- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-02-01
- Bylos Nr.
- 1-70-944/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38820-2023-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Barškietytė
- Kaltinamasis
- R. U.
- Advokatai
- Ramūnas Girevičius
dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokurorui Svajūnui Petravičiui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. U. kaltinamas tuo, kad jis vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent:
2023-10-08 apie 2.00 val. Kretingos r., kelyje Nr. (duomenys neskelbtini) 6,180 km., išvažiuojant iš (duomenys neskelbtini) ir sukant link (duomenys neskelbtini), R. U., vairuodamas automobilį „Chevrolet Captiva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesuvaldė automobilio ir sankryžoje kliudė bei apgadino AB „Kelių priežiūra“ priklausantį informacinį kelio ženklą ( KET 1 pr. 608 p. ), tai yra padarė eismo įvykį, po ko pasišalinęs iš įvykio vietos, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo ir jam 2023-10-08 14:27 val. alkotesteriu nustatytas 1,66 promilių neblaivumas.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. U. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai galisi. Parodė, kad pasielgė labai neapgalvotai, kad pasišalino iš įvykio vietos, negalvojo nieko blogo dėl tokio savo elgesio. Paaiškina, kad buvo tik ką nusipirkęs automobilį, bevažiuojant namo užsikirto gazas ir turbina, todėl nuvažiavo nuo kelio. Prisipažįsta, kad blogai, kad kitą dieną alkoholio pavartojau. Paaiškino, kad taip pasielgė dėl streso, nes ką tik nupirktas automobilis buvo sudaužytas, norėjau nuslėpti nuo žmonos šias aplinkybes ir išvengti konflikto. Palaikė parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, t. y. kad 2023 m., naktį iš spalio 7-os į 8-ą, leido laiką su draugais pirtelėje (duomenys neskelbtini). Alkoholio nevartojo, nes buvo atvažiavęs su jam priklausančiu automobiliu „Chevrolet Captiva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 2 val. nakties, kartu su pusbroliu V. R., išvažiavo iš minėtos pirtelės. Pusbrolį išleido prie šio namų (duomenys neskelbtini). Toliau važiavo į savo namus vienas, alkoholio nevartojo, buvo visiškai blaivus. (duomenys neskelbtini) kaimo pagrindiniame kelyje, važiuojant link (duomenys neskelbtini), „T“ formos sankryžoje, jam ruošiantis sukti į kairę pusę link (duomenys neskelbtini), užsikirto automobilio turbina. Jis prie sankryžos artėjo panašiai 60 km/h greičiu. Ties sankryža automobilis užsikirto, „užsigazavo“, padidėjo greitis, jis nebespėjo automobilio sustabdyti ir nuvažiavo nuo kelio tiesiai į laukus. Priekyje buvo kelio ženklas su kaimų pavadinimais, jei gerai prisimena, buvo nurodyta (duomenys neskelbtini) ir kilometrai bei (duomenys neskelbtini) ir kilometrai. Jis dar bandė prasukti pro ženklą, sukdamas automobilį į dešinę pusę, tačiau vis tiek kliudė vieną ženklo pusę su automobilio kairės pusės veidrodėliu ir dar pravažiuodamas užkliuvo ženklo strypą su automobilio priekiniu bamperiu. Matė, kad ženklo viena pusė nulinko, ženklas buvo apgadintas. Po susidūrimo su ženklu, jo automobilis toliau nulėkė nuo kelio į laukus. Laukuose pavyko sustoti. Kai automobilis nuvažiavo nuo kelio ir nuvažiuodamas trenkėsi į žemę laukuose, jis trenkėsi nuo smūgio veidu į vairą ir prasikirto kairės pusės paakį. Jis segėjo saugos diržą. Nors automobilis sustojo, bet dėl užstrigusios turbinos, dar ilgai nėjo užgesinti. Jis paskambino broliui N. U. ir prašė padėti parsigabenti automobilį, bet paskui perkalbėjo, kad nebereikės jo pagalbos. Tuomet jis paskambino A. R. ir išsikvietė tralą. Padaręs eismo įvykį nekvietė policijos, nes buvo šoke, nemanė, kad atsitiko kažkas baisaus, nenorėjo baudos, galvojo viską susitvarkys pats. Atvažiavus tralui, jam pavyko pačiam išvažiuoti iš pievos ir tada ant kelio jo automobilis buvo užkeltas ant tralo. Su tralu automobilis buvo pargabentas į jo draugo M., kurio pavardės nežino, namus, esančius (duomenys neskelbtini). Jo automobiliui buvo apgadintas priekinis bamperis, galinis irgi šiek tiek, sulankstytas kapotas. Į namus jis grįžo apie 3.00 val. nakties. Grįžęs alkoholio nevartojo, nuėjo miegoti būdamas