- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-28
- Bylos Nr.
- 2S-619-254/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15873-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- AB SEB banko, Lexuna, SEB bankas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- G. S.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens AB SEB banko atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-521-528/2020 pagal bankrutuojančio fizinio asmens G. S. skundą civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. S. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui – pareiškėjui G. S., suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei SEB bankui, antstoliui J. P., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas G. S. pateikė skundą dėl 2019 m. liepos 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 4-uoju darbotvarkės klausimu, ir prašė šį nutarimą panaikinti, grąžinti klausimą kreditoriams spręsti iš naujo. Nurodė, kad 2019 m. liepos 16 d. vykusiame bankrutuojančio asmens kreditorių susirinkime, kuriame balsavo tik vienas kreditorius AB SEB bankas, 4-uoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas, kuriuo patvirtinta, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Riešės plantacija“ pilna apimtimi įvykdė įsipareigojimus bankrutuojančiam asmeniui G. S. ir paskirstė gautas lėšas kreditoriams pagal nustatytas proporcijas, iš kurių 97,87 proc. (67 805,80 Eur) paskirstoma hipotekos kreditoriui akcinei bendrovei (toliau – AB) SEB bankui. Toks nutarimas yra neteisėtas ir naikintinas. UAB „Riešės plantacija“ nuo 2019 m. vasario 28 iki 2019 m. balandžio 25 d. pagal 2017 m. gruodžio 13 d. Kauno apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2122-230/2017, kuris paliktas galioti 2018 m. gruodžio 13 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, pervedė į bankrutuojančio asmens sąskaitą tik pagrindinę skolą 69 860,74 Eur, tačiau nesumokėjo procesinių palūkanų, kurios už 2 metus sudaro ženklią sumą. Kreditoriai neįpareigojo bankroto administratoriaus kreiptis į teismą dėl procesinių palūkanų ir nuslėpė duomenis nuo bankroto administratoriaus apie teisę į tokias palūkanas. Be to, gautos iš UAB „Riešės plantacija“ piniginės lėšos negalėjo būti paskirstytos hipotekos kreditoriui AB SEB bankui, nes skolinis įsipareigojimas šiam kreditoriui visų pirma vykdomas iš lėšų, gautų realizavus hipoteka įkeistą turtą. Tik trūkstant lėšų iš realizuoto įkeisto turto skola hipotekos kreditoriui gali būti dengiama iš lėšų, gautų iš kitų šaltinių. Gavęs lėšas pirmiau ne iš hipoteka įkeisto turto, bet iš kitų šaltinių, hipotekos kreditorius gali piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi, nesiekdamas hipoteka įkeisto turto pardavimo už didžiausią kainą.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas prašė taikyti ieškinio senatį, skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pareiškėjas praleido įstatyme numatytą terminą skundui dėl kreditorių susirinkimo nutarimo apskundimo, termino atnaujinti neprašė ir nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių. Pareiškėjui apie sprendimo priėmimą tapo žinoma 2019 m. liepos 16 d., nes jis dalyvavo minėtame susirinkime, todėl paskutinė skundo padavimo diena buvo 2019 m. liepos 30. Tuo tarpu skundas surašytas ne anksčiau 2019 m. rugpjūčio 2 d. Mokumo plane nenumatytas draudimas skirstyti iš debitorių išieškotas sumas kreditoriams proporcingai turimiems reikalavimams. Pagal hipoteka įkeisto turto pardavimo tvarką, kuriai buvo pritarta, maksimali gautina suma yra ženkliai mažesnė nei banko reikalavimas, todėl bankui skola liks ženkliai didesnė nei tenkanti suma pagal skundžiamą nutarimą. Bankas suinteresuotas, kad hipoteka įkeistas turtas, kuris pardavinėjamas ne vienerius metus, būtų realizuotas maksimalia kaina, kuo daugiau padengiant įsiskolinimą. Sutinka, kad įstatymas nenumato hipotekos kreditoriaus teisės tenkinti savo reikalavimą kartu su antros eilės kreditoriais iš kito skolininko turto kol nerealizuotas hipoteka įkeistas turtas, tačiau nedraudžia dengti hipotekos kreditoriui skolą iš kitų gautinų lėšų, ypač, jei akivaizdu, jog hipotekinio turto neužteks skolai padengti. Be to, bankas yra pareiškėjo kreditorius ne tik hipoteka užtikrinto reikalavimo apimtyje. Dėl skundo argumentų, susijusių su palūkanomis, tai pareiškėjas turi pateikti administratoriui visą su debitoriniu reikalavimu susijusią informaciją, tačiau tikėtina, jog to nepadarė (t.1, b. l. 32-34).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 28 d. nutartimi skundą tenkino. Panaikino 2019 m. liepos 16 d. bankrutuojančio asmens G. S. kreditorių susirinkimo darbotvarkėje ketvirtuoju klausimu „Dėl UAB „Riešės plantacija“ atsiskaitymo fakto bei iš skolininko gautų lėšų paskirstymo“ priimtą kreditorių sprendimą ir grąžino šį klausimą spręsti kreditoriams pakartotinai.
4. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2FB-19916-528/2013, pareiškėjui G. S. iškelta fizinio asmens bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB ,,Lexuna“ (2 t., b. l. 13–17). 2014 m. vasario 28 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančio fizinio asmens G. S. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas – antros eilės kreditorė AB SEB bankas, kurios reikalavimo suma 773 606,34 Lt (224 051,88 Eur), ir antstolis J. P., kurio reikalavimas 4 311,49 Lt (1 248,69 Eur) (2 t., b. l. 174–175). 2014 m. gegužės 16 d. patvirtintas bankrutuojančio asmens G. S. mokumo atkūrimo planas (3 t., b. l. 47–52). Bankrutuojančio fizinio asmens G. S. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas buvo patikslintas: 1) 2015 m. spalio 13 d. teismo nutartimi kreditore įtraukta VMI su 2 735,26 Eur kreditoriniu reikalavimu; 2) 2015 m. spalio 26 d. nutartimi įtraukta kreditore VSDFV Kauno skyrius su 917,75 Eur kreditoriniu reikalavimu, kuris patikslintas 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi – 1 610,94 Eur (3 t., b. l. 104–105, 125–126; 4 t., b. l. 55–56). 2019 m. liepos 15 d. G. S. bankroto administratorei UAB „Lexuna“ pateikė prieštaravimus dėl 2019 m. liepos 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimų projektų (5 t., b. l. 97–98). 2019 m. liepos 16 d. įvyko bankrutuojančio fizinio asmens G. S. kreditorių susirinkimas (protokolas Nr. 12), kuriame ketvirtuoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama dėl UAB „Riešės plantacija“ atsiskaitymo fakto bei iš skolininko gautų lėšų paskirstymo. Nutarta patvirtinti, kad UAB „Riešės plantacija“ pilna apimtimi įvykdė savo įsipareigojimus G. S., ir paskirstyti gautas lėšas kreditoriams pagal nustatytas proporcijas (Nutarimo projektas Nr. 4): AB SEB bankui – 97,87 proc.; antstoliui J. P. – 0,56 proc.; VSDFV Kauno skyriui – 0,69 proc.; VMI – 0,88 proc. (5 t., b. l. 32–34, 95–96). Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2122-230/2017 buvo pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento 2010 m. sausio 20 d. kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartis, sudaryta tarp G. S. ir S. S., taikyta dvišalė restitucija – G. S. grąžintas perleistas skolininkės UAB „Riešės plantacija“ 69 860,74 Eur reikalavimas pagal 2009 m. kovo 19 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2911-578/2009, o G. S. priteista iš G. S. 3 133,14 Eur, o šis sprendimas Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi paliktas nepakeistas (5 t., b. l. 63–71; 6 t., b. l. 4, 8–23). 2019 m. vasario 28 d. – 2019 m. balandžio 25 d. UAB „Riešės plantacija“ pervedė į G. S. bankroto administratorės UAB ,,Lexuna“ sąskaitą 69 860,74 Eur sumą (5 t., b. l. 72–80).
Šalies argumentai
5. Teismas sprendė, kad nėra praleistas 14 dienų terminas pateikti skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo. Bankrutuojantis asmuo G. S. 2019 m. liepos 16 d. kreditorių susirinkime nedalyvavo. 2019 m. liepos 16 d. kreditorių susirinkimo protokolas su priedais kreditoriams ir bankrutuojančiam asmeniui G. S. išsiųstas 2019 m. liepos 24 d., o skundas teismui pateiktas 2019 m. rugpjūčio 5 d.
