Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Audronės Jarackaitės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo tikrosios ūkinės bendrijos ,,Energija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-4233-115/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Via Sportas“ ieškinį atsakovui tikrajai ūkinei bendrovei ,,Energija“ dėl skolos išieškojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pagal teismų praktiką preziumuojama, jog teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, kai ieškinio reikalavimo suma yra didelė. Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti, taikant šią prezumpciją teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, tai yra, ar konkrečiam atsakovui ieškinio reikalavimo suma didelė ar ne. Su atskiruoju skundu atsakovo pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovas yra stabilias pajamas gaunanti, sėkmingai veikianti ir gerai Lietuvoje bei užsienyje žinoma įmonė, kuri vykdo nacionalinės reikšmės dujotiekio tiesimo darbus, teikia avarijų lokalizavimo bei likvidavimo paslaugas net keliems Lietuvos miestams; pagal preliminaraus antro ketvirčio balanso duomenis visas atsakovo turtas sudaro 20 517 166 Lt, trumpalaikiai įsipareigojimai siekia tik 6 722 131 Lt; ieškovas atsakovui perleido nekilnojamąjį turtą; atsakovas atlieka dujotiekio tiesimo darbus, už kuriuos gautinos sumos viršija 18 milijonų litų. Visa tai rodo, kad atsakovo veikla yra stabili, o pareikšto ieškinio suma atsakovui nėra didelė, ir tai ieškovui yra žinoma.Teismas, svarstydamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepranešė apie tai atsakovui ir nesudarė galimybės pateikti įrodymų (CPK 148 str. 1 d.). Teismas nemotyvavo būtinybės ieškovo prašymą nagrinėti nepranešus atsakovui, dėl to pažeidė CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktą.Ieškovo teiginiai, kad atsakovas veikia nesąžiningai, vengia atsiskaityti, gali paslėpti, perleisti, įkeisti turtą, yra nepagrįsti įrodymais, todėl turi būti vertinami kaip deklaratyvūs, o ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovui nepateikus įrodymų, kad egzistuoja prielaidos galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo neįvykdymui, atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, atmestinas. Ieškovas klaidina teismą, nurodydamas, kad atsakovas neva vengia atsiskaityti, o atsakovo turtas yra areštuotas kitų teismų nutartimis. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas reikalauja priteisti skolą Nuomos sutarties pagrindu, dėl kurios tarp šalių yra kilęs ginčas, kadangi atsakovas niekuomet patalpų faktiškai neperėmė ir negalėjo jomis naudotis ar valdyti, o Nuomos sutartis buvo pasirašyta tik dėl daromo ekonominio spaudimo, ir visos šios aplinkybės ieškovui gerai žinomos. Ieškovas siekia sutrukdyti atsakovui ginti pažeistas teises ir tyčia piktnaudžiauja procesu, reikšdamas vis naujus ieškininius pareiškimus ir inicijuodamas vis naujas bylas, nors atsakovas jokios fiktyvios skolos nepripažįsta. Pagal suformuotą teismų praktiką teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, šioje stadijoje nenagrinėja ginčo tarp šalių, tačiau turi įvertinti ieškinyje išdėstytus teisinius ir faktinius argumentus, kurie turi prima facie patvirtinti ir būti pakankami, kad teismas įsitikintų, jog ieškinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, bus patenkintas. Atsižvelgiant į jau išdėstytus argumentus, nėra jokio pagrindo tenkinti niekinių tariamų ieškovo reikalavimų, o dėl to turi būti panaikintos ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Kadangi ieškovo reikalavimai reiškiami niekinės Nuomos sutarties pagrindu ir yra jau apsaugoti civilinėse bylose Nr. 2-3333-392/2010 ir Nr. 2-7465-578/2010, nėra pagrindo dar labiau suvaržyti atsakovo teisių.