visiškai blaivus. Žmonai apie tai, kas įvyko nesakė, nes nenorėjo pykdyti ir jaudinti. Atsikėlė 7.00 val. ryte. Apie 8.00 val. ryto nuvažiavo iki įvykio vietos pasižiūrėti, kaip viskas atrodo dienos šviesoje, galvojo, gal ką reikės sutvarkyti. Matė provėžas laukuose, suprato, kad tai jis jas išvažinėjo. Kiek matė, tiek apsirinko aplūžusias automobilio detales. Bandė atlenkti atgal kelio ženklą. Mano, kad ženklą reikės keisti nauju. Nors ir matė, kad ženklas apgadintas, laukai išvažinėti, bet nemanė, kad čia didelis nusikaltimas ir nekvietė policijos, apie įvykį nepranešė. Išvažiavo į Palangą su žmonos automobiliu „Toyota Avensis“. Apie 10.00 val. grįžo į namus. Darbavosi namuose su pusbroliu V. R.. Panašiai nuo 11.00-12.00 val. besidarbuodami su pusbroliu vartojo alkoholį. Gėrė brendį. Iki policijai atvykstant, jau buvo išgėrę 0,7 litro talpos vieną butelį brendžio, 40 laipsnių stiprumo. Apie 14.00-15.00 val. pas jį į namus atvyko policijos pareigūnai, dėl jo padaryto eismo įvykio. Jis policijos pareigūnams nurodė, jog vairavo blaivus. Neneigė, kad vairuodamas padarė eismo įvykį, taip pat nurodė, jog tik 2023-10-08 vartojo alkoholį. Dabar jis žino, kad negalėjo vartoti alkoholio po eismo įvykio, supranta, kad turėjo iš karto kviesti policijos pareigūnus į įvykio vietą, jog neturėjo pasišalinti iš įvykio vietos. Tiesiog patyrė šoką, pasimetė, susijaudino. Supranta, kad pasielgė blogai, labai gailisi dėl savo veiksmų. (b. l. 119-122, 135-137).
Kadangi kaltinamasis R. U. savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, kaltinamojo gynėjas ir prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo R. U. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.
Iš 2023-10-08 Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio M. G. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2023-10-08 12.42 val. buvo gautas pranešimas apie tai, kad išvažiuojant iš (duomenys neskelbtini) kaimo ir sukant link (duomenys neskelbtini), sankryžoje, kliudytas ir nuverstas kelio ženklas, rasti valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), įvažiuota į pasėlius. Atvykus į įvykio vietą - Kretingos rajone, kelio (duomenys neskelbtini) 6 km 180 m, rastas apgadintas informacinis kelio ženklas Nr. 608, laukuose juodos spalvos „Chevrolet Captiva“ priekinis bamperis, matomi išvažinėti pasėliai. Į įvykio vietą atvykęs S. S. paaiškino, kad važiuodamas pro jam priklausančius laukus, sūnėnas E. K. pamatė apgadintą kelio ženklą bei išvažinėtus pasėlius, o laukuose atrado valstybinio numerio ženklą (duomenys neskelbtini), galimai automobilio, kuris pasišalino iš eismo įvykio vietos. Patikrinus centrinėje duomenų bazėje nustatyta, kad valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priskirtas juodos spalvos automobiliui „Chevrolet Captiva“ ir automobilis priklauso R. U.. Nuvykus R. U. gyvenamosios vietos adresu, kieme buvo sutiktas akivaizdžiai neblaivus R. U.. Paklausus, kur yra jo automobilis, R. U. teigė, kad remontuojamas. R. U. paaiškinus, kad jam priklausantis automobilis pasišalino iš eismo įvykio vietos, R. U. paaiškino, kad naktį, apie 3.00 val. važiavo automobiliu ir jam sugedus, nuvažiavęs nuo kelio apgadino kelio ženklą bei savo automobilį, tačiau manė kad nieko blogo nepadarė, todėl išsikvietė traktorių ir tralą, kad ištrauktų automobilį ir jį išvežtų iš eismo įvykio vietos. R. U. nurodė, kad policijai nepranešė, nes neva policija jam niekuo nebūtų padėjusi. R. U. teigė, kad apie 8.00 val. ryto nuvyko į įvykio vietą pasiimti valstybinio numerio ir matė kad apgadintas kelio ženklas, tačiau policijai nepranešė. R. U. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0391, patikros Nr. 1986092, pirmu patikrinimu 14.11 val. nustatytas 1,81 ‰ (promilių) neblaivumas, antru patikrinimu 14.27 val. - 1,66 ‰ (promilių) neblaivumas. Paklausus, kodėl vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių išsiaiškinimo, teigė, kad jis nieko blogo nepadarė. R. U. buvo pasiūlyta važiuoti į ligoninės priėmimą, kad būtų paimtas kraujas alkoholio kiekio nustatymo kraujyje tyrimui, tačiau R. U. teigė, kad niekur nevažiuos, o jei reikės - nuvažiuos pats, būdamas blaivus .(b. l. 9-10).
Iš 2023-10-08 neblaivumo nustatymo akto ir alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo duomenų nustatyta, jog R. U. pirmo patikrinimo metu 14 val. 11 min. nustatytas 1,81 ‰ (promilių) neblaivumas, antro – 14 val. 27 min. nustatytas 1,66 ‰ (promilių) neblaivumas. R. U. nurodė alkoholį vartojęs prieš 20 minučių, su tikrinimo rezultatais sutiko. (b. l. 11, 13-14).
Iš 2023-09-04 patikros sertifikato Nr. 1986092, nustatyta jog alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARFM - 0391 patikra galioja iki 2024-03-03. (b. l. 15).
Iš 2023-10-08 priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akto nustatyta jog iš namų kiemo (duomenys neskelbtini), transporto priemonė - „Chevrolet Captiva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežta į UAB „Okreta“ automobilių saugojimo aikštelę, adresu Tiekėjų g. 32, Kretinga. (b. l. 12).
Iš 2023-10-08 įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele, eismo įvykio schemos nustatyta, kad juose užfiksuota, jog apžiūrima įvykio vieta, iš kurios buvo pasišalinta, yra kelio (duomenys neskelbtini) 6 km 180 m. Matomas apgadintas - sulankstytas informacinis kelio ženklas (duomenys neskelbtini), besilaikantis ant vieno metalinio strypo. Nuo informacinio kelio ženklo šiaurės kryptimi apie 8,5 m, laukuose (pasėliuose), mėtosi informacinio ženklo nulaužtas metalinis strypas. Pasėliuose matosi automobilio paliktos provėžos. Nuo informacinio ženklo, (duomenys neskelbtini) mstl. pusėn, apie 16 m dešinėje šiaurinėje pusėje, mėtosi automobilio „Chevrolet“ priekinis juodos spalvos sulūžęs bamperis su apdailos grotelėmis, ženkliuku, be valstybinio numerio ženklo. Šis bamperis iš įvykio vietos paimtas. (b. l. 16, 17-24).
Iš 2023-10-08 įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele, nustatyta jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme matomas juodos spalvos automobilis „Chevrolet Captiva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio variklio dangtis apgadintas, ant automobilio nėra priekinio bamperio su apdailos grotelėmis ir valstybinių numerių. Apžiūrint automobilio galinę dalį, matomas apgadintas išmetimo vamzdis. (b. l. 25-35).
Iš 2023-10-09 asmens apžiūros protokolo su fotolentele, nustatyta, kad ant R. U. veido, ties kairiu paakiu, matoma kirstinė 1 cm ilgio, 0,5 cm pločio žaizda. Aplink šią žaizdą matoma melsvai rausva kraujosruva, patinimas. (b. l. 126-131).
Iš 2023-10-23 AB „Kelių priežiūra“ rašto Nr. SD-1703 (1.18 Mr) su defektiniu aktu nustatyta, kad juose pateikta informacija, kad 2023-10-08 eismo įvykio metu kelyje Nr. 2311 (duomenys neskelbtini) (6,18 km) padaryta žala – 355,70 Eur su PVM. Bus kreipiamasi į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo (b. l. 76-80).