6. Nurodė, kad 2009 m. kovo 19 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2911-578/2009 patvirtino UAB „Riešės plantacija“ ir UAB „Kamintras“ sudarytą taikos sutartį, kuria UAB „Riešės plantacija“ įsipareigojo sumokėti UAB „Kamintras“ 220 112,61 Eur (760 004,85 Lt). 2009 m. balandžio 16 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Kamintras“ perleido UAB „Stogų sprendimai“ reikalavimo teisę į 69 860,74 Eur (241 215,17 Lt) UAB „Riešės plantacija“ skolą, o UAB „Stogų sprendimai“ 2009 m. balandžio 17 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi visą turimą reikalavimo teisę į UAB „Riešės plantacija“ skolą perleido G. S.. 2017 m. gruodžio 13 d. Kauno apygardos teismo sprendimu, kurį Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi, 2010 m. sausio 20 d. Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria G. S. turimą reikalavimo teisę į UAB „Riešės plantacija“ skolą perleido savo sutuoktinei S. S., buvo pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento ir taikyta dvišalė restitucija. Iš 2009 m. balandžio 16 d. Reikalavimo perleidimo sutarties tarp UAB „Kamintras“ ir UAB „Stogų sprendimai“ matyti, kad skola turėjo būti mokama dalimis – keturiais mokėjimais nuo 2016 m. lapkričio 30 d. iki 2017 m. vasario 28 d., o skolą UAB „Riešės plantacija“ sumokėjo pavėluotai – per laikotarpį nuo 2019 m. vasario 28 d. iki 2019 m. balandžio 25 d., todėl yra galimas reikalavimas dėl palūkanų priteisimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Kreditoriams patvirtinus, kad bankrutuojančio asmens G. S. debitorė UAB „Riešės plantacija“ yra įvykdžiusi savo įsipareigojimus bankrutuojančiam asmeniui G. S. pilna apimtimi, bankroto administratorius negali ir negalės reikšti reikalavimo minėtai UAB „Riešės plantacija“ dėl palūkanų už pavėluotą atsiskaitymą sumokėjimo ar priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
7. UAB „Riešės plantacija“ skolos suma yra nemaža, todėl gautos palūkanos galėtų padengti dalį bankrutuojančio asmens G. S. įsiskolinimo jo kreditoriams. Todėl 2019 m. liepos 16 d. bankrutuojančio fizinio asmens G. S. kreditorių susirinkimo (protokolo Nr. 12) sprendimas ketvirtuoju klausimu, kuriuo nutarta patvirtinti, kad UAB „Riešės plantacija“ pilna apimtimi įvykdė savo įsipareigojimus G. S., pažeidžia ne tik bankrutuojančio asmens G. S., bet ir visų jo kreditorių teises bei teisėtus interesus atgauti kuo didesnę skolų dalį.
8. Bankrutuojančio asmens G. S. hipotekos kreditorės AB SEB banko reikalavimams patenkinti turi būti realizuojamas būtent hipoteka įkeistas turtas ir iš gautų lėšų arba perduoto įkeisto turto tenkinami jos turimi hipoteka užtikrinti reikalavimai. Tik paaiškėjus, kad gautų lėšų iš realizuoto hipoteka įkeisto turto ar hipotekos kreditorei perduoto hipoteka įkeisto turto vertės neužtenka hipotekos kreditorės reikalavimams patenkinti, jie gali būti tenkinami iš kito turto. Jeigu hipotekos kreditorius turi reikalavimus, kurie nėra užtikrinti hipoteka, tai tos sumos turi būti aiškiai identifikuotos ir tokiu atveju jos tenkinamos kartu su ne hipotekos kreditorių reikalavimais. Hipotekos kreditoriui patenkinus hipoteka užtikrintus reikalavimus iš kitų lėšų, gali būti prarastas jo interesas siekti maksimaliai ekonomiškiausio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto ir tokiu būdu pažeisti ne tik bankrutuojančio asmens, bet ir kitų jo kreditorių teisėti interesai.