Ieškovo su ieškiniu pateiktas turto areštų registro išrašas patvirtina, kad atsakovo nekilnojamajam turtui yra pritaikyti apribojimai, užtikrinantys trečiųjų asmenų reikalavimų įvykdymą (148 222, 92 Lt ir 548 418,52 Lt sumos) ir ieškovo reikalavimų, pareikštų atsakovui civilinėje byloje Nr. 2-7465-578/2010 užtikrinimą (488 068,37 suma). Vien esamų apribojimų taikymo faktas netiesiogiai patvirtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą. Taip pat yra didelė rizika, kad atsakovas vengs vykdyti galimą ieškovui palankų teismo sprendimą. Atsakovas pagal sudarytą taikos sutartį su ieškovu vengia atsiskaityti ir siekia vilkinti išieškojimo procesą, o tai patvirtina, kad reikalavimų patenkinimas iš atsakovo turto yra problematiškas, ir, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, taptų neįmanomas.Pateikti duomenys apie tai, kad atsakovo veikla yra stabili, o pareikšto ieškinio suma atsakovui nėra didelė, negali būti laikomi objektyviais įrodymais byloje. Atsakovo finansinės atskaitomybės duomenys yra pasenę (2007 m.), išrašas iš atsakovo interneto puslapio yra nepatvirtintas, didelė dalis ieškovo atsakovui perleisto nekilnojamojo turto jau yra perleista tretiesiems asmenims, o neperleistas nekilnojamasis turtas yra įkeistas hipotekos kreditoriaus reikalavimų užtikrinimui, nepagrįstas atsakovo argumentas dėl gautinų 18 milijonų litų.Atsakovo teiginiai apie ieškinio reikalavimų nepagrįstumą neatitinka tikrovės ir turi būti vertinami kaip nesąžiningas bandymas išvengti įsipareigojimų vykdymo, kvestionuojant šalių sudarytą nuomos sutartį ir net teismo patvirtintą ginčo šalių sudarytą taikos sutartį.Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemonės, vadovaujantis ekonomiškumo principu.Atsakovo teisė sužinoti apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą nebuvo pažeista.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teisėjų kolegija nenustatė apelianto skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 338 str., 329 str. 2 d.).

Pagal CPK 144 straipsnio pirmąją dalį teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi atitikti ekonomiškumo ir kitus civilinio proceso principus (CPK 3 str. 1 d., 17 str., 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.).

Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamuoju atveju atitinka ekonomiškumo, šalių procesinio lygiateisiškumo, proporcingumo principus, pagal kuriuos turi būti atsižvelgiama į abiejų šalių interesus (CPK 17 str., 145 str. 1 d., 2 d.). Apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo, jei jis būtų priimtas ieškovo naudai, įvykdymas galėtų pasunkėti arba tokio teismo sprendimo vykdymas pasidarytų visiškai negalimas, nes turtinio pobūdžio ieškinio reikalavimo suma – 293 659,43 Lt yra didelė (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 1 p., 2 d.). Didelė ieškinio suma paprastai pripažįstama pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir pagal esamą teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-5/2006, 2006 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-269/2006; 2009 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-241/2009).