Iš liudytojo S. S. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2023-10-08 apie 10.30 ar 11 val., tikslaus laiko nežino, jis važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, Kretingos rajone, keliu (duomenys neskelbtini). Važiuodamas pamatė, kad jo sklype, esančiame ties „T“ formos sankryža „(duomenys neskelbtini)“, tikslesnio adreso negali įvardinti, yra išvažinėti pasėliai - žieminiai kviečiai. Matėsi automobilio provėžos, išmėtytos plastikinės automobilio detalės. Netoli sklypo, prie kelio, buvo išverstas, apgadintas kelio ženklas. Paskambino policijai ir pranešė apie įvykį. Atvažiavęs sūnėnas E. K. jam pasakė, kad prieš kokias 10-15 minučių, šis taip pat pro čia važiavo ir matė šias provėžas bei nurodė, jog jo laukuose aptiko nukritusius automobilio valstybinio numerio ženklus Nr. (duomenys neskelbtini). E. K. jam perdavė šiuos valstybinio numerio ženklus, o jis atidavė policijos pareigūnams. Vėliau su juo susisiekė pažįstamas R. U., kuris jam pasakė, kad išvažinėjo jo pasėlius. R. U. jo atsiprašė, sakė, kad geranoriškai atlygins žalą. Kadangi išvažinėta pasėlių dalis yra nedidelė, todėl jis padarytos žalos nevertins pinigine išraiška, dėl žalos atlyginimo pretenzijų nereikš. Kokiomis aplinkybėmis R. U. padarė šį eismo įvykį - nežino, pats R. U. jam nieko neaiškino, o jis ir neklausė (b. l. 38-41).
Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo
BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog R. U. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas transporto priemonę „Chevrolet Captiva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesuvaldė automobilio ir sankryžoje kliudė bei apgadino AB „Kelių priežiūra“ priklausantį informacinį kelio ženklą, o po šio eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 221 punkto reikalavimus, numatančius pareigą su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams iškart po eismo įvykio nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti, vartojo alkoholį, todėl 2023-10-08 14:27 val. alkotesteriu nustatytas 1,66 promilių neblaivumas.
Kaltinamasis, apklausiamas teisme, savo kaltę pripažino visiškai, t. y. nurodė, kad nesuprato, kad reikia pranešti policijai dėl eismo įvykio sukėlimo, nes kelio ženklo sugadinimą nelaikė eismo įvykiu. Dėl tokių savo veiksmų apgailestauja ir nuoširdžiai gailisi. Be kaltinamojo R. U. prisipažinimo, byloje yra pakankamai įrodymų – įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentele, kitų objektų apžiūros protokolo duomenys, neblaivumo nustatymo aktas, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, tarnybinio pranešimo duomenys, liudytojų parodymai ir kita byloje esanti medžiaga, patvirtinantys jo kaltę. Kaltinamojo kaltė įrodyta. Kaltinamojo R. U. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Nusikaltimą R. U. padarė tiesiogine tyčia, t. y. jis suvokė, kad po eismo įvykio padarymo iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus, suprato šių savo veiksmų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti.
Kaltinamasis R. U. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, R. U. prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimąsi pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo R. U. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
2024-01-18 teisme gautas kaltinamojo R. U. ir N. U. prašymas atleisti R. U. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. U., jo gynėjas bei kaip liudytojas apklaustas N. U. palaikė prašymus atleisti R. U. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant N. U..
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
Kaltinamasis R. U. padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 40 straipsnio taikymo aspektu aktualu, kad ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir laikoma, jog asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokia išvada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs (pavyzdžiui, už anksčiau padarytą nusikaltimą asmuo buvo nuteistas, tačiau teistumas yra išnykęs ar panaikintas; dėl ankstesnės nusikalstamos veikos suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008). Analizuojamu atveju susiklostė būtent tokia situacija, kad R. U. padarė nesunkų nusikaltimą esant išnykusiam teistumui (visiškai pasibaigus baudžiamajam teisiniam santykiui už ankstesnės veikos padarymą), todėl laikoma, kad jis yra teisiamas pirmą kartą. Pagal byloje esančius duomenis, jis baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už kelių eismo taisyklių pažeidimą (leistino greičio viršijimą) (b. l. 99–101). Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltu jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, kas teismo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nusikalstama veika žalos kitų asmenų turtui ar sveikatai nepadaryta. R. U. šiuo metu niekur nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, nes po to kai buvo taikytos kardomosios priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas, turėjo išeiti iš darbo, nes iki darbo reikėdavo važiuoti automobiliu, taip pat darbo funkcijos susijusios su vairavimu, savo elgesį vertina kritiškai, todėl manytina, kad naujų nusikalstamų veikų jis nedarys.