9. Teismas sprendė, kad suinteresuoto asmens AB SEB banko argumentai dėl skolos dydžio ir hipoteka įkeisto turto pardavimo kainų santykio, hipoteka įkeisto turto pardavimo trukmės šiuo atveju neturi reikšmės, nes FABĮ reglamentuota kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka dėl tokių aplinkybių išimčių nenumato.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo AB SEB bankas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo G. S. skundą atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Nėra aišku, kodėl teismas, panaikinęs skundžiamą nutarimą, grąžino šį klausimą spręsti kreditoriams pakartotinai. Kreditorių susirinkimas sušauktas bankroto administratoriaus iniciatyva, buvo sprendžiamas administratoriaus pasiūlytas klausimas. Kreditoriai administratoriaus siūlomam klausimo sprendimui, kad debitorius atsiskaitė pilna apimtimi, neturėdami priešingų duomenų, pritarė. FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 8 punkte yra numatyta, kad bankroto administratorius imasi priemonių išieškoti skolas iš skolininkų. Taigi kreditoriai neturi pareigos ieškoti skolininko turto, vertinti teisines galimybes išieškoti iš debitoriaus palūkanas už praleistą prievolės įvykdymą.
10.2. Viena tai, kad CK nuostatos numato palūkanų mokėjimą skolininkui pavėlavus atlikti mokėjimus, nesudaro pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad ginčo situacijoje pareiškėjo debitorius turi tokią pareigą vien dėl to, kad vėlavo sumokėti. Teismas neanalizavo Vilniaus apygardos teismo 2009-03-19 nutartimi patvirtintos taikos sutarties nuostatų dėl palūkanų reikalavimo galimybės, t. y. nėra pasisakyta apie tai ar jos buvo numatytos ar ne, ar nebuvo tarp šalių susitarimų tuo atžvilgiu. Teismas, pateikdamas teisinį vertinimą dėl palūkanų išieškojimo galimybių, tokio reikalavimo įgyvendinimą turėjo pavesti bankroto administratoriui.
10.3. Neįvertinta bankroto proceso stadija ir galimybės reiškiant reikalavimą į debitorių jį patenkinti iki bankroto proceso pabaigos. Nepasisakyta dėl bylinėjimosi kaštų ir galimos reikalauti sumos proporcingumo. Neanalizuota ir ta aplinkybė, kad debitoriui mokėjimo terminas suėjo, kai teisme vyko ginčas dėl pripažinimo G. S. reikalavimo teisių perleidimo sutuoktinei neteisėtumo.
10.4. FABĮ nuostatos nedraudžia kreditorių komitetui priimti sprendimus dėl piniginių lėšų paskirstymo tarp kreditorių. Skundžiamu nutarimu buvo nuspręstas skirstymas piniginių lėšų, gautų iš pareiškėjo debitoriaus. Paskirstymas ir išmokėjimas (faktinis reikalavimo tenkinimas) nebūtinai turi sutapti, t. y. nutarimu nuspręsta, kad gauti pinigai skirstomi proporcingai turimų reikalavimų apimčiai.
10.5. Banko reikalavimas bankroto byloje yra 224051,88 Eur, iš jų 217001,87 pagrindinė skola. 2019-07-16 susirinkime buvo pritarta hipoteka įkeisto turto pardavimo tvarkai, pagal kurią realizavus hipotekinį turtą būtų gauta maksimali suma - 76227,99 EUR. Taigi bankui skola liks ženkliai didesnė nei tenkanti suma pagal skundžiamą nutarimą.
10.6. Mokumo planas patvirtintas 2014-05-16, hipoteka įkeistas turtas pardavinėjamas jau ne vienerius metus, ne kartą keista tvarka ir kainos. Teismas pritarė pareiškėjo nuomonei, kad hipotekos kreditorius praras suinteresuotumą realizuotą turtą už maksimaliai geriausią kainą, jei bus padengta dalis skolos. Tačiau bankas suinteresuotas pasidengti maksimaliai įsiskolinimą, kurio suma yra didelė ir net maksimalia kaina pardavinėjant turtą nebus visa padengta.
10.7. FABĮ 27 str. 1 d. numatyta, kad jeigu turtas parduodamas už mažesnę kainą, negu numatyta plane, būtinas fizinio asmens rašytinis sutikimas. Taigi tariamas kreditoriaus piktnaudžiavimas nėra įmanomas iš esmės, nes yra FABĮ numatytas kontrolės mechanizmas tam.