Kita vertus, prezumpcija, kad didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-131/2008; 2008 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-435/2008). Taikydamas šią prezumpciją, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t. y. tai, ar konkrečiam atsakovui yra didelė ieškinio reikalavimo suma. Nors pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę kiekviena iš jų turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 str.), bet paskirstydamas įrodinėjimo naštą teismas taip pat atsižvelgia į tai, kuriai šaliai paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, esant minimalioms sąnaudoms (CPK 3 str. 1 d.; Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1422/2009). Geriausiai savo turtinę padėtį žino, taigi ir gali įrodyti, atsakovas. Tačiau apeliantas su atskiruoju skundu nepateikė tokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima padaryti išvadą, jog atsakovo finansinė būklė tokia gera, kad ieškovo reikalavimo suma (293 659,43 Lt) jam nėra didelė. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo finansinę bei turtinę padėtį, neturi pagrindo remtis atsakovo su atskiruoju skundu į bylą pateikto išrašo iš atsakovo interneto puslapio apie atsakovo 2002 – 2007 metų pajamas, sąnaudas ir pelną, prieš mokesčius nuorašu (b. l. 18-19) ir TŪB ,,Energija“ 2010 m. preliminariu balansu (b. l. 42-43), kadangi išrašas iš atsakovo interneto puslapio apie įmonės finansinius rodiklius, buvusius 2002 - 2007 metais nėra įrodymų šaltinis, be to, šiuo metu jie gali būti iš esmės pasikeitę, o minėtas balansas nėra galutinis ir nepatvirtintas mokesčių administratoriaus, tad neatspindi įmonės tikrosios būklės. Taigi šie duomenys nelaikyti tinkamais įrodymais apie apelianto gerą turtinę ir finansinę padėtį (CPK 178 str., 314 str., 338 str.). Atsakovo su atskiruoju skundu į bylą pateiktos statybos darbų rangos sutartis, sudaryta su UAB ,,Intergas“, ir jos priedai (b. l. 20-27) taip pat neįrodo, kad atsakovas realiai gauna pagal šią sutartį numatytas pajamas, ar kad įmonės turtinė padėtis yra gera; atsakovas nepateikė šių pajamų gavimą patvirtinančių buhalterinių ar kitokių dokumentų (sąskaitų-faktūrų, kasos pajamų orderių, banko pavedimų). Nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartis, sudaryta su ieškovu UAB ,,Via Sportas“, kurią atsakovas pateikė su atskiruoju skundu, taip pat nepatvirtina atsakovo atskirojo skundo teiginių, susijusių su atsakovo geromis finansinėmis galimybėmis skundžiamos nutarties priėmimo metu (CPK 178 str., 314 str.). Beje, ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytos aplinkybės ir į bylą pateikti duomenys apie ieškovo bei kitų trečiųjų asmenų reikalavimų įvykdymui užtikrinti apelianto turtui taikomą areštą, atsakovo neatsiskaitymą pagal taikos sutartį su ieškovu kelia pagrįstų abejonių dėl atsakovo galimybių tinkamai įvykdyti galimą ieškovui palankų teismo sprendimą.

Neturi pagrindo atsakovo atskirojo skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė skundžiamą nutartį, nepranešęs atsakovui. CPK 148 straipsnio 1 dalis numato, kad apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui, tačiau įstatymas taip pat numato išimtį – kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, nepranešus atsakovui. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas šį klausimą, nepranešęs atsakovui, nepažeidė įstatymo. Be to, atsakovas turėjo galimybę pateikti savo prieštaravimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliacinės instancijos teismui, ką jis ir padarė, paduodamas atskirąjį skundą nagrinėjamoje byloje.

Teisėjų kolegija pažymi, jog civilinio proceso įstatymas nesieja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybės su byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumu ar tinkamu teisiniu pagrindimu, o įpareigoja teismą taikyti šias priemones visais atvejais, kai nustatoma, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, jeigu tokios priemonės nebūtų taikomos. Taigi, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, nesprendžia, ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik įvertina, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų ieškinyje pareikštus reikalavimus, nebūtų kliūčių įvykdyti tokį teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1264/2009). Todėl negali būti vertinami šioje bylos nagrinėjimo stadijoje atsakovo atskirojo skundo argumentai, susiję su ieškovo pareikšto reikalavimo (ne)pagrįstumu, kadangi ieškinio reikalavimų pagrįstumas gali būti nustatytas, tik išnagrinėjus bylą iš esmės.

Dėl pirmiau nurodytų motyvų, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri yra pagrįsta ir teisėta (CPK 338 str., 329 str. 1 d.).

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pasikeitus aplinkybėms, atsakovas gali motyvuotai kreiptis į teismą su prašymu panaikinti ar pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, pateikdamas įrodymus apie jų panaikinimo faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes.

Dėl kitų atskirajame skunde bei atsiliepime į jį nurodytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nėra reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį.