Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K. buvo kaltinamas tuo, kad 2023 m. gruodžio 20 d. apie 19 val. 20 min kelyje(duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno kryptimi, pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimus tuo, kad nesilaikė saugaus atstumo ir 11,9 kelio kilometre, ties sankryža su (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusį ir stabdžiusį automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo smūgio automobilis „VW Golf“, atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) sankryžoje stovintį automobilį „Škoda Scala“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio „VW Golf“ vairuotojo E. S. sveikata.

Šiais veiksmais M. K. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis M. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Parodė, kad dėl eismo įvykio kaltę pripažįsta. Nurodė, kad eismo įvykis įvyko dėl jo kaltės. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam, nurodė, kad nemano, jog tai jo kaltė. Parodė, kad 2023 m. gruodžio 20 d. važiavo po darbo automobiliui „VW Golf“ iš paskos. Važiavo nuo pat (duomenys neskelbtini), 80 - 85 km / val. greičiu, laikėsi atstumo, bet jam staigiais stabdant, ties (duomenys neskelbtini) gatve, jis nespėjo sustabdyti, nespėjo persirikiuoti į kitą eismo juostą, nes automobilių buvo ir atsitrenkė kitam jam į galą. Nurodė, jog „VW Golf“ vairuotojas nerodė posūkio signalo, bent jau gale, jis nedegė. Buvo smūgis, užtruko, kol suprato, kas įvyko, tada išlipo, nuėjo paklausti kaip kas, o „VW Golf“ vairuotojas jau rinkosi detales nuo kelio. Dėl eismo įvykio nurodė, jog gal netinkamai vairavo ir „ VW Golf“ vairuotojas, tačiau kas sukėlė eismo įvykį, negali pasakyti, nes „VW Golf“ vairuotojas darė staigiai stabdymo manevrą, galėjo iš ankščiau manevrą daryti. Negali pasakyti, kokiu atstumu važiavo nuo priešais važiuojančio automobilio. Nurodė, kad trys automobiliai pateko į eismo įvykį. Jo vairuojamas „Volvo“ atsitrenkė į „VW Golf“, o „VW Golf“ atsitrenkė į „Škoda“, kuris stovėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tuo metu, kai jis išlipo iš savo automobilio, tai „Škoda“ vairuotojas dar nebuvo išlipęs, tai paklausė ar viskas gerai „Škoda“ vairuotojo, o „VW Golf“ vairuotojas rinkosi automobilio detales nuo kelio, nesimatė jokių sveikatos sutrikimų, jis nesiskundė, nieko negirdėjo. Su juo nebendravo, nes tuoj atvažiavo pareigūnai ir jis su pareigūnais bendravo. Visas eismo įvykio aplinkybes užfiksavo policijos pareigūnai. Mano, kad staigiai stabdant, eismo įvykį sukėlė „VW Golf“ vairuotojas, bet jis pats kaltės neneigia, kad atsitrenkė į galą. Nurodė, kad atstumo pakankamo laikėsi, bet negali pasakyti, koks jis buvo, po smūgio nelabai atsimena. Po eismo įvykio jam pačiam nosį skaudėjo. Nemano, kad galėjo taip susižaloti po šio eismo įvykio nukentėjusysis. Dėl civilinio ieškinio, dėl turtinės žalos, tai negali nieko pasakyti, nežino. Dėl pačio eismo įvykio mechanizmo, kas yra kaltas, tai mano, kad jis iš dalies yra kaltas, nes nespėjo sustabdyti automobilio, o kita dalimi mano, kad kaltas yra „VW Golf“ vairuotojas, kuris staigiai stabdė, jis turi teisę stabdyti, bet iš anksto galėjo įspėti kitus vairuotojus. Kitiems eismo dalyviams turėjo būti rodomo įspėjamieji ženklai, turėjo būti posūkis, lėtai švelniai stabdant automobilį. Jo pačio automobilio greitis iki susidūrimo buvo 80 - 85 km/h, priekyje važiavęs „VW Golf“ automobilis irgi važiavo tokiu pat greičiu, ir taip jie važiavo vienas paskui kitą kokius 4-5 kilometrus, nuo (duomenys neskelbtini)– nuo degalinės „Circle K“ taip važiavo. Nurodė, kad jo paties automobilis draustas privalomu civilinės atsakomybės draudimu. Ką reguliavo draudimas, dėl žalos nieko nežino. Įvykus eismo įvykiui jo automobilis nuo „VW Golf“ automobilio buvo 3-4 metrai atstumu, konfliktų nebuvo, jie nekalbėjo iš viso. Rinkti detales jam netrukdė nei fizinė sveikata, niekas netrukdė, jis normaliai vaikščiojo, nieko nebuvo, pasiramsčiuodamas nevaikščiojo, po to atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicininė pagalba. Medicinos pagalbos specialistai klausė, ar viskas visiems yra gerai, nukentėjusysis atsakė, kad jam skauda nugarą ir jis nuėjo į greitosios pagalbos automobilį. Po įvykio, jis pats jautė skausmus, galvą, nosį nuo pagalvės skaudėjo. Prie „Škoda“ vairuotojo buvo priėjęs, klausė, ar viskas gerai. O prie „VW Golf“ vairuotojo nebuvo priėjęs, nes jo nebuvo prie mašinos, jis detales rinko ir tada, kai jis paklausė „Škoda“ vairuotojo, ar viskas gerai, privažiavo pareigūnai. Teigė, kad dėl pačio eismo įvykio mechanizmo kaltę pripažįsta, bet nepripažįsta dėl to, kad padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam, nemano kad nukentėjusiojo sužalojimai susiję su šiuo eismo įvykiu. Nesutinka, kad sužalotas dėl eismo įvykio.

Nuketėjusysis E. S., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad visą laiką važiuoja šiuo maršrutu, suka į (duomenys neskelbtini) gatvę, nes jam geriausia yra patekti į (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad niekada nelekia, čia yra jo pastovus maršrutas, policija aiškino, kad ten greitkelis, bet jis ten niekada nevažiuoja daugiau nei 70 km/h. Pats vairuoja 47 metai, akivaizdžiai matė, kad „Volvo“ atlėkė baisiu greičiu, tai matė per veidrodį. Jis stabdė, rodė posūkio signalą. Kaltinamasis sako, kad staigiai stabdė, bet policijos nenurodyta, kada stabdyta jo yra, jis tikrai staigiai nestabdė, jis tiesiog sukinėjo, ten yra 90 laipsnių kampas, iš greitkelio lėtėjimo juostos nėra, tai stabdai, posūkį rodai, ir užsuki. Bet taip davė, kad jį apsuko ir jis su užpakaliu sudaužė dar „Škoda“. Ir kaltinamasis sako, kad išlipo iš mašinos (nukentėjusysis), bet jis išsirideno nuo skausmų, jį mergaitė ir du berniukai, kur iškvietė greitąją, apsikabinę laikė, pastatė, dar nuo greitosios velnių gavo, nes negalima pastatyti buvo ant kojų. Paskui jis pasilenkė, „kalpokas“ buvo nukritęs, tai jį paėmė ir įmetė į „VW Golf“, jis pats neatsistojo, jie iškvietė greitąją, turėtų būti kažkur užfiksuoti, du berniukai ir mergina, ji jį apsikabinus, prispaudus laikė. O šitas žmogelis net nepriėjo, nepaklausė kaip jaučiasi. Nurodė, kad jis visą laiką laikosi distancijos. Be to, jam nepatiko klinikose toks dalykas, jam kraują paėmė, vietoj to, kad kompiuterinę tomografiją padarytų, ir sako tu pasirašyk dvi savaites, ar kiek ten, tau kraujo tyrimas, ar tu negėręs, vietoj to, kad atlikti medicininius dalykus, jis tik po pusantro mėnesio išprašė, kad tomografinę nuotrauką padarytų. Dėl įvykio nurodė, kad jis tiesiog važiavo pirma juosta ir užsukinėjo, mašinos po šiai dienai stropiai veikia, jis nesunaikino šito automobilio, dar greitį gali nustatyti, koks jo greitis buvo – atiduoti ekspertizei. Teigė, kad važiavo pirma juosta ir suko į (duomenys neskelbtini) gatvę, dar nespėjo pasukti, tik važiavo ir stabdė. Mažino greitį su bėgiais, į mažesnę pavarą, pamažino pavarą prieš manevrą, jam nereikia net stabdyti, čia įgūdžiai jau yra. Įjungė posūkį į dešinę. Jo automobilis techniškai tvarkingas, neseniai po techninės apžiūros buvo. Galvoja, kad prieš pradedant manevrą galėjo būti 60 km / val. greitis. Kai atsitrenkė į jį automobilis, kokiu greičiu važiavo, negali pasakyti. Smūgis baisinis buvo. „Škoda“ vairuotojas matė, kad jis net nestabdęs dėjo į užpakalį. Kaip jautė tą smūgį, tai svarbiausia kaklas iš karto, galva svaigo, nuo skausmų išsirideno visas, ir jį jaunimas pastatė ant kojų. Po to, kai atsitrenkė į jį automobilis, tai nieko nesusigaudė, matė ant kelio „Volvo“, ji lyg stovėjo paskui „fūrą“, matė, kad vaikšto žmogus, bet iš arti nematė žmogaus. Po smūgio matė, kad visur aplink daug automobilių, jis įmestas į (duomenys neskelbtini) gatvę su užpakaliu jau, su užpakaliu apsuktas, ir trenkęs į „Škoda“, trenkėsi į „Škoda“ su savo galine automobilio dalimi į bamperį. Girdėjo kaip mergina sakė, kad jis baisiai sulaužytas, kraujai bėga, mergina sakė, kad greičiau važiuotų greitoji. Stuburo apačią jis susitrenkė. Viskas kas buvo mašinoje, tai į jo nugarą viskas lūžo. Komoda draugės mašinoje dar buvo, ji buvo šalia keleivio sėdynėje. Iš vairuotojo pusės iš automobilio nieko neliko, smūgis buvo per vidurį automobilio. Mašinoje visi daiktai, visi į jį skriejo. Po įvykio pūtė policijai į alkotesterį, buvo blaivus. Jam iš karto kažkokius vaistus leido ir išvežė į klinikas, ir ten visą naktį prabuvo. Kokie tyrimai jam buvo padaryti, tai reikia jo draugės klausti, ji visą naktį prie jo budėjo. Jis pats buvo kaip priplotas, neatsimena, kas jam buvo daroma. Iš ligoninės tą pačią naktį paleido. Po to, jis iš karto buvo ambulatoriškai pas savo šeimos gydytoją išsiųstas, jis pas šeimos gydytoją ėjo ir jam buvo išrašyti vaistai nuo skausmų, nes jam tas stuburas nepraeina, ir po šiai dienai. Jam buvo patinus stuburo dalis, skaudėjo aptinę kūno dalį, kaklo, galvos sutrenkimai buvo, galva svaigo, sprando negalėjo pasukti porą mėnesių. Įvykio metu jis stovėjo užimtumo tarnyboje. Nedarbingumas pastoviai buvo išduodamas pusei metų, ar virš pusės metų. Dabar jis yra senatvės pensijoje. Daug kartų lankėsi pas neurologus. Savo civilinį ieškinį palaiko. Neturtinę žalą 5 000 Eur sudaro, tai kiek mėnesių jis nebuvo darbingas, tai čia jie skaitosi, kaip ir jo kompensavimas, už jį jo draugė viską darė, kas sudarė tą sumą, tai nežino, palieka advokatui šitą klausimą. Jam po šiai dienai koja tirpsta, visokie nepatogumai, pavyzdžiui, jam reikia kūrentis centralinį namo, o negali, tai reikia, kad kitas žmogus atliktų, nes pats negali. Dėl šio įvykio blogai jautėsi visus tuos mėnesiui ir po šiai dienai blogai jaučiasi, jis neišsigalvoja, iš lovos negali tiesiai atsikelti, turi pasisukti, jam plešia visą stuburą, apribotas jo judėjimas. Po šio eismo įvykio draugė kreipėsi į (duomenys neskelbtini), nurašė tą automobilį, draudimo išmoka draugei buvo paskaičiuota. Jis pats buvo apsidraudęs savo sveikatą BTA draudime, bet nieko jie dar nepriėmė ir nutraukė jis šitą sveikatos draudimą, tai draudimas jokios išmokos nepateikė. Iki šio įvykio nesilankė pas medikus dėl nugaros problemų, diagnozių jokių neturėjo. Nebuvo sumušta nugara iki šio įvykio. Po šio eismo įvyko yra sužalotas. Iki šio įvykio jis neturėjo jokių sveikatos problemų, iki tol gan sveikas buvo. Nugaros per visą gyvenimą neskaudėjo iki eismo įvykio. Su slanksteliais iki eismo įvykio neturėjo jokių bėdų. Apie tai, kad medicininiuose dokumentuose parašyta, kad turėjo kompresinių slankstelių deformacijų, nieko nežino, jam keistas čia tas nustatymas, nes jis tikrai nesirgęs. Tai garantuotai, kad šio eismo įvykio metu buvo jam stuburo slanksteliai sužaloti. Dėl automobilyje vežtos spintelės nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jo nieko neklausė apie tai, draugė spintelę buvo nusipirkusi. Jis turėjo tiesiog tą spintelę nuvežti į Marijampolę ir viskas, draugė buvo perkrovusi tą spintelę iš savo automobilio. Nurodė, jog ekspertė vertino jo minkštųjų audinių pažeidimus, bet jis turi problemų su apatine stuburo dalimi, į kurią gavo smūgį. Ekspertė sako, kad buvo pažeisti minkštieji audiniai, o ne kaulai ar kremzlės.