10.8. Sistemiškai aiškinant FABĮ 29 str. 1 d., 7 str. 1 d. 12 p. ir kitų straipsnių nuostatas matyti, kad nurodytos teisės normos nedraudžia kreditorių susirinkimui paskirstyti pinigus išieškotus iš skolininko debitorių proporcingai turimam reikalavimui (kaip ginčo atveju), galimai nevykdant mokėjimo (faktiškai ne tenkinant reikalavimo) hipotekos kreditoriui iki kol nebus realizuotas hipoteka įkeistas turtas.
10.9. Jei mokumo atkūrimo plane yra numatyta parduoti įkeistą turtą, tokiu atveju įstatymas tik nenumato privalomųjų mėnesinių mokėjimų nurodymo mokumo atkūrimo plano kreditorių reikalavimų tenkinimo grafike, tai yra nurodoma imperatyviai. Tačiau įstatymas nedraudžia dengti hipotekos kreditoriui skolą iš kitų gautinų lėšų (ne darbo užmokesčio), ypač kai akivaizdu, kad hipoteka įkeisto turto neužteks skolai padengti. Neprotinga neleisti paskirstyti pinginių lėšų iki hipoteka įkeisto turto realizavimo, kai akivaizdu jog turto realizavimas nepadengs nei pusės hipotekos kreditoriaus reikalavimo.
10.10. Tai, kad įstatymų leidėjas nenumatė periodinių mokėjimų hipotekos kreditoriui iki hipoteka įkeisto turto realizavimo, kartu su kitais kreditoriais, neužkerta kelio numatyti piniginių lėšų pervedimą hipotekos kreditoriui kai akivaizdžiai matyti, kad hipoteka įkeisto turto vertė ženkliai mažesnė nei kreditoriaus reikalavimas.
10.11. Esant situacijai, kai hipoteka įkeistas turtas yra nelikvidus ar menkos vertės (vertinant proporcingai hipotekos kreditoriaus reikalavimui) negali būti sukuriama situacija, kad antros eilės kreditoriai liktų geresnėje padėtyje negu hipotekos kreditorius vertinant pagal galimybę patenkinti reikalavimus iš kito, ne hipotekinio, pareiškėjo turto. Įstatymo leidėjas numatydamas kreditorių tenkinimo tvarką nesiekė, kad hipotekos kreditoriaus interesai būti pažeisti vien dėl to, kad jis turi pirmumo teisę tenkinti savo reikalavimą iš hipoteka įkeisto turto.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas G. S. prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad tik bankroto administratorius nustato kreditorių susirinkimo darbotvarkę, o kreditoriai priima nutarimus pagal pateiktus nutarimų projektus. Kiekvienas kreditorių susirinkimas prasideda nuo susirinkimo darbotvarkės patvirtinimo ir kiekvienas kreditorius iki susirinkimo pradžios turi teisę siūlyti papildyti susirinkimo darbotvarkę bei susirinkimo metu svarstyti ir kitus į administratoriaus pasiūlytą darbotvarkę neįtrauktus klausimus. Be to, kiekvienas kreditorius turi teisę teikti savo nutarimo vienu ar kitu darbotvarkės klausimu projektą ir už jį balsuoti.
11.2. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas, elgdamasis rūpestingai, turėdamas įvairiapusišką verslo patirtį, turėjo įvertinti, kad kreditorių susirinkimui nutarus patvirtinti, jog UAB „Riešės plantacija“ pilna apimtimi įvykdė savo įsipareigojimus G. S., bankroto administratoriui atimama galimybė reikšti reikalavimą UAB „Riešės plantacija“ dėl procesinių ar kompensacinių palūkanų už nesavalaikį atsiskaitymą ir naudojimąsi lėšomis sumokėjimo ar priteisimo bei tokiu būdu yra pažeidžiami kitų kreditorių ir paties G. S. turtinės teisės ir interesai.
11.3. Teismas, tinkamai taikė ir aiškino LR civilinio kodekso normas, reglamentuojančias skolos, kurios grąžinimas užtikrintas hipoteka, išsiieškojimo sąlygas.