Šios kaltinamąjį ir jam inkriminuotą nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad R. U. nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis. Teismo vertinimu, yra pagrindas parodyti jam pasitikėjimą, nes jau pats baudžiamasis procesas kaltinamajam turėjo pakankamą poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus, ir tikėtina paskatins jį ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų. R. U. padarytas nusikaltimas yra susijęs su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, nes po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus. Visos šios aptartos aplinkybės neleidžia spręsti apie išskirtinai didelį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Taip pat, kaip minėta pirmiau, R. U. tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, o ir įstatymo leidėjas tokią veiką vertina kaip nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nesunkaus tyčinio nusikaltimo ir net apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymas neeliminuoja galimybės taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, esant jame numatytoms kitoms šios teisės normos taikymo sąlygoms, kurios šiuo atveju yra.
BK 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018 ir kt.). Taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2011, 2K-145-895/2018 ir kt.). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-239-648/2020 ir kt.).
Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu gautas N. U. prašymas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo perdavimo pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu N. U. sutiko laiduoti už savo brolį kaltinamąjį R. U.. Jo nuomone, jis yra vertas teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, seniūnijos charakterizuojamas teigiamai, yra ūkininkas. Teisiamojo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas N. U. papildomai nurodė, kad gali daryti įtaką brolio elgesiui, t. y. ūkininkauja ir gali duoti darbo. Nurodo, kad jo pajamos yra iš ūkininkavimo, todėl negali pasakyti, kokios jos būtų per mėnesį. N. U. nurodė, kad su broliu sieja glaudūs ryšiai, mano, kad jo savybės leidžia ir ateityje leis daryti sūnui tik teigiamą įtaką ir laiduoti už jį.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog N. U. nėra teistas, administracine tvarka nebaustas, seniūnijos charakterizuojamas teigiamai, yra ūkininkas, verčiasi augalininkyste. Baudžiamojoje byloje nėra N. U. neigiamai charakterizuojančių duomenų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, kad yra pagrindas svarstyti klausimą dėl laidavimo instituto taikymo, ir vertinti, kad N. U. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, galintis tapti kaltinamojo laiduotoju ir daryti teigiamą poveikį jo elgesiui.
Įvertinęs laiduotoją N. U. charakterizuojančią medžiagą, tiek kaltinamojo bei brolio paaiškinimus, duotus teisme, vertinant juos kompleksiškai, atsižvelgdamas į N. U. asmenines savybes, gyvenimo būdą, į tai, kad N. U. yra kaltinamajam R. U. artimas žmogus ir nėra kitų asmenų, kurie galėtų laiduoti už jį, taip pat į tai, kad N. U. niekada nebuvo teistas už nusikalstamų veikų padarymą, jo atžvilgiu nėra atliekamų ikiteisminių tyrimų, jis yra pasiryžęs prisiimti atsakomybę sau dėl laidavimo bei garantuoti, kad brolis daugiau įstatymų nepažeis, jo požiūrį į R. U. padarytą nusikalstamą veiką bei tai, kad jis sutiko padėti savo šeimos nariui, su kuriuo sieja glaudus ryšys, teismas turi pagrindą manyti, kad N. U. turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, tai daro ir darys, tad jis yra vertas teismo pasitikėjimo ir yra tinkamas būti laiduotoju, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.
Apibendrinus minėtas teismo aptartas aplinkybes, spręstina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, atleisti R. U. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą pagal laiduotojo N. U. laidavimą. Tokiu būdu bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje, numatyti bausmės skyrimo tikslai.
Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininką ir laiduotoją charakterizuojančius duomenis, į tai, kad N. U. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog sutinka laiduoti, net ir tuomet, jei teismas paskirtų laidavimą su užstatu, laidavimas, atsižvelgiant į N. U. paaiškinimus apie savo finansinę situaciją, skiriamas su 300 Eur užstatu (BPK 40 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendžia, kad paskyrus laidavimą su 300 Eur užstatu, tai bus didesnė paskata tiek pačiam kaltininkui susilaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kad pateisintų jam parodytą valstybės bei laiduotojo pasitikėjimą, tiek ir paskata laiduotojui dėti kuo didesnes pastangas, darant teigiamą įtaką kaltininkui, kad šis padarytų tinkamas išvadas, įrodytų supratęs savo elgesio pavojingumą ir neteisėtumą.