L. R. B., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad

2023 m. gruodžio 20 d. važiavo iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini)ir laukė įsukti į dešinę, tuo metu buvo tamsu, didelis srautas automobilių, ten nėra lėtėjimo, greitėjimo zonos, tai teko laukti kol atsilaisvins, kad būtų galimybė išsukti. Pamatė iš kairės pusės artėjančią mašiną su įjungtu posūkio signalu į dešinę, kad sukti į tą gatvę, kaip ir jis. Tuo momentu išgirdo didelį smūgį, garsą, ta mašina galu atskriejo į jį, jis susigūžė ir laukė, kas įvyks. Buvo didelis smūgis jam į automobilį, iššovė pagalvės, išdužo priekinis keleivio langas. Po to jis išlipo. Vairavo „Škoda“ tarnybinį automobilį, o „Volkswagen“ skriejo tiesiai į jo automobilį. Kai gavo smūgį, tada buvo apsuktas. Kaip tas automobilis atskriejo, tai jis gavo smūgį į galą ir jį matomai apsuko ir jis skriejo į jį. Nematė, kaip atsitrenkė į „Golf“ automobilį kitas automobilis, išgirdo smūgį, tada staigiai pasuko galvą ir pamatė, kad neturi, kur dingti. Po įvykio matė žmogų, iš pradžių, kažkas pribėgo pakėlė jo pagalvę ir paklausė, ar viskas gerai, pasakė, kad viskas gerai. Ir išlipo iš automobilio per keleivio pusę ir paskui iš „Golf“ išlipo tas žmogus, buvo atbėgęs tas vaikinas, kur „Volvo“ vairavo, klausė, ar visiems viskas gerai, ir pasui sirenos, gaisrinės, greitosios, tą žmogų iš „Golf“ išsivežė, nes sakė, kad jam nugarą skauda ar kažką. Po eismo įvykio „Golf“ vairuotoją matė, matė kaip jis išlipo, jis pats išlipo iš automobilio. Kai atvažiavo greitoji jis sakė, kad jam nugarą skauda, ar skambino ir sakė, kad jam nugarą skauda. Kai atvažiavo greitoji pagalba, tai jį nusivedė į automobilį ir išsivežė. Iš „Golf“ automobilio vairuotojas išlipo lėtai, tai gal jam sumušė tą nugarą, diržas krūtinę suspaudė. Nurodė, kad jis matė tą „Golf“ mašiną, ji rodė posūkio signalą. „Volvo“ ir „Golf“ susidūrimas įvyko, rodant „Golf“ posūkio signalą. Mano, kad lėtėjo „Golf“ automobilis, matėsi, kad negreitai važiavo. Iš „Golf“ išlipo normaliai vairuotojas, jis pats išlipo.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaitė liudytojo 2024 m. balandžio 8 d. ikiteisminio tyrimo metus duotų parodymų dalį, kurioje R. B. parodė, kad 2023 m. gruodžio 20 d. apie 17.30 val. važiavo darbovietei priklausančiu automobiliu „Škoda Scala“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagrindiniu keliu (duomenys neskelbtini), Kauno kryptimi. Sustojo (duomenys neskelbtini) gatvėje, kad galėtų daryti manevrą posūkį į dešinę, kad išvažiuotų į pagrindinį (duomenys neskelbtini) kelią, nebuvo lėtėjimo, greitėjimo kelio juostų, todėl sustojo ir laukė, kol pravažiuos mašinos. Buvo piko valanda, buvo intensyvus transporto priemonių judėjimas, todėl laukė. Stovėdamas matė, kad rodydamas dešinio posūkio signalą į (duomenys neskelbtini) gatvę artėja „VW Golf“ automobilis, valstybinių numerių neatsimena, važiavo lėtai, tačiau, kokiu greičiu jis važiavo, pasakyti negali. (duomenys neskelbtini) leistinas maksimalus greitis 90 km / h. Kur jis stovėjo, (duomenys neskelbtini) g. yra kelio ženklas „Šalutinis kelias“. (duomenys neskelbtini) kelias keturių eismo juostų (dviejų priešpriešinių juostų), (duomenys neskelbtini) yra dviejų eismo juostų, jas skiria punktyrinė linija. Kelkraštis atskirtas ištisine kelio juosta, bet ties posūkiu į (duomenys neskelbtini) gatvę, skiria punktyrinė kelio juosta. Sėdėdamas automobilyje, staigiai išgirdo stiprų smūgį, matė, kad į jo pusę skrieja galu „VW Golf“ automobilis į jo automobilio kairės pusės (vairuotojo) šoną. Jis susigūžė ir pajuto stiprų smūgį, iššoko pagalvės, sutrupėjo vairuotojo pusės stiklas. Laimei, sužalojimų nepatyrė, tačiau automobilis buvo apgadintas. Momento, kai į „VW Golf“ atsitrenkė „Volvo“ automobilis, nematė, nes tai buvo sekundžių reikalas, kaip minėjo, eismas intensyvus, mašina važiavo viena po kitos, taip pat negali pasakyti, kokiu greičiu važiavo „Volvo“. Jo automobilis buvo apsuktas, „VW Golf“ taip apsisuko, o „Volvo“ sustojo pirmoje juostoje, matė, kad sudaužytas „Volvo“ priekis. Nežino, kas iškvietė spec. tarnybas, tačiau jis išlipo pro dešinę pusę. Apžiūrėjo įvykio vietą, matė, kad išlipęs „VW Golf“ vairuotojas, matė, kaip sunkiai jis lipo iš automobilio, išlipo pro vairuotojo pusę, jis kažkam skambino. Labai greitai atvažiavo policija, gaisrinė. Mano, kad „Volvo“ vairuotojas, kai jis dar sėdėjo automobilyje po eismo įvykio, pakėlė oro pagalvę ir paklausė jo, ar viskas gerai. Atvykus pareigūnams, girdėjo, kaip „Volvo“ vairuotojas jiems sakė, kad „VW Golf“ vairuotojas per vėlai parodė posūkį ir staigiai stabdė. Jis kaip minėjo, „VW Golf“ vairuotojas važiavo lėtai, staigiai nestabdė, be to, negalima įsukti į (duomenys neskelbtini) gatvę greitai važiuojant, nes posūkio kampas yra 90 laipsnių kampu. Jis eismo įvykio metu nenukentėjo, automobilis suremontuotas. Daugiau papildymų neturi (1 t., b. l. 49-50).

Teismui balsu perskaičius liudytojo R. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas papildomai parodė, kad teisingus parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu viską teisingai nurodė, „VW Golf“ vairuotojas lėtai išlipo iš mašinos. Ten buvo vyresnio amžiaus žmogus. Teisingus ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė. Tarp „tralistų‘ diskutavo, kad galimai galėjo įvykti, kad „Volvo“ nestabdydamas važiavo, nes kitaip nebūtų tokio smūgio. Nematė, kad mergina ir du vaikinai pastatė nukentėjusįjį ant kojų.

Civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas G. T., apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jų draudimo bendrovėje buvo draustas kaltinamojo automobilis. Į draudimo bendrovę kreipėsi visi, kurie yra nukentėję, tai nukentėjusysis kreipėsi dėl asmens žalos, taip pat jo draugė kreipėsi, dėl sugadinto automobilio ir dėl „Škoda“ automobilio kreipėsi, kur automobilis priklauso „(duomenys neskelbtini)“, tai „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi. Kadangi nukentėjo dvi transporto priemonės, tai kreipėsi dėl tų transporto priemonių ir nukentėjusysis dėl asmens žalos. Dėl pačio įvykio mechanizmo, tai yra dėl to, kas kaltas, tai kaltinamasis savo kaltę pripažįsta ir dabar jis pripažįsta, tai turtinės žalos automobiliams išmokos yra išmokėtos, pretenzijų nėra, tačiau yra ginčas dėl pačios veikos kvalifikacijos, esminis klausimas, ar yra padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Supranta, kad kaltinamasis mano, kad buvo mažesnis sveikatos sutrikdymo masto sužalojimas, ir jiems šitas dalykas buvo aiškiai pasakytas, tai būtent žalos administravimo metu, todėl šiai dienai, tas reikalavimas dėl išmokos, dėl asmens žalos nėra priimtas, nes labai esmingai skiriasi, nes jų ekspertai žiūri pagal diagnozę, kuri yra nustatyta po eismo įvykio, ir po to, kokie medikamentai buvo naudoti, pasižiūri ar jie yra susiję, ir jei jie yra susiję, ir yra patvirtinti dokumentais, yra atligintini. Vienintelis dalykas, kur atmetė ekspertė, tai „Amoksicilinas“ – antibiotikai, tai antibiotikai dėl minkštųjų audinių sužalojimų neskiriami ir visiškai nesusiję, tai šitas vaistas buvo atmestas, visi kiti laikomi susiję. Dėl neturtinės žalos yra esminis skirtumas, nes yra specialus teisės aktas, būtent taikomas draudikams – eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos atlyginimo rekomendacijos, tai ten yra vienokios rekomendacijos, kai yra nežymus ir kai nesunkus sveikatos sutrikdymas, jos skiriasi, tai šioje dalyje, kol tas klausimas yra ginčijamas, tai negali tiksliai pasisakyti dėl neturtinės žalos dydžio. Tose rekomendacijose esant nežymiam sveikatos sutrikdymui, tai yra nurodoma iki 1 MMA (1 minimalios algos), o esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, tai ten yra skaičiuojama pagal sveikatos sutrikdymo trukmę iki 1 mėnesio, nuo 1 iki 3, nuo 3 iki 6, ir virš 6 mėnesių, tai tokie yra intervalai, ir atitinkamai yra 3, 4, 5, 6 – minimalios algos. Tai šioje vietoje negali atlyginti tos žalos, skirtingai negu su tuo transportu, nes transporto klausimai visiškai aiškūs, nes kaltinamasis dėl pačio įvykio mechanizmo savo kaltę pripažįsta, tai ten atlyginti gali, o kadangi sveikatos sutrikdymo masto, kuris yra susijęs su šiuo įvykiu ir yra atviras, todėl priimti sprendimo nėra galimybės.

L. M. J., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad su nukentėjusiu susitikinėja. Automobilis yra jos vardu registruotas, jis yra jos. Su jos žinia nukentėjusysis juo naudojosi. Prieš įvykį buvo Kaune ir buvo pirkę plokštes, jos buvo sudėtos į automobilį, o tą dieną, kai buvo avarija, tai jai paskambino E. ir pasakė, kad įvyko avarija. Ji iš (duomenys neskelbtini) atvažiavo į įvykio vietą, tačiau E. jau nebuvo, jis buvo išvežtas su greitąją. Tą įvykio dieną to „VW Golf“ nefotografavo, bet antrą dieną nusifotografavo. Nuvyko į Kauno klinikas pas E., jam paėmė kraują, vežė tyrimams jį. Paskui atnešė lapus, kad kraują paimtų dėl neblaivumo nustatymo, ilgai ten buvo, laukė, jo padėtis buvo bloga, jis skundėsi skausmais, jį vežė švietė, bet mažai skyrė jam dėmesio visoje toje eigoje. O po to žmogus vos išsirisdavo iš lovos, ji atvažiuodavo pas jį, prižiūrėjo, pas jį mėlynės po to atsirado, žmogus vaikščiojo susilenkęs ir visą mėnesį blogai jautėsi. Pablogėjo jo asmeninis gyvenimas ir vyriškumas, stresas, ta avarija tikrai pakenkė žmogui, ir smūgis buvo labai didelis. Iki šio įvykio nukentėjusiojo sveikata buvo gera, jis buvo labai gyvas ir judrus ne pagal amžių, sveikata niekada nesiskundė, dėl nugaros skausmų nesiskundė, tikrai nesigydė. Jis buvo visas sveikas ir dėl vyriškumo viskas tvarkoje buvo, geras vyras buvo. O dabar yra aiškūs požymiai dėl jo sveikatos pablogėjimo, tai žmogus tikrai yra pažeistas, jis vaikšto šiek tiek palinkęs į priekį ir iš lovos vos išsirita, jį stresas paveikė ir vyriškumą paveikė, jį kankina skausmai pasikartojantys, kol vartoja vaistus tai apmažina tą skausmus, o paskui vėl jie atsiranda, jis jau nebeturi tos galios, kad panešti, pakelti kažką. Automobilyje buvo sudėtos plokštės, komoda, po avarijos jos dar dabar stovi sulūžę, o jos iki įvykio gulėjo normaliai, o dabar jos visos perlaužtos, o viskas ėjo žmogui į nugarą. Po įvykio atvažiuodavo pas jį kiekvieną dieną, leido jam vaistus, valgyti gamino. Dvi savaites važinėjo pas jį kiekvieną dieną, o paskui kas kelias dienas važiavo. Prirašytus vaistus nuo skausmo leisdavo jam į raumenis, yra receptai pristatyti, ji pirko, E. perdavė. Jie pasikalbėjo su juo, kad tie kvitai bus renkami kaip įrodymai, nes pinigus mokėjo už tuos vaistus. Šeimos gydytojas paskyrė vaistus. Į skubios pagalbos skyrių jo buvo nuvyksi apie 20.00 val., buvo iki pat pusę 4 val. Po įvykio, kai atvažiavo į greitosios pagalbos skyrių, tai matė įtvarą ant kaklo ir jam liepė gulėti ir nejudėti. Jis savo kojomis išėjo, bet prisilaikydamas.

Specialistė M. K., apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad palaiko išvadą visa apimtimi. Parašyta yra, kad tai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pagal sveikatos sutrikdymo masto taisykles, kurios turi savo komentarus, yra toks punktas, t. y. jeigu sveikatos sutrikdymas buvo užtrukęs ilgiau kaip 10 dienų, ir jeigu yra tai pagrindžiantys duomenys, tai yra nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Girdėjo, kad nukentėjusiojo gydymas dar nėra baigtas. Nes jeigu nėra baigtas, iškyla labai daug niuansų. Reiškia, ji neturi papildomai visų medicininių dokumentų, ji turėjo tiktai iki šių metų vasario 19 d. dar turėjo būti MRT tyrimas, duomenų apie nedarbingumą irgi nebuvo pateikta, tai jai būtų labai įdomu susipažinti su kitais medicininiais dokumentais, o iš to, ką ji turi, iš to, kas jai buvo pateikta apie neurologinę jokią būklę – apie periferinių nervų pažeidimus duomenų klinikinių ji neturi. Apie tai, kad ji šiandieną teismo posėdyje pasakė, kad nukentėjusiajam nesukus sveikatos sutrikdymas konstatuotas vien dėl tos priežasties, kad žmogus gydėsi ilgiau nei 10 dienų, o išvadoje yra nurodyta, kad E. S. konstatuota poodinė kraujosruva kryžmenyje, pereinanti į sėdmenis, juosmens srities sumušimas, padaryti kietais bukais daiktais, tai pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles, tai atitikta nesunkų sveikatos sutrikdymą. Ji irgi vadovaujasi tomis pačiomis ekspertų taisyklėmis, bet ne kiekvienas šitas sužalojimas, kuris yra randamas, yra įneštas čia. Nurodė, kad čia yra tiesiog konstatuota poodinė kraujosruva ir juosmens srities sumušimas. Poodinės kraujosruvos atitinka nežymų. Medicininį tyrimą ji atliko iš klinikinių, kas buvo pateikta jai, t. y. dokumentacija ir taip pat buvo atėjęs nukentėjusysis teismo medicininei apžiūrai. Nurodė, kad poodinė kraujosruva dažniausiai atsiranda dėl tiesioginio smūgio su kažkokiu tai objektu, kietu, buku, tai dažniausiai, bet gali būti ir dėl netiesioginio smūgio. Yra tokie dalykai, kaip autoįvykio metu, kai kurios kraujosruvos gali atsirasti netiesiogiai. Supranta, kad sėdynė yra minkštas daiktas ir labai sunku pasidaryti, bet viskas priklauso nuo smūgio stiprumo. Juo labiau, kaip eina smūgiai vienas po kito, vienas į priešais atsitrenkia, vienas jeigu stabdo, jau išeina kaip smūgis, pats be stabdydamas labai staigiai susižalojo sprandą. Eina lygiai tas pats, kaip tau trenkė iš nugaros, įvyksta tas vadinamas fenomenas botago tiesiog suvaikšto ir sprandas, ir visas yra stuburas, dar plius jeigu atsimuša oro pagalvė į tave, tai va taip ir įvyksta sužalojimai, tave meta į priekį, jeigu tu su diržu, tave reiškia diržas saugo ir dar gauni nuo to diržo smūgį. Tiesiog įvyksta toks taip susikratymas. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymui neturi įtakos, kur sėdi žmogus galinėje ar priekinėje sėdynėje. Gal labiau dėl sužalojimų pobūdžio, bet ne dėl sveikatos sutrikdymo masto. Kraujosruva buvo kryžmens srityje, pereinant į sėdmenų viršutinį vidurinį kvadratą. Kai apžiūrėjo nukentėjusįjį po eismo įvykio, tai praėjo 8 dienos. Ta kraujosruva buvo violetinė su žalsvu pakraščiu ir buvo gana nemaža. Kaip ji nustatė, kad šita kraujosruva yra susijusi su šiuo eismo įvykiu, tai spalva atitinka, o tai yra nustatoma vizualiai, o spalva gali ir keistis greičiau keisti lėčiau, tai labai daug ką lemia žmogaus individualios savybės. Apie tai, kodėl ant juosmens atsirado mėlynė, atsakė, t. y. trauminio poveikio kietu, buku daiktu pasėkoje, o kietas, bukas daiktas taip pat gali būti ir automobilio sėdynė. Net pagalvė yra laikoma kietu, buku daiktu. Tyrimą atliko iš nukentėjusiojo ir medicininių dokumentų. Viskas buvo tik tai iš klinikų, išrašas medicininių dokumentų, kuris buvo po autoįvykio nuvežtas, ir paskiau, kadangi nukentėjusysis sakė, kad jis toliau tęsė gydymą (duomenys neskelbtini), kuri yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, tai ji užsisakė su įrašu, kad baigus gydymą būtų pristatyti dokumentai, tai jai buvo pateiktos medicininių dokumentų išrašų kopijos. Duomenų apie jo sveikatą betarpiškai iki šito įvykio ji neturėjo. Nurodė, kad kietas, bukas daiktas atliekant ekspertizę, gali būti ir vairo dalys, jeigu apie mašiną, tas pats saugos diržas yra traktuojamas, kaip kietas, bukas daiktas, saugos pagalvės, kažkokios tai mašinos panelės dalys, ta pati sėdynėje, durys, tiktai ne stiklas. Apie tai, kad žmogaus juosmuo, kontaktuoja su sėdynės apatine dalimi, kuri yra minkšta dalis, ir tas kietas, bukas daiktas, tai čia yra susitarimo reikalas. Jie taip rašo į išvadą. Jos buvo rašomos visada taip ir dabar taip yra rašomos. Tų įrankių jie neidentifikuoja, tai yra tiesiog kaip rūšinė priklausomybė daikto, rūšis kažkokio tai žalojančio objekto, net pagalvė yra traktuojama, kaip kietas, bukas daiktas. Jeigu su ja gauti per galvą, tai irgi galima apsvaigti. Čia yra nusistovėjusi praktika ir visoje mokslinėje literatūroje yra įvardijama, yra tokia nusistovėjusi tvarka ir visoje medicininėje literatūroje. Specialisto išvadoje konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl minkštų audinių pažeidimo, bet ne dėl kaulinių pažeidimų.

