trisdešimt tūkstančių litų) sumokėto avanso ir 150 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.
Palikti nepakeistą kitą apygardos teismo sprendimo dalį.
Priteisti iš atsakovės B. R. P. ieškovui M. S. 900 Lt (devynis šimtus litų) žyminio mokesčio išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.