11.4. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad įstatymas nedraudžia dengti hipotekos kreditoriui skolą iš kitų gautinų lėšų (ne darbo užmokesčio), ypač kai akivaizdu, kad hipotekinio turto neužteks skolai padengti.
11.5. AB SEB bankas interesų iškėlimas aukščiau kitų kreditorių bei paties bankrutuojančio asmens interesų, siekis nesikaitant su kitais kreditoriais bet kokia kaina ir bet kokiomis sąlygomis patenkinti savo reikalavimą į G. S. laikytinas nesąžiningu tiek kitų kreditorių, tiek ir G. S. atžvilgiu. Juolab, vertinant aplinkybę, kad įkeistas turtas buvo neparduotas per visą bankroto procedūrą ne vieną kartą, ir buvo nuolat nustatoma nauja fizinio asmens turimo nekilnojamojo turto pardavimo tvarka bei naujai nustatoma turto pardavimo kaina (Kreditorių susirinkimo vykusio 2019 m. liepos 16 d. darbotvarkės 3 klausimas), tikėtina, kad hipotekos kreditorius atsisakydavo priimti įkeistą turtą už tą kainą, kurią buvo nustatę turto vertintojai, ir taip pilnai ar iš dalies patenkinti savo reikalavimą.
11.6. Pagal 2014 m. gegužės 16 d. patvirtintą bankrutuojančio asmens G. S. mokumo atkūrimo planą, suinteresuoto asmens AB SEB bankas reikalavimas į G. S. tenkinamas išimtinai tik iš hipoteka AB SEB bankas naudai įkeisto turto ir mokumo atkūrimo plane nėra numatyta, kad hipotekos kreditorius turi teisę patenkinti savo reikalavimą iš pajamų, gautų iš kitų šaltinių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas reikalavimas panaikinti 2019 m. liepos 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą ketvirtuoju darbotvarkės klausimu, dėl UAB „Riešės plantacija“ įsipareigojimo įvykdymo ir gautų lėšų paskirstymo kreditoriams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2FB-19916-528/2013, pareiškėjui G. S. iškelta fizinio asmens bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB ,,Lexuna“. 2014 m. vasario 28 d. nutartimi buvo patvirtintas bankrutuojančio fizinio asmens G. S. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, t. t. ir antros eilės kreditorės apeliantės AB SEB bankas 773 606,34 Lt (224 051,88 Eur) kreditorinis reikalavimas, kas sudaro 97,56 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos.
15. Pažymėtina, kad iš bankroto administratorės UAB „Lexuna“ patikslintos ataskaitos Nr. 7 (toliau Ataskaita) dėl bankrutuojančio fizinio asmens G. S. mokumo atkūrimo plano vykdymo eigos periodui nuo 2017-11-01 – 2018-04-30 5.1 punkto matyti, kad apeliantei yra įkeistas 21 nekilnojamojo turto objektas, esantis (duomenys neskelbtini) (lentelė Nr. 1). Šis turtas buvo pardavinėjamas pagal 2016-06-06 kreditorių susirinkime patvirtintą Nekilnojamojo turto pardavimo tvarką, bet neparduotas, todėl buvo keliamas klausimas dėl jo pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo (5.3, 5.4 punktai). Šios ataskaitos 6.2 punkte nurodyta, kad kreditoriaus AB SEB banko finansinis reikalavimas didžiąja dalimi bus padengtas pardavus bankrutuojančiam asmeniui priklausančius įkeistus nekilnojamojo turto vienetus (2 t., b. l. 31-36). Ataskaitos Nr. 8 dalyje dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo dėl AB SEB banko finansinio reikalavimo tenkinimo nurodyta analogiškai, kaip ir Ataskaitoje Nr. 7.