Teismo ekspertas J. R., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad dėl sužalojimo mechanizmo nurodė, kad nukentėjusiajam buvo konstatuota kraujosruva nugaros apatinėje dalyje. Apie jos mechanizmą yra pasisakyta ekspertizės akto tiriamojoje dalyje. Buvo prieita išvados, kad 2023 m. gruodžio 20 d. įvykio dieną nukentėjęs nepatyrė mechaninių sužalojimų, kurie būtų užfiksuoti objektyviais duomenimis, todėl pačioje išvadoje nebuvo atsakyta į klausimą apie sužalojimo mechanizmo padarymą. Dėl šaltinių, kuriais rėmėsi pateikiant išvadą dėl kraujosruvos padarymo, nurodė, jog vadovavosi 2000 m. „Teismo medicina“ vadovėliu, autorius – A. G., G. K., A. S.. Vadovavosi 77 psl. nurodyta informacija, jog „3-4 diena kraujosruva pažaliuoja, o prieš tai ji būna raudona, 7-9 dieną ji ima gelsti“. Teikiant išvadą dėl hematomos rėmėsi profesine patirtimi, ir atsakant į klausimą parodė, kokiu šaltiniu rėmėsi, duomenų apie tai galima rasti ir internete. Bendrieji principai tokie, kuriuos minėjo iš vadovėlio. Hematomos spalva, atspalvis, gali priklausyti ir nuo odos individualių savybių. Pavyzdžiui pas vaikus vienaip gali atrodyti, pas suaugusius kitaip, bet principas toks pat. Bet tikėtis, kad parėjus savaitei, kaip šiuo atveju 8 dienos, po traumos ir nebūtų gelsvo atspalvio – labai sunku įsivaizduoti, kad nebūtų. Gelsvas atspalvis atsiranda greičiau nei per 5-7 dienas, jis gali ir po trijų dienų atsirasti. Hematomai atsirasti reikia išorinio traumavimo. Nurodė, kad kryžkaulyje, toje vietoje raumenų nėra. Ekspertizės metu nebuvo minčių pasitelkti kitą gydytoją radiologą, kuris įvertintų MRT, nes nebuvo jokio pagrindo, nes pakeitimai buvo aiškiai aprašytas medicininiuose dokumentuose, o vertinimas nustatant sužalojimų buvimą ar nebuvimą priklauso jo kompetencijai, todėl dėl kitų gydytojų kvietimo nebuvo jokio pagrindo. Nurodė, kad jiems abejonių dėl žodžio „galimai“ nekilo, nebuvo jokių prieštaringų teiginių, todėl nebuvo mintis nieko kviesti. Dėl L5 dešinės nervinės šaknelės paspaudimo nurodė, kad ten cituojamas aprašymas MRT tyrimo. Tai jei konkrečiau, tai yra įrašas, kad L5, kad juosmeninės dalies 5 slankstelio dešinės nervinė šaknelė paspausta, tai reiškia, be jokios angos, kuri yra kaule, angos srityje, tai toks pakitimas, tas paspaudimas kaulo viduje yra būdingas stuburo lėtiniams pakitimams, kai siaurėja angutė stubure, dėl to gali žmogui skaudėti, sunku vaikščioti. Tokie pakitimai nėra susiję su trauma. Tuo labiau jiems reikėtų vertinti tuos vaizdus, kurie buvo padaryti iš karto po traumos, tai yra, stuburo juosmeninės dalies kompiuterinė tomografija, ir stuburo dalyje pakitimų nebuvo nustatyta. Nes tokie vaizdai yra svarbiausi. Ir praėjus pusmečiui padaryti vaizdai – tai tik lėtinės ligos pakitimai, kurie pas tiriamąjį buvo iš anksčiau. Byloje esančias fotonuotraukas, automobilio po avarijos, kuriose matosi, kad po smūgio į vairuotojo sėdynę yra atsitrenkusių krūva lentų, nurodė, kad dėl vairuotojo sužalojimų, būtent tokio tipo eismo įvykio metu, kai viena transporto priemonė trenkiasi į automobilio galą buvo pasisakyta ekspertizės akto 5 puslapyje, pasisakyta, kad tai yra praktiškai neįtikėtinas dalykas, kadangi nugaros apatinė dalis yra apgaubta sėdynės ir ji amortizuoja visus galimus smūgius iš nugaros pusės. Bet kokiu atveju faktiškai nebuvo nustatyta sužalojimų, kuriuos būtų galėjęs nukentėjusysis patirti eismo įvykio metu. Labiau tikėtina, kad turėjo būti patirta kaklo trauma, kaklo lenkimas. O dėl to, kad automobilis sukdamasis trenkėsi – negali komentuoti, nes sukimosi metu nukentėtų kitos kūno dalys, ne nugaros apatinė dalis. Dėl kinetinės jėgos nurodė, kad tokius klausimus nagrinėja kiti teismo ekspertai. Dėl tiriamosios dalies 5 punkto nurodė, kad jei asmuo sėdintis automobilyje patiria smūgį į automobilio galinę dalį, gali įvykti kaklo lenkimas, gali būti patirta kaklo trauma, kadangi čia tokių požymių nebuvo, todėl buvo padaryta išvada, kad didelės kinetinės energijos nebuvo. Nurodė, kad palaiko savo pateiktą išvadą. Dėl to, kad nukentėjusysis išlipo iš automobilio pats, negalima teigti, kad jokie sužalojimai nebuvo padaryti, kalbama apie tai, kad išvengta sunkesnių sužalojimų. Nukentėjusiojo psichinė būsena neaišku, ar galėjo įtakoti išlipimą, nėra tokių duomenų. Pagal medicininius duomenis nustatyta, kad jo būklė buvo normali. Dėl mėlynės papildė, kad po 8 dienų, po eismo įvykio mėlynė turėtų turėti gelsvą atspalvį, bet tokio dalyko nėra užfiksuota. Nurodė, kad kietas bukas daiktas – tai yra bet koks objektas turintis tokias savybes, tai gali būti žmogaus kūno dalis, aplinkos dalis, baldai, grindys, laiptai. Vis kieti buki paviršiai aplink. Vairuotojo sėdynė – tai santykinai minkštas daiktas, būtent, kad vairuotojus apsaugoti nuo galimų traumų. Taigi, sėdynė yra minkštas daiktas. Ribotą paviršių turintis daiktas, gali būti stalo kampas, koja, kumštis, tai daiktas, kuris santykinai mažesnis nei traumuota kūno dalis. Spintelė, kuri įvykio metu buvo už vairuotojo, nežino kokio dydžio ji, kaip ji buvo padėta. Įsivaizduojama, kad spintelė užimtų didesnę dalį tos erdvės, bet reiktų įvertinti kokiomis kraštinėmis spintelė galėjo remtis į sėdynės atlošą, tik tokiu atveju galėtų vertinti tokią galimybę. Bet mažai tikėtina, kad kažkas galėtų sužaloti vairuotoją ypatingai tokioje srityje – nugaros apačioje, ir kad išorinis poveikis, galėtų paveikti, kad galėtų suformuoti tokią intensyvią kraujosruvą. Teismui parodžius automobilio su daiktais po įvykio nuotrauką ir pasiteiravus, ar dėl tokių daiktų galėjo kilti sumušimas, nurodė, kad mažai tikėtina. Nurodė, kad jų išvada skiriasi nuo specialistės išvados, jie padarė išvadą, kad specialistės išvada nepagrįsta. Nurodė, kad jie vadovavosi mėlynės aprašymu darant išvadą. Dėl senos slankstelio impresijos, nurodė, kad negali pasakyti, kokio ji senumo. Kad jie galėtų patvirtinti, kad kažkokia trauma buvo, jie turi remtis tam tikrais duomenimis, ir jie turi atskirti šviežią traumą, nuo tiesiog organizmo pakitimų, ir šiuo atveju buvo prieita išvada, kad nėra požymių, jog trauma yra susijusi su 2023 m. gruodžio 20 d. įvykiu.

Teismo ekspertas V. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad palaiko išvadą, kurią pasirašė. Dėl hematomos spalvos kitimo nurodė, kad jos spalvos kitimą įtakoja eritrocitų kraujyje skilimo procesas laike, jos dinamika. Hemoglobino yrimas yra eritrocitų pagrindinė dalis. Dėl 1979 m. medicinos vadovėlyje esančios medžiagos nurodė, kad yra ne vienas vadovėlis, citatų daugybė, priimant išvadą jie rėmėsi ne tik vadovėliais, bet ir patirtimi. Nurodė, kad biliverinas ir biliriubinas yra hemoglobino skilimo produktai, jie turi įtakos hematomai. Biliveridno, biliriubino atsiradimas kraujyje iš dalies priklauso nuo žmogaus amžiaus, savybių, traumų. Visada vertina tokius dalykus. Teikiant išvadą visada tai įvertina, bet ne viskas užfiksuojama raštiškai. Nurodė, kad jie vertino tai, kad buvo pateikta. Tiksliai negali atsakyti, ar vertino buvusias nukentėjusiojo ligas iki eismo įvykio. Nurodė, kad ekspertizės akto išvadą priėmė kartu, bet priminį paruošė jis. Bet viskas buvo daroma bendrai, ginčų prieštaravimų nebuvo. Teigė, kad kolegos pasisakymams pritaria. Dėl kraujosruvos nurodė, jog jei eismo įvykio metu būtų sužalotas nukentėjusysis, tai po 8 dienų ta mėlynė turėtų būti išnykęs violetinis atspalvis, turėtų būti toks gelsvas murzinas atspalvis, violetinės neturėtų būti, o pagal aprašymą buvo matyti, jog violetinė spalva vyrauja. Violetinė spalva paprastai laikosi iki 5 dienų, pradeda nykti jau po 2-3 dienų. Nukentėjusiajam 2023 m. gruodžio 28 d. nustatyta mėlynė negalėjo atsirasti būtent tokiomis aplinkybėmis, tai yra šio eismo įvykio metu. Mano, kad nukentėjusiojo amžius, būklė, negalėjo įtakoti hematomos. Dėl stuburo degeneracinių pakitimų nurodė, kad jie susiję su asmens amžiumi. Jie yra aprašyti magnetinio rezonanso tyrime, jie susiję su žmogaus amžiumi, asmens fiziniu krūviu. Jie priėjo išvadą, kad objektyvių kūno sužalojimų nebuvo nustatyta, todėl sveikatos sutrikdymo masto nevertino. Ar po šio eismo įvykio nukentėjusysis galėjo jausti kažkokį fizinį skausmą, tai galėjo, bet jie vertino tik objektyvius požymius. Tad šiuo atveju nenustatė jokio sutrikdymo masto, nes nebuvo jokių objektyvių kūno sužalojimų. Nurodė, kad dokumentuose, ligos sveikatos istorijoje nebuvo duomenų, diagnozių apie hemoglobiną.

Iš 2024 m. kovo 7 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pranešimo dėl eismo įvykio medžiagos ROIK 07-23-9612597 persiuntimo nustatyta, kad Kauno apskrities VPK Kelių policijos skyriuje buvo atliekamas eismo įvykio ROIK 07-23-9612597 tyrimas dėl įvykio įvykusio. 2023 m. gruodžio 20 d. apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), kai susidūrė automobiliai „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas M. K., „Skoda Scala“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas R. B. ir „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas E. S., kuris po įvykio buvo išvežtas į gydymo įstaigą. Gavus Valstybines teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadą Nr. G 2713/2023 (02), kurioje konstatuota, kad E. S. padarytas sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nustatyta, kad medžiagoje yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, todėl padaryta išvada, kad būtina pradėti ikiteismini tyrimą (1 t., b. l. 22).

Iš 2024 m. kovo 21 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad pagal gautą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau VPK) Reagavimo valdybos tarnybinį pranešimą dėl eismo įvykio ir Kelių policijos skyriaus surinktus duomenis, nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 20 d. apie 19.20 val. kelyje (duomenys neskelbtini) 11,9 kelio km Kauno link, ties (duomenys neskelbtini) sankryža M. K. nespėdamas sustabdyti automobilio „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), trenkėsi į prieš jį stabdžiusio automobilio „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo E. S. galinę dalį, „VW Golf“ automobilis tapo nevaldomas ir trenkėsi (duomenys neskelbtini) sankryžoje stovinį automobilį „Škoda Scala“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo R. B.. Visi vairuotojai blaivūs. Eismo įvykio metu nesunkiai sužalotas „VW Golf“ automobilio vairuotojas E. S., gauta VTMT Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2713/2023(02) (1 t., b. l. 1-5).

Iš 2024 m. kovo 21 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad pagal gautą Kauno apskrities VPK Reagavimo valdybos tarnybinį pranešimą dėl eismo įvykio ir Kelių policijos skyriaus surinktus duomenis, nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 20 d. apie 19.20 val. kelyje (duomenys neskelbtini) 11,9 kelio km Kauno link, ties (duomenys neskelbtini) sankryža M. K., nespėdamas sustabdyti automobilio „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), trenkėsi į prieš jį stabdžiusio automobilio „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo E. S. galinę dalį, „VW Golf“ automobilis tapo nevaldomas ir trenkėsi (duomenys neskelbtini) sankryžoje stovinį automobilį „Škoda Scala“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo R. B.. Visi vairuotojai blaivūs. Eismo įvykio metu nesunkiai sužalotas „VW Golf“ automobilio vairuotojas E. S., gauta VTMT Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2713/2023(02) (1 t., b. l. 8-11).

Iš 2023 m. gruodžio 20 d. eismo įvykio vietos priedo fotolentelės matyti įvykio vietoje apgadintos transporto priemonės ir jų išsidėstymas. Pasitelkus bepilotį orlaivį, užfiksuota eismo įvykio vieta, duomenys kompaktinėje plokštelėje (1 t., b. l. 12-21, 33).