Spręsdamas dėl laidavimo termino, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, R. U. asmenybę, laiduotojo N. U. asmenybę, ir daro išvadą, jog laidavimas dviejų metų terminui bus pakankama poveikio priemonė R. U. (BPK 40 straipsnio 4 dalis).
Atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), baudžiamoji byla R. U. nutraukiama (BPK 303 straipsnio 4 dalis).
Dėl skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmenims gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, kad yra pagrindas R. U. skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Jos skyrimas padėtų pasiekti prevencinių tikslų ir papildomai užtikrintų visuomenės saugumą.
Pagal BK 68 straipsnį, draudimas naudotis specialia teise taikomas tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę R. U. pažeidė KET 221 punkto reikalavimus, t. y. būdamas eismo įvykio dalyviu po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį ir jam buvo nustatytas 1,66 promilių girtumas, taigi jis padarė šiurkštų pažeidimą. Prokuroras siūlė kaltinamajam uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, tačiau teismas, įvertinęs tai, kad kaltinamasis alkoholį vartojo po eismo įvykio, eismo įvykio metu buvo apgadintas kelio ženklas, atsakomybės iš esmės R. U. nevengė, anksčiau nėra teistas (teistumas išnykęs), teismas mano, kad bausmės tikslams įgyvendinti privalo būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, tačiau nubaudimo ir prevenciniams tikslams pasiekti pakaks terminą nustatant kiek didesnį nei šios poveikio priemonės minimumas, bet mažesnį nei prašo prokuroras – 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2023-10-09 (b. l. 142–143).
BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.
Šioje byloje nustatyta, kad R. U. 2023-10-08 apie 2 val. padarė eismo įvykį – vairuodamas automobilį „Chevrolet Captiva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesuvaldė automobilio ir sankryžoje kliudė bei apgadino AB „Kelių priežiūra“ priklausantį informacinį ženklą, po to tą pačią dieną vartojo alkoholinius gėrimus ir 14,27 val. jam policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 1,66 promilės neblaivumą.
Teismas, spręsdamas, ar daiktas (turtas) laikytinas nusikalstamos veikos priemone, be kita ko, turi įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymiams realizuoti. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos trys alternatyvios veikos, kurių kiekviena sudaro savarankišką pagrindą taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal šį straipsnį: 1) vairavimas transporto priemonės, esant neblaiviam (1,51 ir daugiau promilių neblaivumas); 2) vengimas neblaivumo patikrinimo, kai asmeniui buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) vartojimas alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Vartojimo alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, veikos atveju jos objektyvioji pusė pasireiškia šių požymių visuma: 1) asmuo, vairuodamas transporto priemonę, padarė eismo įvykį; 2) po eismo įvykio, iki bus nustatytos to įvykio aplinkybės, vartojo alkoholį ir 3) asmeniui buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi, šiuo atveju privalomos sąlygos atsakomybei pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kilti yra neatsiejamos nuo transporto priemonės vairavimo fakto, o tokios nusikalstamos veikos padarymas be transporto priemonės neįmanomas. Šios pozicijos laikomasi formuojamoje kasacinio teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85-495/2022, 2K-171-387/2022).
Nagrinėjamu atveju taip pat svarbi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnyje bei Kelių eismo taisyklių 221 punkte įtvirtinta nuostata, įpareigojanti eismo dalyvį (šiuo atveju transporto priemonės vairuotoją) įvykus eismo įvykiui nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, iki bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti.
Įstatymų leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, šią veiką kaip vieną iš alternatyvių veikų įtraukė į BK 281¹ straipsnio „Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo“ 1 dalies dispoziciją, taigi pripažino Saugaus eismo automobilių keliais 30 straipsnyje bei Kelių eismo taisyklių 221 punkte įvirtintų nuostatų, įpareigojančių vairuotoją, padariusį eismo įvykį, nevartoti alkoholinių gėrimų iki bus patikrintas neblaivumas arba bus atsisakyta tai atlikti, neatitinkančius veiksmus nusikalstama veika. Taigi, BK 281 ¹ straipsnio 1 dalies prasme padaręs eismo įvykį ir vartojęs alkoholį iki neblaivumo patikrinimo ar atsisakymo tą atlikti vairuotojas prilyginamas vairavusiam transporto priemonę neblaiviam ir todėl jam taikytina įstatymu nustatyta už šią veiką atsakomybė, įskaitant baudžiamojo poveikio priemonių taikymą.