16. Bankroto administratorė UAB „Lexuna“, vadovaudamasi FABĮ 25 straipsnio 2 dalimi, sušaukė 2019 m. liepos 16 d. bankrutuojančio asmens kreditorių susirinkimą, kuriam pasiūlė svarstyti ir klausimą dėl UAB „Riešės plantacija“ atsiskaitymo fakto ir už administratorės pateiktą nutarimo Nr. 4 projektą, kreditoriaus AB SEB bankas balsų dauguma, buvo priimtas nutarimas patvirtinti, kad uždaroji akcinė bendrovė „Riešės plantacija“ pilna apimtimi įvykdė įsipareigojimus bankrutuojančiam asmeniui G. S. ir nutarta paskirstyti gautas lėšas kreditoriams pagal nustatytas proporcijas. Pažymėtina, kad FABĮ 26 straipsnyje nėra nuostatų, kad kreditorių susirinkimas turi spręsti klausimą dėl bankrutuojančio asmens skolininkų atsiskaitymo fakto patvirtinimo. Kreditorių teises reglamentuojančiame FABĮ 24 straipsnyje taip pat nenumatyta kreditoriaus teisė reikalauti, kad kreditorių susirinkimas priimtų nutarimą dėl bankrutuojančio asmens skolininkų prievolių įvykdymo fakto patvirtinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad 2020 m. sausio 21 d. vykusiame teismo posėdyje bankroto administratorius paaiškino, jog jam žinoma, kad tarp skolininkės ir kreditoriaus galimai buvo nesutarimų, todėl jis nusprendė šį klausimą nagrinėti ginčijamame kreditorių susirinkime. Pastebėtina, kad byloje nėra duomenų apie skolininkės UAB „Riešės plantacija“ ir kreditoriaus ginčą dėl prievolės tinkamo įvykdymo, be to, toks ginčas galėtų būti sprendžiamas tik teisme ieškinio teisenos tvarka (CPK 5 straipsnis, CK 1. 138 straipsnis). Kadangi kreditorių susirinkimas sprendė ne jo kompetencijai priskirtą klausimą, tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai aptariamoje dalyje skundžiamą nutarimą pripažino neteisėtu ir jį panaikino.
17. 2019 m. liepos 16 d. bankrutuojančio asmens kreditorių susirinkimas taip pat nutarė paskirstyti gautas lėšas kreditoriams pagal nustatytas proporcijas pagal nutarimo projektą Nr. 4. Iš šio dokumento matyti, kad buvo nutarta iš bankrutuojančio asmens skolininkės gautą 69 281,50 Eur sumą paskirstyti keturiems kreditoriams, iš jų 67 805,80 Eur skirti hipotekos kreditoriui AB SEB bankui, nors byloje nėra duomenų, jog buvo parduotas visas šiam kreditoriui įkeistas nekilnojamasis turtas.
18. Pažymėtina, kad remiantis FABĮ 1 straipsniu, pagrindinis šio įstatymo tikslas – fizinio asmens mokumo atkūrimas ir užtikrinimas, kad kreditorių reikalavimai bus patenkinami nustatyta tvarka, užtikrinama teisinga skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyra. Šią tvarką nustato CPK 754 straipsnio 1 dalis, nurodanti, kad hipotekos kreditoriaus reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės. FABĮ 29 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtina, kad įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą fizinio asmens turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Jeigu įkeistas turtas parduodamas už didesnę kainą negu įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintų reikalavimų suma, šių lėšų likutis skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais (išskyrus įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus). Pirmuoju etapu pagal šiame straipsnyje nustatytą eiliškumą tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, antruoju etapu ta pačia eile tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos).
19. Pažymėtina, kad esminė sąlyga, susijusi su įkaito turėtojo kreditorinių reikalavimų tenkinimo tvarka, yra siejama su aplinkybe ar įkeistas turtas bus parduodamas ar ne. Jei mokumo atkūrimo plane nenumatyta parduoti įkeisto turto, tokiu atveju tvirtinant mokumo atkūrimo planą hipotekos kreditoriui turi būti numatyti mokėjimai, kuriais būtų tenkinami hipotekos kreditoriaus reikalavimai. FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 12 punktas numato, kad plane turi būti nurodytas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, kuriame nurodomos ne rečiau kaip kartą per pusę metų ir per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos (laikantis šio įstatymo 29 straipsnyje nurodytos jų tenkinimo eilės ir tvarkos). Nagrinėjamu atveju iš 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi patvirtinto bankrutuojančio asmens G. S. mokumo atkūrimo plano matyti, kad yra numatyta parduoti bankrutuojančio asmens nekilnojamąjį turtą, kurio vertė pagal turto objektų vertės nustatymo ekspertizės aktą – 495.000,-Lt (143 361,90 Eur). Duomenys apie tai, kad bankroto byloje yra numatyta parduoti įkeistą turtą atsispindi ir mokumo atkūrimo plano vykdymo veiklos ataskaitose. Fizinių asmenų bankroto įstatymas nenumato privalomų įmokų skyrimo hipotekos kreditoriaus reikalavimo tenkinimui, iki bus parduodamas hipoteka įkeistas turtas. Taip pat, sistemiškai aiškinant FABĮ 29 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio 1dalies 12 punkto ir kitų straipsnių nuostatas, darytina išvada, jog įstatymas nenumato hipotekos kreditoriaus teisės tenkinti savo reikalavimą vienu metu kartu su antrosios eilės kreditoriais iš kito skolininko turto, kol nėra realizuotas hipoteka įkeistas turtas.