Iš 2023 m. gruodžio 20 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 20 d. apie 19.20 val. patruliuojant buvo gautas pranešimas, kad magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini) susidūrė trys automobiliai. Pirmieji į įvykį reagavo Kauno apskrities VPK Kelių policijos pareigūnai, kurie dirbdami įvykio vietoje nustatė eismo įvykio dalyvius – „VW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas E. S., „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. K. ir „Škoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas R. B.. Pareigūnams patikrinus vairuotojus alkoholio kiekio matuokliu, visi vairuotojai buvo blaivūs. Aiškinantis įvykio aplinkybes, buvo nustatyta, kad važiuojant magistraliniu keliu (duomenys neskelbtini) 11,9 kelio kilometre Kauno link, ties (duomenys neskelbtini) sankryža „Volvo“ vairuotojas M. K., nespėjęs sustabdyti savo automobilio trenkėsi į prieš jį stabdančio automobilio „VW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dalį, dėl ko nuo smūgio anksčiau minėtas automobilis „VW“ tapo nevaldomas ir trenkėsi į automobilį „Škoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris (duomenys neskelbtini) sankryžoje laukė galimybės įvažiuoti į magistralinį kelią (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo sužalotas „VW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas E. S., kuris greitosios medicinos pagalbos buvo išvežtas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių dėl nugaros skausmų. Buvo pasitelkti Kauno apskrities VPK KTV specialistai, kurie pasitelkę bepilotį orlaivį „DRON DJI MAVIC 2 PRO S. NR. 1633KAD0H1X020 Reg. Nr. LTUmlfxsg93khyvd“ užfiksavo eismo įvykio vietą (1 t., b. l. 23)

Iš 2023 m. gruodžio 20 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialistės tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 20 d. apie 16.40 val. važiuojant (duomenys neskelbtini) keliu nuo (duomenys neskelbtini) pastebėjo eismo spūstį, atvykus arčiau ties nusukimu iš (duomenys neskelbtini) kelio į (duomenys neskelbtini) g. pastebėjo eismo įvyki, kuriame dalyvavo trys transporto priemonės „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „VW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Škoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). „VW“ transporto priemonės vairuotojas E. S. dėl nugaros skausmų GMP brigados išvežtas į Kauno klinikas. „Volvo“ vairuotojas M. K. paaiškino, kad jam vairuojant transporto priemone ir važiuojant (duomenys neskelbtini) keliu nuo (duomenys neskelbtini) ties nusukimu į (duomenys neskelbtini) gatvę, prieš ji važiavęs automobilis „VW“ staigiai sulėtino greitį, įjungė posūkį ir suko iš (duomenys neskelbtini) kelio į (duomenys neskelbtini) g., o jis nespėjo taip greitai sulėtinti greičio, dėl ko atsitrenkė į priekyje važiavusio „VW“ automobilio galą, jį apsuko ir šis atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje stovintį ir laukiantį galimybės įvažiuoti į (duomenys neskelbtini) kelių „Škoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį bei jį apgadino. „Škoda“ automobilio vairuotojas R. B. paaiškino, kad jis vairuodamas „Škoda“ automobilį ir važiuodamas iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) kelių, sankryžoje sustojo ketindamas atsiradus galimybei įvažiuoti į (duomenys neskelbtini) kelių, tačiau jam nespėjus pajudėti į jo automobilio kairį šoną atsitrenkė „VW“ automobilis, kuris atvažiavo nuo (duomenys neskelbtini) kelio ir suko į (duomenys neskelbtini)g., po smūgio buvo apgadintas jo vairuojamas automobilis „Škoda“. „VW“ automobilio vairuotojas E. S., paaiškino, kad važiavo (duomenys neskelbtini) keliu nuo (duomenys neskelbtini) ir sankryžoje suko į (duomenys neskelbtini) g., tačiau paskui važiavęs „Volvo“ automobilis atsitrenkė į jo „VW“ automobilio galą ir jį nusviedė į sankryžoje stovėjusį „Škoda“ automobilį, po eismo įvykio E. S. labai skaudėjo nugarą, atvykusi GMP brigada jį išsivežė į Kauno klinikas dėl nugaros skausmų. Visi trys transporto priemonių vairuotojai buvo patikrinti alkotesteriu ir buvo blaivūs (1 t., b. l. 24-25).

Iš 2023 m. gruodžio 20 d. rašytinio M. K. paaiškinimo nustatyta, kad gruodžio 20 d. važiuojant automobiliu „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini), priekyje važiavo „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris suko į (duomenys neskelbtini) staigiai stabdant ir atlikdamas manevrą įjungė posūkio signalą, jis per vėlai pastebėjęs atsitrenkė į „VW Golf“ galą. Po smūgio apgadintas „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), po smūgio atsitrenkė į „Škoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį (1 t., b. l. 26-27).

Iš 2023 m. gruodžio 20 d. rašytinio R. B. paaiškinimo nustatyta, kad šių metų gruodžio 20 d. apie 16.30 val. sukinėjo iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) ir pamatė atskriejantį į jį automobilį, kuris į jį trenkėsi. Jis atlėkė nuo (duomenys neskelbtini), į jį trenkėsi „VW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), po šio įvykio buvo apgadintas jo automobilis (1 t., b. l. 28-29).

Iš policijos duomenų sistemos „polis“ ROIK23000764919 duomenų nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 20 d. 16.38 val. nuo (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, (duomenys neskelbtini) kelias, vienas prispaustas, susidūrė trys a/m. Kiek sužeistų nežino, pranešė vienas iš vairuotojų, pranešėjo Nr. (duomenys neskelbtini). 2023 m. gruodžio 20 d. 16.41 val. sankryžoje į (duomenys neskelbtini) į pranešėjo a/m „Škoda“ v/n (duomenys neskelbtini) atsitrenkė kitas a/m. Pokalbio metu privažiavo policijos ekipažas, pranešėjo Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 30-31).

Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį nustatyta, kad eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės: 1. „Volvo V70“, (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis dešinės nusės posūkio žibintas. 2. „Volkswagen“, (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užpakalinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, užpakalinis dešinės pusės žibintas, užpakalinis kairės pusės žibintas, bagažinės dangtis. 3. „Škoda“, (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės kairės pusės durys, užpakalinės kairės pusės durys, užpakalinis dešinės pusės sparnas, šoninis priekinis kairės pusės stiklas, priekinis kairės pusės sparnas (1 t., b. l. 32).

Iš 2025 m. spalio 22 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti bendrojo pagalbos centro (toliau BPC) garso įrašai. Garso įraše pavadinimu „2023_12_20_16-34-04_882390066466410.mp3“ girdėti operatorė (toliau 112 operatorė) ir vyriškas balsas (toliau vyras). 112 operatorė: 112. Vyras: „Avarija“. 112 operatorė: „Ar sužeistų, prispaustų žmonių yra?“. Vyras: „Kol kas nematau aš nieko, pas mane visos pagalvės iššoko (girdimas kito vyro balsas)“. 112 operatorė: „Ar jūs kažkur atsitrenkėt?“. Vyras: „Kažkur sakė pritrenktas žmogus yra. Čia, kur (duomenys neskelbtini)“. 112 operatorė: „Kokiam mieste jūs čia, nuo kur link kur važiuojat pirmiausia“. Vyras: „Kauno rajonas, (duomenys neskelbtini)“. 112 operatorė: „Kauno rajonas, (duomenys neskelbtini), kelias?“ Vyras: „Jo, (duomenys neskelbtini)“. 112 operatorė: „Nuo (duomenys neskelbtini)“. Vyras: „jo“. 112 operatorė: „O jūs nesat prispaustas?“ Vyras: „Sakė kitoj mašinoj prispaustas žmogus. 112 operatorė: „Vienas, ar daugiau?“. Vyras: „Aš nežinau žinokit nieko“. 112 operatorė: „Jūs tik dviese susidūrėt ar kaip? Ar jūs dviese, du automobiliai susidūrėt?“. Vyras: „Nežinau, palaukit, tuoj. Du, trys automobiliai. Du ar trys automobiliai, nežinau, dabar tik iš mašinos, mane numušė“. 112 operatorė: „O kiek tų nukentėjusių yra, nežinot?“. Vyras: „Nežinau, kiek nukentėjusių, dar nieko“. 112 operatorė: „Nieko nežinot?“. Vyras: „Ne“. 112 operatorė: „Tai dabar jūs esat čia dabar ties (duomenys neskelbtini) kaimu, gal (duomenys neskelbtini) kaimu“. Vyras: „Taip, taip, taip“. 112 operatorė: „Aha, supratau. Jūsų vardas pavardė, kas pranešat?“. Vyras: „B.“. 112 operatorė: „Kaip?“. Vyras: „R. B.“. 112 operatorė: „Tuoj aš išsiųsiu ugniagesius į pagalbą, gerai? Alio, jūs girdite dar mane? Alio? Alio, ar girdit mane dar? Alio?“ Garso įraše pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 95402761229, skambu io prad ia_ 2023-12-20 16_41_19).mp3“ girdėti rusų kalba kalbantis automatinis moteriškas balsas. 112 operatorius: „112. Alio, ar girdit mane? (Girdima, kad vyras bendrauja su 112 operatore). Alio, ar girdit mane?“ Vyras: „Girdžiu“. 112 operatorius: „Ar viskas pas jus gerai?“. Vyras: „Nu man gerai. Ten kažkam biškį negerai“. 112 operatorius: „Tai čia jūs patekot į autoįvykį?“ Vyras: „Kaip sakote?“. 112 operatorius: „Ar patekote į autoįvykį?“ Vyras: „Taip“. 112 operatorius: „Tai jūs gal galite išjungti tą kur kalba garsiakalbis, nes labai sunkiai jus girdžiu“. Vyras: „Girdite dabar?“ 112 operatorius: „Dabar girdžiu. Tai jūs patekot, kur esat? Kokiam kely?“. Vyras: „(duomenys neskelbtini) kaimas, prie (duomenys neskelbtini)“. 112 operatorius: „(duomenys neskelbtini) kaimas?“. Vyras: „Jo, jo. Kaimas iš (duomenys neskelbtini)“. 112 operatorius: „Kauno rajonas, ane?“ Vyras: „Jo“. 112 operatorius: „Taip, Kauno rajonas, (duomenys neskelbtini) kaimas. Taip. Čia pagrindiniam kely?“. Vyras: „Jo, pagrindiniam, išvažiavimas į pagrindinį kelią“. 112 operatorius: „Tai čia (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), koksai čia kelias?“. Vyras: „Nu jo, iš (duomenys neskelbtini)“. 112 operatorius: „Taip, nuo (duomenys neskelbtini). Blemba, kur jūs čia esat? (duomenys neskelbtini), sekundėlę“. Vyras: „(duomenys neskelbtini) vienoj pusėj, kitoj (duomenys neskelbtini)logistika“. 112 operatorius: „Tai jūs čia atvažiavot nuo (duomenys neskelbtini)?“. Vyras: „Ne, aš važiavau iš (duomenys neskelbtini) įsukti į (duomenys neskelbtini), įsukinėjau, viena mašina, ją numušė ir kita trenkėsi į mane“. 112 operatorius: „Tai reiškia jūs važiavot link (duomenys neskelbtini)? Šitas kelias?“ Vyras: „Tai aš į Kauno pusę norėjau sukti“. 112 operatorius: „Tai jūs palaukit, tai tas kelias kur eina nuo (duomenys neskelbtini) link Kauno?“. Vyras: „Jo, nu vadinkim (duomenys neskelbtini) kelias. Aš išvažinėjau iš (duomenys neskelbtini), čia nežinau kaip ta gatvė vadinasi“. 112 operatorius: „Tai jūs nuo Kauno važiavot, ar ne?“. Vyras: „Kaip sakot?“. 112 operatorius: „Toli nuo Kauno esat?“. Vyras: „Į Kauno pusę. Nu čia sankryža tokia išvažiuoti į (duomenys neskelbtini)“. 112 operatorius: „Reiškia sankryžoje“. Vyras: „Vienoje pusėje yra (duomenys neskelbtini), o kitoj yra (duomenys neskelbtini)“. 112 operatorius: „Sankryžoje reiškiasi, sankryžoje į (duomenys neskelbtini), taip?“. Vyras: „Jo, taip, taip“. 112 operatorius: „Į jūsų automobilį atsitrenkė, ar yra sužeistų žmonių?“. Vyras: „Ten kitam, kuris automobilis į mane atsitrenkė“. 112 operatorius: „Ar yra sužeistų, sužalotų žmonių?“. Vyras: „Palaukit. Yra sužeistų sužalotų? (Kažko klausia). Yra, bet sakė kažkas jau kažką iškvietė“. 112 operatorius: „Mhm, supratau. Jūsų markė automobilio kokia? Vyras: Škoda Škala“. 112 operatorius: „Škoda, valstybiniai numeriai?“ Vyras: „Stipriai visą šoną suvarė“. 112 operatorius: „Supratau, Škoda valstybiniai kokie?“. Vyras: „(duomenys neskelbtini)“. 112 operatorius: „(duomenys neskelbtini)? Vyras: „(duomenys neskelbtini)“. 112 operatorius: „(duomenys neskelbtini)“. Vyras: „Nu jau čia policija yra atvažiavusi, ar kažkas, nežinau“. 112 operatorius: „Jau atvažiavo policija“. Vyras: „Jo yra policija atvažiavusi“. 112 operatorius: „Aišku, supratau, tai tada bendraukite dabar su policija“. Vyras: „Gerai, ačiū“ (3 t., b. l. 86-91).

Iš E. S. elektroniniu paštu 2026 m. sausio 7 d. patektų nuotraukų matyti galimai žmogaus kūno dalis, matyti dvi kraujosruvos. Iš nuotraukos metaduomenų matyti, kad nuotrauka daryta telefonu Samsung, data 2023 m. gruodžio 28 d. 22.30 val. (3 t., b. l. 78-81).

Iš 2025 m. rugsėjo 23 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl kūno kamerų įrašų nustatyta, kad policijos pareigūnų kūno kamerų ir tarnybinių automobilių vaizdo kamerų įrašai sistemoje yra saugomi 3 mėnesius, todėl pateikti 2023 metų gruodžio mėn. 20 d. įrašų nėra galimybės (3 t., b. l. 96-97).

Iš 2025 m. spalio 9 d. Greitosios medicinos pagalbos tarnybos atsakymo „Dėl informacijos pateikimo Nr. MK(AD)-928 (6.7) nustatyta, kad greitosios medicinos pagalbos tarnybos Kauno rajono teritorinio skyriaus darbuotojai neturi kūno ar kitokių vaizdo kamerų, galinčių filmuoti įvykius (3 t., b. l. 92-95).

Iš E. S. pateiktų automobilio „VW Golf“ nuotraukų matyti užfiksuoti automobilio apgadinimai. Nuotraukose nėra užfiksuotas automobilio valstybinis numeris, nėra matyti, koks tai automobilis, matyti, kad tarp vairuotojo sėdynės ir galinės sėdynės yra minkštas daiktas (2 t., b. l. 64-65).

Iš 2023 m. gruodžio 20 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės, forma Nr. 110/a, nustatyta, jog E. S. kvėpavimas normalus, kraujotaka normali, temperatūra normali, vyzdžiai reaguoja, nustatyta, kad sužalojimo / skausmo vieta – nugara. Nurodyta, kad vyras atvykstant GMP vaikščiojo. Preliminari diagnozė – nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas. Kita informacija – nukentėjo vairuotojas eismo įvykio metu, be sąmonės nebuvo, iš mašinos išlipo pats (2 t., b. l. 66). Iš 2023 m. gruodžio 20 d. ir 2023 m. gruodžio 21 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų ambulatorinio apsilankymo išrašo E025 nustatyta, kad E. S. 2023 m. gruodžio 20 d. 20.05 val. atvyko su GMP, skundėsi nugaros skausmu, dėl kurio sunku judėti. GMP siuntime parašyta, kad pacientas iš automobilio išlipo pats, nuskausminimo nenori. Apžiūrėję nukentėjusįjį medikai fiksavo tokius apžiūros rezultatus - (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 78-79, 2 t., b. l. 139, 152-154).

Iš 2023 m. gruodžio 22 d., 2023 m. gruodžio 28 d., 2024 m. sausio 5 d., 2024 m. sausio 12 d., 2024 m. sausio 16 d., 2024 m. sausio 19 d., 2024 m. sausio 25 d., 2024 m. sausio 26 d., 2024 m. vasario 2 d., 2024 m. vasario 9 d., Kauno miesto poliklinikos medicininių dokumentų, išrašų / siuntimų bei ambulatorinio apsilankymo aprašymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 56-67, 2 t., b. l. 118-119, 120-121, 122, 123, 124, 125, 126, 140, 141-143, 144, 145, 146, 147, 148, 149).