Be to, pažymėtina ir tai, kad ar asmuo eismo įvykio metu buvo blaivus ar ne, nustatoma aiškinantis aplinkybes jau po įvykio. Iki blaivumo patikrinimo asmens elgesys nėra kontroliuojamas; asmuo, vartodamas alkoholį iki patikrinimo, apsunkina ar net panaikina galimybę nustatyti jo blaivumą (neblaivumą) eismo įvykio metu. Todėl alkoholio vartojimo fakto po eismo įvykio vertinimas atsietai nuo kito teisės normoje įtvirtinto veikos objektyviojo požymio – kelių transporto priemonės vairavimo – laikant, kad kelių transporto priemonė nėra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, sudaro sąlygas piktnaudžiauti teise asmeniui, kuris padarė eismo įvykį vairuodamas neblaivus, – jam būtų naudinga vartoti alkoholį po eismo įvykio arba teigti, kad alkoholį vartojo po eismo įvykio (tai patikrinti tam tikrais atvejais būtų neįmanoma), ir taip išvengti transporto priemonės konfiskavimo, o laikęsis pirmiau minėto įstatymo reikalavimo vairuotojas, kuriam patikrinimo metu nustatomas neblaivumas, atsidurtų blogesnėje padėtyje. Tokia situacija aiškiai nesuderinama su teisingumo principu.
Esant nurodytoms aplinkybės teismas konstatuoja, kad pagal bylos aplinkybes automobilis, kurį vairavo R. U. eismo įvykio metu, po kurio iki neblaivumo patikrinimo vartojo alkoholį, yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė – „Chevrolet Captiva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl turi būti konfiskuota.
R. U. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonę) sustabdymas, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2019-05-02) paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos (b. l. 72-75). Paimtas dokumentas – R. U. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas pažymėjimą išdavusiai institucijai VĮ „Regitra“.
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokuroro Svajūno Petravičiaus 2023-10-09 nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Chevrolet Captiva“, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr: (duomenys neskelbtini) (b. l. 47–48), paliktinas galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo dienos.
Civilinio ieškinio ar kitų išlaidų, kurias būtų galima pripažinti proceso išlaidomis, byloje nėra.
Daiktinis įrodymas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - CD laikmena su vaizdo įrašu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniu, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
R. U., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal N. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Nustatyti dviejų metų laiduotojo N. U. laidavimo terminą su 300,00 Eur užstatu.
Įpareigoti laiduotoją N. U. per 10 (dešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos sumokėti 300 Eur (trijų šimtų eurų) užstatą į Plungės apylinkės teismo depozitinę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS banke, mokėjimo paskirtyje nurodant baudžiamosios bylos numerį ir asmens, už kurį laiduojama vardą ir pavardę. Mokėjimo dokumentą ar patvirtintą kopiją būtina pateikti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams. Jeigu laiduotojas nustatytu terminu užstato nesumoka, laikoma, kad jis atsisako laidavimo ir teismas gali spręsti dėl laidavimo panaikinimo.
Laidavimo terminą skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, R. U. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vienerius metus ir šešis mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones; uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – terminą skaičiuoti nuo 2023-10-09, ir apie tai informuoti valstybės įmonę „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1,2 dalimi, 4 dalies 1 punktu, transporto priemonę – „Chevrolet Captiva“, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr: (duomenys neskelbtini), konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn.
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokuroro Svajūno Petravičiaus 2023-10-09 nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą transporto priemonei „Chevrolet Captiva“, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki automobilio konfiskavimo įvykdymo.
R. U. skirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonę) sustabdymą, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2019-05-02) paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtą dokumentą – R. U. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti pažymėjimą išdavusiai institucijai VĮ „Regitra“.
Daiktinį įrodymą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – CD laikmeną su vaizdo įrašais, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti byloje.
Išaiškinti R. U., kad laidavimo metu jam padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui N. U., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs klausimą dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismą Kretingos rūmus.