20. CK 4.170 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta hipotekos kreditoriaus pirmumo teisė patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius, tačiau hipotekos kreditoriaus teisė į savo reikalavimo patenkinimą nėra absoliuti atsižvelgiant į CK 4.193 straipsnio 1dalies normą, ribojančią hipotekos kreditoriaus teisę gauti išieškojimą iš neįkeisto skolininko turto tol, kol nerealizuotas įkeistas turtas. Šiuo atveju Fizinių asmenų bankroto įstatymas nenumato išimties iš bendrųjų teisės normų, reglamentuojančių hipotekos kreditoriaus teisę be eilės patenkinti reikalavimą iš įkeisto turto. Toks FABĮ nuostatų aiškinimas atitinka ir formuojamą teismų praktiką (žr. pvz. Klaipėdos apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2S-1856-795/2016, Nr. 2S-983-253/2014, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-366-658/2017).
21. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, atmestini atskirojo skundo argumentai, kad sistemiškai aiškinant FABĮ 29 str. 1 d., 7 str. 1 d. 12 p. ir kitų straipsnių nuostatas matyti, kad nurodytos teisės normos nedraudžia kreditorių susirinkimui paskirstyti pinigus išieškotus iš skolininko debitorių proporcingai turimam reikalavimui (kaip ginčo atveju), galimai nevykdant mokėjimo (faktiškai ne tenkinant reikalavimo) hipotekos kreditoriui iki kol nebus realizuotas hipoteka įkeistas turtas. Įstatymas nedraudžia dengti hipotekos kreditoriui skolą iš kitų gautinų lėšų (ne darbo užmokesčio), ypač kai akivaizdu, kad hipoteka įkeisto turto neužteks skolai padengti. Pirmosios instancijos pagrįstai nurodė, kad suinteresuoto asmens AB SEB banko argumentai dėl skolos dydžio ir hipoteka įkeisto turto pardavimo kainų santykio, hipoteka įkeisto turto pardavimo trukmės šiuo atveju neturi reikšmės, nes FABĮ reglamentuota kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka dėl tokių aplinkybių išimčių nenumato.
22. Pažymėtina, kad pagal mokumo atkūrimo planą gautos piniginės lėšos bus skiriamos pagal FABĮ 29 straipsnyje numatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą. 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi patvirtinto bankrutuojančio asmens G. S. mokumo atkūrimo plane numatyta, kad kreditoriaus AB SEB Bankas finansinis reikalavimas didžiąją dalimi bus padengtas pardavus G. S. priklausančius, bei įkaito turėtojui įkeistus, žemės sklypus.
23. Kaip jau nurodyta, remiantis FABĮ 29 straipsnio nuostatomis, yra imperatyviai įtvirtinta, kad įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą fizinio asmens turtą, arba perduodant įkeistą turtą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino 2019 m. liepos 16 d. bankrutuojančio asmens G. S. kreditorių susirinkimo darbotvarkėje ketvirtuoju klausimu „Dėl UAB „Riešės plantacija“ atsiskaitymo fakto bei iš skolininko gautų lėšų paskirstymo“ priimtą kreditorių sprendimą, nes šiuo nutarimu piniginės lėšos paskirstytos pažeidžiant įstatymų reikalavimus.
24. Atskirajame skunde nurodyta, kad nėra aišku, kodėl teismas, panaikinęs skundžiamą nutarimą, grąžino šį klausimą spręsti kreditoriams pakartotinai. Pažymėtina, kad iš skolininkės gautos lėšos turi būti paskirstytos įstatymų nustatyta tvarka.
25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, tinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.