Iš 2024 m. vasario 20 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus medicinos dokumento siuntimo/išrašo (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 80-81, 2 t., b. l. 150-151).

Iš 2024 m. balandžio 17 d. Kauno miesto poliklinikos ambulatorinio apsilankymo aprašymo E025 nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 76-77).

Iš Kauno miesto poliklinikos atsakymo į siuntimą EO27-ats. nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 17).

Iš Kauno miesto poliklinikos ambulatorinio apsilankymo aprašymo EO25, atsakymo į siuntimą EO27-ats. nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 7-8, 9-10, 11-12, 15-16).

Iš Kauno miesto poliklinikos ambulatorinio apsilankymo aprašymo EO25 nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 13-14).

Iš fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje besilankančių ligonio lapo nurodyta, kad jame nurodyta E. S. diagnozė – (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 82).

Iš 2025 m. birželio 2 d. atsakymo į siuntimą E027-ats. ir medicinos dokumentų išrašo / siuntimo E027 nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (2 t. b. l. 191-194).

Iš Kauno miesto poliklinikos ambulatorinio apsilankymo aprašymo E025 nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 189-190).

Iš Kauno miesto poliklinikos ambulatorinio apsilankymo aprašymo E025 nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 187-188).

Iš 2023 m. gruodžio 28 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 2713/2023 (02) nustatyta, kad E. S. objektyvaus tyrimo duomenys: (duomenys neskelbtini). Policijai pranešta pristatyti asmens sveikatos istoriją, baigus gydymą iš (duomenys neskelbtini). Išvada – E. S. konstatuota poodinė kraujosruva kryžmenyje, pereinanti į sėdmenimis, juosmens srities sumušimas, padaryti kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Dėl juosmens srities sumušimo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 69-72).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. PEKG 39/2025 (01) nustatyta, kad įvertinus medicinos bei bylos medžiagos duomenų visumą, darytina išvada, kad E. S. 2023 m. gruodžio 20 d. eismo įvykio metu sužalojimų nepatyrė, todėl nėra pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą. Nustatyta, jog tuoj po eismo įvykio 2023 m. gruodžio 20 d. E. S. iš vairuojamo automobilio išlipo pats (GMP kortelės įrašai). Tai rodo, kad tiriamajam eismo įvykio išdavoje pavyko išvengti sužalojimų, galinčių apsunkinti ar riboti įprastinius kūno judesius. Tiek GMP brigados, tiek Kauno klinikų medicinos dokumentų duomenimis pacientui tą dieną nebuvo užfiksuota jokių išorinių ar vidinių objektyvių traumavimo požymių. Jokių išorinių ar vidinių objektyvių traumavimo požymių nebuvo nustatyta ir 2023 m. gruodžio 22 d. Kauno miesto poliklinikoje. Ekspertė M. K. 2023 m. gruodžio 28 d., t. y. praėjus aštuonioms dienoms po eismo įvykio aprašo kryžmens srities poodinę kraujosruvą 10 x 11 cm violetinės spalvos žalsvu pakraščiu. Tačiau mano, kad tokia kraujosruvos spalva atitiktų maždaug 2-4 dienų senumui, bet ne 8 dienų, todėl turėjo susidaryti po nagrinėjamo eismo įvykio kitomis aplinkybėmis. Taip pat minėtos kraujosruvos lokalizacija ir dydis rodo, kad ji susidarė nuo trauminio poveikio kietu buku bei ribotą paviršių turinčiu daiktu, kuriuo negalėjo būti automobilio vairuotojo sėdynė, kadangi pastaroji apgaubia sėdinčio žmogaus visą nugaros – dubens - sėdmenų paviršių. Pažymėtina, kad automobilio, į kurio galą atsitrenkė kita autotransporto priemonė, vairuotojas prisisegęs diržu dažniausiai patiria įvairaus sunkumo kaklo traumą, sąlygota staigiu kaklo judesiu – lenkimas į priekį / atsilenkimas atgal. Konkrečiu atveju nukentėjusiajam objektyvių kaklo traumos požymių nebuvo užfiksuota. Tai rodytų, kad šiuo atveju automobilių susidūrimas nebuvo didėlės kinetinės energijos. Po eismo įvykio Kauno klinikose nustatyta nugaros ir dubens sumušimo diagnozė neatitinka teismo medicinos diagnozės kriterijų, kadangi nepagrįsta objektyviais traumavimo požymiais. Paciento ilgas gydymasis gali būti paaiškinamas nustatytais stuburo patologiniais degeneraciniais pakitimais. Išvada – E. S. dėl 2023 m. gruodžio 20 d. eismo įvykio objektyvių kūno sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas (argumentai apibendrinimo dalyje). 2023 m. gruodžio 28 d. ekspertės aprašyta poodinė kraujosruva kryžmens srityje susidarė po nagrinėjamo eismo įvykio. Ankstesnė specialisto išvada Nr. G 2713/2023(02) laikytina nepagrįsta (2 t., b. l. 131-134).

Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. birželio 7 d. atsakymo dėl įvykio patvirtinimo nustatyta, kad asmens žalos skyriaus vadovas nurodė, jog siekdami išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes ir remdamiesi Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 4 dalimi ir 5 dalimi, prašo pateikti informaciją apie eismo įvykio aplinkybes, priežastį, tyrimo eigą, nukentėjusiajam asmeniui nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą, nustatytą kaltininką (ir ar jis pripažįsta kaltę) bei visą susijusią informaciją su šiuo įvykiu. Taip pat prašo informuoti, koks procesinis sprendimas priimtas. Informacija reikalinga sprendimui priimti dėl žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai (2 t., b. l. 88).

Iš E. S. asmens draudimo nuo nelaimingų atsitikimų AAS „(duomenys neskelbtini)“ sutarties nustatyta, kad E. S. buvo apsidraudęs laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 16 d. iki 2024 m. rugsėjo 15 d. nuo nelaimingų atsitikimų AAS „(duomenys neskelbtini)“ draudime, sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Asmens draudimo sutartyje nurodyta, kad draudimo apsauga nėra taikoma tada, jei draudimo liudijime nurodyta rizika traumos: kaulų, minkštųjų audinių ir vidaus organų sužalojimai (Taisyklių Priedas Nr. 1) ilgalaikės ir negrįžtamos traumų pasekmės (Taisyklių Priedas Nr. 2): kūno sužalojimas, kuris nenurodytas Taisyklių Priede Nr. 1 ar Taisyklių Priede Nr. 2. (1 t., b. l. 93-97).

Iš AAS „(duomenys neskelbtini)“ atsakymo E. S. nustatyta, kad draudimo bendrovė nurodė, kad įvykis nagrinėjamas pagal kreipimąsi į AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialą Lietuvoje dėl įvykusios sveikatos sutrikimo. Asmens draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta vadovaujantis BTA Asmens draudimo taisyklėmis Nr. 01.5, kurios laikomos neatsiejama kiekvienos sudaromos Asmens draudimo sutarties dalimi, kuriomis priimdama sprendimą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju/nedraudžiamuoju privalo vadovautis draudimo bendrovė. Pateiktame medicinos dokumente yra diagnozuota - (duomenys neskelbtini). Atliktuose kompiuterinės tomografijos, rentgeno, ultragarso tyrimuose lūžių ir patologijų nestebima. Taisyklių Specialiųjų sąlygų p. 7.1.1 nurodo, kad nedraudžiamuoju įvykiu yra trauma, nenurodyta draudimo liudijime 1 ar 2 priede (priklausomai nuo to, koks priedas pasirinktas draudimo liudijime). Apibendrinant pirmiau išvardintus teiginius bei vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, pagrindo draudimo išmokai išmokėti nėra, kadangi nustatytas sveikatos sutrikdymas nėra numatytas Taisyklių 1 ir 2 priede (1 t., b. l. 89-92).

Iš „Sodra“ pranešimo apie nedarbingumo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad E. S. buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai laikotarpiais nuo 2023 m. gruodžio 22 d. iki 2023 m. gruodžio 28 d., nuo 2024 m. balandžio 11 d. iki 2024 m. balandžio 17 d. (1 t., b. l. 83, 84).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įrodymams keliamus reikalavimus ir turi įrodomąją vertę, ir kokios išvados jais remiantis darytinos.

Kaltinamasis M. K. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Motyvuojamoji dalis

BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata . Šioje baudžiamojo įstatymo normoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šią nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal 281 straipsnio 1 dalį būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą.

Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, jos turinį atskleidžia Kelių eismo taisyklės (toliau – ir KET). Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos KET, t. y. eliminuojant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės KET pažeidimą. Kadangi nusikalstama veika yra materialios sudėties, todėl būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis – BK 281 straipsnyje numatytų padarinių kilimas. Be to, pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnį, kaltinamo asmens veiksmuose turi būti nustatyti ne tik visi trys minėti objektyvieji požymiai, tačiau ir subjektyvusis požymis – kaltė, t. y. turi būti nustatyta, kad asmuo, vairuojantis transporto priemonę, suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalos kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti (nusikalstamas pasitikėjimas – BK 16 straipsnio 2 dalis), arba nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalos kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti (nusikalstamas nerūpestingumas – BK 16 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-177-648/2023, 2K-95-1073/2024).

Pagal KET 126 punktą vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip.

Taigi, kaltinamajam M. K. inkriminuojama BK 281 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šią nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: 1) veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas); 2) padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata); 3) priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų išvardytų požymių buvimą.

Šioje byloje M. K. pareikštas dėl to, kad jis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis 2023 m. gruodžio 20 d., vairuodamas automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimus tuo, kad nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusį ir stabdžiusį automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo smūgio automobilis „VW Golf“, atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje stovintį automobilį „Škoda Scala“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio „VW Golf“ vairuotojo E. S. sveikata.

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas, kuris buvo pareikštas M. K. šioje baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nepasitvirtino.

Kaltinamasis M. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Parodė, kad sutinka, jog eismo įvykis galėjo įvykti dėl jo kaltės, tačiau nemano, kad dėl šio eismo įvykio galėjo būti sužalota nukentėjusiojo sveikata. Parodė, jog įvykio dieną važiavo iš darbo automobiliu „Volvo“, važiavo iš paskos automobiliui „VW Golf“ ir laikėsi saugaus atstumo, bet automobiliui „VW Golf“ staigiai stabdant, nespėjo sustabdyti savo vairuojamo automobilio, nespėjo persirikiuoti į kitą eismo juostą, ir atsitrenkė automobiliui „VW Golf“ į galą, kuris vėliau atsitrenkė į automobilį „Škoda“. Nurodė, jog „VW Golf“ vairuotojas nerodė posūkio signalo, bent jau gale, jis nedegė. Matė, jog po įvykio automobilio „VW Golf“ vairuotojas rinkosi automobilio detales, „Škoda“ vairuotojo pasiteiravo, ar viskas gerai, ir iš karto atvažiavo policijos pareigūnai. Nurodė, jog nepastebėjo pas nukentėjusįjį jokių sveikatos sutrikimų, jis nesiskundė, nieko negirdėjo. Nurodė, kad nukentėjusiajam rinkti detales netrukdė nei fizinė sveikata, niekas netrukdė, jis normaliai vaikščiojo, nieko nebuvo, pasiramsčiuodamas nevaikščiojo. Medicinos pagalbos specialistai klausė, ar viskas visiems yra gerai, nukentėjusysis atsakė, kad jam skauda nugarą ir jis nuėjo į greitosios pagalbos automobilį. Teigė, kad dėl pačio eismo įvykio mechanizmo kaltę pripažįsta, bet nepripažįsta dėl to, kad padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam, nemano kad nukentėjusiojo sužalojimai susiję su šiuo eismo įvykiu. Nesutinka, kad nukentėjusysis sužalotas dėl eismo įvykio.

Nuketėjusysis E. S. teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad įvykio dieną matė, kad „Volvo“ atlėkė baisiu greičiu. Nurodė, jog jis važiavo pirma juosta ir suko į (duomenys neskelbtini) gatvę, mažino greitį su bėgiais į mažesnę pavarą, pamažino pavarą prieš manevrą, dar nespėjo pasukti, stabdė, rodė posūkio signalą. Nurodė, jog iš mašinos išsirideno, jam padėjo du berniukai ir mergina, kurie iškvietė greitąją, apsikabinę laikė. Paskui jis pasilenkė, pakėlė „kalpoką“. Nurodė, jog buvo išvežtas į klinikas, ten jam padarė kraujo tyrimus, tik po pusantro mėnesio išsiprašė, kad padarytų kompiuterinę tomografiją. Teigė, kad smūgis buvo baisus, jautė tą smūgį, tai svarbiausia kaklas iš karto, galva svaigo, nuo skausmų išsirideno visas ir jį jaunimas pastatė ant kojų. Nurodė, kad stuburo apačią jis susitrenkė, į jo nugarą viskas lūžo. Mašinoje visi daiktai į jį skriejo. Paleistas iš klinikų gydėsi ambulatoriškai, jam buvo išrašyti vaistai nuo skausmų. Jam buvo patinus stuburo dalis, skaudėjo aptinę kūno dalį, kaklo, galvos sutrenkimai buvo, galva svaigo, sprando negalėjo pasukti porą mėnesių.

Iš liudytojo R. B. parodymų nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 20 d. važiavo iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) ir laukė įsukti į dešinę. Pamatė iš kairės pusės artėjančią mašiną su įjungtu posūkio signalu į dešinę, kad sukti į tą gatvę tuo momentu išgirdo didelį smūgį, garsą, ir pamatė, kad ta mašina galu atskrieja į jį, buvo didelis smūgis jam į automobilį, iššovė pagalvės, išdužo priekinis keleivio langas. Po įvykio matė žmogų, kažkas pribėgo pakėlė jo pagalvę ir paklausė, ar viskas gerai. Pats išlipo iš automobilio per keleivio pusę ir paskui iš „Golf“ išlipo tas žmogus, buvo atbėgęs tas vaikinas, kur „Volvo“ vairavo, klausė, ar visiems viskas gerai, ir paskui sirenos, gaisrinės, greitosios, ir tą žmogų iš „Golf“ išsivežė, nes sakė, kad jam nugarą skauda ar kažką. Po eismo įvykio „Golf“ vairuotoją matė, matė kaip jis išlipo, jis pats išlipo iš automobilio ir, kai atvažiavo greitoji jis sakė, kad jam nugarą skauda. Iš „Golf“ automobilio vairuotojas išlipo lėtai, normaliai, pats išlipo.

Iš liudytojos M. J. parodymų nustatyta, kad ji įvykio dieną nuvyko į Kauno klinikas pas E., jam paėmė kraują, vežė tyrimams jį, jo padėtis buvo bloga, jis skundėsi skausmais, jį vežė švietė, bet mažai skyrė jam dėmesio. O po to žmogus vos išsirisdavo iš lovos, ji atvažiuodavo pas jį, prižiūrėjo, pas jį mėlynės po to atsirado, žmogus vaikščiojo susilenkęs ir visą mėnesį blogai jautėsi.

Teismas vertindamas kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo R. B. sprendžia, kad jie dalyje dėl eismo įvykio aplinkybių ir mechanizmo sutampa, t. y. patvirtina, kad eismo įvykis kilo dėl kaltinamojo kaltės – jo vairuojamam automobiliui atsitrenkus į nukentėjusiojo automobilį, o šiam į liudytojo automobilį. Nors kaltinamasis teigia, kad laikėsi atstumo, tačiau vien ta aplinkybė, kad jis nespėjo sustoti ir atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusį nukentėjusios automobilį leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atstumas nebuvo pakankamas tam, kad kaltinamojo automobilis sustotų neatsitrenkęs į nukentėjusiojo automobilį, kai šis pradėjo stabdyti. Teismas pažymi, kad tuo atveju, jeigu kaltinamasis būtų laikęsis atitinkamo atstumo nuo priešais važiuojančio automobilio, įvertinus važiavimo greitį, kaip tai numato KET 126 punkte, kaltinamasis būtų spėjęs sustabdyti automobilį. Kaltinamojo nurodytą aplinkybę, kad jis nesilaikė atstumo nuo priešais važiuojančio automobilio, o taip pat, kad nukentėjusysis rodė posūkio signalą patvirtina aukščiau aprašyti nukentėjusiojo ir liudytojo R. B. parodymai, kadangi nukentėjusysis teigė matęs per veidrodėlį kaltinamojo automobilį bei rodė posūkio signalą, o liudytojas patvirtino, jog matė, kad degė posūkio signalas. Pagrindo netikėti šiais nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai neturi pagrindo, kadangi parodymai nekito viso proceso metu, be to, prieš duodant parodymus tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir prisiekė sakyti tiesą.

Kaltinamojo M. K., liudytojo R. B. ir nukentėjusiojo E. S. parodymai dėl eismo įvykio aplinkybių sutampa su jų parodymais, duotais po įvykio policijos pareigūnams, kurie užfiksuoti Kauno apskrities VPK Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialistės tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio. Šiame pranešime užfiksuota, kad M. K. po įvykio teigė, kad jam vairuojant transporto priemonę ir važiuojant (duomenys neskelbtini) keliu nuo (duomenys neskelbtini) ties nusukimu į (duomenys neskelbtini) gatvę, prieš ji važiavęs automobilis „VW“ staigiai sulėtino greitį, įjungė posūkį ir suko iš (duomenys neskelbtini) kelio į (duomenys neskelbtini) g., o jis nespėjo taip greitai sulėtinti greičio, dėl ko atsitrenkė į priekyje važiavusio „VW“ automobilio galą, jį apsuko ir šis atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) sankryžoje stovintį ir laukiantį galimybės įvažiuoti į (duomenys neskelbtini) kelių „Škoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį bei jį apgadino. L. R. B. pareigūnams teigė, kad jis yra automobilio „Škoda“ vairuotojas paaiškino, kad jis vairuodamas „Škoda“ automobilį ir važiuodamas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) kelių, sankryžoje sustojo ketindamas atsiradus galimybei įvažiuoti į (duomenys neskelbtini) kelių, tačiau jam nespėjus pajudėti į jo automobilio kairį šoną atsitrenkė „VW“ automobilis, kuris atvažiavo nuo (duomenys neskelbtini) kelio ir suko į (duomenys neskelbtini) g., po smūgio buvo apgadintas jo vairuojamas automobilis. E. S. teigė, kad jis yra „VW“ automobilio vairuotojas, paaiškino, kad važiavo (duomenys neskelbtini) keliu nuo (duomenys neskelbtini) ir sankryžoje suko į (duomenys neskelbtini), tačiau paskui važiavęs „Volvo“ automobilis atsitrenkė į jo „VW“ automobilio galą ir jį nusviedė į sankryžoje stovėjusį „Škoda“ automobilį, po eismo įvykio E. S. labai skaudėjo nugarą, atvykusi GMP brigada jį išsivežė į Kauno klinikas dėl nugaros skausmų (1 t., b. l. 23, 24-25). Kaltinamojo M. K., liudytojo R. B. parodymai taip pat atitinka jų pačių nurodytas aplinkybes po įvykio surašytuose rašytiniuose paaiškinimuose, t. y. 2023 m. gruodžio 20 d. rašytiniuose paaiškinimuose M. K. nurodė, kad gruodžio 20 d. važiuojant automobiliu „Volvo V70“ (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini), priekyje važiavo „VW Golf“ (duomenys neskelbtini), kuris suko į (duomenys neskelbtini) staigiai stabdant ir atlikdamas manevrą įjungė posūkio signalą, jis per vėlai pastebėjęs atsitrenkė į „VW Golf“ galą. Po smūgio apgadintas „Volvo V70“ (duomenys neskelbtini) ir „VW Golf“ (duomenys neskelbtini) po smūgio atsitrenkė į „Škoda“ (duomenys neskelbtini) automobilį (1 t., b. l. 26-27). L. R. B. 2023 m. gruodžio 20 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad gruodžio 20 d. apie 16.30 val. sukinėjo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir pamatė atskriejantį į jį automobilį, kuris į jį trenkėsi.

Kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymai dėl eismo įvykio aplinkybių, sutampa su aplinkybėmis užfiksuotomis ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, t. y 2024 m. kovo 21 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, 2024 m. kovo 21 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo, 2023 m. gruodžio 20 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio, 2023 m. gruodžio 20 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialistės tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio bei policijos duomenų sistemos „polis“ ROIK23000764919 duomenyse ir papildomuose duomenyse apie eismo įvykį, kad 2023 m. gruodžio 20 d. apie 19.20 val. kelyje (duomenys neskelbtini) 11,9 kelio km Kauno link, ties (duomenys neskelbtini) sankryža M. K., nespėdamas sustabdyti automobilio „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), trenkėsi į prieš jį stabdžiusio automobilio „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo E. S. galinę dalį, „VW Golf“ automobilis tapo nevaldomas ir trenkėsi (duomenys neskelbtini) sankryžoje stovinį automobilį „Škoda Scala“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo R. B..

Taigi, šie aptarti įrodymai patvirtina, jog eismo įvykio kilimo priežastis ta, kad kaltinamasis M. K. atsitrenkė į ta pačia kryptimi priešais važiavusį nukentėjusiojo automobilį, kadangi netinkamai įvertinęs savo važiavimo greitį, nesilaikė saugaus atstumo nuo priešais važiuojančio automobilio.

Pagal KET 126 punktą vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km / h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip.

Šiuo atveju byloje įrodymų, pagrindžiančių, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo automobilių buvo laikomasi saugaus atstumo nėra. Įrodymų, pagrindžiančių, kaip teigia kaltinamasis, jog nukentėjusysis nerodė posūkio signalo ir tokiu padarė KET pažeidimą nėra. Kaltinamojo, nukentėjusiosios bei liudytojo parodymais, kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad M. K. KET 126 punkto reikalavimų nesilaikė, kadangi nesilaikė saugaus atstumo ir 11,9 kelio kilometre, ties sankryža su (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusį ir stabdžiusį automobilį „VW Golf“, kurį vairavo nukentėjusysis.

Kaltinamasis kaip minėta, savo kaltės dėl sukelto eismo įvykio neneigė, atsakomybės išvengti nebandė, o šioje byloje nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad M. K. nepažeidus pirmiau nurodytų KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Taigi abejoti priežastinio ryšio tarp kaltinamojo neteisėtos veikos ir kilusių padarinių - sukelto eismo įvykio aptariamu atveju pagrindo nėra. Kaltinamasis M. K. įvykio metu turėjo teisę vairuoti transporto priemones, jo nepakaltinamumas ar ribotas pakaltinamumas nenustatytas. Vis tik išvadoms dėl kaltės (tyčios turinio) aptariamu atveju aktualu tai, kad kaltinamasis teigė, kad nematė, jog nukentėjusysis rodo posūkio signalą. Kaltinamojo parodymai dėl šių aplinkybių jokiais objektyviai duomenimis nėra paneigti, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Įvertinus tai darytina išvada, kad M. K. pažeisdamas KET reikalavimus, nenumatė, kad jo padaryti KET pažeidimai gali sukelti eismo įvykį, dėl kurios gali būti sužaloti asmenys, nors pagal faktinę kelių transporto priemonių eismo situaciją, turimą gyvenimišką patirtį, vairavimo stažą, turėjo ir galėjo tai numatyti. Taigi, subjektyvioji veikos pusė šiuo atveju pasireiškė neatsargia kaltės forma – nusikalstamu nerūpestingumu.

Tam, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 1 dalį privalo būti nustatyta ne tik, kad padarytas KET pažeidimas, nulėmęs eismo įvykio kilimą, tačiau turi kilti padariniai, t. y. turi būti nesunkiai sutrikdyta sveikata eismo įvykio metu.

Teismas, ištyręs aukščiau aprašytus ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus dėl nukentėjusiojo E. S. sužalojimų, patirtų analizuojamo eismo įvykio metu, sprendžia, kad jie prieštaringi ir vieni kitų nepapildo. Kaip minėta M. K. dėl nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo kaltės nepripažino ir nurodė, kad „VW Golf“ vairuotojas rinkosi automobilio detales nuo kelio, nesimatė jokių sveikatos sutrikimų, jis nesiskundė, nieko negirdėjo. Su juo nebendravo, nes tuoj atvažiavo pareigūnai ir jis su pareigūnais bendravo. Nemano, kad galėjo taip susižaloti po šio eismo įvykio nukentėjusysis. Nukentėjusysis E. S. teigė, kad jis išsirideno nuo skausmų iš automobilio, jį mergaitė ir du berniukai, kur iškvietė greitąją, apsikabinę laikė. Paskui jis pasilenkė, „kalpokas“ buvo nukritęs, tai jį paėmė ir įmetė į „VW Golf“, jis pats neatsistojo. Jautė tą smūgį, tai svarbiausia kaklas iš karto, galva svaigo, nuo skausmų išsirideno visas, ir jį jaunimas pastatė ant kojų. Girdėjo kaip mergina sakė, kad jis baisiai sulaužytas, kraujai bėga, mergina sakė, kad greičiau važiuotų greitoji. Stuburo apačią jis susitrenkė. Viskas, kas buvo mašinoje, tai į jo nugarą viskas lūžo. Iš ligoninės tą pačią naktį paleido. Po to, jis iš karto buvo ambulatoriškai pas savo šeimos gydytoją išsiųstas, jis pas šeimos gydytoją ėjo ir jam buvo išrašyti vaistai nuo skausmų, nes jam tas stuburą skauda iki šiol. Jam buvo patinus stuburo dalis, skaudėjo aptinę kūno dalį, kaklo, galvos sutrenkimai buvo, galva svaigo, sprando negalėjo pasukti porą mėnesių.

L. R. B. dėl nukentėjusiojo būklės po eismo įvykio paaiškino, kad po eismo įvykio „Golf“ vairuotoją matė, matė kaip jis išlipo, jis pats išlipo iš automobilio. Kai atvažiavo greitoji jis sakė, kad jam nugarą skauda, ar skambino ir sakė, kad jam nugarą skauda. Kai atvažiavo greitoji pagalba, tai jį nusivedė į automobilį ir išsivežė. Iš „Golf“ automobilio vairuotojas išlipo lėtai, tai gal jam sumušė tą nugarą, diržas krūtinę suspaudė. Iš liudytojos M. J. parodymų nustatyta, kad ji įvykio dieną nuvyko į Kauno klinikas pas E., paaiškino, kad jam paėmė kraują, vežė tyrimams jį, jo padėtis buvo bloga, jis skundėsi skausmais, jį vežė švietė, bet mažai skyrė jam dėmesio. O po to žmogus vos išsirisdavo iš lovos, ji atvažiuodavo pas jį, prižiūrėjo, pas jį mėlynės po to atsirado, žmogus vaikščiojo susilenkęs ir visą mėnesį blogai jautėsi.

Teismas, vertindamas liudytojos M. J. parodymus, pažymi, kad nukentėjusįjį ir liudytoją sieja artimi, šeiminiai santykiai, todėl šios liudytojos parodymai vertinti itin kritiškai, kaip ne itin objektyvūs apie E. S. būklę ir sveikatos sutrikimus dėl eismo įvykio.

Nagrinėjamu atveju, iš ROIK duomenų ir skambučio bendrajam pagalbos centrui įrašo, o taip pat 2025 m. spalio 22 d. kitų objektų apžiūros protokolo, kurio aprašyti bendrojo pagalbos centro garso įrašai duomenų nustatyta, kad bendrajam pagalbos centru skambino byloje liudytoju apklaustas R. B.. Priešingai nei teigė nukentėjusysis kiti asmenys BPC neskambino. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybės, ši aplinkybė nepasitvirtino ir teisminio tyrimo metu, kaip teigia E. S., kad įvykio vietoje buvo kiti asmenys, kurie padėjo jam išlipti ar skambino BPC. Byloje surinktais įrodymais nenustatyta, kad E. S., kaip jis teigia išsirito iš automobilio dėl patirtų sužalojimų, jam padėjo mergina ir du vaikinai. Šios aplinkybės patikrinti teisminio nagrinėjimo metu nebuvo galimybės, kadangi 2025 m. rugsėjo 23 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl kūno kamerų įrašų nustatyta, kad policijos pareigūnų kūno kamerų ir tarnybinių automobilių vaizdo kamerų įrašai sistemoje yra saugomi 3 mėnesius, todėl pateikti 2023 metų gruodžio mėn. 20 d. įrašų neturėjo galimybės, o iš 2025 m. spalio 9 d. Greitosios medicinos pagalbos tarnybos atsakymo „Dėl informacijos pateikimo Nr. MK(AD)-928 (6.7) nustatyta, kad greitosios medicinos pagalbos tarnybos Kauno rajono teritorinio skyriaus darbuotojai neturi kūno ar kitokių vaizdo kamerų, galinčių filmuoti įvykius. Akcentuotina, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ne iš karto po eismo įvykio, iš pradžių buvo pradėta tik administracinio nusižengimo teisena, ką patvirtina 2024 m. kovo 7 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pranešimas dėl eismo įvykio medžiagos ROIK 07-23-9612597 persiuntimo, kadangi nebuvo duomenų apie nukentėjusiojo galimą nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šiuo atveju, nepaisant šios aplinkybės, nukentėjusiojo E. S. būklė po eismo įvykio buvo užfiksuota į įvykio vietą, iškviestų medikų 2023 m. gruodžio 20 d. užpildytoje greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje, forma Nr. 110/a, kurioje pažymėta, kad E. S. kvėpavimas normalus, kraujotaka normali, temperatūra normali, vyzdžiai reaguoja, nustatyta, kad sužalojimo / skausmo vieta – nugara., nurodyta, kad vyras atvykstant GMP vaikščiojo. Preliminari diagnozė – nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas. Kita informacija – nukentėjo vairuotojas eismo įvykio metu, be sąmonės nebuvo, iš mašinos išlipo pats (2 t., b. l. 66). Greitosios pagalbos medikų užfiksuoti duomenys paneigia nukentėjusiojo teiginius, kad jam padėjo išlipti iš automobilio, jį laikė, iš automobilio išvirto, kadangi atvykę medikai fiksavo, kad jis po įvykio iš mašinos išlipo pats, vyras atvykstant GMP vaikščiojo. Be to, kaip minėta, jog nukentėjusysis iš automobilio išlipo pats ir vaikščiojo patvirtina tiek kaltinamojo M. K., tiek liudytojo R. B. parodymai. E. S. po eismo įvykio buvo pristatytas į skubios pagalbos skyrių. Analizuojamu atveju Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medicininių dokumentų išraše /siuntime (duomenys neskelbtini) užfiksuoti medikų atlikti tyrimai nukentėjusiajam po įvykio 2023 m. gruodžio 20 d. ir 2023 m. gruodžio 21 d., taip pat apžiūros metu nustatyta būklė, o būtent užfiksuota, kad E. S. 2023 m. gruodžio 20 d. 20.05 val. atvyko su GMP, skundėsi nugaros skausmu, dėl kurio sunku judėti. GMP siuntime parašyta, kad pacientas iš automobilio išlipo pats, nuskausminimo nenori. Apžiūrėję nukentėjusįjį medikai fiksavo tokius apžiūros rezultatus - (duomenys neskelbtini). Be to, buvo atlikta ir kompiuterinė tomografija, tiriant juosmeninės ir kryžmeninės stuburo dalis ir nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 78-79, 2 t., b. l. 139, 152-154).

Šis medicininis išrašas ir jame užfiksuoti duomenys vienareikšmiai patvirtina, kad po eismo įvykio E. S., pristačius į skubios pagalbos skyrių jis buvo išsamiai ištirtas, apžiūrėtas, atlikti visu būtini tyrimai, atsižvelgiant į E. S. nusiskundimus, įskaitant nugaros apatinės dalies skausmą. Akcentuotina, kad tiriant būtent vos keletui valandų po įvykio E. S. nugaros dalį - - juosmeninę ir kryžmeninę stuburo dalis, t. y. tą vietą, kur specialistė M. K. nustatė kraujosruvą ir dėl, kurios buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, buvo nustatyta, jog tirtoje srityje (duomenys neskelbtini). Įvertinus šiuos duomenis spręstina, kad buvo nustatyti tik iki įvykio buvę pakitimai, tačiau naujų atsiradusių dėl eismo įvykio, nebuvo nustatyta. Pažymėtina, kad vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 13.1 punktu (redakcija galiojusi eismo įvykio metu ir sveikatos sutrikdymo masto nustatymo metu) nustatė, kad kūno sužalojimo ar susargdinimo bei sveikatos sutrikdymo masto įvertinimo neturi įtakoti ankstesnių ligų paūmėjimas. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančioje redakcijoje ši taisyklė įtvirtinta 11.1 punkte, nustatančiame, kad kūno sužalojimo, susargdinimo ar sveikatos sutrikdymo masto įvertinimui neturi daryti įtakos ankstesnių ligų ar traumų paūmėjimas, individualios tiriamojo asmens organizmo savybės. Esant tokiai nuostatai ankstesni sveikatos sutrikimai šiuo atveju negali įtakoti nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo masto, nors ir buvo gydomasi daugiau nei 10 dienų.

Analizuojamu atveju nukentėjusysis taip pat po įvykio praėjus aštuonioms dienoms buvo apžiūrėtas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistės M. K., kuri 2023 m. gruodžio 28 d. surašė išvadą Nr. G 2713/2023 (02) ir, kuria nustatė, kad E. S. konstatuota poodinė kraujosruva kryžmenyje, pereinanti į sėdmenimis, juosmens srities sumušimas, padaryti kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Išvadoje taip pat nurodyta, kad specialistė nustatė kryžmens srityje pereinant į sėdmenų viršutinius - vidinius kvadrantus 10 x 11cm violetinės spalvos žalsvu pakraščiu poodinę kraujosruvą (1 t., b. l. 69-72).

Pastebėtina, kad iš byloje esančių medicininių dokumentų iki specialisto išvados pateikimo E. S. jokie nauji tyrimai nebuvo atlikti ir buvo vadovaujamasi atliktais tyrimais iš karto po įvykio skubios pagalbos skyriuje, tai užfiksuota medicininių dokumentų išrašuose laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 22 d. iki 2023 m. gruodžio 28 d. Pažymėtina ir tai, kad jam buvo paskirti tik nuskausminamieji, kitoks gydymas nebuvo taikytas. Iš vėlesnių medicininių dokumentų, jis nuvykęs pas medikus vis akcentuodavo, kad kreipiasi dėl būklės ir sužalojimų po eismo įvykio (tas užfiksuota medicininių išrašų dalyse anamnezė surinkta iš paciento), tačiau pastebėtina, kad jis skundėsi ne tik nugaros skausmais, tačiau ir (duomenys neskelbtini), teigdamas, kad tai eismo įvykio pasekmė, tačiau kaip minėta tokie sužalojimai nebuvo nustatyti medikų 2023 m. gruodžio 20 -21 d. jam teikusių skubią medicininę pagalbą, nors E. S. buvo išsamiai ištirtas. E. S. teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad jam buvo patinus stuburo dalis, skaudėjo aptinę kūno dalį, kaklo, galvos sutrenkimai buvo, galva svaigo, sprando negalėjo pasukti porą mėnesių, šių aplinkybių nepatvirtina 2023 m. gruodžio 20 -21 d. medicininių dokumentų išrašuose užfiksuoti atliktų tyrimų rezultatai, o priešingai paneigia, kad kaip nors buvo sužalota galva, stuburas, slanksteliai, kaklas, kadangi buvo daromi tiek rentgeno, tiek tomografijos tyrimai bei pacientas nuodugniai apžiūrimas.

Specialistė M. K., apklausta teisiamojo posėdžio metu, palaikė pateiktą savo išvadą. Paaiškino, kad pagal sveikatos sutrikdymo masto taisykles, kurios turi savo komentarus, yra toks punktas, t. y. jeigu sveikatos sutrikdymas buvo užtrukęs ilgiau kaip 10 dienų, ir jeigu yra tai pagrindžiantys duomenys, tai yra nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nurodė, kad jam yra konstatuota poodinė kraujosruva ir juosmens srities sumušimas. Poodinės kraujosruvos atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Supranta, kad sėdynė yra minkštas daiktas ir labai sunku pasidaryti, bet viskas priklauso nuo smūgio stiprumo. Nurodė, kad kraujosruva buvo kryžmens srityje, pereinant į sėdmenų viršutinį vidurinį kvadratą.

Teismas, vertindamas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistės M. K. 2023 m. gruodžio 28 d. išvadą Nr. G 2713/2023 (02) ir žodinius paaiškinimus, sprendžia, kad šiuo atveju specialistė nustatė nesunkų sveikatos sutrikdymą, įvertinus tai, kad nukentėjusysis gydėsi ilgiau nei 10 dienų, nors teigė, kad kraujosruva pati atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Darytina išvada, kad specialistės paaiškinimai prieštaringi ir nepagrindžia padarytos išvados dėl sveikatos sutrikdymo masto. Pabrėžtina, kad teismo posėdžio metu specialistė negalėjo aiškiai ir konkrečiai padarytų išvadų pagrįsti, negalėjo įvardinti, kodėl šiuo atveju automobilio sėdynė yra laikoma kietu buku daiktu. Akcentuotina, kad atsakydama į klausimus ji nurodė, kad kraujosruva atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Įvertinus specialistės paaiškinimus, darytina išvada, kad ji nustatė nesunkų sveikatos sutrikdymą, įvertinus aplinkybę, jog nukentėjusysis gydėsi ilgiau nei 10 dienų. Teismas, įvertinęs po eismo įvykio E. S. medicininių dokumentų išrašus pastebi, kad jam iš esmės nebuvo taikomas, koks nors gydymas, buvo skiriami tik nuskausminamieji ir išduodami nedarbingumo pažymėjimai, nustatomas tausojantis režimas. Esant aplinkybei, kai iš karto po įvykio nėra nustatomi, kokie nors sužalojimai, nėra paskiriamas, koks nors gydymas būtent nustatytiems medikų sužalojimams, o tik iš paciento žodžių nusiskundimams pašalinti, o asmeniui išrašomi siuntimai pas gydytus specialistus paciento prašymu, išsakant tam tikrus sveikatos sutrikimus, tačiau netaikant jokio kitokio gydymo, pagrindo daryti išvadą, kad E. S. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų nėra. Be to, byloje duomenų, be pačio E. S. būklę po eismo įvykio ir jo sunkumą, be pačio nukentėjusiojo ir jo artimos draugės parodymų nėra, kadangi medikai apžiūrėję nukentėjusįjį jokių sužalojimų ir eismo pasekmių jo sveikatos nenustatė, o tik būklę vertino iš nukentėjusiojo nusiskundimų pobūdžio ir atitinkamai sprendė dėl tolimesnių konsultacijų.

Pabrėžtina, kad kilus abejonių dėl nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo masto byloje buvo paskirta komisijinė teismo medicinos ekspertizė. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertai atlikę ekspertizę pateikė ekspertizės aktą Nr. PEKG 39/2025 (01), kuriame nustatė, kad E. S. dėl 2023 m. gruodžio 20 d. eismo įvykio objektyvių kūno sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas, 2023 m. gruodžio 28 d. ekspertės aprašyta poodinė kraujosruva kryžmens srityje susidarė po nagrinėjamo eismo įvykio. Ankstesnė specialisto išvada Nr. G 2713/2023(02) laikytina nepagrįsta (1 t., b. l. 131-134). Ekspertizės akte nurodyta, kad įvertinus medicinos bei bylos medžiagos duomenų visumą, darytina išvada, kad E. S. 2023 m. gruodžio 20 d. eismo įvykio metu sužalojimų nepatyrė, todėl nėra pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą. Nustatyta, jog tuoj po eismo įvykio 2023 m. gruodžio 20 d. E. S. iš vairuojamo automobilio išlipo pats (GMP kortelės įrašai). Tai rodo, kad tiriamajam eismo įvykio išdavoje pavyko išvengti sužalojimų, galinčių apsunkinti ar riboti įprastinius kūno judesius. Tiek GMP brigados, tiek Kauno klinikų medicinos dokumentų duomenimis pacientui tą dieną nebuvo užfiksuota jokių išorinių ar vidinių objektyvių traumavimo požymių. Jokių išorinių ar vidinių objektyvių traumavimo požymių nebuvo nustatyta ir 2023 m. gruodžio 22 d. Kauno miesto poliklinikoje. Ekspertė M. K. 2023 m. gruodžio 28 d., t. y. praėjus aštuonioms dienoms po eismo įvykio aprašo kryžmens srities poodinę kraujosruvą 10 x 11 cm violetinės spalvos žalsvu pakraščiu. Tačiau mano, kad tokia kraujosruvos spalva atitiktų maždaug 2-4 dienų senumui, bet ne 8 dienų, todėl turėjo susidaryti po nagrinėjamo eismo įvykio kitomis aplinkybėmis. Taip pat minėtos kraujosruvos lokalizacija ir dydis rodo, kad ji susidarė nuo trauminio poveikio kietu buku bei ribotą paviršių turinčiu daiktu, kuriuo negalėjo būti automobilio vairuotojo sėdynė, kadangi pastaroji apgaubia sėdinčio žmogaus visą nugaros – dubens - sėdmenų paviršių. Pažymėtina, kad automobilio, į kurio galą atsitrenkė kita autotransporto priemonė, vairuotojas prisisegęs diržu dažniausiai patiria įvairaus sunkumo kaklo traumą, sąlygota staigiu kaklo judesiu – lenkimas į priekį / atsilenkimas atgal. Konkrečiu atveju nukentėjusiajam objektyvių kaklo traumos požymių nebuvo užfiksuota. Tai rodytų, kad šiuo atveju automobilių susidūrimas nebuvo didėlės kinetinės energijos. Po eismo įvykio Kauno klinikose nustatyta nugaros ir dubens sumušimo diagnozė neatitinka teismo medicinos diagnozės kriterijų, kadangi nepagrįsta objektyviais traumavimo požymiais. Paciento ilgas gydymasis gali būti paaiškinamas nustatytais stuburo patologiniais degeneraciniais pakitimais. (1 t., b. l. 131-134). Teisme apklausus ekspertus J. R. ir V. K. atlikusius ekspertinį tyrimą paaiškino, ekspertai kad tvirtina ekspertizės akto Nr. PEKG 39/2025 (01) išvadas, ir J. R. nurodė, kad buvo prieita išvados, kad 2023 m. gruodžio 20 d. įvykio dieną nukentėjęs nepatyrė mechaninių sužalojimų, kurie būtų užfiksuoti objektyviais duomenimis, todėl pačioje išvadoje nebuvo atsakyta į klausimą apie sužalojimo mechanizmo padarymą. Dėl šaltinių, kuriais rėmėsi pateikiant išvadą dėl kraujosruvos padarymo, nurodė, jog vadovavosi 2000 m. „Teismo medicina“ vadovėliu, autorius – A. G., G. K., A. S.. Vadovavosi 77 psl. nurodyta informacija, jog „3-4 diena kraujosruva pažaliuoja, o prieš tai ji būna raudona, 7-9 diena ji ima gelsti“. Teikiant išvadą dėl hematomos rėmėsi profesine patirtimi, ir atsakant į klausimą parodė, kokiu šaltiniu rėmėsi. Bendrieji principai tokie, kuriuos minėjo iš vadovėlio. Hematomos spalva, atspalvis, gali priklausyti ir nuo odos individualių savybių. Pvz., pas vaikus vienaip gali atrodyti, pas suaugusius kitaip, bet principas toks pat. Bet tikėtis, kad parėjus savaitei, kaip šiuo atveju 8 dienos, po traumos ir nebūtų gelsvo atspalvio – labai sunku įsivaizduoti, kad nebūtų. Gelsvas atspalvis atsiranda greičiau nei per 5-7 dienas, jis gali ir po trijų dienų atsirasti. Hematomai atsirasti reikia išorinio traumavimo. Nurodė, kad kryžkaulyje, toje vietoje raumenų nėra. Nurodė, kad byloje esančias fotonuotraukas, automobilio po avarijos, kuriose matosi, kad po smūgio į vairuotojo sėdynę yra atsitrenkusių krūva lentų, nurodė, kad dėl vairuotojo sužalojimų, būtent tokio tipo eismo įvykio metu, kai viena transporto priemonė trenkiasi į automobilio galą buvo pasisakyta ekspertizės akto 5 puslapyje, pasisakyta, kad tai yra praktiškai neįtikėtinas dalykas, kadangi nugaros apatinė dalis yra apgaubta sėdynės ir ji amortizuoja visus galimus smūgius iš nugaros pusės. Bet kokiu atveju faktiškai nebuvo nustatyta sužalojimų, kuriuos būtų galėjęs nukentėjusysis patirti eismo įvykio metu. Labiau tikėtina, kad turėjo būti patirta kaklo trauma, kaklo lenkimas. Dėl mėlynės papildė, kad po 8 dienų, po eismo įvykio mėlynė turėtų turėti gelsvą atspalvį, bet tokio dalyko nėra užfiksuota. Nurodė, kad kietas bukas daiktas – tai yra bet koks objektas turintis tokias savybes, tai gali būti žmogaus kūno dalis, aplinkos dalis, baldai, grindys, laiptai. Vis kieti buki paviršiai aplink. Vairuotojo sėdynė – tai santykinai minkštas daiktas, būtent, kad vairuotojus apsaugoti nuo galimų traumų. Taigi, sėdynė yra minkštas daiktas. Nurodė, kad jų išvada skiriasi nuo specialistės išvados, jie padarė išvadą, kad specialistės išvada nepagrįsta. Nurodė, kad jie vadovavosi mėlynės aprašymu darant išvadą. Nurodė, kad palaiko savo pateiktą išvadą, šiuo atveju buvo prieita išvada, kad nėra požymių, jog trauma yra susijusi su 2023 m. gruodžio 20 d. įvykiu. E. V. Kolomiec nurodė, kad palaiko išvadą, kurią pasirašė. Dėl hematomos spalvos kitimo nurodė, kad jos spalvos kitimą įtakoja eritrocitų kraujyje skilimo procesas laike, jos dinamika. Nurodė, jog kolegos pasisakymams pritaria. Dėl kraujosruvos nurodė, jog jei eismo įvykio metu būtų sužalotas nukentėjusysis, tai po 8 dienų ta mėlynė turėtų būti išnykęs violetinis atspalvis, turėtų būti toks gelsvas murzinas atspalvis, violetinės neturėtų būti, o pagal aprašymą buvo matyti, jog violetinė spalva vyrauja. Violetinė spalva paprastai laikosi paprastai iki 5 dienų, pradeda nykti jau po 2-3 dienų. Nukentėjusiajam 2023 m. gruodžio 28 d. nustatyta mėlynė negalėjo atsirasti būtent tokiomis aplinkybėmis, tai yra šio eismo įvykio metu. Jie priėjo išvadą, kad objektyvių kūno sužalojimų nebuvo nustatyta, todėl sveikatos sutrikdymo masto nevertino. Ar po šio eismo įvykio nukentėjusysis galėjo jausti kažkokį fizinį skausmą, tai galėjo, bet jie vertino tik objektyvius požymius. Tad šiuo atveju nenustatė jokio sutrikdymo masto, nes nebuvo jokių objektyvių kūno sužalojimų.

Teismas pažymi, kad pagal teismų praktiką, ekspertizių aktai ir specialistų išvados yra viena iš įrodymų rūšių, jie, vadovaujantis teismų praktikoje suformuluotais reikalavimais, vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, tai yra pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-2/2005, 2K-277/2013, 2K-484/2013, 2K-537-303/2015, 2K-129-495/2020).

Akcentuotina, kad šiuo atveju buvo du kartus nustatinėjamas sveikatos sutrikdymo mastas nukentėjusiajam, t. y. vieną kartą ikiteisminio tyrimo metu, kurio metu pateikta specialisto išvada, kad nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir teisminio nagrinėjimo metu atlikta teismo komisijinė ekspertizė, kurios metu pateikta išvada, kad E. S. eismo įvykio metu objektyvių kūno sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas.

Taigi, kaip matyti iš minėtame Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. PEKG 39/2025 (01) nurodytų išvadų ir ekspertų J. R. ir V. K. paaiškinimų teisme, E. S. 2023 m. gruodžio 20 d. eismo įvykio metu nepatyrė jokių sužalojimų atsižvelgiant į tai, jog parėjus savaitei, kaip šiuo atveju 8 dienos po eismo įvykio, po traumos, yra neįmanoma, kad kraujosruvoje nebūtų gelsvo atspalvio. Ekspertai nurodė, kad gelsvas atspalvis atsiranda greičiau nei per 5-7 dienas, gali ir po trijų dienų atsirasti. Hematomai atsirasti reikia išorinio traumavimo, o kryžkaulyje, toje vietoje raumenų nėra. Nurodė, kad byloje esančios fotonuotraukos, automobilio po avarijos, kuriose matosi, kad po smūgio į vairuotojo sėdynę yra atsitrenkusių krūva lentų, kad dėl vairuotojo sužalojimų, būtent tokio tipo eismo įvykio metu, kai viena transporto priemonė trenkiasi į automobilio galą yra praktiškai neįtikėtinas dalykas, kadangi nugaros apatinė dalis yra apgaubta sėdynės ir ji amortizuoja visus galimus smūgius iš nugaros pusės.

Pažymėtina, kad ekspertiniai tyrimai atliekami remiantis moksliniais tyrimais ir patvirtintomis metodikomis. Ekspertizę šioje byloje atliko ir ekspertizės aktą Nr. PEKG 39/2025 (01) surašė Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertai. Nagrinėjamu atveju tyrimus atlikę Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertai J. R. yra Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas, turintis kvalifikaciją atlikti mirusių žmonių kūnų ir jų dalių, gyvų asmenų tyrimus, deontologines ekspertizes, aukštąjį universitetinį medicininį išsilavinimą, aukščiausią kvalifikacinę kategoriją, ekspertinio darbo stažą nuo 1990 metų ir V. K. yra Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas turintis kvalifikaciją atlikti mirusių žmonių kūnų ir jų dalių, gyvų asmenų tyrimus, deontologines ekspertizes, aukštąjį universitetinį medicininį išsilavinimą, teismo medicinos gydytojo specialybę, ekspertinio darbo stažą nuo 1997 metų. Esant šiems duomenims abejoti šių ekspertų kompetencija teismas neturi pagrindo. Teismo ekspertų ekspertizės akto išvadas patvirtina objektyvūs byloje esantys įrodymai, kurie aprašyti aukščiau. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti ekspertizės akto išvadų teisingumu ir ją surašiusių ekspertų kompetencija. Teismo ekspertų pateiktą išvadą patvirtina medicininiai dokumentai, tiek juose, tiek teismo ekspertų ekspertizės akte nustatytos aplinkybės dėl E. S. neprieštarauja viena kitoms. Teismo ekspertams buvo pateikta visa bylos medžiaga, taip pat išreikalauti visi E. S. medicininiai dokumentai ir ambulatorinės kortelės tiek iš VšĮ Kauno miesto poliklinikos, tiek iš Kauno klinikų, su atliktais tyrimais laikmenose, todėl J. R. ir V. K. susipažino tiek iki eismo įvykio E. sveikatos būklę, tiek po įvykio. Pabrėžtina, kad M. K. specialisto išvados dalyje nurodyta, kad tyrimą specialistė atliko iš Kauno klinikų medicininių dokumentų / siuntimo (duomenys neskelbtini) (pateikti tiriamojo) ir VšĮ Kauno miesto poliklinikos medicininių dokumentų gautų 2024 m. vasario 21 d., tačiau išvadoje nenurodyti, kokie konkrečiai gauti dokumentai. Be to, M. K. posėdžio metu parodė, kad neturi papildomai visų medicininių dokumentų, ji turėjo tiktai iki šių metų vasario 19 d. dar turėjo būti MRT tyrimas, duomenų apie nedarbingumą irgi nebuvo pateikta, tai jai būtų labai įdomu susipažinti su kitais medicininiais dokumentais, o iš to, ką ji turi, iš to, kas jai buvo pateikta apie neurologinę jokią būklę – apie periferinių nervų pažeidimus duomenų klinikinių ji neturi. Aplinkybė, kad M. K. vertino tik E. S. pateiktus medicininių dokumentų išrašus, nurodė, kad turėjo ne visus dokumentus, leidžia pagrįstai manyti, kad iš esmės jai buvo pateikti suinteresuoto asmens konkrečiu sveikatos sutrikdymo mastu teikiama informacija, todėl objektyviai specialistė negalėjo įvertinti E. S. sveikatos sutrikdymo masto. Nors ši specialistė apžiūrėjo E. S., tačiau vien tai, kad po įvykio praėjus 8 dienoms ji matė kraujosruva nepatvirtina, kad ji eismo įvykio pasekmė, kadangi, kaip minėta, iš karto po įvykio skubios pagalbos skyriuje atlikus kompiuterinę tomografiją, tiriant juosmeninės ir kryžmeninės stuburo dalis, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). Esant aplinkybei, kai iš karto po įvykio galimai per įvykį sužalotoje dalyje fiksuojami tik seni pakitimai ir nenustačius konkrečių trauminių sužalojimų, kyla abejonių, ar M. K. aprašyta kraujosruva yra eismo įvykio pasekmė. Be to, E. S. vėliau lankantis pas gydytojus, šių gydytų medicininiai išrašai nepatvirtina, kad jo nurodomi nugaros skausmai yra eismo įvykio pasekmė, kadangi Kauno miesto poliklinikos ambulatorinio apsilankymo aprašymo EO25, atsakyme į siuntimą EO27-ats. nustatyta, kad E. S. 2024 m. vasario 9 d. atlikus juosmeninės stuburo dalies MR tyrimą, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad trauminių pakitimų net ir vėliau tiriant nukentėjusįjį nenustatyta, o tik fiksuojami degeneraciniai pakitimai.

Pastebėtina, kad 2026 m. sausio 7 d. E. S. pateikė nuotrauką, kuri padaryta 2023 m. gruodžio 28 d., ir kurioje galimai užfiksuota asmens nugaros dalis pereinanti į sėdmenis. Teismas pagrindo šią E. S. pateiktą nuotrauką laikyti įrodymu neturi pagrindo. Kadangi iš pateiktos nuotraukos nėra galimybės identifikuoti asmens, kuris užfiksuotas, ar tai vyras, ar moteris, negalima net konkrečiai nustatyti, kuri tai kūno dalis. Be to, ši nuotrauka nebuvo teikta nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu iki byloje paskyrus teismo komisijinę ekspertizę, o taip pat po jos paskyrimo. Ši nuotrauka buvo pateikta tik jau baigiant įrodymų tyrimą byloje prieš sprendžiant klausimą dėl rašytinės bylos medžiagos garsinimo. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis bylą vedė per advokatą, vėliau advokato padėjėją, vėliau su jais buvo nutraukta teisinių paslaugų sutartis, tačiau atstovai šios nuotraukos teismui neteikė ir nepasakojo, kad tokia egzistuoja, todėl pagrįstai kyla abejonių dėl šio nuotraukos atsiradimo aplinkybių.

Pažymėtina, kad ekspertizės akto (specialisto išvados), kaip įrodymo, vertinimui keliami reikalavimai nustatyti BPK 20 straipsnio 5 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-283-222/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuomonės, kad ekspertizės aktas (specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-437/2008, 2K-240/2008, 2K-183-693/2016, 2K-73-942/2017, 2K-368-489/2018). Kaip antai kasacinėje nutartyje, priimtoje kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 straipsnis) baudžiamojoje byloje Nr. 2K-368-489/2018, pažymėta, kad pagal teismų praktiką išvadą dėl priežastinio ryšio buvimo tarp asmens padarytos veikos ir kilusių padarinių konstatuoja bylą nagrinėjantis teismas, specialisto ar eksperto išvadą vertindamas kaip vieną iš įrodymų (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329-976/2017). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką specialisto išvada kaip įrodymų šaltinis yra lygiavertė ekspertizės aktui. Procesiškai specialisto paskyrimas yra paprastesnis nei ekspertizės skyrimas, todėl paspartėja bylos tyrimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-190/2009). Šiuo aspektu kitoje kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201-1073/2018 pažymėta, kad tiek Lietuvos Respublikos teisės aktai, tiek formuojama teismų praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, 2K-277/2013, 2K-484/2013) neteikia prioriteto ekspertizės aktui kaip įrodymų šaltiniui. Todėl teismai, vertindami byloje esančias specialisto išvadas ir paaiškinimus, jas vertina pagal tas pačias taisykles kaip ir ekspertizės aktus, vadovaudamiesi bendraisiais įrodymų vertinimo principais.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus, įrodymus, jų visumą, kurie buvo ištirti ir teisminio nagrinėjimo metu, konstatuoja, kad byloje nėra neginčytinų įrodymų, kad būtent dėl 2023 m. gruodžio 20 d. eismo įvykio metu buvo sutrikdyta nukentėjusiojo E. S. sveikata.

Teismas vertina, kad specialistės M. K. parodymai, priešingai ir nesuteikia pagrindo teigti, kad nukentėjusiojo sveikata buvo nesunkiai, šios išvados tiesiogiai nepatvirtino byloje apklausti teismo ekspertai, be to, byloje yra nukentėjusiojo pateikti medicininių dokumentų išrašai, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis dėl nugaros skausmų gydėsi ir anksčiau, medicininiuose dokumentuose be paciento nusiskundimų, kad eismo įvykio metu buvo sužalotas, medikai nenustatė, kad susirgimai yra būtent eismo įvykio, įvykusio 2023 m. gruodžio 20 d pasekmė. Juolab, kad jokie sužalojimai nebuvo E. S. nustatyti ir skubios pagalbos skyriuje iš karto po įvykio ir jis buvo išleistas iš ligoninės atlikus visus tyrimus į namus. Nagrinėjamas teismo ekspertizės aktas yra išsamus, pagrįstas medicininių dokumentų duomenimis, jų visumos vertinimu, kurių pagrindu neginčytinai nustatyta tai, kad E. S. įvykio metu nebuvo sužalotas.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog kaltinime nurodyta aplinkybė, kad 2023 m. gruodžio 20 d. eismo įvykio metu, buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio „VW Golf“ vairuotojo E. S. sveikata, nepasitvirtino. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes surinktų įrodymų visumos kontekste, teismas vertina, kad E. S. sveikatos sutrikimai dėsningai priežastiniu ryšiu nėra susiję su M. K. padarytu Kelių eismo taisyklių pažeidimu, dėl kurio kilo eismo įvykis, ir nėra jo padariniai. Iš bylos aplinkybių logiškai išplaukia išvada, kad nagrinėjamoje situacijoje teisiniu požiūriu E. S. sveikatos sutrikimai, šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju savaime nepatvirtina, kad M. K. padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, arba nuteisti asmenį, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų byloje. Nesurinkus neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, o byloje esant abejotiniems, neišsamiems bei neleidžiantiems daryti patikimų išvadų dėl kaltinamojo kaltumo, duomenims, turėtų būti priimtas išteisinamasis nuosprendis. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Teismo vertinimu, byloje nesurinkti įrodymai, kurie, juos vertinant tiek kiekvieną atskirai, tiek visumoje, sietųsi į vientisą loginę grandinę ir leistų daryti patikimas apkaltinančias išvadas, kad M. K. padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas priežastiniu ryšiu yra susijęs su kokiai nors E. S. sveikatos sutrikimais. Vadovaujantis išdėstytais argumentais bei vadovaujantis in dubio pro reo principu, teismas daro išvadą, kad M. K. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Nenustačius būtinojo BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymio padarinių – nesunkaus sveikatos sutrikdymo, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, M. K. dėl jam pareikšto kaltinimo padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje straipsnyje numatytą nusikaltimą išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu E. S. pareiškė 5 038,20 Eur civilinį ieškinį dėl 38,20 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 21-23).

Civiliniame ieškinyje nukentėjusiajam E. K. neturtinės žalos atsiradimas siejamas su M. K. pareikštu kaltinimu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje. BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Todėl, teismas nusprendęs M. K. išteisinti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), nukentėjusiojo E. S. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Dėl proceso išlaidų

M. K., be kita ko, prašė priteisti jo naudai išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. M. K. gynėjas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad M. K. turėjo išlaidų advokato paslaugoms apmokėti – 2 100 Eur (2 t., b. l. 162-165). BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens išteisinimo atveju teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Nagrinėjamoje byloje teismas atsižvelgia į baudžiamosios bylos išnagrinėjimo rezultatą, bylos nagrinėjimo trukmę, į tai, kad byloje buvo atliekamas įrodymų tyrimas, paskirta ekspertizė, apklausti du ekspertai, specialistė, į M. K. gynėjo darbo laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą ir apimtį (bylą sudaro 3 tomai), aplinkybę, jog baudžiamoji byla nagrinėjama daugiau nei vienerius metus, kadangi byloje buvo skirta kompleksinė teismo ekspertizė, o teisiamieji posėdžiai, bylai grįžus iš ekspertizės neįvyko dėl nukentėjusiojo neatvykimo į teisiamuosius posėdžius, prašymo atidėti posėdį dėl advokato keitimo, advokato padėjėjo užimtumo, o taip pat dėl to, kad nukentėjusysis nepatvirtino teismo šaukimų gavimo fakto. Šių motyvų pagrindu teismas daro išvadą, kad prašoma atlyginti 2 100 Eur proceso išlaidų suma nėra aiškiai per didelė, yra protinga ir pagrįsta, todėl pripažįstama proceso išlaidomis ir priteistina kaltinamajam iš valstybės.

Dėl kitų klausimų

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas. Kardomoji priemonė nepaskirta, jos skirti pagrindo nėra. Proceso išlaidų nenustatyta.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – 3 vnt. kompaktinių diskų, saugomų baudžiamojoje byloje (3 tomo bylos viršelis), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje. Kauno miesto poliklinikos USB atmintinė ir E. S. ambulatorinė asmens sveikatos istorija, saugoma prie baudžiamosios bylos viršelio (3 tomas), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina Kauno miesto poliklinikai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais,

nusprendžia:

M. K., kaltintą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. S. civilinį ieškinį dėl 5 038,20 Eur (penkių tūkstančių trisdešimt aštuonių eurų 20 ct) žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.

Priteisti iš valstybės M. K. 2 100 Eur (du tūkstančius vieną šimtą eurų 00 ct) patirtų proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 vnt. kompaktinių diskų, saugomus prie baudžiamosios bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje, Kauno miesto poliklinikos USB atmintinę ir E. S. ambulatorinę asmens sveikatos istoriją, saugomą prie baudžiamosios bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti Kauno miesto poliklinikai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.